- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-187-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Atsakovas
- UAB „Šiaurės banga“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-12824-772/2018 pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Šiaurės banga“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Juris LT“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 475,62 Eur (379,02 Eur pagrindinės skolos bei 96,60 Eur delspinigių) skolos, 355,00 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas (300,00 Eur dydžio išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 15,00 Eur žyminio mokesčio, 40,00 Eur įsiskolinimui išieškoti), taip pat 8 procentus metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „Autlit“ ir atsakovės UAB „Šiaurės banga“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 2017-379 (toliau – Sutartis). Sutartimi šalys numatė, kad pardavėjas UAB „Autlit“ įsipareigoja teikti autoserviso paslaugas ir parduoti prekes, o pirkėjas UAB „Šiaurės banga“ įsipareigoja nupirkti ir sumokėti už jas sutartyje nustatytais tvarka ir terminais. Vadovaujantis šia Sutartimi, atsakovei buvo suteiktos paslaugos bei parduotos prekes, išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros, kurių bendra suma siekė 379,02 Eur. Šios PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos, todėl susidarė įsiskolinimas. Šį įsiskolinimą UAB „Autlit“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei. Atsakovė 2018-09-04 atliko apmokėjimą, taip padengė dalį įsiskolinimo, todėl ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 470,92 Eur dydžio sumos, t. y. nuo 470,31 Eur dydžio sumos bei 0,58 Eur dydžio delspinigių sumos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Šiaurės banga“ su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo UAB „Šiaurės banga“ ir UAB „Autlit“ 2018-09-04 sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nurodytos neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros, tarp jų 2017-12-19 PVM sąskaita faktūra AA001311 – 89,02 Eur sumos ir 2018-04-17 PVM sąskaita faktūra AA002795 – 290 Eur sumos. Sudarius su UAB „Autlit“ tarpusavio skolų suderinimo aktą, atsakovė UAB „Šiaurės banga“ tą pačią dieną apmokėjo nurodytas sąskaitas. Taigi, prieš ieškovei pateikiant ieškinį, atsakovė jau buvo sumokėjusi nurodytą skolą. Ieškinys pateiktas po skolos apmokėjimo, todėl ieškovei nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu priėmė byloje ieškovės ieškinio dalies atsisakymą atsakovei dėl 379,02 Eur sumos priteisimo ir bylą dėl šios dalies nutraukė. Priteisė ieškovei UAB ,,Juris LT“ iš atsakovės UAB ,,Šiaurės banga“ 48,30 Eur netesybų, 51,25 Eur išlaidų atlyginimui ir 150,00 Eur būtinų advokato pagalbos išlaidų atlyginimui, bei 2,24 Eur žyminio mokesčio, iš viso: 251,79 Eur, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2018-09-10 (bylos iškėlimo dienos) nuo 99,55 Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti ieškovei UAB ,,Juris LT“ 75 proc. žyminio mokesčio, tai yra 8,53 Eur sumokėtą 2018-09-04 mokėjimo nurodymu Nr. 130921787. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas, įvertinęs pradinio kreditorius UAB ,,Autlit“ ir atsakovės UAB ,,Šiaurės banga“ 2017-12-20 bendradarbiavimo sutarties Nr. 2017-379 nuostatas, nustatė, kad pradinis kreditorius už naująjį kreditorių (ieškovę) iš buvusio skolininko (atsakovės) priėmė apmokėjimą ne tik pagal 379,02 Eur sumos 2018-08-23 reikalavimo perleidimo sutartį, kuri jau priklausė naujajam kreditoriui, bet ir 91,32 Eur, kurie skirti pradiniam kreditoriui. Teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę atsisakyti tik 379,02 Eur sumos ieškinio, todėl šį prašymą tenkino ir dėl šios ieškinio dalies bylą nutraukė. Teismas netenkino ieškovės atsisakymo dėl 2018-08-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. AA004271 91,32 Eur sumos, kadangi nepateikti įrodymai, jog pradinis kreditorius yra perleidęs naujajam kreditoriui ir reikalavimo teisę į šią sumą iš atsakovės. Įvertinęs tai, teismas netenkino ieškovės prašymo dėl 91,32 Eur reikalavimo atsisakymo.
