Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vietinis ūkis“ ieškinį atsakovei B. S., trečiasis asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkitinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kelmės rajono savivaldybei. 2002 m. balandžio 16 d. Kelmės rajono savivaldybės valdyba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išnuomoti laikinai, kol bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, atsakovės trijų asmenų šeimai vieno kambario – 31,5 m² bendro naudingo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Nors ieškovė teigia, kad buvo sudaryta laikinoji būsto nuomos sutartis, tačiau tokios sutarties ieškovė nepateikė. Kelmės rajono savivaldybės valdybos 2002 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) papildytas 2002 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės B. S. trijų asmenų šeimai išnuomotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir laisvas buto plotas, esantis (duomenys neskelbtini). 2009 m. gugužės 28 d. Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta atleisti nuo gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio nuomininkus, kurie gyvena avarinės būklės gyvenamosiose patalpose. 2010 m. balandžio 22 d. Kelmės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė ieškovės atstovas ir atsakovė, nurodyta, kad atsakovei ir jos šeimai neterminuotam laikotarpiui suteikiama 88,65 m² naudingo ploto gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), sutarties 2.2. punkte, kuriame turėtų būti įrašytas nuomos mokesčio dydis, jokia suma nenurodyta. 2010 m. balandžio 22 d. ilgalaikio materialinio turto perdavimo ir priėmimo akte, kurį pasirašė ieškovės atstovas ir atsakovė, nurodyta, kad atsakovei perduota 88,65 kv.m naudingo ploto butas, kurio būklė bloga. Ginčas byloje dėl to, kad atsakovei buvo suteiktas avarinės būklės būstas, nekilo, atsakovė pripažino, kad prieš įsikeliant į tokį būstą, namo būklė jai buvo žinoma, ji sutiko jame gyventi, jame gyvena nuo 2003 metų. Kelmės rajono savivaldybės taryba 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kelmės rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo“ panaikino 2009 m. gugužės 28 d. Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktą, atleidžianti nuo gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio nuomininkus, gyvenančius avarinės būklės gyvenamosiose patalpose, tarybos sprendimas įsigaliojo 2015 m. gegužės 1 d. Ieškovės atstovo ir atsakovės 2015 m. birželio 7 d. sudaryta nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, sumokėti savivaldybės nustatyta tvarka patalpų nuomos mokestį (nuompinigius) 23,91 Eur gyvenamojo būsto administratoriui UAB „Kelmės vietinis ūkis“. Iš skolos pažymos matyti, kad atsakovė nuomos mokesčio nemoka nuo 2017 m. vasario mėnesio. 2019 m. kovo 31 d. savivaldybės būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nurodyta, kad nuomininkės B. S. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis per mėnesį yra 49,78 Eur, atsakovė savo parašu akte patvirtino, kad ji su nuomos mokesčio skaičiavimu susipažino ir sutinka.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo principais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, analogiškas reikalavimas elgtis sąžiningai sutartiniuose santykiuose įtvirtintas CK 6.158 straipsnyje. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomininkas privalo sutartyje nustatytu laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Nuomos mokesčio mokėjimas yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų. Pagal CK 6.530 straipsnio 1 dalį, pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis yra dvišalė sutartis, jos šalys turi teises ir pareigas, kurios nustatytos tiek įstatymuose, tiek sutartyje.

Kaip jau minėta, nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį yra įtvirtinta ir CK 6.487 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Tame pačiame straipsnyje numatyti nuomotojo elgesio variantai, kai patalpos yra perduotos su trūkumais, t. y. nuomininkas tokiu atveju gali reikalauti neatlygintinai tuos trūkumus pašalinti, reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, arba reikalauti jam pačiam atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu juos ištaiso savo sąskaita, taip pat gali reikalauti ir nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotas atsakovei, patvirtina, kad atsakovė pasinaudojo vienu iš CK 6.485 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuomininko elgesio variantu, kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl jos atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo, tačiau atleista nuo tokio mokesčio mokėjimo nebuvo. Kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė būtų ginčijusi nuomos mokesčio paskaičiavimą, įstatymų nustatyta tvarka reikštų reikalavimus dėl nuomos mokesčio sumažinimo ar patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo, nėra. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuomos sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovė teikė pranešimus dėl nuomos sutarties sąlygų vykdymo, atsakovė į juos nereagavo, nemokėjo nuomos mokesčio, patalpų, kuriomis ji naudojasi nuomos pagrindais, savivaldybės administracijos siūloma kaina neišsipirko, toliau naudojasi jai suteiktomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nenutraukta. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstas ieškovės reikalavimas, kad nuomininkas, atsakovė, sumokėtų nuomos mokestį už visą nuomos laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., kuriuo ji nuomos mokesčio nemokėjo, iš viso 2557,42 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo.

Nagrinėjamu atveju nuomos sutartyse šalys nesusitarė dėl netesybų skaičiavimo tvarkos atsakovei pažeidus pareigą mokėti nuomos mokestį. Šį klausimą reglamentuoja 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (1996-08-13 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija). Šio įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas sutrumpinto ieškinio senaties termino dėl netesybų priteisimo skaičiavimo tvarką, yra ne kartą nurodęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-684/2018 ir kt.). Taigi, pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, gali būti priteisiami delspinigiai, apskaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo.

Ieškovė prašo priteisti delspinigius, apskaičiuotus nuo visos skolos sumos (2557,42 Eur) už 180 dienų (ieškinio senaties ribose) (2557,42 x 0,02 :100 x 180=92,06). Ieškinys dėl 2557 Eur skolos, susidariusios 2021 m. liepos 31 d., priteisimo pateiktas 2021 m. rugsėjo 7 d., vadinasi delspinigiai paskaičiuoti į ateitį, o ne vadovaujantis įstatymo, nustatančio delspinigių skaičiavimo tvarką, nuostatomis, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovė skolos pažymoje nėra nurodžiusi delspinigių, kuriuos atsakovė turėtų mokėti kiekvieną mėnesį kartu su skola, tokių skaičiavimų nėra atlikusi, t. y. nepateikė įrodymų dėl susidariusių delspinigių, savo iniciatyva atlikti tokius skaičiavimus teismas nėra įpareigotas. Skaičiuojant nuo visos skolos sumos, kaip prašo ieškovė, nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. rugsėjo 7 d., susidaro 37 dienos, todėl ieškinys dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 18,92 Eur delspinigių (2557,42x0,02:100x37=18,92).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 57,96 Eur žyminio mokesčio (2576,34 x 3% x 75 % = 57,96) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1, 3 dalis bylinėjimosi išlaidos valstybei išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo, kai ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 8,06 Eur. Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, suteikus jai antrinę teisinę pagalbą 100 procentų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos nepriteistinos. Įvertinus ieškovės atmestų ieškinio reikalavimų dalį, jai tenkanti mokėti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl ši suma iš ieškovės nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“, juridinio asmens kodas 162732556, 2557,42 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 42 centų) skolą, 18,92 Eur (aštuoniolikos eurų 92 centų) delspinigius ir 57,96 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 96 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.