- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-6-343/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- M. K., S. T., I. B., E. T., A. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,
dalyvaujant ieškovo A. T. atstovui advokatui L. B., atsakovų M. K., S. T. ir I. B. atstovei advokatei A. I., atsakovėms M. K. ir I. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ir atsakovės E. T. (teisių perėmėjai M. K., S. T., I. B.) apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. patikslintą ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo atsakovei E. T., išvadą teikiančios institucijos: Varėnos rajono savivaldybės administracija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio, pagal atsakovės E. T. patikslintą priešieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ieškovui A. T., išvadą teikiančios institucijos: Varėnos rajono savivaldybės administracija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio ir pagal ieškovės (atsakovės) E. T. savarankišką ieškinį atsakovui A. T. dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. T. (toliau – ir ieškovas) 2020 m. gegužės 22 d. galutinai suformuluotame ieškinyje prašė: 1. leisti ieškovui be atsakovės E. T. sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus, nurodytus projektuotojo P. K. parengtuose kartu su patikslintu ieškiniu teikiamuose Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą, atliekant paprastąjį remontą, projektiniuose pasiūlymuose: 1.1. atidalinti ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove ginčo turtą, pagal ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktus projektuotojo P. K. parengtus Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą, atliekant paprastąjį remontą pagal projektinius pasiūlymus, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise turtą gyvenamojo namo plane pažymėtą indeksais nuo 1-1 iki 1-6, o atsakovei nuo 2-1 iki 2-4; 1.2. priteisti ieškovo naudai 445,63 Eur už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį; 2. netenkinus nurodytų reikalavimų, nustatyti minėto gyvenamojo namo naudojimosi tvarką: 2.1. ieškovui skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtomis indeksais 11-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-10, 1-11; 2.2. atsakovei skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-8, 1-9; 2.3. ieškovui ir atsakovei skirti bendrai naudotis gyvenamojo namo patalpa, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėta indeksu 1-6; 3. priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį, priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (bendras namo plotas 147,49 m²). Namas nėra atidalintas, nenustatyta naudojimosi juo tvarka. Ieškovas faktiškai naudojasi 57,82 m² arba 39,2 proc. bendro namo ploto, o atsakovė – 89,67 m², arba 60,8 proc. bendro namo ploto. Namas yra vienbutis, bet faktiškai padalintas į du butus. Šalys į namą patenka per skirtingus įėjimus. Ieškovas parengė namo atidalijimo projektą, pagal kurį namas būtų padalinamas į du butus. Pirmojo buto plotas sudarytų 75,39 m² ir juo disponuotų atsakovė, o ieškovui tektų antrasis butas, kurio plotas 71,31 m². Pagal nusistovėjusią tvarką atsakovė naudojosi visomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais nuo 2-1 iki 2-7, kas sudaro 60,8 proc. bendrojo namo ploto, o ieškovui tenka tik 39,2 proc. Anot ieškovo, jo pateiktas atidalinimo būdas atitinka nusistovėjusią tvarką, yra pigus, techniškai nesudėtingai atliekamas.
3. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad bendra namo kvadratūra yra 143,81 m². Atsižvelgiant į aplinkybę, kad patikslintu ieškiniu atsakovei siūloma didesnė dalis – 75,39 m², ieškovas prašo priteisti jam 445,63 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią 3,485 m² didesnę dalį. Jeigu teismas netenkintų reikalavimo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašo nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Teigia, kad patalpoje 2-3 yra įrengti laiptai į palėpę, todėl, siekiant užtikrinti atsakovės interesus, siūlo šią patalpą paskirti naudotis bendrai. Nustačius tokią tvarką abu bendraturčiai turės izoliuotas namo patalpas ir atskirus įėjimus.
4. Atsakovės E. T. (mirusios (duomenys neskelbtini), toliau byloje dalyvauja jos teisių perėmėjai M. K., S. T., I. B.) atstovės nepripažino pateikto patikslinto ieškinio, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad palaiko savo priešieškinį bei pateiktą savarankišką ieškinį dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
5. Atsakovė priešieškinyje prašė: 1. leisti atsakovei be ieškovo sutikimo atlikti jai kartu su ieškovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vizija namams“ projekto vadovės R. T. 2020 m. kovo mėn. parengtus projektinius pasiūlymus „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą (duomenys neskelbtini), projektas“, atliekant projektiniuose pasiūlymuose nurodytą paprastąjį remontą; 2. atidalinti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovės asmeninėn nuosavybėn patalpas UAB „Vizija namams“ projekto vadovės R. T. 2020 m. kovo mėn. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą (duomenys neskelbtini), projektas“ pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, bendras plotas 88,99 kv. m; 3. ieškovui, atidalinus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, asmeninėn nuosavybėn priteisti patalpas pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendras plotas 54,82 kv. m; 4. priteisti ieškovui iš atsakovės 1 552 Eur kompensaciją už didesnį namo plotą; 5. priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
