Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-61-309/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-03-10
Bylos Nr.: 1A-61-309/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Kaltinamasis: A. T., R. Č.
Civilinis atsakovas: mažosios bendrijos „V. m.“
Civilinis ieškovas: Z. M., V. M., A. M.
Atsakovas: mažosios bendrijos „V. m.“
Nukentėjusysis: V. M., A. M.
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis

Kategorijos

1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-309/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13445-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.2.4.3.3.; 1.2.25.4.2.4.; 2.1.14.; 2.4.6.4.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,

išteisintajam A. T., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č., jų gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. T. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Č. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos M. Č. atsakomybei 3 (trejų) metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla R. Č. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, R. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 (dvidešimties) MGL (1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų)) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodant šią sumą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš civilinės atsakovės mažosios bendrijos „V. m.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Z. M. 950,00 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinė žala.

Priteista iš atsakovės mažosios bendrijos „V. m.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. M. 8 650,00 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinė žala.

Priteista iš atsakovės mažosios bendrijos „V. m.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. M. 8 650,00 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinė žala.

Nukentėjusiosios V. M. patirtos 962,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) išlaidos už advokato pagalbą ir 115,18 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) kitos išlaidas pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo R. Č..

Nukentėjusiosios A. M. patirtos 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) išlaidos už advokato pagalbą pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo R. Č..

Žemesnės instancijos teismas

Priteistos iš R. Č. valstybės naudai 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajai Z. M., išlaidos.

Pripažintos proceso išlaidomis 178,31 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 31 ct) išlaidos už transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervežimo ir saugojimo paslaugas, ir jos priteistos iš R. Č. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. T. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas MB „V. m.“ vieninteliu savininku ir direktoriumi, užsiimdamas miško medienos pervežimu ir būdamas atsakingas už bendrovei priklausančios technikos būklę, jos priežiūrą bei tinkamą techninės būklės palaikymą, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles:

1) pažeidė 1999 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų“ (redakcija, galiojanti nuo 2005 m. spalio 21 d.) 11 punktą, nurodantį, kad darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų tinkama techninė būklė, atitinkanti visus jiems taikomų Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 13 punktus, t. y. nekontroliavo, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nesiėmė visų būtinų priemonių, nekontroliavo ir neužtikrino, kad bendrovėje naudojamu darbo įrenginiu nebūtų pažeidinėjami teisės aktų reikalavimai, neorganizavo rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, nenustatė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarkos įmonėje bei neorganizavo šios tvarkos laikymosi įmonėje,

ir dėl to 2018 m. kovo 22 d., apie 20.10 val., MB „V. m.“ vairuotojui R. Č. vairuojant bendrovei priklausantį vilkiką „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prikabinta priekaba JYKI V31, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinkančia gamintojo instrukcijoje nurodytų techninių reikalavimų, viršijant maksimalią leidžiamą transporto priemonės junginio bendrąją masę 40 t ir viršijant 1,6 m maksimalų leistiną pakrautos medienos rietuvės aukštį, kai kiekviena medienos rietuvė buvo pritvirtinta tik vienu diržu, (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, važiuojant iš (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), dėl techniškai netvarkingos priekabos sukabintuvo kilpos ir grąžulo nuovarginio eksploatacinio įtrūkimo išsivystymo iki kritinės ribos juos jungusioje suvirinimo siūlėje, atsidalino priekabos JYKI V31 grąžulas nuo sukabintuvo kilpos ir suveikus priekabos stovėjimo-avarinio stabdymo sistemai, priekaboje vežami rąstai dėl viršytos transporto priemonės bendrosios masės, dėl viršyto sukrautų medienos rietuvių aukščio bei dėl rietuvių netinkamo tvirtinimo vienu diržu išbiro ant važiuojamosios kelio dalies bei užkrito ant priešinga kryptimi atvažiavusio automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. M., – tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Chrysler Voyager“ vairuotojas V. M. žuvo įvykio vietoje, o to paties automobilio keleivei Z. M. buvo padaryti šie sužalojimai: storosios žarnos pasaito plyšimas, plonosios ir storosios žarnų pažeidimai, kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, trauminis šokas, kairės mentės skeveldrinis lūžis, kairio stipinkaulio lūžis, kairės pusės I-II šonkaulių lūžiai, daugybinės kūno poodinės kraujosruvos, veido žaizdos, kairės plaštakos ir riešo paviršinės pjautinės žaizdos, kairiojo riešo plėštinė žaizda, kraujo išsiliejimas galvos smegenų skilveliuose, ir dėl to Z. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. A. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje.

2. R. Č. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2018 m. kovo 22 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini) r., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas MB „V. m.“ priklausantį miškovežį „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prikabinta techniškai netvarkinga priekaba JYKI V31, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vežami medienos rąstai buvo pritvirtinti tik vienu diržu, pažeidė:

- Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) 19.8 punktą;

- Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183, 7 ir 12 punktus, taip pat Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 18, 127, 131.3, 208.2, 208.4, 208.5 ir 209 punktų reikalavimus,

tai yra, Anykščių r., Miškinių k., pakraudamas į transporto priemonių junginį apie 41,4 erdvinį metrą medienos rąstų, kurių ilgis ne didesnis nei 3 metrai, viršijo maksimalią leidžiamą transporto priemonės junginio bendrąją masę 40 t („Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametro aprašo“ 19.8 punktas), taip pat viršijo maksimalų leidžiamą 1,6 m pakrautos medienos rietuvės aukštį („Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų“ 12 punktas), kiekvieną medienos rietuvę sutvirtino tik vienu diržu („Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų“ 7 punktas), todėl krovinys transporto priemonėje nebuvo pritvirtintas taip, kad nepažeistų transporto priemonės stabilumo (KET 208.2 punktas), nenukristų (KET 208.4 punktas) ir nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms (KET 208.5 punktas), netinkamai pritvirtinęs medienos krovinį, važiavo iš Miškinių k., Anykščių r., link Baisogalos mstl., Radviliškio r., nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių ir sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 punktas), nesiėmė visų būtinų priemonių krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti ir važiavo toliau, esant krovinių vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų (KET 18 ir 209 punktai), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę bei krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto matomos kliūties (KET 127 punktas), važiavo 90 km/h greičiu ir viršijo maksimalų krovininiais automobiliais ir priekabų junginiais leistiną ne didesnį kaip 80 km/h greitį (KET 131.3 punktas),- ir dėl to dėl techniškai netvarkingos priekabos sukabintuvo kilpos ir grąžulo – nuovarginio eksploatacinio įtrūkimo išsivystymo iki kritinės ribos juos jungusioje suvirinimo siūlėje atsidalino priekabos JYKI V31 grąžulas nuo sukabintuvo kilpos ir suveikus priekabos stovėjimo-avarinio stabdymo sistemai, priekaboje vežami rąstai dėl viršytos transporto priemonės bendrosios masės, dėl viršyto sukrautų medienos rietuvių aukščio bei dėl rietuvių netinkamo tvirtinimo vienu diržu išbiro ant važiuojamosios kelio dalies ir užkrito ant priešinga kryptimi atvažiavusio automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. M., - tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Chrysler Voyager“ vairuotojas V. M. žuvo įvykio vietoje, o to paties automobilio keleivei Z. M. buvo padaryti šie sužalojimai: storosios žarnos pasaito plyšimas, plonosios ir storosios žarnų pažeidimai, kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, trauminis šokas, kairės mentės skeveldrinis lūžis, kairio stipinkaulio lūžis, kairės pusės I-II šonkaulių lūžiai, daugybinės kūno poodinės kraujosruvos, veido žaizdos, kairės plaštakos ir riešo paviršinės pjautinės žaizdos, kairiojo riešo plėštinė žaizda, kraujo išsiliejimas galvos smegenų skilveliuose, ir dėl to Z. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. Girgždis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį dėl A. T. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir paskirti jam įpareigojimus: atsiprašyti nukentėjusiųjų; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimo leidimo,

