Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-20Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-10-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-20
Bylos Nr.
1A-403-468/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36101-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas, Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Ryšardas Burda
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-468/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-36101-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.1.9.2;1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.1; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,

dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui ,nuteistajam A. K., jo gynėjui adv. Ryšardui Burdai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Ryšardo Burdos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-05 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir jam paskirta 75 MGL, t. y. 3 750 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-07-28, 20.30 val. iki 2018-07-29, 15.19 val., vieną dieną, prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatytas galutinis bausmės – baudos dydis – 73 MGL, t. y. 3650 Eur.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas A. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Volvo XC90, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2018-08-24 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-18 nutartimi, į A. K., nuosavybės teise priklausantį turtą - Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2018-07-28, apie 20.36 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL 0762, patikros sertifikato Nr. 0804042, nustatytas 1.92 promilių girtumas).

Šie A. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. ir jo gynėjas adv. R.Burda prašo:

-Vilniaus apylinkės teismo 2019-04-05 nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisinti.

-Panaikinti draudimą naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones.

-Panaikinti A. K. nuosavybės teisės į automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikiną nuosavybės apribojimą.

-Panaikinti automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

2.1. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisingas, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Apeliantų manymu, apylinkės teismas savo išvadą dėl A. K. kaltės grindžia tik dviejų, suinteresuotų ir norėjusių atkeršyti už galimai sukeltą pavojingą kelio situaciją, liudytojų parodymais - O. K. ir jo draugės E. F.. Tai, apeliantų teigimu, prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai, kurioje draudžiama nuosprendį remti vienarūšiais abejotinais įrodymais. Visi kiti apklausti baudžiamojoje byloje liudytojai parodo priešingas esmines aplinkybes arba nepatvirtina liudytojų O. K. ir E. F. parodymų. Pažymi, jog apklausti liudytojais policijos pareigūnai G. K., A. M. ir A. T. parodė, kad nematė, kaip A. K. vairavo transporto priemonę. Pastarasis policijos pareigūnams iškart sakė, kad atėjo iš namų pasiimti cigarečių. Tai, apeliantų nuomone, vienareikšmiškai ir nebejotinai paneigia klaidingą ir tendencingą apylinkės teismo prielaidą apie tai, kad kaltinamasis sugalvojo ginamąją versiją teismui, kurią patvirtina kiti liudytojai, bandydami padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

2.3. Apeliantų teigimu, apylinkės teismo išvada, kad asmenų, patvirtinusių, jog A. K. vairavo automobilį blaivus, grįžo į namus, o paskui vėl išėjo iki automobilio pasiimti cigarečių, parodymai yra nepatikimi, duoti tik siekiant pastarajam padėti išvengti atsakomybės, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Pažymi, kad liudytojai C. P., S. G., K. V., A. V. ir J. K. aprašo aplinkybes, ne tik susijusias su alkoholiu vartojimu, bet ir detales, kurių teismas, apeliantų teigimu, nesistengė nei tikrinti, nei vertinti. Nurodo, kad A. K. aprangos, dokumentų ir raktų nuo namų turėjimo klausimą, jo momentinio didelio kiekio alkoholio buvimas burnoje ir stemplėje, kuris vėliau nerado savo patvirtinimo medicinos apžiūros metu - apylinkės teismas taip ir nenagrinėjo.

2.4. Apeliantų manymu, liudytojų O. K. ir E. F. parodymai nelogiški ir prieštaringi bei neišsamūs. Pirma, liudytojas O. K. parodė, kad pranešė policijai apie galimai neblaivų asmenį, būdamas prie PC „Panorama“, vėliau teisme pasakė, kad pranešė policijai, kai važiavo T.Narbuto gatve. Todėl, apeliantų manymu, kyla klausimas, kurioje vietoje buvo liudytojas, kai pranešė policijai ir nuo kurios vietos, pasak apylinkės teismo, reikia skaičiuoti lemtingas 17 minučių, per kurias kaltinamasis galėjo ar negalėjo atlikti visus jo pasakojamus veiksmus. Liudytojas O. K. minėjo apie A. K. „Volvo“ automobilio manevravimą, ką apylinkės teismas, pritardamas liudytojui, neabejotinai priskyrė girtumo požymiui. Liudytojas O. K. aiškino, kad „Karoliniškėse automobilis „Volvo” sustojo, jie taip pat sustojo, bet taip, kad „Volvo“ vairuotojas jų nematytų, tada „Volvo“ vėl pradėjo judėti, važiavo iš kiemo į kitą kiemą, tada privažiavo policija.<...>automobilis ,,Volvo“ pradžioje įvažiavo į kiemus, norėjo pasišalinti, todėl pravažiavo skersai kiemais, sustojo, tada vėl pajudėjo, buvo sustojęs iš viso du kartus, tiesiog stovinėjo ir sukinėjosi po tą patį kiemą“. Apeliantų manymu, šio liudytojo aiškinamos aplinkybės yra visiškai nelogiškos, nes gali atrodyti, kad O. K. buvo praradęs A. K. automobilį „Volvo“ iš savo akiračio ir tik vėliau surado A. K. stovintį automobilį, prie kurio grįžo kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu O. K. minėjo, jog „Po kurio laiko „Volvo“ automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, o jis sustojo nuo „Volvo“ automobilio apie 5 m. atstumu. „Volvo“ vairuotojas jį matydamas, bandė pasišalinti iš jo akiračio, todėl pavažiavęs į kitą kiemą, sustojo, jis sustojo taip, kad „Volvo“ vairuotojas jo nematytų, t. y. sustojo nuo šio apie 30 m. atstumu<...>automobilio vairuotojas sėdėjo automobilyje 5 min, kol atvyko policija.“ Nurodo, jog mažai tikėtina, kad A. K. skubėjęs į organizuotą dukros priešvestuvinį pobūvį laukė savo automobilyje „Volvo“ policijos. Policijos pareigūnai nerado pas vairuotoją jokių asmens dokumentų ir raktų nuo namų. Be to, liudytojas negalėjo paaiškinti, po kokius kiemus važinėjo automobiliu „Volvo“.