6. Priešieškinyje nurodė, kad ginčo namas nuosavybės teisėmis (po ½ dalį) priklauso šalims. Atsakovė nuosavybės teisę paveldėjo 1991 m. spalio 16 d., o ieškovas – 1994 m. rugsėjo 2 d. Šalių faktiškai valdomos ir naudojamos patalpos (namo dalys) neatitinka bendraturčių idealiųjų nuosavybės dalių. Pagal 1987 m. liepos 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, namo kadastrinių matavimų byloje pažymėta, kad gyvenamasis namas susideda iš dviejų butų. Pastatų vidaus ploto eksplikacijoje nurodyta, kad butą Nr. 1 sudaro: veranda 4,41 m², kambarys 27,64 m², virtuvė 12,69 m², sandėlis 5,32 m², koridorius 7,76 m², iš viso 57,82 m² (pagal patikslintus kadastrinius matavimus 54,82 m²). Butą Nr. 2 sudaro: veranda 4,81 m², koridorius 7,72 m², sandėlis 5,45 m², virtuvė 23,58 m², tambūras 5,71 m², kambarys 8,24 m², kambarys 34,16 m², iš viso 89,67 m² (pagal patikslintus kadastrinius matavimus 88,99 m²). Bendras butų plotas 147,49 m² (pagal patikslintus kadastrinius matavimus 143,81 m²). Ieškovas naudojasi patalpomis, kurios priskirtos butui Nr. 1, atsakovė patalpomis, kurios priskirtos butui Nr. 2. Ieškovas naudojasi mažesniu pagal plotą butu nei atsakovė, nes atsakovės sutuoktinis prie savo naudojamos pastato dalies pastatė du priestatus. Namo statybos tiksli data nežinoma, kadastrinių duomenų byloje nurodyta: gyvenamojo namo statyba iki 1940 m. Atsakovės žiniomis, kai kurios namo dalys pastatytos vėliau: veranda pastatyta 1960 m. (patalpos 1-1 ir 2-1), gyvenamo namo priestatas (patalpa 2-4) 1976 m., šaltas priestatas (patalpa 2-5) 1978 m. Taip pat atsakovės žiniomis gyvenamąjį namą iki 1940 m. pastatė brolių P. ir F. T. tėvai. P. T. (ieškovo tėvui) buvo suteikta naudotis gyvenamojo namo dalimi, kuri sudaro butą Nr. 1. Šioje namo dalyje iki mirties gyveno ieškovo tėvai, o 1994 m. rugsėjo 2 d. nuosavybės teisę į namą pagal testamentą paveldėjo ieškovas. Tuo tarpu namo dalimi, kuri priskiriama butui Nr. 2, naudojosi ieškovo tėvo brolis F. su sutuoktine L. bei jų sūnus J. su šeima (sutuoktine (atsakove) ir vaikais). Butas Nr. 2 buvo per mažas, todėl atsakovės sutuoktinis 1976m. ir 1978 m. savo lėšomis prie savo naudojamos namo dalies pastatė du priestatus. Atlikus namo kadastrinius matavimus ir tvarkant paveldėjimo klausimus, nuosavybės dalys nebuvo perskaičiuotos, priestatų plotai įtraukti į bendrą namo plotą. Name virš 40 metų gyvenusios šeimos konkliudentiniais veiksmais pripažino, jog namo priestatas 2a1/m bei šaltas priestatas 3a1/p pastatyti atsakovės sutuoktinio ir priklauso jo šeimai. Atsakovė pateikė savo projektą, parengtą UAB „Vizija namams“, dėl namo padalijimo į du atskirus butus. Projektas parengtas pagal naujausius namo kadastrinius matavimus, nustatytus 2020 m. sausio 14 d. Projekte numatoma, kad namas būtų padalintas į du butus, ieškovui asmeninėn nuosavybėn paskiriant visas jo naudojamas patalpas – butą Nr. 1, patalpų bendras plotas 54,82 kv. m., o atsakovei paskiriant butą Nr. 2, patalpų bendras plotas 88,99 kv. m. Atsakovės teigimu, šis projektas nesunkiai įgyvendinamas, parengtas atsižvelgiant į susiformavusią naudojimosi tvarką. Tuo tarpu ieškovo pateiktas namo atidalinimo projektas negali būti tvirtinamas, kadangi kiltų naujos problemos dėl žemės sklypo, kuriuo naudojimosi klausimai išspręsti teismo sprendimu Nr. e2-5699-922/2018. Atsakovė nesutiko ir su ieškovo siūloma naudojimosi tvarka, kadangi ji pažeistų jos teises į nuosavybę.
7. Atsakovė pateikė savarankišką ieškinį, kuriame prašė pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatant E. T. 8899/14381 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o A. T. – 5482/14381 dalis. Taip pat patikslintuose procesiniuose dokumentuose išdėstė alternatyvius reikalavimus, kuriuose nurodė, kad palaiko ieškinyje ir priešieškinyje nurodytus reikalavimus, išskyrus siūlymą dėl kompensacijos bendraturčiui priteisimo, ir tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad nėra galimybės atidalinti namo dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovės pateiktus projektinius pasiūlymus, prašo nustatyti naudojimosi namu tvarką, t. y. kiekvienas iš bendrasavininkų naudotųsi tomis patalpomis, kokiomis naudojasi šiuo metu – atsakovė patalpomis UAB „Vizija namams“ projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, bendras plotas 88, 99 kv. m, ieškovas patalpomis pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendras plotas 54,82 kv. m.
Atsiliepimas
8. Atsakovė savarankiškame ieškinyje nurodė, kad L. T., gyvendama su sūnumi J. (atsakovės sutuoktiniu) ir jo šeima, savo lėšomis prie savo naudojamos pastato dalies pastatė du priestatus – 1976 m. priestatą 2a1/m ir 1978 m. priestatą 3a1/p. Gyvenamojo namo statybos tiksli data nežinoma, kadastrinių duomenų byloje nurodyta, kad gyvenamasis namas pastatytas iki 1940 m. Ieškovo tėvai sutiko, jog namo bendrasavininkė L. (gyvenusi bute Nr. 2) pasistatytų minėtus priestatus ir pasididintų savo valdomą namo plotą. Faktą, kad buvo toks bendrasavininkų sutikimas įrodo tai, kad šis faktinis namo dalių valdymas buvo registruotas (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio ir patvirtintas 1991 m. liepos 10 d. pažymėjimais Nr. 159 ir 161. Šiais pažymėjimais patvirtinta, kad minėti priestatai buvo registruoti tik L. T. vardu. Namo bendrasavininkis P. T. pretenzijų nereiškė. Biurui tvarkant nuosavybės teisių įregistravimą – pateikiant išvadą (duomenys neskelbtini) rajono valdybai dėl nuosavybės teisių pripažinimo, šios aplinkybės nebuvo pažymėtos, nuosavybės dalys nebuvo skaičiuojamos. Vėliau ši klaida pasikartojo ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimus. Iki 1976m. namas buvo valdomas dviejų savininkų po ½ ir realus valdomas plotas beveik atitiko šias dalis (skirtumas buvo nežymus 2,56 m²). 1987 m. liepos 10 d. duomenimis, pastatų vidaus ploto eksplikacijoje pažymėta, kad bendras naudingas namo plotas susumavus abiejų butų plotus yra 147,49 kv. m, tačiau (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1991 m. liepos 30 d. potvarkyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 127,27 kv. m bendras naudingas plotas, nors susumavus (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1991 m. liepos 10 d. pažymėjimuose Nr. 159 ir 161 nurodytus bendrus naudingus plotus gaunamas 147,49 kv. m plotas. Nurodytų aplinkybių pagrindu šalių valdomos namo dalys keistinos.