paskirti A. T. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, t. y. uždrausti užsiimti medienos pervežimo veikla 2 metams, 2) 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo:

pirmosios instancijos teismo pripažintas nukentėjusiosios V. M. patirtas 962 Eur išlaidas už advokato pagalbą ir 115,18 Eur kitas išlaidas priteisti iš R. Č. ir A. T.,

pirmosios instancijos teismo pripažintas nukentėjusiosios A. M. patirtas 150 Eur išlaidas už advokato pagalbą priteisti iš R. Č. ir A. T.,

pirmosios instancijos teismo pripažintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 178,31 Eur išlaidas už transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo paslaugas, priteisti iš R. Č. ir A. T.,

priteisti iš R. Č. ir A. T. valstybės naudai 1 000 Eur už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą nukentėjusiajai Z. M.. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, neįvertino to, kad A. T. buvo padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės (vilkiko) savininkas, direktorius bendrovės, kurios vykdoma veikla susijusi su didesniu pavojumi žmogaus gyvybei, t. y. su sunkiasvorių, didelių gabaritų krovinių (rastų) pervežimu, buvo vienintelis asmuo bendrovėje atsakingas už darbuotojų saugias darbo sąlygas bei teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę įmonėje, šia veikla užsiėmė ne pirmus metus, todėl buvo atsakingas už bendrovei priklausančios technikos būklę, jos priežiūrą bei tinkamą techninės būklės panaudojimą, laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų, turėjo būti rūpestingas ir atidus atlikdamas savo pareigas bendrovėje, kuriai vadovavo, privalėjo kontroliuoti, kaip teisės aktų reikalavimų laikomasi jo vadovaujamoje įmonėje, apie organizuojamą įmonėje kontrolę turėjo žinoti ir darbuotojai, tarp jų ir vairuotojas R. Č..

3.2. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodytos specialiosios elgesio taisyklės, kurių pažeidimu A. T. buvo kaltinamas, yra imperatyvios, visiems darbdaviams (ar jų atstovams) privalomos, o atsižvelgiant į vykdomos pavojingos veiklos ypatumus, tokiems asmenims turi būti keliami ir didesni atsakomybės reikalavimai. Pažymi, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, nepakanka nustatyti kilusius padarinius ir konstatuoti, kad asmuo pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu. Būtina nustatyti ir tai, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu asmuo sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir, kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis. Nustatant priežastinį ryšį kaip nusikalstamos veikos sudėties požymį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas (neatsitiktinis) padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-342/2009, 2K-443/2014 ir kt.).

3.3. Apelianto teigimu, A. T. turėjo visas galimybes kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojas R. Č. laikosi teisės aktų reikalavimų, tačiau bendrovėje nebuvo jokios teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolės, R. Č. buvo sudarytos visos sąlygos elgtis taip, kaip jis norėjo. Nurodo, kad teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, nepagrįstai svarbesniais (pagrindiniais) laikė R. Č. padarytus pažeidimus, o A. T. padarytų teisės aktų pažeidimų nepagrįstai nepripažino būtina ir dėsninga eismo įvykio kilimo priežastimi.

3.4. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino to, kad automobilyje, kurį vairavo R. Č., buvo įrengta sistema, kuri leidžia sužinoti, koks buvo visos pakrautos transporto priemonės svoris. Pažymima, kad šia sistema, leidžiančia kontroliuoti darbuotojus, kaip jie laikosi teisės aktų reikalavimų, susijusių su leidžiamu vežti krovinio svoriu, A. T. visiškai nesinaudojo, nekontroliavo kaip jo darbuotojas laikosi vežamo krovinio svorio reikalavimų, kuriuos jis pats nurodė savo įsakymu patvirtintose taisyklėse. Dėl to galima teigti, kad visos taisyklės darbuotojams buvo nustatytos tik formaliai, nustatytų taisyklių laikymasis bendrovėje buvo grįstas tik pasitikėjimu, nes darbuotojai patys galėjo spręsti ar laikytis taisyklių, ar ne.

3.5. Atkreipiamas dėmesys, kad iš bylos duomenų matyti, jog transporto priemonės sistemos davikliai rodė tokius krovinio vežimo svorius: priekaboje, paskutiniu vežimu, važiuota apie 41,2 km, svoris buvo apie 61 t (šis svoris pagal teisme apklausto R. V. parodymus gali būti su paklaida). Tai, kad buvo viršytas svoris, parodė ir liudytojas Ž. J.. Nors darbuotojų saugos reikalavimų laikymosi kontrolė yra ypač paprasta, ją nesunkiai galima taikyti įmonėje, tačiau tai, kad tokios kontrolės įmonėje nebuvo, teisme parodė A. T., apie tokią kontrolės organizavimo tvarką nežinojo ir vairuotojas R. Č.. Pasikrovęs visą medieną, kurios rietuvės aukštis buvo didesnis nei leidžiama teisės aktuose (1,6 m), R. Č., nebijodamas jokios atsakomybės, nes žinojo, kad jokios darbuotojų saugos reikalavimų laikymosi kontrolės A. T. vadovaujamoje bendrovėje nebuvo, vežė medieną pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Taigi nepagrįsta teismo išvada, kad A. T. veiksmai (neveikimas) su padariniais nėra susiję būtinuoju priežastiniu ryšiu.

3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš R. Č. parodymų matyti, jog iki eismo įvykio buvo sistemingai pažeidinėjami krovinio tvirtinimo reikalavimai – R. Č. nurodė, kad prie priekabos yra tik po vieną tvirtinimo diržą, jis pats negali prie priekabos pritvirtinti kitų diržų, nes nepraeitų techninės apžiūros, be to, vežant rąstus sutvirtintus vienu diržu, vieną rietuvę, buvo ne kartą sustabdytas pareigūnų ir nė karto „jokio įspėjimo ar nuobaudos nebuvo“. Tik po avarijos gegužės mėnesį gavo įspėjimą, kad važiuoja su vienu diržu, todėl šiuo metu važiuoja su dviem diržais.