2.5. Pažymi, kad liudytojos E. F. parodymai atkartoja liudytojo O. K. parodymus, tačiau detalėse skiriasi. Liudytoja parodo, kad ji matė „Volvo“ automobilio vairuotoją, jis iš išvaizdos jai pasirodė, kad yra neblaivus, tą ji suprato iš jo veido mimikos, gestų, atsipalaidavimo. Tačiau, ji sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje, o jos draugo vairuojamo automobilio aukštis yra žemesnis. Taigi, apeliantai kelia klausimą, ar galėjo liudytoja matyti vairuotojo veidą, kai abejų automobilių priekiai susilygino sankryžoje? Tačiau apylinkės teismas šios abejonės nepaneigė. Liudytojos parodymai apylinkės teisme, kad „Visas automobilio „Volvo“ automobilio persekiojimas užtruko maždaug 15 min., o kai sustojo automobilis jau kieme, tai policija atvažiavo maždaug po 2-3 min. „Volvo“ automobilio vairuotojas sėdėjo automobilyje, kai atvažiavo policija“, apeliantų manymu, yra ne kas kita, kaip bandymas priderinti ir manipuliuoti laiko tarpu, apie kurį liudytojai galėjo pranešti tik policijos pareigūnas. O tai, apeliantų nuomone, reiškia, kad jos parodymai nėra tikri ir yra samplaika iš savo, draugo ir policijos pareigūnų žinių. Tokiais parodymais, apeliantų manymu, negalima remtis priimant nuosprendį. Nurodo, kad liudytoja E. F. aiškino, kad jų automobilis buvo sustojęs 50 m. nuo įvažiavimo į kiemą, o liudytojas O. K. teigė, jog 30 m. Liudytoja E. F. aiškino, kad pastovėjęs automobilis „Volvo“ apie 5 minutes, vėl pradėjo važiuoti pagrindinės gatvės link, o liudytojas O. K. šį faktą nutylėjo.

2.6. Nurodo, jog liudytojai, kurių parodymais vadovaujasi apylinkės teismas, nenurodė nei vieno požymio, kuris privalomas nustatant asmens, bet ne automobilio apsvaigimo nuo alkoholio faktą, numatytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-11-20 įsakymo Nr. V- 1312 redakcija) Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymo Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ pakeitimo ir jo priedo „Bendros asmens būklės įvertinimo metodika“ 2 punkto: „Ar asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, vertinama pagal šiuos požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą; neadekvačią elgseną; nerišlią kalbą; nekoordinuotus judesius.“

2.7. Apeliantų nuomone, apylinkės teismas, vadovaudamasis prielaidomis, bet ne faktais, teigdamas, kad akivaizdu, jog tiesiog yra neįmanoma, kad A. K., vairuodamas automobilį „Volvo“, sukėlęs avarinę situaciją, kurios sukėlimo jis pats iš esmės neginčija, būtų spėjęs per 17 minučių grįžti namo, pabendrauti su kaimynais, pareiti į savo butą, persirengti, pavalgyti, išgerti degtinės, vėl išeiti prie automobilio, į jį įsėsti ir ten ieškoti cigarečių. Pažymi, jog gynyba bylos nagrinėjimo metu prašė atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama nustatyti, ar liudytojų O. K. ir E. F. duoti parodymai objektyviai pasitvirtina. Gynyba siūlė atlikti parodymų patikrinimo vietoje veiksmus ir įvykio vietos apžiūrą. Įvykio ar veiksmų atlikimo galimumui patikrinti teismas nepadarė nei vieno gynybos siūlomo veiksmo. Teismas galėjo atlikti ir eksperimentą, nustatant, ar įmanoma atlikti tokius veiksmus per 17 minučių.

2.8. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę ir konfiskuodamas A. K. priklausomą automobilį, neatsižvelgė į tai, kad jis turi neįgalųjį sūnų, kuriuo rūpinimuisi reikalingas automobilis. Nepriklausomai nuo to, ar jam yra paskirta bausmė - uždrausti A. K. naudotis specialiąja teise (teisė vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams, teismas privalo būti socialiai atsakingas už Lietuvos Respublikos piliečius ir suteikti galimybę kitiems šeimos nariams padėti rūpintis neįgaliu asmeniu. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, automobilio konfiskavimas yra neteisingas ir visuomenei žalingas sprendimas, kuris turi būti panaikintas.