9. Ieškovas atsiliepime į atsakovės ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir šį reikalavimą atmesti. Ieškovo teigimu, atsakovė jau nuo 1991 m. spalio 16 d., priimdama palikimą, suprato ir žinojo, kad jai pagal paveldėjimo teisės liudijimą atiteko tik ½ dalis gyvenamojo priestato (indeksas 2a1/m) ir ½ dalis šaltojo priestato (indeksas 3a1/m). Atsakovė, paveldėjusi pagal testamentą jo neginčijo, todėl jis yra galiojantis ir turi res judicata galią. Atsakovei ieškinio senatis dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje suėjo 2001 m. spalio 16 d. Be to, atsakovė neįrodė, jog minėti priestatai buvo pastatyti gavus tuometinio kito namo bendrasavininko sutikimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose pateiktus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, tenkino atsakovės ieškinį dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pakeitė bendraturčių E. T. ir A. T. turimas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatydamas E. T. 8899/14381 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, o A. T. 5482/14381 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, nustatė naudojimosi namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: E. T. paskyrė naudoti patalpas UAB ,,Vizija namams“ projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, bendro 88,99 m² ploto, A. T. paskyrė naudotis patalpas UAB ,,Vizija namams“ projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendro 54,82 m² ploto, kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovės 57 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybės naudai iš atsakovės 5,71 Eur, o iš ieškovo 9 Eur pašto išlaidas.
12. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad ieškovo ir atsakovės šeima savo namo dalyse gyveno nuo seno, daugiau nei 40 metų, gyveno nekeldami vieni kitiems pretenzijų ir pripažindami nusistovėjusią namu naudojimosi tvarką. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas teisme, nurodydamas, kad jis su atsakove gyveno gražiai, priestatus pastatė L. šeima ir jais naudojosi L. su vyru ir J. šeima. Ieškovas patvirtino, kad namas padalintas pusiau buvo seniai, jis nepamena kada, ir kas tai padarė. Teismas vertino, kad aplinkybę, jog priestatus pastatė L. ir E. su J., patvirtino byloje esantys (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1991 m. liepos 10 d. pažymėjimai Nr. 159 ir Nr. 161. Darė išvadą, kad byloje yra nustatyta, jog šalys visą laiką naudojosi nelygiomis namo dalimis, tokiomis, kokios jos užfiksuotos 1991 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjimuose, taip pat atsakovė įrodė, jog didesnę namo dalį valdo todėl, kad jos šeima jį sukūrė.
13. Teismas nustatė, kad atsakovė iki paveldėjimo ir po paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimo, kaip naudojosi, taip ir toliau naudojosi ta pačia didesne namo dalimi, niekas iš giminaičių jai nereiškė pretenzijų dėl jos naudojamų namo dalių. Teismas darė išvadą, kad tik gavusi ieškovo ieškinį atsakovė realiai galėjo suvokti savo teisių pažeidimą, o pateikdama ieškinį dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje nepraleido ieškinio senaties termino, nes ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo ieškovo ieškinio pateikimo teismui dienos. Sprendė, kad nuosavybės teisės dalys patikslintinos, vadovaujantis išlikusiais pirminiais rašytiniais dokumentais bei nustatytomis faktinio valdymo aplinkybėmis.
14. Sprendė, kad atidalinimas konkrečiu atveju negalimas, nes ieškovas į bylą yra pateikęs atidalinimo variantą, kuriuo buvo preziumuojama, jog šalių dalys bendrame turte yra lygios. Vertino, kad iš esmės tarp šalių yra nusistovėjusi naudojimosi turtu tvarka, kuri neturėtų būti keičiama, kadangi šalys naudojasi iš esmės atskiru turtu, kiekvienas turi atskirą įėjimą į naudojamą namo dalį, atskirą šildymo sistemą, atskirus elektros apskaitos prietaisus. Nurodė, kad nustatant naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą projektinį siūlymą nereikėtų atlikti jokių statybos ir griovimo darbų, kurie galėtų sukelti papildomų problemų šalims. Tuo tarpu jeigu teismas rinktųsi ieškovo variantą, tai pagal jį būtų palikta viena bendro naudojimo patalpa ir tai sudarytų pagrindą šalims toliau kelti ginčus.
15. Teismas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį bei į bylos sudėtingumo/ nesudėtingumo aplinkybes.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą – priešieškinį ir ieškinį atmesti, o apelianto ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
16.1. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, nurodydamas, jog atsakovė apie jos pažeistas teises sužinojo tik ieškovui pateikus ieškinį teisme. Apelianto teigimu, toks teismo vertinimas prieštarauja atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakovė atsiliepime patvirtino, kad apie gyvenamojo namo plotus, nuosavybės teisės dalis, ji žinojo jau paveldėdama ½ dalį gyvenamojo namo. Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir 2020 m. balandžio 2 d. priešieškinyje. Nurodytos aplinkybės ir pačios atsakovės pozicija patvirtina, kad ji dar 1991 m. spalio 16 d. žinojo apie jai tenkančias ½ nuosavybės teisės dalis bei apie realų gyvenamojo namo plotą. Apelianto teigimu, ieškovės ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.