Šalies argumentai
5. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 96,60 Eur netesybų ir atsisakė reikalavimo dėl 0,58 Eur delspinigių priteisimo. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą dėl 0,58 Eur netesybų priteisimo ir sprendė dėl likusio 96,02 Eur reikalavimo dalies. Visų pirma, atsakovė pagal 2017-12-20 sutarties nuostatą (2.5 p.) įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio netesybas nuo nesumokėtos sumos kiekvieną kalendorinę dieną (10 b. l.). Antra, teismas vertino, kad tokiu atveju metinis netesybų dydis būtų 73 proc., tai rodo kitos šalies norą nepagrįstai praturtėti. Pagal pareikštą ieškovės pradinį reikalavimą negalima priteisti pastarajai delspinigių už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, tačiau ieškovė prašo priteisti iš pastarojo delspinigius už 292 kalendorines dienas pagal dvi PVM sąskaitas faktūras. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės netesybų suma 96,02 Eur mažintina iki 50 procentų, įskaitant į sumažintą dalį ir 0,58 Eur sumą, dėl kurios priimtas ieškinio reikalavimo atsisakymas, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės tik 48,30 Eur delspinigių (netesybų), o likusią šio reikalavimo dalį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 40,00 Eur išlaidų įsiskolinimui išieškoti, kurios susidarė iki ieškinio pareiškimo ir apie kurias atsakovei buvo žinoma gavus ieškovės 2018-08-23 pranešimą. Teismas tenkino ir ieškovės reikalavimą atsakovei dėl 11,25 Eur materialinių palūkanų priteisimo, kurios nurodytos jau minėtame kreditoriaus pranešime, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 51,25 Eur sumą šių išlaidų atlyginimui. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos teismas tenkino tik iš dalies ir tik nuo teismo priteistinos sumos pagal iš dalies patenkintą reikalavimą.
Šalies argumentai
7. Ieškovės prašomų atlyginti 300 Eur dydžio išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą teismas pripažino neatitinkančiu tokiam veiksmui reikalingų sąnaudų, todėl įvertinęs ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui, ieškovės patirtas išlaidas mažino 50 proc. ir priteisė 150 Eur būtinų advokato pagalbos išlaidų atlyginimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Juris LT“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kurioje buvo sumažinti delspinigiai bei sumažintos bylinėjimosi išlaidos ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – priteisti apeliantei iš atsakovės 96,02 Eur dydžio delspinigius ir 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, likusią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-11-09 sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantė taip pat prašo priteisti iš atsakovės apeliantės naudai 215,00 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai nustatė netesybų skaičiavimo terminą ir nepagrįstai sumažino netesybų dydį. 96,02 Eur dydžio delspinigiai apskaičiuojami nuo nesumokėtos sumos, kurie buvo skaičiuojami pusės metų laikotarpiu nuo atlikto pažeidimo apmokėti prievolę momento. Terminas delspinigiams apskaičiuotas yra tinkamas, t. y. neviršija norminiuose teisės aktuose nustatyto 6 mėnesių. Šiuo atveju PVM sąskaitų faktūrų pradelstų apmokėti skaičius nėra skaičiuojamas kartu sudedant, kadangi tai du skirtingi reikalavimai, t. y. dvi skirtingos vykdytinos prievolės, kurių įvykdymo ir delspinigių skaičiavimo terminas nėra sumuojamas. Delspinigiai sumažinti neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra teisingi ir protingi.
8.2. Apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės visa apimtimi, kadangi jos iš esmės buvo patirtos dėl atsakovės veiksmų, t. y. jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi ieškinio reikalavimus sąžiningai ir laiku, tai ieškinio nebūtų reikėję teikti. Juo labiau svarbu įvertinti tai, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Maksimalus priteistinas dydis už advokato pagalbą yra 1837,60 Eur, todėl ieškovės patirtos tik 300,00 Eur dydžio išlaidos negali būti laikomos šalies išlaidavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje kilo ginčas dėl netesybų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumažinimo.
Dėl netesybų sumažinimo
10. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nuo 96,02 Eur iki 48,30 Eur sumažino netesybas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad netinkamai nustatė netesybų skaičiavimo terminą ir nepagrįstai sumažino netesybų dydį. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.
11. Teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė pagal dvi PVM sąskaitas faktūras prašo priteisti iš atsakovės delspinigius už 292 kalendorines dienas. Teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad tai dvi skirtingos prievolės, kurių delspinigių skaičiavimo terminai nėra tarpusavyje sumuojami, todėl pagal 2017 m. gruodžio 20 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 2017-379 2.5 punktą, vėluojant atsiskaityti už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo nesumokėtos sumos mokami 0,2 proc. dydžio delspinigiai. Taigi, ieškovė vadovaudamasi 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties 1 punktu tinkamai apskaičiavo 96,02 Eur dydžio delspinigius nuo 379,02 Eur nesumokėtos sumos, kurie buvo skaičiuojami pusės metų laikotarpiu nuo atlikto pažeidimo apmokėti prievolę momento.
12. Sutartinių sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
13. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
14. Kaip jau minėta, CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas priteisti netesybas. Byloje nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo pradinei kreditorei mokėti sutartyje numatytus 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal 2017 m. gruodžio 20 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 2017-379. Ieškovė neprivalo detalizuoti netesybų dydžio pagrįstumo, kadangi jie laikytini minimaliais sutartais nuostoliais, kurių dydžio atskirai įrodinėti nereikia. Netesybos gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, kai įvykdyta dalis prievolės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sutartis sudaryta tarp verslo subjektų, turinčių patirties verslo bei derybų srityje, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Tačiau teismas vertina atsakovės elgesį ir atsakomybę dėl prievolės nevykdymo. Byloje nustatyta, kad atsakovė skolą sumokėjo dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Be to, skola buvo apmokėta pradinei kreditorei pasirašius tarpusavio skolų suderinimo aktą. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio netesybas tenkinimas visa apimtimi prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija atsakovės padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Be to, ieškovės metinis netesybų dydis siekia 73 proc., todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai. Ieškovės prašomos priteisti (nors ir sumažintos) netesybos yra nepagrįstai didelės ir tuo požiūriu, kad jos sudaro beveik trečdalį prašomos priteisti skolos (nuo nesumokėtos 379,02 Eur sumos 96,02 Eur delspinigiai). Pirmosios instancijos teismas apeliantei priteisė 40 Eur išlaidų įsiskolinimui padengti ir 11,25 Eur materialinių palūkanų, nurodytų pačios apeliantės pranešime, bei 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti 96,02 Eur netesybas pagrįstai sumažino 50 procentų.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumažinimo
15. Apeliantė nesutinka ir su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nuo 300 Eur iki 150 Eur buvo sumažintos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Apeliantė apeliuoja į tai, kad advokato išlaidos iš esmės buvo patirtos dėl atsakovės veiksmų, t. y. jeigu atsakovės būtų įvykdžiusi ieškinio reikalavimus sąžiningai ir laiku, tai ieškinio nebūtų reikėję teikti. Ieškovė savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl, esant 1837,60 Eur maksimaliam dydžiui už advokato pagalbą, ieškovės patirtos tik 300,00 Eur dydžio išlaidos negali būti laikomos šalies išlaidavimu.
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).
17. Taigi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva).
18. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
19. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).
20. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs patenkintų reikalavimų dalį, ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui, sprendė, jog ieškovės reikalaujama priteisti 300 Eur išlaidų suma yra tik iš dalies pagrįsta, todėl jas sumažino iki 150 Eur. Tokiai bylą nagrinėjusio teismo pozicijai pritartina. Visų pirma, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad byloje nebuvo visiškai patenkinti ieškovės pareikšti reikalavimai, todėl teismas pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Antra, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje išties nebuvo kilęs itin sudėtingas ginčas bei nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o byloje esančio ieškinio parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės. Trečia, apeliantės atstovė advokato padėjėja D. L. bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, ieškinys pareikštas skolą apmokėjus, raštu atsisakyta nuo ieškinio dalies. Ketvirta, papildomai teismas vertina ir pagrindinės skolos sumą, kuri artima prašomų priteisti advokato išlaidų sumai. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 150,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, o šiuo atveju – ir už visą procesą pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstos, adekvačios ir proporcingos
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.