3. Teismo posėdžio metunuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-05 nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad A. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtis.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 prom. alkoholio (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

6. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien nenuosekliais ir bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymams, kuriems prieštarauja kiti objektyvūs bylos faktiniais duomenys. A. K. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl apylinkės teismo nuosprendyje neaptartų jo kaltę paneigiančių aplinkybių dėl alkoholio vartojimo fakto bei transporto priemonės vairavimo, esant blaiviam, kurias teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai Č. P., S. G., K. V., A. V. bei J. K..

Žemesnės instancijos teismas

7. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu A. K. aiškino, kad jis neblaivus 2018-07-28 apie 20.36 val. automobilio nevairavo. Nurodė, kad tą dieną apie 18 val. savo sūnų su jo drauge nuvežė į pastarosios namus, esančius Kalvarijų gatvėje, nes namuose turėjo vykti banketas, o nuteistasis nenorėjo, kad vaikai matytų namuose vykstantį išgėrinėjimą. Tuo metu svečiai namuose dar nebuvo susirinkę. Su sūnumi ir jo drauge automobilyje pasėdėjo, pasišnekučiavo, juos išleido ir išvažiavo namo. Grįžęs jis pasistatė automobilį ir ėjo į namus. Pakeliui sutiko kaimynus, su kuriais pašnekėjo, tačiau jiems pasakęs, kad neturi laiko, nes namuose laukia draugai, nuėjo į namus. Grįžęs persirengė. Po to jį pakvietė prie stalo, žmona pateikė karštą patiekalą – vištieną su sūriu. Kadangi visi svečiai jau buvo išgėrę, jam sakė, kad išgerti turi ir jis – dukros būsimas vyras įpylė taurę degtinės. Jis išgėrė ir pavalgė. Užsinorėjęs parūkyti, pamatė, jog neturi cigarečių, kurias buvo palikęs automobilyje, todėl nuėjo jų pasiimti. Cigaretes paėmė iš automobilio daiktadėžės ir išlipo iš automobilio - vairuotojo pusės (t. 1, b. l. 103-107). Taigi nuteistasis aiškino, kad jis automobilio neblaivus nevairavo, alkoholį vartojo jau po to, kai sugrįžo į namus ir persirengęs prisėdo prie stalo. Išgėręs taurę degtinės suvalgė karštą patiekalą, o tik tuomet, užsinorėjęs parūkyti ir neradęs cigarečių, – nuėjo jų pasiimti į lauke stovintį automobilį. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai tokį nuteistojo A. K. aiškinimą vertinant kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme.

8. Nuteistojo aiškinimą, kad jis 2018-07-28 apie 20.36 val. transporto priemonę vairavo blaivus, o tik paskui, grįžęs į namus, ten išgėrė alkoholio, paneigia liudytojo O. K. parodymai, iš kurių matyti, kad pastarasis visą laiką po to, kai A. K. pavojingai vairuodamas vos nekliudė liudytojo automobilio, stengėsi jo iš akiračio neišleisti, nematė, jog nuteistasis būtų išlipęs iš transporto priemonės. Liudytojas O. K. aiškino, kad prie prekybos centro „Panorama“ pamatė pavojingai manevruojantį automobilį „Volvo“ – staiga spaudžiantį greičio pedalą ir stabdžius, besiblaškantį po eismo juostas, kuris vos neatsitrenkė į jo vairuojamą transporto priemonę. Liudytojas neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik staigiai stabdyti. Susilyginus automobiliams prie Karoliniškėse esančios degalinės ir O. K. pažiūrėjus į nuteistąjį, jis pamatė, kad vairuotojo akys buvo primerktos. Iš to, kaip nuteistasis vairavo automobilį „Volvo“ ir iš pastarojo išvaizdos, liudytojas O. K. suprato, kad A. K. yra galimai neblaivus, todėl apie transporto priemonę vairuojantį neblaivų asmenį pranešė policijos pareigūnams. Liudytojas O. K. aiškino, kad A. K. vairuojamas automobilis sustojo Karoliniškėse. Liudytojas savo vairuojamą automobilį sustabdė taip, kad jo nepastebėtų nuteistasis. A. K. sustabdęs automobilį ir, liudytojo teigimu, pastebėjęs jo vairuojamą transporto priemonę „BMW“ vėl pajudėjo - važiavo iš kiemo į kitą kiemą, kai vėl sugrįžo į kiemą prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuteistasis transporto priemonę sustabdė. Tuo metu iš karto privažiavo policijos pareigūnai. Liudytojas patvirtino, kad nuolatos paskui A. K. automobilį važiavo nutolęs nuo jo maždaug 5 m. atstumu, buvo šviesus paros metas. Automobilį BMW nuo transporto priemonės „Volvo“ sustabdęs 30-50 m. atstumu, matė, kad iš minėtos transporto priemonės nuteistasis išlipęs nebuvo (t. 1, b. l. 127-129). Tokias aplinkybes, jog atkreipė dėmesį į pavojingai manevruojantį automobilį po to, kai pastarasis vos nekliudė jos draugo O. K. vairuojamos transporto priemonės BMW, nurodė ir liudytoja E. F., kuri aiškino, kad po momento, kai jie pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją policijos pareigūnams ir policijos pareigūnų atvykimo, praėjo maždaug 15 min. Liudytoja E. F. patvirtino, kad visą tą laiką nuteistasis A. K. buvo automobilyje ir iš jo neišlipo. Iš liudytojos E. F. parodymų matyti, kad pastarajai jokių abejonių, jog transporto priemonę vairuoja galimai neblaivus asmuo taip pat nekilo. Nors ji sėdėjo galinėje transporto priemonės sėdynėje, tačiau automobiliams susilyginus matė nuteistojo veidą. Iš pastarojo veido mimikos ir gestų suprato, kad A. K. nėra blaivus (t. 1, b. l. 131-132). Nors apeliantai nurodo, kad liudytojos aiškinimas, jog ji, sėdėdama galinėje automobilio sėdynėje, automobiliams susilyginus, galėjo matyti kitoje – aukštesnėje transporto priemonėje sėdintį „Volvo“ vairuotoją, yra neįtikinantis, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo to momento, kai A. K. liudytojams pradėjo kelti įtarimą, O. K. ir E. F. nuteistąjį ir jo vairuojamą transporto priemonę stebėjo taip, jog įsitikintų galimu A. K. neblaivumu. Todėl teigti, jog O. K. prie A. K. automobilio nebuvo priartėjęs taip, kad ir galinėje sėdynėje sėdėjusi E. F. galėtų matyti vairuotojo veidą, nėra pagrindo.