16.2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo namas buvo padidintas įstatymų nustatyta tvarka.
16.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagrindas pakeisti nuosavybės teisės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės yra tai, jog šalys visą laiką naudojosi nelygiomis namo dalimis, tokiomis, kokios jos užfiksuotos 1991 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjimuose, taip pat atsakovė įrodė, jog didesnę namo dalį valdo todėl, kad jos šeima jį sukūrė. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pritaikė įgyjamosios senaties institutui taikomas normas, kurių visuma neįrodyta. Teismas kaip įrodymais, leidžiančiais pagrįstai nukrypti nuo nuosavybės teisių dalių, vadovavosi 1991 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjimais Nr. 159 ir Nr. 161. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog minėti pažymėjimai pasirašyti tik paties viršaičio be nuosavybės teisės savininkų sutikimo, be to, neaišku, kokiu pagrindu ir kieno iniciatyva. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nenagrinėjo. Taip pat apelianto teigimu, jeigu (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjimai turėtų juridinę galią, tai šiais dokumentais nuosavybės teisės dalys būtų pakeistos jau tuo metu. Galiausiai, viršaitis neturėjo kompetencijos pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės teisių be turto savininkų sutikimų.
16.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog „Ieškovas – pagal paveldėjimo pagal testamentą liudijimą paveldėjo daugiau nei realiai naudojosi, tačiau jis nesikreipė nei į kitą šeimą, kuri naudojosi didesne dalimi, nei į teismą, kad realiai būtų įvykdyta, įgyvendinta jo teisė“. Apeliantui nesuprantama, kodėl jis, nuosavybės teise turėdamas ½ gyvenamojo namo, turi kreiptis į teismą, kad nesant ginčo, papildomai įrodinėtų jam priklausančią nuosavybės dalį. Tokia teismo pozicija yra ydinga ir neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Teismas sprendimu ignoravo testatoriaus valią ir pakeitė nuosavybės teisės dalis. Teigia, kad 1986 m. gegužės 26 d. L. T. testamentu paliko ½ dalį medinio gyvenamojo namo su gyvenamuoju priestatu, veranda ir šaltu priestatu bei kitus statinius atsakovei. Nenustatyta, kad atsakovė būtų ginčijusi minėtą testamentą. Apeliantui nesuprantama, kokiomis teisės normomis vadovaudamasis teismas pakeitė bendrosios dalinės nuosavybės teises, pakeisdamas jas savavališkai prieš L. T. valią.
16.6. Teismo nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai šiai bylai netaikytini, kadangi bylų aplinkybės yra skirtingos.
16.7. Teismas sprendime nenurodė jokio argumento, kodėl ir kaip apskaičiuota atsakovei tenkanti 8899/14381 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, o jam – 5482/14381 dalis. Apelianto teigimu, teismas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje pakeitė nepagrįstai ir neteisingai, taip pat netinkamai ir nepagrįstai nustatė naudojimosi namu tvarką.
16.8. Nesutinka su sprendimo argumentu, kad ieškovas nepateikė jokio naudojimosi tvarkos turtu varianto pagal atsakovės prašymą dėl turto dalių pakeitimo. Apeliantas laikosi pozicijos, jog vieną kartą byloje pateikęs savo siūlomą naudojimosi tvarkos variantą, jį toliau palaikydamas, neprivalo jo kartoti dėl naujai atsakovės pareikštų reikalavimų.
16.9. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, jog teismas tinkamai pakeitė dalis, apeliantas sutinka, kad patalpa pažymėta indeksu 1-6 butų priskirta naudotis atsakovei. Pažymi, kad priešingai nei teigiama procesiniuose dokumentuose, atsakovė patalpa, pažymėta indeksu 1-11, nesinaudoja. Išėjimas iš šios patalpos į kiemą yra užtvertas tvora. Tuo tarpu ieškovas šia namo puse ir šioje pusėje esančiu įėjimu naudojasi.
Šalies argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti jos naudai iš ieškovo 1 650 Eur pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teisių perėmėjai M. K., S. T. ir I. B. apeliacinį skundą palaiko. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju visi ieškovo reikalavimai buvo atmesti, iš esmės tenkinti atsakovės reikalavimai, todėl priteisti ieškovui tam tikrą dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.
17.2. Teismas formaliai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais. Atsakovės teigimu, ji bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl nesąžiningo ieškovo elgesio.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
18.1. Apeliantė klaidingai interpretuoja skundžiamą teismo sprendimą, teigdama, kad jos priešieškinyje ir ieškinyje nurodyti reikalavimai buvo patenkinti visiškai. Nagrinėjamu atveju teismas iš dalies tenkino alternatyvų ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos tarp gyvenamojo namo bendrasavininkų nustatymo, kuris didžiąja dalimi yra tapatus atsakovės pateiktam projektui. Be to, teismas atmetė ne tik ieškovo, bet ir atsakovės byloje pateiktą reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo.
18.2. Apeliantės reikalavimas priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kai priešieškinio ir ieškinio reikalavimai tenkinti 70 procentų, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalies normai.
18.3. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad jos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl nesąžiningo ieškovo elgesio. Skundžiamame teismo sprendime nenurodyta nei vieno argumento, patvirtinančio jo nesąžiningumą.