3.7. Be to, pagal bylos duomenis, A. T. nesinaudojo ir kita darbuotojų saugos taisyklių laikymosi kontrolės priemone – tachografu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad R. Č. 2018 m. liepos 5 d. buvo baustas administracine tvarka už neatliktą tachografo patikrą bei už per didelį priekabos sukabinimo įtaiso sudedamųjų dalių nusidėvėjimą, o tai taip pat rodo, kad A. T. vadovaujamoje bendrovėje ir po šioje byloje tiriamo įvykio buvo pažeidinėjami teisės aktų reikalavimai. Visos šios paminėtos aplinkybės rodo, kad A. T. vadovaujamoje įmonėje nebuvo jokios darbuotojų saugos reikalavimų laikymosi kontrolės, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje (29 punkte), tačiau, darydamas išvadą, teismas nepagrįstai nelaikė, kad A. T. galėjo numatyti 2018 m. kovo 22 d. įvykio kilimą. Teismas bendrovėje buvusios nepakankamos darbuotojų saugos reikalavimų laikymosi kontrolės nelaikė būtinąja ir dėsninga eismo įvykio bei jo metu atsiradusių padarinių kilimo sąlyga, ir nurodė, kad net ir užtikrinus tinkamą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytų reikalavimų organizavimą bei laikymosi kontrolę, vairuotojas vis tiek galėjo pažeisti nustatytas taisykles. Pasak prokuroro, sutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo. Pažymi, kad teismas neįvertino to, kad R. Č. padarytus pažeidimus nulėmė būtent A. T. neveikimas, tai, kad ilgą laiko tarpą bendrovėje nebuvo jokios darbuotojams nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolės, darbuotojams buvo sudarytos visos sąlygos elgtis taip, kaip jiems patogiau: tvirtinti krovinį vienu diržu, o ne taip, kaip nustatyta teisės aktuose, vietoje dviejų važiavimų visą krovinį nuvežti per vieną kartą, viršyti greitį ir pan.

3.8. Skunde nurodoma, kad priežastinis ryšys tarp A. T. veikos ir kilusių padarinių nėra tiesioginis, jis – sudėtinis. A. T. neveikimas lėmė kito asmens – R. Č. veiksmų laisvę elgtis bet kaip, o tai, atsižvelgiant į bendrovės vykdomą veiklą, jos pavojingumą kitų žmonių gyvybei, negali būti grindžiama vien tik pasitikėjimu darbuotojais. Įvertinus byloje surinktus duomenis, galima pagrįstai teigti, kad jeigu A. T. būtų laikęsis jam įstatymuose nustatytų pareigų, atsižvelgiant į pavojingą veiklos pobūdį būtų griežtai kontroliavęs, kaip laikosi reikalavimų jo darbuotojai, jeigu apie nustatytų reikalavimų kontrolės organizavimo tvarką įmonėje būtų žinojęs ir R. Č., jeigu jis būtų žinojęs ir apie pakankamai nesudėtingą darbuotojų kontrolės mechanizmą ir visai paprastus pažeidimų nustatymo būdus, už kuriuos taip pat gali būti taikomos ir griežtos drausminės nuobaudos, tai būtų užkirtę kelią R. Č. pažeisti nustatytus reikalavimus, jis nebūtų turėjęs galimybės elgtis taip, kaip jam pačiam atrodė patogiau ir likti nepastebėtas (išvengti drausminės atsakomybės). Tai akivaizdžiai rodo, kad tarp A. T. veikos (teisės aktų pažeidimų) ir kilusių padarinių yra būtinasis (dėsningas) priežastinis ryšys.

3.9. Skunde akcentuojama, kad nusikalstamą nerūpestingumą apibūdina du požymiai: 1) nenumatymas, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Pasak apelianto, teismas pirmąjį kaltės požymį (nenumatymą) nustatė teisingai ir nuosprendyje konstatavo, kad įmonės vadovas negalėjo numatyti, kad dėl to gali kilti eismo įvykis, tačiau teismas padarė neteisingas išvadas dėl kito neatsargios kaltės požymio buvimo – galėjimo ir turėjimo pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Tai, kad A. T. turėjo numatyti padarinius, rodo jo užimamos pareigos bendrovėje – jis buvo padidinto pavojaus šaltinio (transporto priemonės (vilkiko)) savininkas, jo vadovaujamoje bendrovėje buvo vykdoma veikla, susijusi su didesniu pavojumi žmogaus gyvybei, jis buvo vienintelis asmuo, bendrovėje atsakingas už darbuotojų saugias darbo sąlygas bei teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę įmonėje, šia veikla užsiėmė ne pirmus metus. Tai, kad A. T. turėjo pareigą tinkamai organizuoti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų užtikrinimą įmonėje ir kontroliuoti kaip jų laikomasi, rodo kaltinime nurodyti teisės aktai, pagal kuriuos tokia pareiga nustatyta darbdaviui, todėl visiškai nevykdydamas įstatymų reikalavimų, t. y. savo pareigų, A. T. ne tik turėjo, bet taip pat ir galėjo numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.

3.10. Paminėtos aplinkybės, prokuroro teigimu, rodo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. T. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių, neteisingai vertino nusikalstamos veikos požymius (priežastinį ryšį, kaltės turinį), neįvertino visų bylos duomenų, galimų nesudėtingų darbuotojų saugumo reikalavimų laikymosi bendrovėje būdų, nedetalizavo A. T. padarytų pažeidimų, nepakankamai įvertino A. T. vykdomos veiklos ypatumus, tokiai veiklai keliamus aukštesnius saugumo reikalavimus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, ir tai sukliudė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

3.11. Apeliantas nurodo, kad skiriant A. T. bausmę, atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytus pažeidimus, kilusius padarinius, kaltės formą ir rūšį, t. y. į tai, kad A. T. neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis ženkliai prisidėjo prie žalų nukentėjusiesiems atlyginimo. Mano, kad atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas skirti A. T. laisvės atėmimo bausmę šiek tiek mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgus į A. T. charakterizuojančius duomenis, jo socialinius ryšius, į tai, kad jis nebuvo teistas, dirba, naujų įtarimų jam nepareikšta, jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą didesnį nei minimalų terminą, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones. Atsižvelgus į tai, kad A. T. nusikalstamą veiką padarė darbinės veiklos srityje, taip pat įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, padarytus šiurkščius pažeidimus ir kilusius padarinius, A. T. skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (BK 682 straipsnio 1 dalis) bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų priteisimo

3.12. Skunde prokuroras taip pat prašo pripažinus A. T. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visas pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosioms V. M. ir A. M. priteistas proceso išlaidas, Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistas išlaidas už transporto priemonės pervežimo ir saugojimo paslaugas, bei valstybės išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą nukentėjusiajai Z. M., priteisti iš abiejų asmenų – R. Č. ir A. T..

4. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti:

Atsiliepimas

panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 67 straipsnio 1, 2 dalies 1 punkto, 68 straipsnio taikymo ir skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 1 (vienus) metus, o teismui manant, kad būtina taikyti antrą baudžiamojo poveikio priemonę, skirti jam nemokamus darbus (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas),

panaikinti nuosprendžio dalį dėl išlaidų už transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo paslaugas – 178,31 Eur – pripažinimo proceso išlaidomis. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Dėl veikos kvalifikacijos

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu nustatė, jog jis (R. Č.) pažeidė Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183, 7 ir 12 punktus, o būtent: viršijo maksimalų leidžiamą 1,6 m pakrautos medienos rietuvės aukštį („Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų“ 12 punktas), kiekvieną medienos rietuvę sutvirtino tik vienu diržu („Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų“ 7 punktas), nors 2020 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-475 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 3-183 „Dėl Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“ pripažintas netekusiu galios. Pažymi, kad pagal BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Šio straipsnio antra dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 3-183 „Dėl Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“ nuosprendžio priėmimo metu buvo netekęs galios, nurodo, kad kaltinime nurodyti jo (R. Č.) pažeidimai, sietini su taisyklių pažeidimu, šalintini iš kaltinimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

4.2. Skunde pažymima, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Akcentuojama, kad padarinių sunkumas, atsietai nuo KET pažeidimo pobūdžio, negali būti kriterijus vertinant KET pažeidimo šiurkštumą, nes padariniai kelių eismo saugumo taisyklių bylose neretai yra atsitiktiniai ir ne visada priklauso nuo pažeidimo pobūdžio.

4.3. Apelianto manymu, teismas, skirdamas jam uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams, neatsižvelgė į tai, kad jis niekada nebuvo padaręs jokių grubių administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimais, baustas buvo tik 2014 m., nes kiekvieną dieną vairuoja transporto priemonę. Pažymi, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, todėl teismas, skirdamas jam poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – turėjo šį sprendimą esmingai pagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad teismas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesuabejojo, jog jis atsitiktinai padarė nusikalstamą veiką ir, kad galima tikėti, jog daugiau jis ne tik nebedarys veikų, susijusių su KET reikalavimais, tačiau nedarys ir kitų uždraustų veikų. Nurodo, kad teismas, taikydamas laidavimo institutą ir pažymėdamas, jog galima tikėti, kad jis (R. Č.) ateityje nedarys įstatymo uždraustų veikų, poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise taikė siekdamas jį nubausti, „kad asmuo neliktų nenubaustas“, t. y. teismas atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau siekia nubausti kitais BK esančiais įrankiais. Dėl to, R. Č. manymu, nuosprendžio dalis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo naikintina kaip nepagrįsta.

4.4. Be to, apeliantas pažymi, kad teismas, vertindamas jo asmenybę, nenustatė jokių neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, priešingai, teismas nustatė, kad jis praeityje nėra baustas administracine tvarka už kokius nors KET pažeidimus, nors transporto priemonę vairuoja kiekvieną dieną, nėra teistas, jo atžvilgiu niekada nebuvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, anksčiau nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 ar 40 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytais pagrindais, yra dirbantis, padaryta nusikalstama veika nors ir sunki, tačiau priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, t. y. veika – atsitiktinė.

4.5. Skunde taip pat pažymima, kad iš BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai, taigi pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad jis (R. Č.) laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, galėjo netaikyti jo atžvilgiu jokių poveikio priemonių. Apelianto manymu, teismas, spręsdamas, kad yra būtina taikyti jam dvi poveikio priemones, galėjo taikyti poveikio priemonę, nesusijusią su uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, nes tai yra susiję su jo darbu. Nurodo, kad teismas galėjo skirti jam nemokamus darbus, ir tai neprieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, be to, ši poveikio priemonė būtų reikšmingesnė, nes taip būtų suteikta pagalba visuomenei, ko ir yra siekiama BK 67 straipsnio nuostatomis. Teigia, kad šiuo atveju paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra proporcinga, nėra išlaikyta pusiausvyra tarp jo (R. Č.) padarytos atsitiktinės veikos ir skirtų baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl proceso išlaidų

4.6. Kadangi pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl proceso išlaidų atlyginimo, apelianto teigimu akivaizdu, kad yra būtina, jog prašymas dėl proceso išlaidų pripažinimo ir atlyginimo teismui būtų pateiktas dar iki nuosprendžio priėmimo momento. Kartu pažymi, kad baudžiamajame procese duomenis apie asmens padarytą nusikalstamą veiką renka ikiteisminio tyrimo institucijos, kurios skiria užduotis atlikti objektų tyrimus, o surinktų duomenų pagrindu yra įrodinėjama asmens kaltė. Atkreipia dėmesį, kad jis buvo kaltinamas padaręs neatsargų nusikaltimą, be kita ko, policijos pareigūnai nusprendė tyrimo metu paskirti užduotį eismo mechanizmui nustatyti, todėl jie transporto priemones iš įvykio vietos gabeno į ikiteisminio tyrimo įstaigos automobilių saugojimo aikštelę, o po to buvo paskirtas objektų tyrimas. Gavus specialistų išvadas policijos pareigūnų sprendimu transporto priemonės toliau buvo saugojamos, nors manytina, kad tokio būtinumo nebebuvo. Saugant transporto priemones, didėjo policijos įstaigos patiriamos išlaidos, tačiau patys pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų grąžinti transporto priemonės jų savininkams. Kadangi tai nebuvo padaryta net ir baigiant ikiteisminį tyrimą, kyla klausimas, kokiu pagrindu yra sunkinama asmens atsakomybė dėl pačių pareigūnų neveiklumo. Akcentuoja, kad baudžiamojoje teisėje išlaidos už specialistų tyrimus ar ekspertizes nėra priteisiamos, nes laikoma, jog už duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę, rinkimą yra atsakinga valstybė ir šios išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis. Esant nurodytoms aplinkybėms mano, kad šiuo atveju Šiaulių AVPK išlaidos už automobilių saugojimą neturėjo būti priteistos.

5. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. Girgždžio apeliacinį skundą gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas skundžiamame nuosprendyje įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys), teisėjos vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus rėmėsi visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir priimamo sprendimo argumentavimu. Teismas ištyrė teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo, liudytojų, specialistų parodymus, priekabos techninės būklės tikrinimo dokumentus, kitus bylos duomenis, juos įvertino tiek atskirai, tiek gretindamas tarpusavyje kaip visumą ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti inkriminuojamo pažeidimo.

5.2. Pasak išteisintojo gynėjo, byloje nėra nustatyta ir įrodyta, kad A. T., būdamas MB „V. m.“ vieninteliu savininku ir vadovu (direktoriumi), užsiimdamas miško medienos pervežimu ir būdamas atsakingas už bendrovei priklausančios technikos būklę, jos priežiūrą bei tinkamą techninės būklės palaikymą, jos neprižiūrėjo ir (ar), kad įvykio metu ji buvo netvarkinga. Be to, nėra įrodymų, kad A. T. nevykdė darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės ar pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, kurios būtų laikomos būtinąja įvykio metu kilusių padarinių kilimo sąlyga.

6. Teismo posėdyje prokuroras G. Girgždis prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. skundą atmesti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. prašė jo skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti. Išteisintasis A. T. prašė prokuroro skundą atmesti, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. skundą tenkinti. Išteisintojo A. T. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašė prokuroro skundą atmesti, o R. Č. skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. Girgždžio apeliacinis skundas atmestinas. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. Girgždžio apeliacinio skundo

8. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį dėl A. T. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį: A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę. Taip pat prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo – proceso išlaidas priteisti iš R. Č. ir A. T..