9. Nuteistasis nurodo, kad minėtų liudytojų parodymai yra nepatikimi, nes pastarieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, jį apkalba dėl neva sudarytos pavojingos situacijos kelyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nors A. K., vairuodamas transporto priemonę „Volvo“, galimai sukėlė avarinę situaciją, tačiau įvykio metu automobiliai nebuvo apgadinti, niekas nenukentėjo. Nuteistasis ir liudytojai nėra pažįstami, jų nesieja jokie santykiai ar praeityje galėję nutikti nesutarimai. Be to, liudytojai O. K. ir E. F. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Todėl laikyti, kad liudytojas O. K., automobilyje buvęs kartu su E. F., apie galimai neblaivų automobilio vairuotoją policijos pareigūnams pranešė ir transporto priemonę „Volvo“ stebėjo ne norėdami pranešti apie galimai nusikalstamą veiką darantį asmenį ir apsaugoti kitus Kelių eismo dalyvius nuo pavojingai ir neatsakingai eisme dalyvaujančio asmens, o siekdami pastarajam už sukeltą avarinę situaciją kelyje tokiu būdu atkeršyti, taip pat nėra jokio pagrindo.

10. Apeliantai skunde akcentuoja liudytojų E. F. ir O. K. parodymų neatitikimus, nurodydami, kad jų parodymai apie tai, kurioje vietoje būdami jie apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė Bendruoju pagalbos centro telefonu, kokiu atstumu jie stebėjo pastarojo automobilį, pastatytą automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kada jis, sustojęs, vėl pradėjo važiuoti, nesutapo. Tačiau iš minėtų liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atliktos apylinkės teismo analizės matyti, kad iš esmės liudytojų aiškinimas apie tai, kurioje vietoje jie pamatė A. K. vairuojamą transporto priemonę „Volvo“, kokiu maršrutu važiavo paskui ją, kur, kada pastarojo vairuojamas automobilis sustojo, kada prie transporto priemonės privažiavo policijos ekipažas, buvo nuoseklus ir nesikeitė. Abejoti minėtų liudytojų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, paskui A. K. vairuojamą transporto priemonę važiavo pakankamai ilgą atstumą, jog galėtų įsitikinti savo manymo dėl nuteistojo neblaivumo pagrįstumu, parodymų teisingumu apylinkės teismas neturėjo pagrindo, todėl pagrįstai jais vadovavosi.

11. Liudytojų E. F. ir O. K. parodymams neprieštarauja liudytojo policijos pareigūno A. T. aiškinimas, kad gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, važiuojantį Narbuto gatve link Laisvės prospekto, vėliau pranešėjai patikslino, kad nuteistasis, įsukęs į ruošiasi parkuoti automobilį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu. Policijos pareigūnams privažiavus prie automobilio – degė galiniai stop žibintai – stabdis (t. 1, b. l. 131-132). Liudytoja policijos pareigūnė G. K. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš esmės tapačius liudytojo A. T. aiškinimui, iš kurių matyti, kad pastebėjus transporto priemonę „Volvo“ degė automobilio stop žibintai (t. 1, b. l. 133-134). Akivaizdu, jog tam, kad užsidegtų galiniai transporto priemonės žibintai vien tik įsėsti į transporto priemonę, kaip nurodo nuteistasis, ieškant joje paliktų daiktų, nepakanka – būtina nuspausti stabdžio pedalą. Kas nuteistojo versiją, jog jis iš transporto priemonės pasiėmė tik joje buvusias cigaretes, o ne buvo pastebėtas transporto priemonei sustojus ir/ar ją stabdant, leidžia vertinti kritiškai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. aiškino ir tai, kad jis, atėjęs pasiimti cigarečių į automobilį net nebuvo įlipęs, o kai privažiavo policijos pareigūnai - jis nuo transporto priemonės jau buvo nutolęs apie 10-15 m. (t. 1, b. l. 81). Tuo tarpu policijos pareigūnai G. K. ir A. T. nurodė, kad privažiavus prie transporto priemonės „Volvo“, nuteistasis dar tik išlipinėjo (t. 1, b. l. 133, 134).