18.4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas paliks galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos taip: 1. ieškovas atsakovei turi sumokėti 1050Eur, o atsakovė ieškovui 1 110 Eur, įskaičius minėtas sumas, iš atsakovės ieškovui už advokatų darbą priteisiamos 60 Eur bylinėjimosi išlaidos; 2. įskaičius sumokėtus žyminius mokesčius – 27 Eur (ieškovo) ir 105 Eur (atsakovės), iš ieškovo atsakovei priteistinas 78 Eur žyminis mokestis; 3. įskaičius atsakovės ieškovui mokėtiną 60 Eur, o ieškovo atsakovei mokėtiną 78 Eur, iš ieškovo atsakovei priteistina 18 Eur; 4. netenkinus atsakovės reikalavimo dėl atidalijimo, ieškovas dėl to patyrė 195 Eur, todėl iš atsakovės jam priteistina 195 Eur suma; 5) įskaičius ieškovo atsakovei mokėtiną 18 Eur ir atsakovės ieškovui mokėtiną 195 Eur, iš atsakovės ieškovui priteistinos 177 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą dalyje, kurioje išspręstas šalių ginčas, palikti nepakeistą, tenkinant atsakovės apeliacinį skundą sprendimą pakeičiant dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Teismo sprendimu šalių ginčas išspręstas teisingai. Teismas pagrįstai pagal atsakovės reikalavimą pakeitė šalių nuosavybės dalis į gyvenamąjį namą ir nustatė atsakovės pasiūlytą naudojimosi namo patalpomis tvarką.
19.2. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama ieškinio senaties institutui, tačiau šios aplinkybės dėstomos nenuosekliai, neteisingai, painiojant tai, kas prašė taikyti ieškinio senatį, kas turėjo teisę prašyti taikyti šį institutą ir pan. Taip pat tendencingai iškraipomos atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomos faktinės aplinkybės ieškinio senaties aspektu.
Šalies argumentai
19.3. Ieškovo teikiami prašymai dėl namo nuosavybės dalių atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo neatitinka šalių tikrųjų nuosavybės dalių, kurios buvo nustatytos skundžiamu teismo sprendimu. Paskirsčius namo patalpas pagal ieškovo prašymą, iškiltų klausimų dėl namų valdos žemės sklypo, taip pat būtų suardyta daugiau kaip 40 metų tarp bendrasavininkų faktiškai nusistovėjusi namo dalių naudojimo tvarka.
19.4. Apeliaciniame skunde pridėtos nuotraukos, neva, įrodančios, kad atsakovė nesinaudoja savo verandos dalimi, yra darytos tuo metu, kai atsakovė buvo išvykusi į ligoninę. Byloje yra pakankamai kitų fotonuotraukų, patvirtinančių minėtų patalpų naudojimą.
19.5. Ieškovo siūloma naudojimosi namu tvarka pažeidžia atsakovės teises į nuosavybę, neatitinka teismo nustatytos jos dalies nuosavybėje. Pažymi, kad patalpą, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 1-6, siūloma paskirti bendram naudojimui, nors šia patalpa visada naudojosi tik atsakovė. Taip pat ieškovas nutyli, kad yra įsirengęs 37,36 kv. m. dydžio palėpės patalpas ir jas naudoja.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal byloje esančią medžiagą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
22. Kauno apygardos teisme 2021 m. gegužės 19 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai bei kartu su jais pateikiami nauji rašytiniai įrodymai – 2020 m. vasario 21 d. raštas valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ įvairūs dokumentai. Ieškovas nurodo, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, jo atstovas pakartotinai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ir gavo VĮ „Registrų centras“ nepateiktus dokumentus, susijusius su ginčo namu. Anot ieškovo, pateikiami rašytiniai įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė apie jos pažeistas teises sužinojo tik ieškovui pateikus ieškinį dėl atidalijimo teisme, ir priešingai, sudaro pagrindą spręsti, kad apie pažeistas teises atsakovė sužinojo ne vėliau, kaip 1994 m. balandžio 6 d.
23. Ieškovas, pasisakydamas dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų nurodo:
23.1. (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjimai Nr. 159 ir Nr. 161, išduoti 1991 m. liepos 10 d., negali būti laikomi pagrindiniu dokumentu šio ginčo sprendimui.
23.2. Atsakovės teiginys, kad teismas visiškai tenkino jos ieškinį, neatitinka tikrovės. Nė viena šalis neprieštarauja, kad namas būtų atidalintas į dvibutį gyvenamąjį namą arba, kad būtų nustatyta naudojimosi tvarka. Ginčas kilo tik dėl namo dalių, kurios labai aiškiai įvardintos dviejuose testamentuose, taip pat ir kituose registrų centro dokumentuose. Skiriant vienbutį į du butus svarbu vadovautis aktualiausiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais.
23.3. Pagal atsakovės atstovės I. B. užsakytą planą (parengtas „Vizija namams“) negali būti tenkinamas ieškinys, nes tai prieštarauja dviem testamentams ir neatitinka testatoriaus valios.
23.4. Nesutinka su teiginiu, kad ieškovas savo veiksmais, be atsakovės sutikimo, didino savo naudojamą gyvenamo namo plotą, įsirengdamas patalpas palėpėje, vengė jas įregistruoti kadastrinių matavimų byloje. Anot ieškovo, 2020 m. sausio14 d. abiejų pusių sutikimu buvo atlikta inventorizacija, kurios metu matininkė, matavusi visas patalpas, konstatavo, jog palėpė negali būti laikoma įrengta.