Žemesnės instancijos teismas

9. Pažymima, kad pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (įvykis, kurio metu žuvo žmogus ar daugiau žmonių), priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu. BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus, nustatančius tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio saugumo taisykles. Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, tačiau BK 132 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis nustato specialius aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai ar gyvybei, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020). Taip pat pažymėtina, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017).

10. Minėta, kad A. T. buvo kaltinamas tuo, jog būdamas MB „V. m.“ vieninteliu savininku ir direktoriumi, užsiimdamas miško medienos pervežimu ir būdamas atsakingas už bendrovei priklausančios technikos būklę, jos priežiūrą bei tinkamą techninės būklės palaikymą, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. 1999 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų“ (redakcija, galiojanti nuo 2005 m. spalio 21 d.) 11 punktą, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 13 punktus, ir dėl to vairuotojui R. Č. vairuojant bendrovei priklausantį vilkiką „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba JYKI V31, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinkančia gamintojo instrukcijoje nurodytų techninių reikalavimų, viršijant maksimalią leidžiamą transporto priemonės junginio bendrąją masę 40 t ir viršijant 1,6 m maksimalų leistiną pakrautos medienos rietuvės aukštį, kai kiekviena medienos rietuvė buvo pritvirtinta tik vienu diržu, dėl techniškai netvarkingos priekabos sukabintuvo kilpos ir grąžulo nuovarginio eksploatacinio įtrūkimo išsivystymo iki kritinės ribos juos jungusioje suvirinimo siūlėje, atsidalino priekabos JYKI V31 grąžulas nuo sukabintuvo kilpos ir suveikus priekabos stovėjimo-avarinio stabdymo sistemai, priekaboje vežami rąstai dėl viršytos transporto priemonės bendrosios masės, dėl viršyto sukrautų medienos rietuvių aukščio bei dėl rietuvių netinkamo tvirtinimo vienu diržu išbiro ant važiuojamosios kelio dalies, užkrito ant priešinga kryptimi atvažiavusio automobilio „Chrysler Voyager“, kurį vairavo V. M. – taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Chrysler Voyager“ vairuotojas V. M. žuvo įvykio vietoje, o to paties automobilio keleivei Z. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

11. Pagal „Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. spalio 21 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d.) 11 punktą, darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti šių nuostatų 9.1 arba 9.2 punktų reikalavimus (darbdavys privalo įsigyti ir (arba) naudoti darbo įrenginius, kurie atitinka visus jiems taikomų Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimus; šių nuostatų 1 priede nustatytus minimalius reikalavimus, kai Lietuvos Respublikos norminiai aktai jiems netaikomi arba taikomi iš dalies).

12. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, darbdavio paskirti asmenys, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai ar fiziniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, turi atitikti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir turėti darbui reikalingas priemones. Šių asmenų pareiga yra rengti pasiūlymus prevencinėms priemonėms, skirtoms darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų, koordinuoti tokių priemonių įgyvendinimą ir kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; pagal šio įstatymo 2 dalį, darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; 3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; 4) tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas); 5) įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 4 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės tvarką įmonėje, ją svarsto su darbuotojais, su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ir jiems praneša apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; 2 punkte nustatyta, kad minėtas asmuo organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; 13 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinusi įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino atskirai ir siedamas juos į visumą, įvertino jų patikimumą, teisėtumą ir remdamasis surinktų įrodymų visuma padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, t. y. nustatė, kad A. T. veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, požymių, ir jį pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisino.

14. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. T. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, nurodė, kad automobilio, kurį vairuojant R. Č. įvyko eismo įvykis, priekabą jis įsigijo iš (duomenys neskelbtini) Lizingo, priekaba buvo nenauja. Žino, kad prieš paskutinę techninę apžiūrą priekaba buvo taisoma, vėliau buvo atlikta techninė apžiūra, buvo gauta išvada, kad priekabą eksploatuoti galima. Nurodė, kad transporto priemonės buvo remontuojamos autoservisuose. Taip pat nurodė žinantis, kad vežant medieną kiekvienai rietuvei sutvirtinti reikalingi du saugos diržai, tačiau šiuo atveju gamykloje priekaba buvo pagaminta taip, kad joje buvo įrengta po vieną laikiklį. Pažymėjo, kad vairuotojui R. Č. buvo išduota pakankamai diržų medienos rietuvėms tvirtinti. Dėl kokios priežasties įvyko priekabos sukabinimo detalių atsidalinimas, negali atsakyti, mano, kad autoservise priekaba turėjo būti suremontuota taip, kad ji būtų tinkama eksploatuoti, autoserviso darbuotojai turėjo pamatyti, kad yra kažkas papildomai privirinta ir turėjo jį apie tai informuoti ar reikalauti tam tikrų dokumentų, tačiau to nepadarė. Kadangi priekabai buvo atlikta techninė apžiūra, jis buvo įsitikinęs, kad priekaba tvarkinga ir dėl to leido ją eksploatuoti. Jeigu autoserviso darbuotojai būtų jį informavę, jog priekaba techniškai netvarkinga, jis nebūtų leidęs jos naudoti (3 t., b. l.98–100, parodymai ištirti teisiamajame posėdyje).

15. Apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu A. T. kaltės taip pat nepripažino, nurodė, kad jis buvo padaręs viską, jog vairuotojas R. Č. žinotų visas krovinio tvirtinimo ir vežimo taisykles. Iki įvykio neturėjo jokios informacijos apie galimus pažeidimus, baudų nebuvo skirta. Į pateiktus klausimus atsakė, kad priekaba buvo pagaminta gamykloje ir nebuvo perdaryta, jai buvo atlikta techninė apžiūra, technika visuomet buvo tvarkoma specializuotuose autoservisuose. Įmonės vairuotojas buvo tinkamai instruktuotas pagal darbo saugos reikalavimus, jis žinojo, kaip medieną tvirtinti diržais, žinojo, kad negalima viršyti leidžiamos junginio masės, automobilyje visada būdavo 10 diržų. Jis tikrai nežinojo, kad vežant medieną, masė bus viršyta, priešingu atveju, nebūtų leidęs vežti. Mano, kad priekabos jungtis buvo nekokybiška dar iki tol, kol ją įmonė įsigijo. Į prokurorės klausimą atsakė, kad tuo metu, kai jis pats krauna medieną, visuomet kontroliuoja visą procesą – diržų kiekį, medienos sutvirtinimą. Nebūdamas krovimo vietoje jis visko kontroliuoti negali – tai daro vairuotojas, kuris žino visas taisykles, ne vieną kartą apie tai yra informuotas. Pažymėjo, kad inspekcija ne kartą buvo tikrinusi R. Č. krovinius, tačiau jokių pažeidimų nenustatė. Tai sudarė pagrindą manyti, kad R. Č. laikydavosi taisyklių. Tikrindamas tachografą jis jokių pažeidimų nėra nustatęs, abejonių dėl tachografo parodymų jam nekilo. Nagrinėjamu atveju jis negalėjo sukontroliuoti medienos pervežimo, medieną krovė vairuotojas, kuris žino taisykles ir yra atsakingas už vežamą medieną. Į teisėjos klausimus atsakė, kad jis laikosi visų įstatymų ir tvarkos, vežami svoriai yra kontroliuojami, taip buvo ir anksčiau, įvykęs atvejis – atsitiktinis. Nurodė, kad tuomet, jeigu jam apžiūrint automobilį kyla neaiškumų, jis kreipiasi į specializuotą autoservisą, ten dirbantys specialistai pasako, ką reikia taisyti (5 t., b. l. 42–44). Iš bylos duomenų matyti, kad išteisintojo A. T. parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai, todėl abejoti minėtų parodymų teisingumu nėra pagrindo.