12. Iš tiesų, kaip nurodo nuteistasis, tai, kad būdamas neblaivus transporto priemonės nevairavo, jis aiškino viso proceso metu, teigdamas, kad prie automobilio sugrįžo tik pasiimti jame buvusių cigarečių prieš tai alkoholio išgėręs namuose. Šias aplinkybes jis nurodė ir prie jo įvykio metu priėjusiems policijos pareigūnams A. T. ir G. K.. Kaip jau minėta, liudytojai E. F. ir O. K. tvirtino, kad jie iš akiračio A. K. vairuojamo automobilio „Volvo“ nebuvo išleidę. Tam neprieštarauja garso įrašo, pateikto BPC, apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad O.K. B. pagalbos centro telefonu skambino du kartus, nuolatos važiuodamas paskui automobilį „Volvo“, nurodydamas, kad automobilį A. K. pasistatė aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Antrą kartą paskambinęs liudytojas nurodė, kad pasistatęs automobilį nuteistasis pastovėjo, tačiau ir vėl pradėjo važiuoti, išvažiavo iš minėtos automobilių stovėjimo aikštelės ir pastebėjęs, jog paskui jį važiuoja liudytojo O. K. automobilis, jis vėl įsuko į aikštelę minėtu adresu (t. 1, b. l. 21). Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad pirmas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją BPC buvo gautas 20.34 val.(t. 1, b. l. 5), o iš alkoholio matuoklio šaknelės matyti, jog A. K. neblaivumas buvo nustatytas 20.51 val. (t. 1, b. l. 51). Taigi nuo pirmojo liudytojo O. K. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą iki tol, kol policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, išsiaiškino įvykio aplinkybes ir patikrino nuteistojo blaivumą, praėjo ne daugiau kaip 17 minučių. Toks laikas, įvertinus tai, kad iš liudytojų O. K., E. F. parodymų bei pokalbio Bendruoju pagalbos centro telefonu apžiūros protokolo matyti, kad pranešus apie galimai neblaivų transporto priemonės vairuotoją, liudytojai paskui nuteistąjį dar kurį laiką važiavo (Bendruoju pagalbos centro telefonu paskambino būdami prie L.Asanavičiūtės g. esančios parduotuvės „Maxima“), A. K. iš pradžių sustabdžius automobilį, jis kurį laiką transporto priemonėje sėdėjo, o paskui vėl pradėjo važiuoti, išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir vėl į ją sugrįžo, objektyviai atitinka liudytojų O. K. ir E. F. nurodytų A. K. veiksmų eigą ir trukmę. Tuo tarpu apylinkės teismas nuteistojo A. K. aiškinimą, kad jis per minėtą laikotarpį pastatė transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, iš automobilio išlipęs dar keletą minučių pakalbėjo su sutiktais kaimynais, o grįžęs į namus persirengė, su namuose esančiais svečiais išgėrė degtinės, suvalgė karštą patiekalą, o užsinorėjęs parūkyti, ieškojęs cigarečių ir jų neradęs, nusprendė jas pasiimti iš automobilio, jas pasiėmė, buvo sulaikytas pareigūnų ir tik tuo metu - 20.51 val., t. y. praėjus ne daugiau kaip 17 m. po to, kai jam dar tik važiuojant L.Asanavičiūtės g. prie parduotuvės „Maxima“, apie pavojingai galimai neblaivų vairuotoją buvo pranešta Bendruoju pagalbos centro telefonu, buvo patikrintas jo blaivumas, pagrįstai vertino kaip neįtikinantį ir juo nesivadovavo. Juolab, jog, kaip jau minėta, teisme apklausti liudytojai O. K. ir E. F. kategoriškai patvirtino, kad jie „Volvo“ vairuotojo iš akiračio nepaleido ir matė, kad jis iš automobilio iki momento, kol atvyko policijos pareigūnai, išlipęs nebuvo. Tai, kad nuo vietos, kurioje, stengdamiesi, kad jų nepamatytų nuteistasis, jį stebėjo liudytojai E. F. ir O. K., gerai matėsi pastarojo automobilis, jie transporto priemonę galėjo matyti maždaug 15 m. atstumu, patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas A. T. (t. 1, b. l. 132). Taigi, nagrinėjamu atveju tenkinti apeliantų prašymą ir siekiant nustatyti, ar aptartas 17 min. laiko tarpas yra pakankamas įvykdyti visus nuteistojo nurodytus veiksmus atlikti eksperimentą nėra tikslinga, todėl apylinkės teismas pagrįstai minėtą prašymą atmetė kaip perteklinį (t. 1, b. l. 182).