24. Teisėjų kolegijos pirmininkė 2021 m. gegužės 19 d. rezoliucija ieškovo rašytinius paaiškinimus priėmė į bylą.
Dėl ginčo esmės
25. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinys dėl pažeistų teisių gynimo tenkinti iš dalies, o atsakovės savarankiškas ieškinys dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 1994 m. rugsėjo 2 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu, po M. T. mirties ((duomenys neskelbtini)), jos įpėdinis sūnus A. T. paveldėjo ½ dalį medinio gyvenamojo namo su veranda ir dviem priestatais, turinčio 127,27 m² bendro naudingo ploto 1AI/m, mūrinį ūkio pastatą su rūsiu 3JI/p, medinį ūkio pastatą 5JI/m, medinį ūkio pastatą 12JI/m, medinį ūkio pastatą 13JI/m, medinį ūkio pastatą 14JI/m, ½ dalį kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, išduotas 1991 m. spalio16 d., patvirtina, jog po L. T. mirties ((duomenys neskelbtini)), E. T., kaip testamentinė įpėdinė, paveldėjo šį turtą: ½ dalį medinio gyvenamojo namo su gyvenamuoju priestatu, verandą ir šaltu priestatu 1AI/m, turinčio 127,27 m² bendro naudingo ploto, mūrinę viralinę su rūsiu 2JI/p, medinį ūkio pastatą 6JI/m, medinį ūkio pastatą 7JI/m, medinį ūkio pastatą 8JI/m, ūkio pastatą 11JI/m, medinį ūkio pastatą 16JI/m ir ½ dalį kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Varėnos rajono valdybos 1991 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl gyventojų pareiškimų, nuosavybės teisių pripažinimo ir savavališkos statybos“ buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro pateikta išvada dėl nuosavybės teisių T. L., I. ir T. P. M. į vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, 127,27 m² bendro naudingo ir 70,04 m² gyvenamojo ploto. Byloje taip pat pateikti (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1991 m. liepos 10 d. pažymėjimai Nr. 159 ir Nr. 161. Pažymėjime Nr. 159 nurodyta, kad L. T. vardu užregistruota ,,½ gyvenamojo namo dalis turinti 89,67 kv. m. bendro naudingo ploto, iš to skaičiaus turinti 42,40 kv. m. gyvenamojo ploto, ir ½ verandos, du priestatai 2a/m, 3a/m ir ūkio pastatai 2I/m, 6I/m, 8I/m, 9I/m, 10I/m, 11I/m, 16I/m, esantys (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas 7I/m“. Pažymėjime Nr. 161 nurodyta, kad T. P., M. vardu užregistruota ,,½ gyvenamojo namo turinti 57,82 kv. m. bendro naudingo ploto iš to skaičiaus 27,64 kv. m. gyvenamojo ploto, ½ verandos ir ūkio pastatai 3I/p, 5I/m, 13I/m, 14I/m, 12I/m, esantys ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos teritorijoje“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. birželio 7 d. išrašas patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė yra įregistruota po ½ dalį, t. y. A. T. – 1994 m. rugsėjo 2 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, o E. T. 1991 m. spalio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su šiais reikalavimais: 1. leisti ieškovui be atsakovės sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus, nurodytus projektuotojo P. K. parengtuose kartu su patikslintu ieškiniu teikiamuose Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą, atliekant paprastąjį remontą, projektiniuose pasiūlymuose: 1.1. atidalinti ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove ginčo turtą, pagal ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktus projektuotojo P. K. parengtus Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą, atliekant paprastąjį remontą pagal projektinius pasiūlymus, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise turtą gyvenamojo namo plane pažymėtą indeksais nuo 1-1 iki 1-6, o atsakovei nuo 2-1 iki 2-4; 1.2. priteisti ieškovo naudai 445,63 Eur už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį; 2. netenkinus nurodytų reikalavimų, nustatyti minėto gyvenamojo namo naudojimosi tvarką: 2.1. ieškovui skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtomis indeksais 11-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-10, 1-11; 2.2. atsakovei skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-8, 1-9; 2.3. ieškovui ir atsakovei skirti bendrai naudotis gyvenamojo namo patalpa, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėta indeksu 1-6.
28. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1. leisti atsakovei be ieškovo sutikimo atlikti jai kartu su ieškovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal UAB „Vizija namams“ projekto vadovės R. T. 2020 m. kovo mėn. parengtus projektinius pasiūlymus „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą (duomenys neskelbtini), projektas“, atliekant projektiniuose pasiūlymuose nurodytą paprastąjį remontą; 2. atidalinti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovės asmeninėn nuosavybėn patalpas UAB „Vizija namams“ projekto vadovės R. T. 2020 m. kovo mėn. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą (duomenys neskelbtini), projektas“ pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, bendras plotas 88,99 kv. m; 3. ieškovui, atidalinus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, asmeninėn nuosavybėn priteisti patalpas pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendras plotas 54, 82 kv. m.
29. Taipogi atsakovė pateikė savarankišką ieškinį, kuriame prašė pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatant E. T. 8899/14381 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o A. T. – 5482/14381 dalis. Taip pat patikslintuose procesiniuose dokumentuose išdėstė alternatyvius reikalavimus, kuriuose nurodė, kad palaiko ieškinyje ir priešieškinyje nurodytus reikalavimus, išskyrus siūlymą dėl kompensacijos bendraturčiui priteisimo, ir tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad nėra galimybės atidalinti namo dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovės pateiktus projektinius pasiūlymus, prašė nustatyti naudojimosi namu tvarką: atsakovė naudosis patalpomis UAB „Vizija namams“ projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, bendras plotas 88, 99 kv. m, ieškovas patalpomis pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendras plotas 54,82 kv. m.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, o atsakovės savarankišką ieškinį tenkino visiškai – pakeitė gyvenamojo namo bendraturčių E. T. ir A. T. turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatydamas E. T. 8899/14381 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, o A. T. 5482/14381 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje. Taip pat nustatė naudojimosi minėtu namu tvarką: E. T. paskyrė naudoti patalpas UAB ,,Vizija namams“ projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, bendro 88,99 m² ploto, o A. T. pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendro 54,82 m² ploto, kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė.