16. R. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba vairuotoju MB „V. m.“, miškovežiu „Volvo FH16“ su priekaba „Jyki V31“, vežiojo medieną. Nurodė, kad šias transporto priemones MB „V. m.“ įsigijo nenaujas, naudotas, iš karto po to, kai jos buvo sutvarkytos, užregistruotos, joms buvo atlikta techninė apžiūra. Priekabai techninė apžiūra buvo atlikta 2018 m. vasario mėnesį. 2018 m. kovo 22 d. jis nuvyko į kaimą Anykščių rajone pasikrauti medienos (rąstų). Medieną fiskaru pakrovė jis pats, medieną sutvirtino diržais – kiekvieną rietuvę sutvirtino vienu diržu. Pamena, kad veždamas medieną, pravažiavęs (duomenys neskelbtini), pamatė, kad pro jį pravažiavęs automobilis įsijungė galinius „Stop“ žibintus, ir suprato, kad kažkas negerai. Išlipęs iš savo vairuojamos transporto priemonės pamatė, kad nebėra priekabos. Prietaisų skydelis nerodė jokio gedimo. Dėl kokios priežasties įvykio priekabos sukabinimo prietaiso lūžis, negali paaiškinti. Tuo laikotarpiu, kai jis dirbo minėtu miškovežiu su priekaba, sukabinimo mechanizmas tvarkytas, virintas nebuvo. Nurodė, kad jis yra baigęs mokymus dėl medienos ir kitokių krovinių vežimo bei tvirtinimo, jam yra suteiktas 95 kodas. Pažymėjo, kad dirbdamas krovinių, viršijančių leistiną svorį, nevežioja, už tai nuobaudų nėra turėjęs (3 t., b. l. 74–76, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme).

17. Apklausiamas teisiamajame posėdyje R. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis prieš įvykį tvirtindamas medieną uždėjo po vieną diržą, nes skubėjo važiuoti, be to, medis buvo sausas, lengvas. Žinojo, kad pagal instrukcijas medžius iki trijų metrų reikia tvirtinti dviem diržais. Automobilyje buvo pakankamai diržų. Tąkart jis pažeidė instrukciją. Važiavo kaltinime nurodytu greičiu, rietuvės aukštis (1,60 m) tąkart buvo viršytas. Kilpos ir grąžulo sukabinimo nusidėvėjimo nebuvo pastebėjęs. Darbdavio buvo informuotas, kad turi laikytis darbų saugos reikalavimų, buvo instruktuotas, pasirašęs už tai. Dėl to ir atsakomybė už krovinio vežimą buvo jo. Su įmonės direktoriumi kalbėdavo, jog reikia krovinį krauti ir važiuoti pagal taisykles, būdavo, kad direktorius tikrindavo, kokį krovinį jis veža, atvažiuodavo į mišką, matydavo, kaip jis (R. Č.) pasikrauna krovinį. Kartais jis važiuodavo krovinį pritvirtinęs vienu diržu, kartais – dviem. Automobilio daiktadėžėje turėjo ne mažiau kaip dešimt diržų. Jam buvo suteiktas 95 kodas, o tai reiškia, kad jis buvo supažindintas, kaip reikia saugiai vežti mišką. Žyma yra jo vairuotojo pažymėjime (5 t., b. l. 4–6).

18. Automobilio išperkamosios nuomos 2017 m. spalio 25 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina išteisintojo A. T. parodymus, kad MB „V. m.“ transporto priemonę „Jyki V31“ įsigijo iš (duomenys neskelbtini) UAB pagal išperkamosios nuomos sutartį (2 t., b. l. 72–75).

19. Iš byloje esančios UAB „T.“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra buvo atlikta 2018 m. sausio 3 d. ir galiojo iki 2018 m. gruodžio 29 d. (2 t., b. l. 7), o iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad priekabos „Jyki V31“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra buvo atlikta 2018 m. vasario 22 d. (prieš mėnesį iki eismo įvykio) ir galiojo iki 2018 m. kovo 24 d. (t. 3, b. l. 6). Šie duomenys patvirtina A. T. ir R. Č. parodymus, kad MB „V. m.“ priklausančioms priemonėms prieš eismo įvykį buvo atlikta techninė apžiūra ir pateikta išvada, kad transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus. Aplinkybę, kad MB „V. m.“ įsigyta priekaba „Jyki V31“ nebuvo nauja, patvirtina turto priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 76). Šiame akte, be kita ko, nurodyta, kad pirkėjas patvirtina, jog turto techninę būklę bei komplektacijos atitikimą gamintojo reikalavimams patikrino autorizuotame automobilių servise. Tai, kad MB „V. m.“ įsigyta priekaba buvo nenauja, naudota, patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 79).

Žemesnės instancijos teismas

20. Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas UAB „T. s.“ direktoriaus pavaduotojas R. V., turintis transporto priemonių eksperto kvalifikaciją, parodė, kad po įvykio apžiūrėjęs miškovežį ir jo priekabą, pastebėjo automatinį sukabinimo įtaisą, įrengtą ant vilkiko, tačiau jo pažeidimų nematė. Taip pat nurodė, kad ant priekabos esantis grąžulas galėjo būti pagamintas gamykloje, bet nukrypstant nuo patvirtinto tipo. Remonto požymių, kad patys būtų kažką darę, jis nematė. Tai buvo gamintojo „Jyki“ gaminys. Akivaizdžių išoriškai matomų požymių, kad įrenginys būtų perdirbtas, jis nepastebėjo. Plokštelė pagal požymius yra originali, gamyklinė. Nėra jokių požymių, kad ji savadarbė ar kad privirinta papildomai. Grąžulas neturėjo jokių požymių, kurie leistų teigti, kad jis negamyklinis. Pagal matomus požymius sukabintuvas turėjo visus žymenis, rodančius, kad jis priklauso gamintojui. Apžiūrėdamas grąžulą jis jokių remonto požymių nematė. Liudytojas taip pat nurodė, kad Lietuvoje šiuo metu dar eksploatuojamos šešios analogiškos transporto priemonės (4 t., b. l. 82–85, 151–153).

21. Liudytojas, Lietuvos transporto saugos administracijos Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos priežiūros departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas Ž. J. teisiamajame posėdyje nurodė negalintis atsakyti, ar buvo atliktas sukabintuvo remontas, ar tokį sukabintuvą įrengė gamintojas pagal gamintojo pateiktą sertifikatą. Darbuotojai, su kuriais jam teko bendrauti, nepastebėjo, kad transporto priemonė būtų buvusi netvarkinga. Taip pat nurodė manantis, kad valdytojas ėmėsi visų veiksmų, kad transporto priemonė būtų eksploatuojama tinkamai – jis keitė įvorę (4 t., b. l. 85–86).