13. Apeliantų manymu, nelogiška būtų ir ta situacija, jog nuteistasis ne iš karto išliptų iš sustojusios transporto priemonės, o joje sėdėtų ir lauktų, kai tuo metu jo namuose vyko priešvestuvinė dukros šventė ir buvo susirinkę svečiai. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nesiima vertinti minėtos šventės reikšmės ir svarbos A. K. ir jo šeimai, vis dėlto iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad jis pavėžėjęs savo sūnų ir jo draugę į Kalvarijų g., dar kurį laiką kartu sėdėjo automobilyje ir su jais kalbėjosi. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad jis sūnų pavėžėjo apie 18 val., tuo tarpu įvykio laikas byloje nustatytas apie 20.36 val. Todėl nuteistojo aiškinimas, kad jis labai skubėjo į namuose vykusį artimųjų susibūrimą, todėl, sustabdęs transporto priemonę, iš jos nedelsiant išlipo, vertintinas kritiškai.

14. Apeliantai pažymi, kad nuteistojo aiškinimą, kad jis iš tikrųjų buvo grįžęs į namus, ten išgėrė alkoholio ir tuomet vėl nuėjo į automobilį cigarečių, patvirtino liudytojai: nuteistojo dukra K. V., pastarosios vyras A. V. ir nuteistojo sutuoktinė J. K.. Tačiau įvertinus tai, kad minėti asmenys yra nuteistojo šeimos nariai, apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. K. kaltės, pagrįstai minėtus liudytojų parodymus vertino kitų objektyvių faktinių bylos duomenų kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog, nors minėti liudytojai davė tarpusavyje suderintus parodymus, tačiau jų aiškinimas nuo paties nuteistojo pozicijos viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių skyrėsi. Nors teisiamojo posėdžio metu A. K., kaip ir liudytojas A. V., tvirtino, kad degtinės jam įpylė būtent jo žentas, tačiau iš karto po įvykio apžiūrimas Respublikiniame priklausomybės ligų centre nurodė, kad gėrė 2 litrus 5.8 laipsnių alaus (t. 1, b. l. 54). Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, t. y. praėjus parai po įvykio (2018-07-29), A. K. aiškino, kad sugrįžęs į namus po to, kai nuvežė sūnų ir jo draugę, kartu su žmonos draugėmis išgėrė butelį alaus, keletą stikliukų degtinės, o tada, prisiminęs apie transporto priemonėje paliktas cigaretes, nuėjo jų pasiimti (t. 1, b. l. 74). Apklausiamas 2018-08-24 nuteistasis aiškino, kad 2018-07-28 jam apie 150 g. degtinės įpylė žmonos draugės – merginos (t. 1, b. l. 81). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jis aiškino, kad jo namuose alkoholinius gėrimus pilsto tik vyrai, nurodė, kad jam degtinės minėtą dieną įpylė būtent jo žentas A. V.. Taigi A. K. aiškinimas apie tai, kokį alkoholį, kiek ir kokiomis aplinkybėmis jo vartojo, keitėsi priklausomai nuo proceso eigos. Nors nuteistasis A. K. teigė, kad tuo metu, kai jis išvažiavo iš namų, svečiai dar nebuvo susirinkę, stalas nebuvo padengtas, tačiau liudytojai: K. V., pastarosios vyras A. V. ir nuteistojo sutuoktinė J. K. teigė, kad nuteistajam prieš išvažiuojant namuose jau buvo svečių. Taigi nuteistojo A. K. ir jo šeimos narių (A. V., K. V., J. K.) tarpusavyje suderinti parodymai apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis pavėžėjo sūnų ir kokį alkoholį pastarasis vartojo, skyrėsi. Todėl apylinkės teismas pagrįstai minėtų liudytojų parodymų, prieštaraujančių byloje nustatytoms aplinkybėms, nelaikė patikimais ir jais nesirėmė.