31. Pirmosios instancijos teismas tokį procesinį sprendimą priėmė argumentuodamas tuo, kad atidalinimas konkrečiu atveju negalimas, nes ieškovas į bylą yra pateikęs atidalinimo variantą, kuriuo buvo preziumuojama, jog šalių dalys bendrame turte yra lygios. Vertino, kad iš esmės tarp šalių yra nusistovėjusi naudojimosi turtu tvarka, kuri neturėtų būti keičiama. Nurodė, kad nustatant naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą projektinį siūlymą nereikėtų atlikti jokių statybos ir griovimo darbų, kurie galėtų sukelti papildomų problemų šalims. Tuo tarpu jeigu teismas rinktųsi ieškovo variantą, tai pagal jį būtų palikta viena bendro naudojimo patalpa ir tai sudarytų pagrindą šalims toliau kelti ginčus. Sprendė, kad nuosavybės teisės dalys patikslintinos, vadovaujantis išlikusiais pirminiais rašytiniais dokumentais bei nustatytomis faktinio valdymo aplinkybėmis.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo motyvų
32. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė atsakovės pareikšto savarankiško ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, nurodydamas, jog atsakovė apie jos pažeistas teises sužinojo tik ieškovui pateikus ieškinį teisme. Apelianto teigimu, toks teismo vertinimas prieštarauja atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytoms faktinėms aplinkybėms, jos ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija apeliantui nepritaria.
33. Pažymėtina, kad teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.
34. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
35. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė savarankiškam ieškiniui (dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje) pareikšti senaties termino nepraleido. Tokios pozicijos apylinkės teismas laikėsi, nes nustatė, jog ginčo name šalys gyveno nuo seno, pretenzijų iki ieškovo ieškinio pareiškimo teisme šalys viena kitai nereiškė, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jos valdoma namo dalis jai nepriklauso. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo vertinimui pritaria. Byloje nenustatyta, kad iki paveldėjimo ar po paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimo, kas nors iš giminaičių atsakovei būtų reiškęs pretenzijas dėl jos naudojamų namo dalių, todėl akivaizdu, kad jai nebuvo pagrindo manyti, jog jos teisės kokiu nors būdu gali būti pažeistos. Sutiktina su apylinkės teismu, kad atsakovė apie savo pažeistas teises iš esmės sužinojo tik ieškovui pareiškus ieškinį, kuriame ieškovas prašė ginčo namą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatyti naudojimosi juo tvarką. Vadovaujantis šios nutarties 34 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad atsakovė apie savo pažeistą teisę sužinojo ne anksčiau kaip ieškovui pareiškus ieškinį teisme, t. y. 2019 m., nes tik ieškinyje pirmą kartą buvo keliamas klausimas dėl ieškovo nuosavybės teise valdomos namo ½ dalies dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė senaties termino atsakovės savarankiškam ieškiniui.
36. Apeliaciniame skunde ieškovas taipogi nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu pakeisti nuosavybės teisės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė įgyjamosios senaties institutui taikomas normas, kurių visuma neįrodyta. Teismas kaip įrodymais, leidžiančiais pagrįstai nukrypti nuo nuosavybės teisių dalių, vadovavosi 1991 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjimais Nr. 159 ir Nr. 161. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog minėti pažymėjimai pasirašyti tik paties viršaičio be nuosavybės teisės savininkų sutikimo, be to, neaišku kokiu pagrindu ir kieno iniciatyva. Apylinkės teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nenagrinėjo. Taip pat apelianto teigimu, jeigu (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjimai turėtų juridinę galią, tai šiais dokumentais nuosavybės teisės dalys būtų pakeistos jau tuo metu. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo, vadovavosi pirminiais nuosavybės dokumentais, o konkrečiai: (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1991 m. liepos 10 d. pažymėjimais Nr. 159 ir Nr. 161. Pažymėjime Nr. 159 nurodyta, kad L. T. vardu užregistruota ½ gyvenamojo namo dalis, turinti 89,67 kv. m. bendro naudingo ploto, iš to skaičiaus turinti 42,40 kv. m. gyvenamojo ploto ir ½ verandos, du priestatai 2a/m, 3a/m ir ūkio pastatai 2I/m, 6I/m, 8I/m, 9I/m, 10I/m, 11I/m, 16I/m, esantys (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas 7I/m. Pažymėjime Nr. 161 nurodyta, kad T. P., M. vardu užregistruota ½ gyvenamojo namo dalis, turinti 57,82 kv. m. bendro naudingo ploto, iš to skaičiaus 27,64 kv. m. gyvenamojo ploto, ½ verandos ir ūkio pastatai 3I/p, 5I/m, 13I/m, 14I/m, 12I/m, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos teritorijoje. Minėtuose viršaičio pažymėjimuose taipogi nurodyta, kad priestatais naudojosi L. T.. Be to, aplinkybes, kad priestatus pastatė L. šeima ir jais naudojosi L. su vyru ir J. šeima, pripažino ir pats ieškovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, aptarti dokumentai, t. y. viršaičio pažymėjimai, įrodo, kad šalys visą laiką naudojosi nelygiomis namo dalimis, tokiomis, kokios jos užfiksuotos 1991 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjimuose. Atsakovė įrodė, jog didesnę namo dalį valdo todėl, kad jos šeima jį sukūrė. Priešingų įrodymų ar liudytojų parodymų, nepateikta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino nuosavybės teisės dalis, vadovaudamasis išlikusiais pirminiais rašytiniais dokumentais bei nustatytomis faktinio valdymo aplinkybėmis.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Tačiau praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.
38. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra negalimas, nes ieškovas į bylą pateikė atidalinimo variantą, kuriuo buvo preziumuojama, jog šalių dalys bendrame turte yra lygios. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad tarp šalių yra nusistovėjusi naudojimosi turtu tvarka, kuri neturėtų būti keičiama, kadangi šalys naudojasi iš esmės atskiru turtu, kiekvienas turi atskirą įėjimą į naudojamą namo dalį, atskirą šildymo sistemą, atskirus elektros apskaitos prietaisus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nustatant naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą projektinį siūlymą nereikėtų atlikti statybos ir griovimo darbų, kurie galėtų sukelti papildomų problemų abiem pusėms.
39. Teisėjų kolegija, apibendrindama ieškovo apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, kad jais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo motyvų
40. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju visi ieškovo reikalavimai buvo atmesti, iš esmės tenkinti atsakovės reikalavimai, todėl priteisti ieškovui tam tikrą dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija apeliantei nepritaria.
41. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
42. Kaip patvirtina byloje nustatytos ir jau aptartos aplinkybės, ieškovas reiškė šiuos reikalavimus: 1. leisti ieškovui be atsakovės sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo namo padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus, nurodytus projektuotojo P. K. parengtuose kartu su patikslintu ieškiniu teikiamuose Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą, atliekant paprastąjį remontą, projektiniuose pasiūlymuose: 1.1. atidalinti ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove ginčo turtą, pagal ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktus projektuotojo P. K. parengtus Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą, atliekant paprastąjį remontą pagal projektinius pasiūlymus, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise turtą gyvenamojo namo plane pažymėtą indeksais nuo 1-1 iki 1-6, o atsakovei nuo 2-1 iki 2-4; 1.2. priteisti ieškovo naudai 445,63 Eur už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį; 2. netenkinus aukščiau nurodytų reikalavimų, prašė nustatyti minėto gyvenamojo namo naudojimosi tvarką: 2.1. ieškovui skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtomis indeksais 11-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-10, 1-11; 2.2. atsakovei skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-8, 1-9; 2.3. ieškovui ir atsakovei skirti bendrai naudotis gyvenamojo namo patalpa, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėta indeksu 1-6.
43. Atsakovė priešieškinyje reiškė šiuos reikalavimus: 1. leisti atsakovei be ieškovo sutikimo atlikti jai kartu su ieškovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo namo padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal UAB „Vizija namams“ projekto vadovės R. T. 2020 m. kovo mėn. parengtus projektinius pasiūlymus „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą (duomenys neskelbtini), projektas“, atliekant projektiniuose pasiūlymuose nurodytą paprastąjį remontą; 2. atidalinti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo namo, priteisiant atsakovės asmeninėn nuosavybėn patalpas UAB „Vizija namams“ projekto vadovės R. T. 2020 m. kovo mėn. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą (duomenys neskelbtini), projektas“ pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, bendras plotas 88, 99 kv. m; 3. ieškovui, atidalinus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, asmeninėn nuosavybėn priteisti patalpas pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendras plotas 54, 82 kv. m; 4. priteisti ieškovui iš atsakovės 1 552 Eur kompensaciją už didesnį namo plotą.
44. Atsakovė savarankiškame ieškinyje prašė pakeisti ginčo namo bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatant E. T. 8899/14381 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o A. T. – 5482/14381 dalis. Taip pat patikslintuose procesiniuose dokumentuose išdėstė alternatyvius reikalavimus, kuriuose nurodė, kad palaiko ieškinyje ir priešieškinyje nurodytus reikalavimus, išskyrus siūlymą dėl kompensacijos bendraturčiui priteisimo, ir tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad nėra galimybės atidalinti namo dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovės pateiktus projektinius pasiūlymus, prašė nustatyti naudojimosi namu tvarką, t. y. kad kiekvienas iš bendrasavininkų naudotųsi tomis patalpomis, kokiomis naudojasi šiuo metu – atsakovė patalpomis UAB „Vizija namams“ projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, bendras plotas 88, 99 kv. m, o ieškovas patalpomis pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendras plotas 54,82 kv. m.
45. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė gyvenamojo namo bendraturčių E. T. ir A. T. turimas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, nustatydamas E. T. 8899/14381 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, o A. T. – 5482/14381 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje. Taip pat teismas nustatė ginčo namo naudojimosi tvarką: E. T. paskyrė naudoti patalpas UAB ,,Vizija namams“ projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6 bendro 88,99 m² ploto, o A. T. – pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendro 54,82 m² ploto. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pareikštus reikalavimus ir teismo tenkintus reikalavimus, sprendžia, kad atsakovė, teigdama, kad jos visi reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, o ieškovo atmesti, yra neteisi. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad buvo tenkintas iš dalies vienas ieškovo reikalavimas – nustatyti ginčo namu naudojimosi tvarką tarp šalių. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys pateikė savo atidalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo variantus. Išnagrinėjęs bylą apylinkės teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas planas negali būti tenkinamas, kadangi pagal patikslintą ieškovo reikalavimą ir pateiktus planus prašoma atidalinti gyvenamojo namo patalpas, jas dalinant į iš esmės dvi lygias dalis. Tuo tarpu teismui patenkinus atsakovės reikalavimą dėl dalių pakeitimo, svarstytini jos nurodyti atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo variantai. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino alternatyvų ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos tarp ginčo namo bendrasavininkų nustatymo, kuris didžiąja dalimi yra tapatus atsakovės pateiktam projektui. Be to, sprendime teismas nurodė, kad atmeta abiejų šalių reikalavimus dėl atidalinimo. Taigi, teismas atmetė ne tik ieškovo, tačiau ir atsakovės reikalavimą dėl ginčo namo atidalijimo, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos visi reikalavimai buvo tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.
47. Apeliantė taipogi teigia, kad bylinėjimosi išlaidas ji patyrė dėl nesąžiningo ieškovo elgesio – ieškovas, žinodamas, kad atsakovė valdo didesnį namo plotą, nes jos šeima jį sukūrė, nepagrįstai pareiškė ieškinį. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo nesąžiningumo, be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir paskirstęs bylinėjimosi išlaidas, ieškovo nesąžiningumo nenustatė. Akcentuotina, kad kiekvienas asmuo, manydamas, kad jo teisė yra pažeidžiama, turi teisę dėl jos gynimo kreiptis į teismą. Šiuo atveju ieškovas tą ir padarė. Apibendrinant šią dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė ir priteisė teisingai.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados dėl senaties termino, ginčo namo naudojimo tvarkos nustatymo, ginčo namo dalių patikslinimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, yra motyvuotos, atitinkančios faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
49. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantų apeliacinius skundus atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Nagrinėjamu atveju atmetus abiejų apeliantų apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.