22. Specialistas T. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atliekant techninę apžiūrą sukabintuvo pakeitimų nebuvo pastebėta, jų nenustatė. Pagal UAB „T.“ pateiktą atsakymą (3 t., b. l. 4–5) negalima teigti, kad sukabintuvas neatitinka gamyklinio pagaminimo. Pas gamintoją tokia plokštelė irgi yra, šiuo atveju trūkumų nebuvo nustatyta (4 t., b. l. 101–102).

23. Ekspertė I. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sukabintuvo suvirino siūlė buvo labai trapi, specialistai, jei neturėjo brėžinių ir nebadė kiekvienos siūlės, galėjo ir nepastebėti. Jei ir buvo prasidėjęs įtrūkimas, jei ir buvo mažas plyšeliukas, jį būtų labai sunku pastebėti, tam, kad „pagauti“ įtrūkimo momentą, reikėtų kasdien apžiūrinėti prisikišus su lupa (4 t., b. l. 92–94).

24. Atsižvelgiant minėtų liudytojų ir specialistų parodymus, t. y. į tai, kad net ir kompetentingi asmenys nepastebėjo priekabos „Jyki V31“ techninio neatitikimo reikalavimams, nepastebėjo, kad ši transporto priemonė būtų buvusi techniškai netvarkinga, nekyla abejonių, kad A. T. taip pat neturėjo jokios galimybės žinoti, jog miškovežio priekaba yra techniškai netvarkinga, juo labiau, kad jis žinojo, jog prieš paskutinę techninę apžiūrą priekaba buvo taisoma, jai prieš mėnesį iki įvykio buvo atlikta techninė apžiūra ir pateikta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Be to, liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. vasario mėnesį remontuojant priekabą „Jyki V31“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai sukabintuve ir grąžule nebuvo atliekami, tokių darbų (duomenys neskelbtini) autoservisas apskritai neatlieka (1 t., b. l. 136–138).

25. Įvertinus visumą išdėstytų įrodymų nekyla abejonių, kad MB „V. m.“ direktorius A. T. tinkamai rūpinosi bendrovei priklausančios technikos būkle, tinkamai ją techniškai prižiūrėjo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad A. T. ėmėsi visų būtinų veiksmų jo vadovaujamos įmonės technikai prižiūrėti – transporto priemonės buvo tvarkomos specializuotuose autoservisuose, joms nustatytais terminais buvo atlikta techninė apžiūra.

26. Minėta, kad A. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog įmonės vairuotojas R. Č. buvo tinkamai instruktuotas pagal darbo saugos reikalavimus, jis žinojo, kaip medieną tvirtinti diržais, žinojo, kad negalima viršyti leidžiamos junginio masės, automobilyje visada būdavo 10 diržų, o jis pats (A. T.) šiuo atveju tikrai nežinojo, kad vežant medieną, masė bus viršyta, priešingu atveju, nebūtų leidęs vežti. Taip pat nurodė, kad jis buvo padaręs viską, jog vairuotojas R. Č. žinotų visas krovinio tvirtinimo ir vežimo taisykles, iki įvykio neturėjo jokios informacijos apie galimus pažeidimus, baudų nebuvo skirta. Pažymėjo, kad nebūdamas krovimo vietoje jis visko kontroliuoti negali – tai daro vairuotojas, kuris žino visas taisykles, ne vieną kartą apie tai yra informuotas. Be to, inspekcija ne kartą buvo tikrinusi R. Č. krovinius, tačiau jokių pažeidimų nenustatė, todėl jam nebuvo jokio pagrindo manyti, kad R. Č. gali nesilaikyti nustatytų taisyklių. Tikrindamas tachografą jis jokių pažeidimų nėra nustatęs, abejonių dėl tachografo parodymų jam nekilo. Tai, kad jis žinojo, jog pagal instrukcijas medžius iki trijų metrų reikia tvirtinti dviem diržais, automobilio daiktadėžėje turėjo ne mažiau kaip dešimt diržų, darbdavio buvo informuotas, kad turi laikytis darbų saugos reikalavimų, buvo instruktuotas, pasirašęs už tai, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir R. Č.. Be to, jis nurodė, kad jam buvo suteiktas 95 kodas, o tai reiškia, kad jis buvo supažindintas, kaip reikia saugiai vežti mišką, su įmonės direktoriumi kalbėdavo, jog reikia krovinį krauti ir važiuoti pagal taisykles, būdavo, kad direktorius tikrindavo, kokį krovinį jis veža, atvažiuodavo į mišką, matydavo, kaip jis (R. Č.) pasikrauna krovinį. Pažymėjo, kad dirbdamas krovinių, viršijančių leistiną svorį, nevežioja, už tai nuobaudų nėra turėjęs, šis atvejis buvo atsitiktinis.

27. Įvertinus A. T., R. Č. parodymus, kurie dėl esminių aplinkybių sutampa, taip pat tai, kad MB „V. m.“ 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu buvo patvirtintas Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų sąrašas, į kurį patenka ir Sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija, kurios 22.8. punkte nurodyti medienos vežimo kelių transportu reikalavimai, tarp jų ir medienos tvirtinimo diržų skaičius jų tvirtinimo būdas, reikalavimai medienos rietuvės aukščiui, bendrajai masei ir vežamam svoriui, nustatytam tai transporto priemonei (junginiui), o 22.8.11. punkte nustatyta, kad už medienos pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo reikalavimų laikymąsi atsako vairuotojas (4 t., b. l. 164–175) (su šia instrukcija R. Č. buvo supažindintas pasirašytinai (4 t., b. l. 176–179) pritariama skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad net ir nustačius, jog MB „V. m.“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų užtikrinimas nebuvo tinkamai organizuojamas, nebuvo vykdoma pakankama kontrolė, kaip šių reikalavimų laikomasi, įmonės vadovas A. T. negalėjo numatyti, kad dėl to gali kilti eismo įvykis. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakankama kontrolė negali būti laikoma būtinąja įvykio metu kilusių padarinių kilimo sąlyga – net ir užtikrinus tinkamą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytų reikalavimų organizavimą bei laikymosi kontrolę, vairuotojas vis tiek galėjo pažeisti nustatytas taisykles, taigi A. T. inkriminuojamas Darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių pažeidimas nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Šiuo atveju prokuroro skundo argumentas, kad jeigu A. T. būtų griežtai kontroliavęs, kaip laikosi reikalavimų jo darbuotojai, tai būtų užkirtę kelią R. Č. pažeisti nustatytus reikalavimus, vertintinas tik kaip prielaida. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų sutikti su skundo argumentais, kad R. Č. padarytus pažeidimus nulėmė būtent A. T. neveikimas, tarp A. T. veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, nėra pagrindo. Tai, kad A. T. buvo vienintelis asmuo, bendrovėje atsakingas už darbuotojų saugias darbo sąlygas bei teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę įmonėje, šia veikla užsiėmė ne pirmus metus, nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju pastarasis galėjo ir turėjo numatyti, kad gali kilti eismo įvykis ir atsirasti neigiami padariniai.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigiama prokuroro skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, teismo išvados dėl A. T. kaltės yra išsamiai motyvuotos ir teisiškai pagrįstos. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

29. Priešingai nei teigiama prokuroro skunde, iš išteistojo A. T. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. Č. parodymų matyti, kad A. T. tikrindavo, kaip yra vežami kroviniai, atvažiuodavo į mišką, matydavo, kaip vairuotojas pasikrauna krovinį. Sutikti su prokuroro skundo teiginiu, kad iki įvykio buvo sistemingai pažeidinėjami krovinio tvirtinimo reikalavimai taip pat nėra pagrindo, nes byloje tokių duomenų nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie R. Č. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad jis anksčiau administracine tvarka už tokius pažeidimus nebuvo baustas (3 t., b. l. 106–108), o tai, be kita ko, patvirtina A. T. parodymus, kad jis jokių duomenų apie pažeidimus neturėjo, inspekcija ne kartą buvo tikrinusi R. Č. krovinius, tačiau jokių pažeidimų nenustatė ir tai sudarė pagrindą manyti, kad R. Č. laikydavosi taisyklių. Tikrindamas tachografą jis (A. T.) jokių pažeidimų nėra nustatęs, abejonių dėl tachografo parodymų jam nekilo. Prokuroro skunde nurodyta aplinkybė, kad R. Č. 2018 m. liepos 5 d. (vieną kartą per penkerius metus) buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad transporto priemonėje „Volvo FH16“ nebuvo atlikta metrologinė patikra taip pat nėra pagrindas išvadai, jog A. T. vadovaujamoje įmonėje apskritai nebuvo jokios darbuotojų saugos reikalavimų laikymosi kontrolės.

30. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas ir A. T. atžvilgiu paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis, dėl prokuroro skundo argumentų, susijusių su bausmės A. T. skyrimu ir proceso išlaidų priteisimu ne tik iš R. Č., bet ir iš A. T., nepasisakoma.

Dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. apeliacinio skundo

31. Apeliaciniu skundu R. Č. prašė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, o teismui manant, kad būtina taikyti antrą baudžiamojo poveikio priemonę, skirti jam nemokamus darbus; panaikinti nuosprendžio dalį dėl išlaidų už transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervežimo ir saugojimo paslaugas – 178,31 Eur – pripažinimo proceso išlaidomis. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 3-183 „Dėl Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“ nuosprendžio priėmimo metu buvo netekęs galios, kaltinime nurodyti jo (R. Č.) padaryti pažeidimai, sietini su taisyklių pažeidimu, turi būti pašalinti iš kaltinimo.

32. Pirmiausia pažymima, kad R. Č. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo metu Medienos vežimo kelių transportu reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183, buvo galiojantys, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 3-183 „Dėl Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“ pripažintas netekusiu galios tik 2020 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-475. Be to, priešingai negu mano apeliantas, ministro įsakymas nėra baudžiamasis įstatymas ir jam BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatos negalioja. Taigi tenkinti R. Č. prašymą ir iš kaltinimo šalinti jame nurodytus R. Č. padarytus Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų pažeidimus, nėra teisinio pagrindo.

33. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-309-699/2018).

34. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kontekste aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas, pagal kurį visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, suponuojančiu ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti individualizuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-99-628/2020).

35. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgė į tai, kad, eismo įvykio kilimui ir dėl jo atsiradusiems padariniams įtakos turėjo ne tik pastarojo veiksmai, t. y. netinkamas krovinio pakrovimas, tvirtinimas ir gabenimas, bet ir kitos aplinkybės, kurių, teismo įsitikinimu, jis negalėjo numatyti, t. y. nekokybiškas vilkiko ir priekabos sukabintuvas. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad R. Č. įvykio metu buvo blaivus, vairavo transporto priemonę, kuriai techninė apžiūra buvo atlikta prieš mėnesį iki įvykio, įvykio metu jis už KET pažeidimus administracine tvarka buvo baustas vieną kartą – 2014 metais, jo darbinė veikla ir pajamų gavimas tiesiogiai susiję su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepakankamai įvertino tai, jog R. Č. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, būdamas blaivus, anksčiau jis nebuvo teistas (3 t., b. l. 105), R. Č. neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu jis buvo baustas tik vieną kartą (2014 metais), už šiurkščius KET pažeidimus nebuvo baustas (3 t., b. l. 106–108), nors atlikdamas darbines funkcijas jis kasdien vairuoja automobilį (3 t., b. l. 109), o tai rodo, kad R. Č. yra atsakingas, drausmingas, KET taisyklių nepažeidinėjantis vairuotojas, jo padaryti KET pažeidimai ir nusikalstama veika yra atsitiktiniai. Be to, teismas nepakankamai įvertino ir tą aplinkybę, kad R. Č. negalėjo žinoti ir nežinojo, kad jo vairuojamos transporto priemonės priekabos sukabintuvas yra techniškai netvarkingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias R. Č. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenybę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino R. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones proporcingumo, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai R. Č. atžvilgiu gali būti pasiekti taikant jam vieną baudžiamojo poveikio priemonę – pirmosios instancijos paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – naikinama nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienų metų laikotarpiui (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

36. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą proceso išlaidas, inter alia (be kita ko), sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas), taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Sumos, išleidžiamos daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, laikyti ar persiųsti, gali būti susijusios ir su jų transportavimu, saugojimu. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Tokiu daiktu – nusikaltimo padarymo priemone – teismų praktikoje pripažįstama transporto priemonė, kurią vairuodamas kaltininkas padaro nusikalstamą veiką, susijusią, pvz., su eismo saugumo taisyklių pažeidimu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018).

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad po eismo įvykio, 2018 m. kovo 22 d., automobilis „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba „Jyki V31“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo saugomi UAB „A.“, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 197, 168–169, 170, 171, 172–173, 176). Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo paslaugas UAB „A.“ pagal 2019 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 178, 31 Eur (1 t., b. l. 192). Automobilis „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2019 m. kovo 8 d. nutarime nurodyta, kad su miškavežiu atlikus visus procesinius veiksmus, pagal paskirtas užduotis gavus specialistų išvadas, jis grąžintinas MB „V. m.“ direktoriui arba jo įgaliotam atstovui (1 t., b. l. 178–179). Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos teismo ekspertizių centrui buvo paskirtos užduotys atlikti objektų tyrimą ir pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijos bei miškavežio priekabos sukabintuvo kilpa ir grąžulas (2 t., b. l. 140–143, 147–148). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 178,31 Eur išlaidas už transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervežimą ir saugojimą pagrįstai pripažino proceso išlaidomis ir jas priteisė iš R. Č. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Dėl to R. Č. prašymas panaikinti nuosprendžio dalį dėl išlaidų už transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervežimo ir saugojimo paslaugas – 178,31 Eur – pripažinimo proceso išlaidomis netenkinamas.

38. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

39. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teisme 2021 m. sausio 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35Mr) PT-107 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 252 Eur išlaidų.

40. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ir pagal R. Č. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, taip pat tai, kad nuteistasis dirba, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo R. Č. valstybės naudai priteisia 252 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienų metų laikotarpiui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. valstybės naudai 252 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasBoleslovas KalainisVidmantas Mylė