15. A. K. teigimu, jo aiškinimą apie veiksmus po to, kai jis išlipo iš automobilio, patvirtina ir liudytojų Č. P. ir S. G. parodymai, kurie teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad liepos 28 d. nuteistajam automobiliu grįžus į namus ir transporto priemonę priparkavus, su juo susitiko prie namo laiptinės, pakalbėjo 2-5 min. ir išsiskirstė. Liudytojas Č. P. parodė, kad, jo manymu, jie su kaimynu A. K. susitiko darbo dieną, apie 20 val. vakaro, vienas kitam pasakė pora žodžių ir su S. G. nuėjo toliau. Taigi, nors jis pakankamai detaliai apibūdino susitikimo su A. K. aplinkybes, tačiau patvirtino, kad jam būtų sunku atsiminti savaitės senumo įvykius, sunku įvardinti, ką valgė ryte, negalėtų pasakyti, ką buvo susitikęs kitą dieną (t. 1, b. l. 168). Iš liudytojo žodžių matyti, kad jis nėra linkęs įsiminti įvykių detales. Tai, kad trumpo susitikimo su A. K. metu buvo darbo diena, nurodė ir liudytojas S. G., kuris teigė, kad pasidarbavus pas Č. P. garaže, pastarasis ėjo namo, o liudytojas S. G. ėjo nusipirkti cigarečių, galėjo būti ir rugsėjo mėnuo. Susitikę jie 3-4 min. bendromis frazėmis pakalbėjo apie žūklę, žuvis (t. 1, b. l. 170-171). Taigi apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas negalėjo nurodyti tikslios aptariamo susitikimo datos – painiojosi įvardindamas susitikimo mėnesį, nenurodė, kaip pastarasis buvo apsirengęs, tačiau paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu susitikimą apibūdino tiksliai, nes po to jie dar kartą buvo susitikę su A. K. ir nuteistasis jam papasakojo, kad buvo toks įvykis (t. 1, b. l. 170). Taigi neatmestina, kad nuteistasis liudytojui akcentavo, kokias aplinkybes apklausos metu pastarasis turi nurodyti. Apylinkės teismas, atlikęs šių liudytojų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų analizę ir nustatęs tarp liudytojų parodymų esančius neatitikimus (Č. P. nurodė, kad su S. G. susitiko po pastarojo darbo, tuo tarpu S. G. aiškino, kad tuo metu jis turėjo nedarbingumą), pastarųjų aiškinimą, jog jiems sunku prisiminti įvykių detales, padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytos aplinkybės kelia abejonių minėtų liudytojų patikimumu. Nors liudytojai Č. P. ir S. G. nurodė, kad jie su A. K. pasikalbėjo bendromis temomis, tačiau nuteistasis teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog liudytojai kažkur ėjo ir jį pasikvietė eiti kartu (t. 1, b. l. 105). Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. aplinkybės, kad jis buvo susitikęs su S. G. iš viso nepaminėjo, nurodydamas, jog prie laiptinės sutiko kaimyną Česlavą (t. 1, b. l. 74). Taigi laikyti, kad minėtas liudytojų aiškinimas patvirtina būtent A. K. nurodomą versiją apie susitikimą su kaimynais iš karto po to, kai jis pavėžėjo sūnų ir pasistatęs automobilį nuskubėjo į namuose vykstančią šventę, nėra pagrindo.

16. Apeliantai skunde pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-11-20 įsakymo Nr. V- 1312 redakcija) Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymo Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ pakeitimo ir jo priedo „Bendros asmens būklės įvertinimo metodika“ 2 punktu, sprendžiant, ar asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, vertinama pagal šiuos požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą; neadekvačią elgseną; nerišlią kalbą; nekoordinuotus judesius. Tuo tarpu liudytojų E. F. ir O. K. teigimu tai, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas yra galimai neblaivus, jie sprendė ne tik iš to, kaip pastarasis vairavo, bet ir įvertinę jo išvaizdą. A. K. aiškino, kad liudytojų nurodyti neva jo neblaivumą patvirtinantys požymiai negali būti laikomi pakankamais, sprendžiant apie jo blaivumą, nes įtarimą sukėlusi išvaizda tai yra jį kamuojančios ligos – cukraligės pasekmė. Sutiktina su apelianto skundo argumentu, jog vien asmens veido fragmentiškas stebėjimas su juo pačiu nekontaktuojant, negali būti laikomas kaip pakankamu įrodymu, patvirtinančiu pastarojo neblaivumo faktą. Tačiau liudytojas policijos pareigūnas A. M., įvykio vietoje bendravęs su nuteistuoju, parodė, kad asmenų, sergančių įgytomis ar įgimtomis ligomis, būklė paprastai skiriasi nuo neblaivių asmenų. Jam jokių abejonių dėl to, kad nuteistasis buvo neblaivus, nekilo – nuo A. K. sklido gan stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalbėjo ne visai rišliai (t. 1, b. l. 167). Tai, kad nuo A. K. sklido alkoholio kvapas, patvirtino ir liudytojai policijos pareigūnai A. T. bei G. K.. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo versiją, kad jis, pastatęs automobilį, dar nuėjo į namus, kur vartojo alkoholį ir tik vėliau sugrįžo iš transporto priemonės pasiimti cigarečių. Todėl nuteistojo išvaizdą, kurią įvertinę liudytojai, laikė kaip patvirtinančią, kad A. K. yra neblaivus, vertinti išimtinai kaip jo negalavimo pasekmę, nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio pagrindo.

17. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 202 matyti, jog 2018-07-28, apie 21.10 val., buvo atliekama A. K. medicininė apžiūra, kurios metu jis atsisakė duoti mėginį kraujo tyrimui. Minėtame medicininės apžiūros akte nurodoma, jog nuo A. K. sklinda alkoholio kvapas, atliekant stovėsenos (Rombergo poza), eisenos (pėda už pėdos) testus – jis svyravo (t. 1, b. l. 54). Nuteistasis aiškino, kad jis blaivumo patikrinimui kraują duoti atsisakė dėl gilių venų, apsunkinančių jų suradimą, todėl sutiko, jog jo blaivumas būtų nustatomas alkotesterio pagalba. Tikrinant neblaivumą alkotesteriu Respublikiniame priklausomybės ligų centre, jis matė, kad alkotesteriu jam neblaivumas nebuvo nustatytas – alkotesteris rodė 0 promilių. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. M. paaiškino, kad, tikrinant blaivumą alkotesteriu, buvo pasibaigusi pirmojo alkotesterio patikra, antrą kartą, kuomet rezultatas buvo neigiamas, buvo naudojamas senas alkotesteris. Trečią kartą pasiūlius pūsti A. K., jis tai padaryti atsisakė (t. 1, b. l. 167). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. blaivumas buvo patikrintas įvykio vietoje alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762. Alkotesteriu jam nustatytas vidutinis 1.92 promilių neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 51).

18. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-05-18 nutarimo Nr. 503 redakcija), 2.3 punkte nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Taigi alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-11-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342-689/2018).

19. Byloje pateiktas alkotesterio Patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762 iki 2018-09-14 yra tinkamas patikrinimui (t. 1, b. l. 52), įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą (t. 1, b. l. 55). Iš UAB „Alkotesteris“ direktoriaus paaiškinimo matyti, kad tikrinant blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest 6810, yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą (t. 1, b. l. 56). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse jau yra konstatavęs, kad baudžiamojo įstatymo požymis – apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – nėra imperatyvas baudžiamajam procesui šią aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Taigi kraujo laboratorinis tyrimas nėra vienintelė priemonė BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytam nusikaltimo sudėties požymiui – „kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio“ – nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-11-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342-689/2018).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo išsamiai ištirti visi byloje esantys įrodymai ir pagrįstai konstatuota, kad A. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtis, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio matuokliu jam nustatytas 1,92 promilių neblaivumo laipsnis.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

21. Apeliantai skunde prašo neskirti automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, nes, jų manymu, apylinkės teismas, konfiskuodamas transporto priemonę, neatsižvelgė į tai, kad A. K. turi neįgalųjį sūnų, kuriuo priežiūrai reikalingas automobilis.

22. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). Pažymėtina, kad BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamoji priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį (BK 67 straipsnio 6 dalis). BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-114-628/2019). BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-51-699/2018 ir kt.) ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama, nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018).

23. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, jog A. K., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog faktinis aptariamo automobilio savininkas ir valdytojas buvo būtent nuteistasis, visiškai pagrįstai ir tinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskavo automobilį „Volvo“, kaip A. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, priemonę.

24. Nors apeliantai nurodo, kad automobilio konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, yra neteisingas ir visuomenei žalingas sprendimas, nes nuteistasis turi neįgalų sūnų, turintį raidos sutrikimą nuo pat gimimo, todėl juo rūpinantis transporto priemonė yra būtina, tačiau, išskyrus apeliacinės instancijos teismui pateiktą sūnaus vardu išduotą darbingumo lygio pažymą (nustatytas 65 proc. netektas darbingumas dėl ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės), nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie A. K. sūnaus konkrečius specialiuosius poreikius. Taigi apeliantų nurodomos aplinkybės, kurių nepatvirtina faktiniai duomenys, nesudaro pagrindo, nagrinėjamu atveju, netaikyti minėtos transporto priemonės konfiskavimo.

25. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, priemonės konfiskavimas yra natūralus nuteisto asmens veiksmų rezultatas. Vien tai, kad A. K., žinodamas, jog jo automobilis yra reikalingas tenkinti jo šeimos narių poreikius, o jo netekimas sukeltų didelių nepatogumų, sėdo už vairo būdamas neblaivus, rodo nuteistojo didelį neatsakingumą ir aplaidų elgesį. Tokiais savo veiksmais A. K. pats pasirinko savo elgesio variantą ir prisiėmė tokio elgesio pasekmes. Be to, įvertinus tai, kad nuteistajam A. K. paskirta švelniausios rūšies bausmė – bauda, kurios dydis – 75 MGL (3 750 Eur) – artimas minimaliam (BK 47 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 2 punkto 2017-09-28 redakcija), nėra pagrindo A. K. priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju, neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Volvo“ konfiskavimo, apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

26. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. K. priklausančiam automobiliui „Volvo“, paliko galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

27. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, įvertinęs nuteistojo veiksmų pavojingumą, A. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams

28. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-125-699/2017).

29. Svarbu pažymėti, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pataisyti kaltą asmenį, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei pataisyti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

30. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nenurodė jokios objektyvios priežasties, kuri sudarytų bent kokį pagrindą svarstyti klausimą dėl neuždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 1 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu A. K. nuteistas už tai, kad šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl teismas, siekdamas užkirsti kelią ir toliau daryti analogiškas nusikalstamas veikas, pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Be to, apylinkės teismas, paskyręs automobilio konfiskavimą, kitą kartu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą A. K. atžvilgiu taikė ne pilna apimtimi, o nustatė tik pusę maksimalios įstatymu numatytos trukmės (BK 68 straipsnio 2 dalis).

31. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas dvi tarpusavyje susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir automobilio konfiskavimą, kuris buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamos veikos padarymui, vadovavosi tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais. Priimtas sprendimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019). Tai, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.

32. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Ryšardo Burdos apeliacinį skundą.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė