Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-387-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-20Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-10-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-05
Bylos Nr.
1-387-1078/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36101-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-387-1078/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36101-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8.; 1.1.7.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Agnei Audickaitei, Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajam A. K. (A. K.), jo gynėjui advokatui R. B.,vertėjaujant S. M.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

jis, 2018 m. liepos 28 d., apie 20.36 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL 0762, patikros sertifikato Nr. 0804042, nustatytas 1.92 promilių girtumas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. liepos 28 d. apie 18 val. vežė savo sūnų ir jo draugę iš namų (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), į namus grįžo apie 20 val. Sūnų išvežė iš namų, nes namuose buvo planuojama šventė, dukters vestuvių aptarimas, nenorėjo, kad neįgalus sūnus matyti, kaip vartojamas alkoholis. Kai jis išvežė sūnų, namuose svečių nebuvo, stalas dar nebuvo pradėtas dengti. Kai išvežė sūnų, buvo apsirengęs kelnėmis, basutėmis ir marškiniais ar maikute. Grįžęs prie laiptinės sutiko kaimynus, ėjusius iš garažų, su jais pakalbėjo kelias minutes, jie kažką minėjo apie filtro atsukimo grandinę, kvietė jį eiti drauge, bet jis skubėjo grįžti namo. Parėjęs namo, persirengė, namuose jau buvo svečių. Jam grįžus į namus, prisėdus prie stalo, būsimas žentas įpylė taurę degtinės, kurią jis ir išgėrė. Išgėręs degtinę, užsinorėjo parūkyti, pastebėjo, jog namuose nėra cigarečių, todėl nuėjo cigarečių pasiimti į automobilį, nuėjus prie automobilio, pasiėmė cigaretes, jau nueinant nuo automobilio, kai buvo nuėjęs jau apie 15-20 metrų, pamatė, jog atvažiuoja policija, o policijos pareigūnai jam pasakė, kad jis neva vairavo neblaivus. Jis policininkams sakė, kad nevairavo neblaivus, tuo metu jis neturėjo su savimi nei dokumentų, nei mobiliojo ryšio telefono, buvo išėjęs iš namų tik pasiimti cigarečių, buvo apsirengęs su šortais, maikele ir apsiavęs šlepetėmis. Policininkai jam liepė pūsti į alkotesterį, jis policininkams pasakė, kad jis vartojo alkoholį namuose, tačiau jo niekas neklausė, pasodino į tarnybinį automobilį ir išvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę patikrinti neblaivumo. Nurodė, kad jis atsisakė duoti kraują, nes jo gilios venos, sunkiai randamos. Būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje (Respublikiniame priklausomybės ligų centre – toliau ir RPLC), jis tris kartus pūtė į alkotesterį, prieš tai dar buvo pūtęs į alkotesterį ir policininkams prie namų. RPLC dar buvo daromi teistai – juos atliko visus. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad kai jis grįžo namo parvežęs sūnų, svečiai jau buvo susirinkę, sėdėjo prie stalo. Jis persirengęs prisėdo prie stalo, buvo patiektas karštas patiekalas – vištiena su sūriu, įpilta degtinės. Jis pirma išgėrė degtinę, o po to pavalgė karštą patiekalą. Patikslino, kad nuveždamas sūnų ir jo draugę į (duomenys neskelbtini) gatvę ir grįždamas iš ten vairavo juodos spalvos automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve ir po to tiltu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Paaiškino, jog važiuojant minėtu maršrutu buvo incidentas, jis nepastebėjo BMW automobilio taksi numeriais, per arti persirikiavo automobilio, nes šis automobilis buvo patekęs į jo nematomumo zoną. Dėl to BMW automobiliu važiavusiems asmenims galėjo susidaryti įspūdis, kad jis neva vairavo, būdamas neblaivus. Apie tai, duodamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus nieko nepasakojo, nes jis pats nekreipė dėmesio į šį incidentą. Tą dieną buvo pavargęs, gal turėjo problemų su sveikata. Dėl cukraus kiekio svyravimo kraujyje jam pasidaro silpna. Tą dieną toks silpnumas buvo užėjęs, bet truko trumpai, vaistų nevartojo, bet dėl to silpnumo gal ir nepastebėjo to automobilio BMW. Kai sugrįžo į namus, silpnumas jau buvo praėjęs, jautėsi normaliai. Grįžęs į namus cukraus kiekio kraujyje netikrino. Atsakydamas į prokuroro klausimus, A. K. nurodė, jog, kai nuėjo iš automobilio pasiimti cigarečių, jis įlipo į automobilį iš vairuotojo pusės, cigaretės būna prie jo porankio, tačiau tąkart jų ten nebuvo, todėl atsidarė daiktadėžę ir iš ten pasiėmė cigaretes, uždarė mašiną ir tada atvažiavo policija. Atsakydamas į gynėjo klausimus, kaltinamasis nurodė, jog jam būnant RPLC jis į alkotesterį pūtė tris kartus, alkotesterio rodmenų nematė, atliko testus. Kadangi jam papūtus į alkotesterį, jo girtumą tikrinę darbuotojai susižvalgė tarpusavy, todėl mano, kad alkotesteris arba nieko nerodė, arba parodė nulius. Pirmą kartą alkotesteris parodė nulius, o po to jam rezultatų nerodė. Būdamas prie automobilio į policijos pareigūnų alkotesterį pripūtė 1.92 prom.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d., vakare savo vaikus nuvežė į (duomenys neskelbtini) g. ir iš karto po to grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš (duomenys neskelbtini) g. jis važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu, pro (duomenys neskelbtini). Kelinta tai buvo valanda, neprisimina. Pastatęs automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš karto nuėjo namo, dar pakeliui susitiko kaimyną Č. P., su kuriuo pakalbėjo, ir nuėjo į savo butą. Ten persirengė, kaip tik tuo metu pas jo žmoną buvo atėjusios draugės, vardų ir pavardžių nežino, ir kartu su jomis išgėrė butelį alaus ir keletą stikliukų degtinės ir prisiminė, kad automobilyje pamiršo cigaretes, todėl nuėjo iki automobilio pasiimti. Nepasakys kiek laiko praėjo nuo jo grįžimo namo iki to laiko, kai išėjo cigarečių, nes neprisimena. Jam tik išlipus su cigaretėmis iš automobilio ir priėjus prie savo namo, pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus, kurie jį susistabdė ir pasakė, kad kažkoks žmogus parašė pareiškimą, jog jis vairavo neblaivus. Jis pasakė, kad tikrai vairavo blaivus. Pareigūnai davė papūsti į alkotesterį ir po to iš karto nuvežė į (duomenys neskelbtini) g. Visus asmens dokumentus buvo palikęs namuose, taip pat ir vairuotojo pažymėjimą. Papildomai parodė, kad išėjęs iš namų pasiimti cigarečių tiesiai priėjo prie automobilio, atsidaręs automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dureles pasiėmė cigaretės. Į automobilį net nelipo. Eidamas namų link, nuo automobilio jau pasitraukus apie 10-15 metrų, prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai paklausė, ar automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo, jis nurodė, jog tai yra jam priklausanti transporto priemonė. Tada pareigūnai pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, jis šių paklausė, kodėl tai turėtų daryti. Pareigūnai jam nurodė, jog turi duomenų apie šio vairavimą esant neblaiviam, tada jis sutiko pasitikrinti blaivumą. Po alkotesterio patikros jam buvo nustatytas 1.5 promilių girtumas. Po girtumo nustatymo pareigūnai jį pasodino į tarnybinį automobilį ir nuvežė į priklausomybės ligų centrą. Priklausomybės ligų centre jis atsisakė duoti kraują, dėl plonų ir giliai pasislėpusių venų ir cukrinio debeto. Tačiau toliau jis neatsisakė tikrintis pas gydytoją, pūtė į gydytojos alkotesterį ir savo akimis matė, jog alkotesteris rodė visus nulius, tai jie kartojo 3 kartus. Du kartus matė nulius, o trečio rezultato jam neparodė. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog jam išeinant iš namų į automobilį pasiimti cigarečių, namuose buvo jo dukra ir žentas, žmonos bendradarbės Ž., B. su vyru F. (b. l. 74, 81).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. K. nurodė, kad vasarą ar rugsėjo mėn., tiksliai laiko nepamena, nes nuo įvykio praėjo jau nemažas laiko tarpas, jis su drauge važiavo BMW automobiliu, kurio valstybiniai Nr. – taksi numeriai. Jiems važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) žiedo, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), pamatė pavojingai manevruojantį tamsios spalvos automobilį „Volvo“ džipą, apie tai paskambinę pranešė policijai ir važiavo paskui šį automobilį. „Volvo“ pavojingas manevravimas pasireiškė tuo, kad šis automobilis pavojingai persirikiavo, vos neatsitrenkė į jo vairuotą automobilį, dėl ko jis (liudytojas) turėjo staigiai stabdyti, po to „Volvo“ toliau manevravo, matėsi, kad vairuotojas neblaivus. Kad vairuotojas neblaivus, sprendė iš vairavimo, nes vairavimas buvo neadekvatus – blaškėsi po juostas, vos į jį neatsitrenkė, staiga akceleruodavo, po to vėl stabdydavo. Kadangi jis daug metų vairuoja, tai suprato, kad vairuotojas neblaivus, dėl to pranešė policijai, kildamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir palaikydami ryšį su policija, važiavo paskui „Volvo“ automobilį. Automobilis „Volvo“ važiavo iki (duomenys neskelbtini), o po to buvo sustabdytas policijos. (duomenys neskelbtini) automobilis „Volvo“ sustojo, jie taip pat sustojo, bet taip, kad „Volvo“ vairuotojas jų nematytų, tada „Volvo“ vėl pradėjo judėti, iš kiemo į kitą kiemą važiavo, tada privažiavo policija. Nurodė, kad tuo metu, kai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, jis matė „Volvo“ automobilio vairuotoją, nes prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) jo vairuotas automobilis susilygino su „Volvo“ automobiliu, (duomenys neskelbtini) prie Statoil degalinės taip pat matė vairuotoją. Nurodė, kad galėtų atpažinti vairuotoją ir tai, jo nuomone, yra tas pats žmogus, kuris yra teismo posėdžių salėje (kaltinamasis). Teismo posėdžio metu liudytojas O. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Nurodė, jog kiek jis matė, stebėdamas „Volvo“ automobilį, vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo, jis automobilį stebėjo nuolat. Skambindami policijai, pranešė automobilio markę, valstybinius numerius. Kai „Volvo“ automobilis buvo sustojęs prie namo, tai iki laiptinės buvo kokie 30-50 metrų, prie laiptinės stovinčių žmonių nematė. Liudytojas nurodė, jog tuo metu, kai važiavo iš paskos automobiliui „Volvo“ tiksliai laiko nepamena, bet apklaustas ikiteisminio tyrimo metu laiką nurodė tiksliai, oro sąlygos buvo geros, buvo šviesu, nelijo. Kaip buvo apsirengęs „Volvo“ vairuotojas nurodyti negali, nes nežiūrėjo į jo aprangą. Visą įvykį stebėjo iki pat pabaigos, t. y. iki kol „Volvo“ vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu. Atsakydamas į gynėjo klausimus nurodė, kad jis skiria, kada yra tiesiog paprastas stabdymas, o kada neadekvatus vairavimas. Taip kaip vairavo tada „Volvo“ vairuotojas, normalus žmogus nevairuoja. Kai jų automobiliai prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) buvo susilyginę, pažiūrėjo į vairuotoją, matė jo veido išraišką, tada dar nemanė, kad vairuotojas neblaivus, bet po to, kai „Volvo“ pavojingai manevravo, ir kai antrą kartą susilygino prie (duomenys neskelbtini) Statoil degalinės, atkreipė dėmesį į „Volvo“ automobilio vairuotojo veido išraišką – suprato, kad jam kažkas ne taip, merkėsi akys kaip išgėrusio žmogaus, buvo kažkoks mieguistas. Nurodė, jog automobilis „Volvo“ pradžioje įvažiavo į kiemus, norėjo pasišalinti, todėl pravažiavo skersai kiemais, sustojo, tada vėl pajudėjo, buvo sustojęs iš viso du kartus, tiesiog stovinėjo ir sukinėjosi po tą patį kiemą. Tarp jo vairuoto automobilio BMW ir persekiojamo automobilio „Volvo“ atstumas nuolat buvo apie 5 metrus. Liudytojas nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu, jiems važiuojant T. Narbuto gatve jokių kitų tamsių džipų „Volvo“ nebuvo, buvo tik tas vienintelis, apie kurį jis davė parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. K. nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d. apie 20.30 val. vairavo automobilį BMW, priklausantį jo draugei. Važiuodamas kartu su drauge nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties PC (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris persirikiuodamas į jo eismo juostą, vos neatsitrenkė į jį, tad jam teko staigiai stabdyti, o Volvo automobilis toliau važiuodamas vinguriavo po kelią. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pr. sankryžoje, susilyginęs su Volvo vairuotoju, jis suprato, kad Volvo vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus. Automobilyje šis buvo vienas. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) pr. jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Visą laiką jis važiavo Volvo vairuotojui iš paskos, pranešinėdamas policijai apie Volvo automobilio buvimo vietą. Po kurio laiko Volvo automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, o jis sustojo nuo Volvo automobilio apie 5 metrų atstumu. Volvo vairuotojas jį matydamas, bandė pasišalinti iš jo akiračio, todėl pavažiavęs į kitą kiemą, sustojo, jis sustojo taip, kad Volvo vairuotojas jo nematytų, t. y. sustojo nuo šio apie 30 metrų atstumu. Volvo vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Pastovėjęs apie 5 minutes, automobilis Volvo, vėl pajudėjo link Laisvės pr., o jis BMW automobiliu pajudėjo šiam iš paskos. Volvo vairuotojas, greičiausiai pastebėjęs jo vairuojamą automobilį, ir vėl nusuko į kiemą. Įvažiavus į kiemą bei automobiliui Volvo sustojus, iškarto privažiavo policijos pareigūnai. Jis stovėjo ir stebėjo vairuotoją iki tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Į kiemą policijos pareigūnai įvažiavo su švyturėliais ir iš karto privažiavo prie Volvo automobilio. Volvo vairuotojas dar nebuvo spėjęs išlipti iš savo vairuojamo automobilio. Jo akivaizdoje pareigūnai patikrino Volvo automobilyje sėdinčio vairuotojo blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 1.92 promilės girtumą. Jam pareigūnai davė parašyti paaiškinimą, jį parašęs nuvažiavo savo reikalais. Per visą laiką vairuotojas iš automobilio išlipęs ir pasitraukęs iš jo akiračio nebuvo (b. l. 38).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. F. nurodė, kad tiksliai laiko nepamena, tai buvo vasara, ji su draugu važiavo automobiliu BMW taksi valstybiniais Nr.,

ir sankryžoje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vos nesusidūrė su kitu automobiliu – tamsios spalvos „Volvo“, tas automobilis vos į juos neatsitrenkė, toks kito automobilio vairuotojo vairavimas pasirodė įtartinas, dėl ko paskambino į policiją. „Volvo“ automobilis manevravo kelyje, vos neatsitrenkė į jų automobilį, po to vėl manevravo. Paskambinę į policiją, pranešė šio automobilio valstybinius numerius ir važiavo tai šalia, tai iš paskos automobilio. Automobilį sekė iš pradžių (duomenys neskelbtini) gatve, vėliau – (duomenys neskelbtini) (gatvių pavadinimų nurodyti negali). Automobilis įvažiavęs į daugiabučio kiemą sustojo, o jie sustojo šiek tiek atokiau, tas vairuotojas jų nematė, jie dar kartą paskambino policijai, tuomet automobilis pradėjo važiuoti, jie vėl sekė paskui, o vėliau atvažiavo policija. Automobilio iš akiračio pametę nebuvo, vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo, jis tik išlipo, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Liudytoja nurodė, kad ji matė „Volvo“ automobilio vairuotoją, jis iš išvaizdos jai pasirodė, kad yra neblaivus, tą ji suprato iš jo veido mimikos, gestų, atsipalaidavimo. Nurodė, kad salėje esantis kaltinamasis yra tas pats žmogus, apie kurį ji duoda parodymus. Liudytoja nurodė, jog stebint „Volvo“ automobilį kieme, tikrai nebuvo jokių kitų tamsios spalvos automobilių, jie stebėjo tą vieną automobilį, apie kurį ir duoda parodymus. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Atsakydama į gynėjo klausimus, nurodė, jog automobilyje ji važiavo galinėje sėdynėje, tačiau ir iš ten matė automobilio Volvo vairuotoją, kai automobiliai buvo susilyginę. Ji visą procesą (Volvo važiavimą) stebėjo iki kol policijos pareigūnai sulaikė „Volvo“ vairuotoją. Kaip buvo apsirengęs Volvo vairuotojas – neįsidėmėjo. Nors automobilis Volvo daugiabučio namo pravažiuojamame kieme buvo sustojęs ir vėl pajudėdavo, tačiau tarp tų sustojimų vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Visas automobilio Volvo automobilio persekiojimas užtruko maždaug 15 min., o kai sustojo automobilis jau kieme, tai policija atvažiavo maždaug po 2-3 min. Volvo automobilio vairuotojas sėdėjo automobilyje, kai atvažiavo policija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. F. nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d. apie 20.34 val. važiavo kaip keleivė automobilyje BMW. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) gatvės link, ties PC (duomenys neskelbtini), šalia važiuojantis automobilis Volvo džipas persirikiuodamas, vos neatsitrenkė į jų automobilį. Vyras O. K. staigiai stabdė, toliau važiuodamas automobilis Volvo, pavojingai manevravo po eismo juostas. Jie nusprendė pasivyti tą automobilį ir pažiūrėti, kas vyksta su vairuotoju. Susilyginę su automobiliu Volvo, ji pro savo šoninį langą pamatė, jog Volvo vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, tai suprato iš šio žvilgsnio bei veido bruožų. Toliau važiuojant, (duomenys neskelbtini) pr., maždaug ties (duomenys neskelbtini) rajonu, jos vyras paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie neblaivų vairuotoją. Paskambinę jiedu važiavo Volvo automobiliui iš paskos. Po kurio laiko automobilis įvažiavo į kažkokį kiemą, adreso nežino, nes nematė, tačiau jos vyras telefonu pranešinėjo Volvo automobilio judėjimo kryptį. Įvažiavus į kiemą, kažkur (duomenys neskelbtini), automobilis Volvo apvažiavo kiemą ir sustojo ties išvažiavimu. Jie sustojo nuo šio maždaug 50 metrų ir visą laiką jį stebėjo. Iš automobilio Volvo niekas išlipęs ir įlipęs nebuvo. Pastovėjęs automobilis Volvo apie 5 minutes, vėl pradėjo važiuoti pagrindinės gatvės link. Kieme eismas vyksta ratu, tad automobilis Volvo apvažiavęs pusę kiemo, prisiparkavo kitoje vietoje. Tik sustojus į kiemą įvažiavo policijos pareigūnų automobilis. Pareigūnai privažiavo tiesiai prie automobilio Volvo, vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo (b. l.34).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. T. nurodė, kad tikslaus laiko nepamena, buvo gautas iškvietimas, kad pranešėjas važiuoja (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr. paskui įtartiną automobilį, kurio vairuotojas galimai neblaivus. To persekiojančio automobilio vairuotojas vis pranešdavo, kur link jis važiuoja, pranešė, kad įtartinai važiavęs automobilis parkuojasi ties (duomenys neskelbtini) namu. Jam su kolega tarnybiniu automobiliu privažiavus prie nurodyto automobilio Volvo, kurio valstybinius numerius buvo nurodęs į policiją skambinęs vairuotojas, automobilio Volvo degė galiniai žibintai, buvo nuspaustas stabdžio pedalas, dėl to į jį iškart atkreipė dėmesį. Jiems privažiavus, jo porininkė išlipo paimti alkotesterio, o jis pats priėjo prie automobilio, už automobilio vairo sėdėjo kaltinamasis, tuo metu automobilio „Volvo“ variklis jau buvo užgesintas. Volvo vairuotojas neigė vairavęs automobilį. Tuo metu prie jų privažiavo asmuo, kuris ir pranešė apie galimai neblaivų vairuoją, nes jis stovėjo netoli gatvėje, ir nurodė, kad tai būtent tas automobilis, kuris pavojingai manevravo. Alkotesteriu buvo patikrintas automobilio Volvo vairuotojo blaivumas, buvo nustatyta daugiau nei pusantros promilės. Buvo iškviestas kitas ekipažas, kuris vairuotoją pristatė į RPLC. Liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė teismo bei į proceso dalyvių klausimus. Nurodė, jog iš tos vietos, kur stovėjo pranešėjas, iki ten, kur stovėjo „Volvo“ automobilis atstumas yra apie 15 metrų, ir matomumas ten neblogas. Jiems bendraujant su Volvo vairuotoju, pastarasis neigė vairavęs, sakė, kad tik atėjo iš namų. Iš pradžių atsisakinėjo pūsti į alkotesterį, po to sutiko. Vairuotojas apie jokias sveikatos problemas nesiskundė. Jiems bendraujant su vairuotoju, kilo įtarimų, kad asmuo neblaivus – kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, jog jie tarnybiniu automobiliu Volvo automobilį užstatė horizantaliai (t. y. jų priekinės keleivio durelės, buvo prie automobilio „Volvo“ bagažinės), kai jis prieidinėjo prie Volvo vairuotojo, pastarasis kaip tik išlipinėjo iš automobilio. Atsakydamas į teismo klausimus, patikslino, jog jo ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole, klaidingai nurodyta įvykio data.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. T. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką kartu su vyriausiąja patrule G. K., kuomet apie 20.30 val. iš Vilniaus AVPK – OVS, gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) g. pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą, jis pastebėjo automobilį, Volvo, kuris jau stovėjo įvažiavęs priekiu į stovėjimo vietą. Automobilio Volvo galas buvo link įvažiavimo, jis įvažiuojant matė, kad Volvo automobilyje degė galiniai stop žibintai. Privažiavus prie Volvo automobilio, iš vairuotojo vietos lipo vairuotojas, kuris jau atidarinėjo vairuotojo duris. Sustoję pareigūnai iš karto priėjo prie automobilio vairuotojo, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo veiksmai buvo nekoordinuoti. Prie pareigūnų privažiavo ir BMW automobiliu pranešėjas, kuris paliudijo vairavimo faktą bei pridūrė, jog iš akiračio Volvo vairuotojo pametęs nebuvo, visą laiką jį stebėjo. Volvo vairuotojo asmenybė buvo nustatyta iš šio žodžių, po to ši informacija buvo patikrinta ir nustatyta, jog automobilį vairavo A. K.. Vairuotojo blaivumas buvo patikrintas maždaug po 5 minučių po atvažiavimo. Vairuotojui nepavyko iš pirmo karto įpūsti į alkoholio matuoklį, jis nenorėjo tikrinti blaivumo, bet po kurio laiko sutiko, teigdamas, jog automobilio nevairavo. Po patikros jam buvo nustatytas 1.92 promilės girtumas. A. K. ekipažas V1825, pristatė į priklausomybės ligų centrą. (b. l. 24)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja, policijos pareigūnė, G. K. nurodė, kad patruliuojant vasaros metu, tikslios datos nepamena, buvo gautas iškvietimas dėl nesaugaus vairavimo ir galimai neblaivaus vairuotojo, ji su kolega privažiavo (duomenys neskelbtini) g. prie nurodyto automobilio, patys vairavimo fakto nematė. Stovėjo automobilis, kuriame vairuotojas sėdėjo už vairo, tas asmuo prisipažino vartojęs alkoholį, tačiau neigė vairavęs. Buvo alkotesteriu patikrintas neblaivumas, ir atvykę kiti kolegos tą asmenį išvežė į RPLC. Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Nurodė, jog apie vairavimo faktą jie žinojo tik iš pranešėjo, nuo Volvo automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Kokiu alkotesteriu buvo tikrinamas vairuotojo neblaivumas nurodyti negali, toks alkotesteris, koks nurodytas ikiteisminio tyrimo apklausoje, nes tos apklausos metu alkotesterio duomenis nurodė iš tarnybinio pranešimo. Kiek laiko praėjo iki kol nuo pranešimo apie neblaivų vairuotoją privažiavo prie Volvo automobilio, nepamena, bet tai nebuvo ilgas laiko tarpas. Nurodė, jog jiems privažiavus prie automobilio Volvo, jų priekinės durelės buvo ties Volvo bagažine. Vairuotojas iš automobilio Volvo dar nebuvo išlipęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2018 m. liepos 28 d. dirbdama kartu su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. T. apie 20.30 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Apolinaro J. P. gatve važiuoja automobilis VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjai teigė, jog tą automobilį vairuojantis vyras yra neblaivus bei jį pastebėjo parkuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykę nurodytu adresu, pastebėjo, prie namo stovintį automobilį VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su degančiais stabdžių žibintais. Privažiavus iš to automobilio vairuotojo vietos išlipo vyriškis, kuris prisistatė A. K.. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pokalbio metu vyriškis teigė, jog automobilio nevairavo. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą A. K. sutiko ir alkotesteriu Alcotest 6810 Nr.ARBL-0762, sertifikato Nr. 0804042 buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas. Buvo susisiekta su liudininkais E. F. ir O. K.. Liudininkai parašė paaiškinimus. Automobilio VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viduje buvo tik vienas vairuotojas. Liudininkai prieš jiems išvažiuojant nurodė, jog šį vyriškį atpažino ir dar kartą patvirtino, kad jų sulaikytas vyras vairavo automobilį VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir šio vairavimo faktą galės paliudyti teisme. A. K. buvo perduotas patruliui V1825, kurie A. K. nuvežė į RPLC tyrimui (b. l. 27). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir G. K. 2018 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas, A. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Nurodė, kad jį kiti policijos pareigūnai, sustabdę kaltinamąjį, iškvietė į pagalbą, kad jis kaltinamąjį nuvežtų į RPLC. Iš pradžių kaltinamasis nenorėjo važiuoti, neigė vairavęs automobilį, konfliktavo, bet jis įkalbėjo vairuotoją važiuoti į RPLC. Kiek pamena, vairuotojas teigė, jog jis tik atėjo prie automobilio pasiimti cigarečių, ir sakė, kad kraujo neduos. Nuvažiavus į RPLC, buvo paimtas vienas alkotesteris, bet jo patikra buvo pasibaigus, tada paimtas kitas (jis pats tokio nėra matęs), tačiau kaltinamasis pūtė ir nepripūtė. Taip dažnai nutinka su senesniais alkotesteriais. Tada antrą kartą pūtė, bet tada alkotesteris išsijungė. Trečią kartą jau atsisakė pūsti. Nurodė, kad jis pats bendravo su vairuotojo, jis atrodė neblaivus, sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliavo. Pats vairuotojas ir neneigė vartojęs alkoholį, jis tik neigė vairavimą. Nurodė, kad jam nekilo minčių, jog toks vairuotojo elgesys yra nulemtas kokios nors ligos, o ne girtumo, nes nuo vairuotojo sklido gana stiprus alkoholio kvapas. Jis buvo tikras, kad vairuotojas yra tiesiog neblaivus. Nurodė, kad nepamena, kaip buvo apsirengęs vairuotojas, tik pamena, jog buvo su guminėmis tapkėmis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad buvo vasaros metas, šilta, tai nestebino jo (liudytojo).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu V. B., kuomet apie 20.50 val. iš Vilniaus AVPK – OVS, buvo gautas pranešimas, jog reikalinga pagalba ekipažui V1863, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus tuo adresu, pareigūnas A. T. paprašė jų pristatyti neblaivų automobilio Volvo XC90 vairuotoją į priklausomybės ligų centrą, kad šiam būtų paimtas kraujo mėginys. Volvo XC90, vairuotojas A. K. su jais į priklausomybės ligų centrą važiuoti nenorėjo, argumentuodamas tuo, jog Volvo automobilio nevairavo. Paaiškinus, kad tokia yra tvarka A. K. sutiko važiuoti, tačiau iš karto įspėjo, kad kraujo mėginio neduos. Pristačius pilietį į RPLC, bei užėjus pas daktarą, pastarasis pakartojo savo žodžius, kad kraujo neduos. Elgėsi ramiai, į daktaro pateiktus klausimus atsakinėjo. Tikrintis alkoholio matuokliu sutiko. Daktarei paėmus alkotesterį ,,Drager“, buvo pastebėta, jog yra pasibaigusi šio metrologinė patikra, tada daktarė paėmė jam (liudytojui) nežinomą bei anksčiau nematytą alkotesterį ir pradėjo tikrinti vairuotojo blaivumą. Girtumo iš pirmo karto nustatyti nepavyko, nes vairuotojas per trumpai pūtė į alkotesterį, antru bandymu įpusti vairuotojui pavyko, tačiau prietaisas analizavimo metu išsijungė. Trečią kartą vairuotojas pūsti atsisakė, argumentuodamas, jog jau yra pūtęs du kartus. Po medicininės apžiūros A. K. buvo pristatytas į 2 PK. (b. l. 30)

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Č. P. nurodė, kad praėjusiais metais, mėnesio pabaigoje, apie 8 val. su draugu ėjo iš garažo, jiems einant pro laiptinę, atvažiavo su mašina kaltinamasis, tos mašinos valstybinių numerių skaičiai – 481. Jie su kaltinamuoju pasisveikino, kelias minutes pašnekėjo ir išsiskirstė, kaltinamasis nuėjo į laiptinę, o jie su draugu nuėjo savo reikalais. Daugiau kaltinamojo nematė. Nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta 14 metų. Garažą, iš kurio tądien ėjo turi nuo 1986 m., į garažą eina beveik kasdien. Paklaustas, kaip ikiteisminio tyrimo metu apklaustas spalio mėn., prisiminė, ką veikė konkrečią dieną, o būtent 2018 m. liepos 28 d., liudytojas nurodė, kad ta diena nebuvo nieko ypatinga, eilinė darbo diena. Kas vyko liepos 29 d. nurodyti negali, nes net neprisimena, kas buvo prieš savaitę. Apie ką šnekėjo su prie laiptinės sutiktu kaltinamuoju nepamena, pašnekėjo bendromis temomis. Tą vasarą tai nebuvo vienintelis kartas, kai jis sutiko kaltinamąjį, susitinka jį ir rytais, ir vakarais. Tą dieną, kurią nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jam draugas garaže remontavo drėlę, dėl būtent tą dieną to ir pamena. Į garažą tas draugas atėjo po darbo, apie 18 val., suremontavo drėlę ir viskas, tada jie ėjo namo. Liudytojas nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, jog jo drėlei reikėjo pakeisti šepetukus, kiek pamena, juos ir pakeitė draugas. Remontas truko apie 2 val. Nurodė, kad į apklausą ikiteisminio tyrimo metu jį pakvietė kaimynas (A. K.), kuris papasakojo situaciją, ką konkrečiai pasakojo, nepamena. Kada jo paprašė nueiti į policiją, nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Č. P. nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d. apie 20 val. ėjo su kitu kaimynu S. iš garažo namo. Priėję prie (duomenys neskelbtini) namo, atvažiavo A. K., atvažiavo automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raidžių neprisimena. Jis eidamas link savo laiptinės priėjęs prie jų pasisveikino bei pabendravo apie 2-3 minutes, tada visi išsiskirstė. A. K. buvo blaivus, jis tą dieną buvo apsirengęs juodos spalvos striuke ir džinsais. Daugiau tą dieną šio nematė (b. l. 48).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. G. nurodė, kad liepos mėn. Č. P. paprašė jo suremontuoti gręžtuvą, reikėjo pakeisti šepetėlius. Jis apie 18 val. nuėjo pas kaimyną į garažą, šepetukų pakeisti nepavyko, ir jie apie 20 val. išėjo namo. Eidami namo sutiko A. K., po to Č. P. nuėjo namo, o jis nuėjo nusipirkti cigarečių. Sutikę A. K. su pastaruoju pašnekėjo apie žvejybą, ką tiksliai šnekėjo, nepamena, ir išsiskirstė. Nurodė, kad tikslios datos, kada buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu – nepamena. Liudytojas nurodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslią įvykio datą, nes su kaltinamuoju buvo po to susitikę ir kaltinamasis papasakojo apie tai, kad turi reikalų su policija. Jie aptarinėjo tą įvykį, dėl ko jis ir įsiminė datą. Kada tiksliai su A. K. buvo susitikę ir aptarinėjo tą įvykį, tai datų nepamena. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas nurodė, kad filtro atsukimo grandinė yra susijusi su automobilių remontu, o jis tuo neužsiima. Liudytojas nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną su A. K. bendravo apie 4-5 minutes, jis pasirodė normalus, blaivus. Jis nei A. K., nei Č. P. nekvietė eiti kartu pirkti cigarečių. Ta diena, kai sutiko A. K. buvo darbo diena, kaip A. K. buvo apsirengęs – nepamena. Liudytojas nurodė, kad tuo metu, kai remontavo Č. P. grąžtą jis nedirbo, buvo laikinai nedarbingas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. G. nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d. vakare su Č. P. remontavo gręžtuvą garaže, nesuremontavę apie 20 val. nusprendė eiti namo. Prieinat prie (duomenys neskelbtini) namo, prie savo laiptinės stovėjo A. K.. Šis ten stovėjo vienas, jam (liudytojui) atrodo buvo blaivus, priėję prie šio pasisveikino bei truputį bendravo. Pabendravę visi išsiskirstė. Šis tą vakarą buvo apsirengęs marškiniais, kelnėmis ir su batais, kokios spalvos buvo rūbai, nurodyti negali. Išsiskirsčius daugiau tą vakarą A. K. nematė (b. l. 50).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja kaltinamojo A. K. dukra K. V. nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d. į jos tėvų namus buvo pakviesti tėvų draugai, nes reikėjo aptarti jos vestuves. Atėjo svečiai, grįžo į namus jos neįgalus brolis, tėtis pasiūlė išvežti brolį pas pastarojo draugę ir su jais išvažiavo. Po kiek laiko tėtis grįžo, pabuvo, ir išėjo, prieš tai paklausęs jos, ar ji nematė jo cigarečių. Kelintą valandą tėtis išvežė brolį, nepamena, pamena, kad kai jis išvažiavo, visi svečiai dar nebuvo susirinkę. Kai sugrįžo tėtis, jis nuėjo prie stalo, o ji tuo metu buvo kitame kambaryje, todėl nematė, kas vyko prie stalo. Nurodė, kad ji nematė, ar jos tėvas vartojo alkoholį nagrinėjamo įvykio dieną, tačiau jos vyras sakė, kad vartojo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta buvo tėčio iniciatyva, tėtis jai pasiūlė nueiti paliudyti. Paaiškino, kad kai grįžo tėvas į namus nuvežęs brolį, ji nieko ypatingo nepastebėjo, apie savijautą tėvas nieko nepasakojo, tiesiog nuėjo pas draugus prie stalo. Pamena, kad tėtis grįžęs į namus buvo apsirengęs su kelnėmis. Liudytoja nurodė, kad tiksliai nepamena, kada tėtis išvežė brolį, tai buvo gal 19 val. gal – 20 val., kai jis išvažiavo dar visi svečiai nebuvo susirinkę, kažkas iš svečių dar tik važiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. V. nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d. buvo pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tėvų namuose turėjo vykti vestuvių aptarimas. Maždaug nuo 18 val., į namus pradėjo rinktis svečiai. Jos tėvas A. K., visą laiką buvo namie, šis tą dieną buvo blaivus, o buvę namie svečiai vartojo alkoholinius gėrimus. Tėtis jos akivaizdoje alkoholio nevartojo. Apie 19 – 19.30 val. tėtis nusprendė nuvežti jos brolį į (duomenys neskelbtini) g., namo sugrįžo maždaug po 30-45 min. Atvažiavęs prisėdo prie stalo, prie kurio tuo metu buvo daug žmonių, jos tuo metu kambaryje nebuvo. Jai išėjus iš savo kambario, maždaug po 10 minučių, ji pamatė, kad jos tėtis ieško cigarečių, dar klausė jos, ar ji nematė cigarečių. Ji atsakė, jog nematė, tada tėtis nusprendė nueiti į automobilį jų paimti. Kaip tėtis išeidamas į lauką buvo apsirengęs neprisimena, atsimena, jog mūvėjo šortus. Su namine apranga, (šortais) tėtis niekada į miestą neišvažiuoja. Jam išėjus, jis jau namo negrįžo (b. l. 41).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. nurodė, kad jis yra kaltinamojo A. K. žentas, jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad jam reikės liudyti policijoje, pasakė uošvis. Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jo uošvio namuose turėjo vykti būsimų vestuvių aptarimas. Vakare pradėjo rinktis svečiai, grįžo A. K. sūnus, ir A. K. nusprendė sūnų išvežti iš namų. A. K. grįžo sūnų parvežęs maždaug po pusvalandžio, persirengė ir prisėdo prie stalo, žmona davė jam pavalgyti. Jis (liudytojas) A. K. įpylė degtinės, jis ją išgėrė ir užsinorėjo rūkyti. A. K. pamatė, kad namie nėra cigarečių, pasiėmė mašinos raktelius ir nuėjo į mašiną. Kiek tiksliai laiko jo nebuvo, nežino, iš pradžių visi pamanė, kad gal iš pažįstamų kažką sutiko, į garažą nuėjo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad kai A. K. išvežė sūnų, kažkiek svečių jau buvo susirinkę. A. K. sūnų išvežė vilkėdamas kelnėmis, o po to persirengė, pamena, kad tikrai buvo su šlepetėmis. Kai grįžo parvežęs sūnų, A. K. elgesys nebuvo keistas. Nurodė, kad uošvis pirmiausia išgėrė jo įpiltą degtinę, o tik po to užkando, t. y. pavalgė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d. apie 13 val. atvažiavo pas uošvį, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute visą laiką buvo A. K., jis akivaizdžiai buvo blaivus. Prieš atvykstant visiems svečiams, A. K. nusprendė nuvežti savo sūnų namo, kur tiksliai reikėjo nuvežti, liudytojas nežino. Taip pat kelintą valandą išvažiavo A. K., nurodyti negali. Namo A. K. sugrįžo tarp 19 – 20 val., svečiams jau besėdint prie stalo, jis šiam įpylė ne daugiau nei 100 gramų degtinės į vyno bokalą. A. K. įpiltą kiekį beveik visą išgėrė, šiek tiek palikęs, užvalgė, ir panoro rūkyti. A. K. pasakė, jog eina į automobilį pasiimti cigarečių ar žiebtuvėlio, tiksliai nežino ko. Jis namie užtruko apie 10 minučių, užėjęs persirengė, kiek prisimena, šis į lauką išėjo su šlepetėmis. Šiam išėjus jau namo negrįžo. Po maždaug valandos bandė šiam paskambinti, tačiau telefoną buvo palikęs namie (b. l. 44).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja kaltinamojo sutuoktinė J. K. nurodė, kad 2018 m. liepos šeštadienį, tikslios datos nepamena, jų namuose vyko dukters būsimų vestuvių aptarimas, buvo pakviesti svečiai. Kai buvo atėję kai kurie svečiai, vyras nusprendė išvežti sūnų pas draugę. Po to jis sugrįžo, ji jam padavė karštą patiekalą, kažkas įpylė degtinės, jis išgėrė degtinę ir išėjo į mašiną pasiimti cigarečių ir dingo. Bandė jam skambinti, bet mobiliojo ryšio telefonas buvo namuose, nebuvo baisu, kad vyras pradingo, nes tokių atvejų pasitaikydavo, kad išeidavo ir negrįždavo. Nurodė, kad kai vyras grįžo nuvežęs sūnų, jo išvaizda nebuvo išskirtinė, elgesys normalus, toks kaip visada. Grįžęs jis nuėjo persirengti, tada sėdo prie stalo, išgėrė, užkando. Nurodė, kad kai išvežė sūnų, jos vyras buvo apsirengęs kelnėmis, o kai ėjo cigarečių pasiimti, tai jau buvo apsirengęs šortais ir šlepetėmis.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog Bendrasis pagalbos centras 2018 m. liepos 28 d. 20.34 val. gavo pranešimą, kad pranešėjas važiuoja paskui pavojingai manevruojantį automobilį VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 28 d. apie 21.40 val. gautas Vilniaus aps. VPK KPV PER vyriausiųjų patrulių tarnybinis pranešimas, kad A. K. 2018 m. liepos 28 d. apie 20.30, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio matuokliu nustatytas 1.92 promilių girtumas). (b. l. 5-7)

Byloje pateiktas E. F. 2018 m. liepos 28 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad važiuojant apie 20.36 val. nuo (duomenys neskelbtini) žiedo link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), E. F. pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris aplenkė juos ir vos neatsitrenkė. Aplenkęs važiavo toliau ir pavojingai manevravo, todėl nusprendė minėtą automobilį pasekti ir iškviesti policiją. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, ir pamatęs E. F. su draugu, rodė necenzūrinius ženklus. Sekamo automobilio vairuotojas įvažiavus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą sustojo. Kadangi jų nesimatė – palaukęs minėtas vairuotojas vėl pradėjo važiuoti. Iki atvykstant policijai vairuotojas alkoholio nevartojo (b. l. 32).

Byloje pateiktas O. K. 2018 m. liepos 28 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad apie 20.36 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) žiedo link (duomenys neskelbtini) pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį VOLVO, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vos į juos (O. K. ir E. F.) neatsitrenkė, todėl iš karto paskambino Bendruoju pagalbos telefonu. Visą laiką VOLVO vairuotoją sekė. Iki atvykstant policijai vairuotojas alkoholio nevartojo. (b. l. 36).

Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėta CD laikmena su dviem pranešimo garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas O. K. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešant apie galimai neblaivų automobilio VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Apžiūros eiga, rezultatai, bei pokalbio tarp O. K. ir BPC operatorės išrašas užfiksuotas apžiūros protokole (b. l. 21).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2018 m. liepos 28 d. akte Nr. 202, nurodyta, kad išvada neatlikta, kraujo tyrimą atlikti atsisakė (b. l. 54).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2018 m. liepos 28 d. 20.51 val. A. K. buvo nustatytas 1.92 promilių neblaivumas (b. l. 57). Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2018 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 52).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis Volvo XC90, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. K. (b. l. 10).

Iš VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio Volvo XC90 vertė su PVM yra 5010 Eur (b. l. 11).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtina nustatyti, kad toks asmuo vairavo transporto priemonę ir kad vairavimo metu, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kasacinės instancijos teismas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018) yra išaiškinęs, kad teismai neteisingai aiškina baudžiamojo įstatymo požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – imperatyvu baudžiamajam procesui šią aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog nėra būtina nustatyti tikslią alkoholio koncentraciją kaltinamojo kraujyje, nes atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla, kai etilo alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės, t. y. baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti svarbu nustatyti, kad ši koncentracija viršija 1,5 promilės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-895/2018).

Iš baudžiamojoje byloje esančio alkotesterio Drager kvito matyti, jog 2018 m. liepos 28 d., apie 20.51 val. A. K. buvo nustatytas 1.92 prom. girtumas. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 202 matyti, jog 2018 m. liepos 28 d., apie 21.10 val., buvo atliekama A. K. medicininė apžiūra, kurios metu jis atsisakė duoti mėginį kraujo tyrimui. Minėtame medicininės apžiūros akte nurodoma, jog nuo A. K. sklinda alkoholio kvapas, atliekant stovėsenos (Rombergo poza), eisenos (pėda už pėdos) tetus svyruoja, pats tiriamasis nurodęs, jog apie 19.30 val. gėrė apie 2 litrus 5.8 laipsnius stiprumo alaus. Teismo posėdžių metu apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai A. M., G. K., A. T. patvirtino, jog jiems atvykus pagal iškvietimą ir bendraujant su A. K., buvo matyti, kad jis yra neblaivus. G. K. nurodė, jog bendraujant su A. K. nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, liudytojas A. T. nurodė, jog bendraudamas su A. K. pastebėjo, jog jo kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Teisme apklaustas A. M. nurodė, kad, kai jis pristatė A. K. į RPLC, nuo A. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, pats A. K. svirduliavo, jo kalba buvo nerišli. Aplinkybės, jog tuo metu, kai prie jo automobilio privažiavo policijos pareigūnai, jis buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, pats A. K. teismo posėdžio metu neginčijo, teigdamas, jog prieš ateidamas į automobilį pasiimti cigarečių, jis buvo vartojęs alkoholio – išgėręs degtinės. Taigi, bylos proceso metu surinkti duomenys patvirtina, jog alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0762 A. K. buvo nustatytas vidutinis 1.92 promilės neblaivumo laipsnis, A. K. neblaivumo faktą patvirtina ir aukščiau byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Kaltinamasis A. K. viso proceso metu neigė vairavęs transporto priemonę, teigdamas, jog tuo metu, kai prie jo automobilio atvyko policijos ekipažas, jis, namuose išgėręs degtinės, tik buvo atėjęs į automobilį pasiimti cigarečių. Tokią A. K. iškeltą versiją teisme patvirtino ir liudytojai: K. V., A. V., J. K., kurie visi teigė, jog 2018 m. liepos 28 d., nuvežęs sūnų ir grįžęs namo, A. K. buvo blaivus, tačiau išgėrė degtinės ir išėjo pasiimti į automobilį cigarečių. Pažymėtina, kad visi šie liudytojai yra kaltinamojo šeimos nariai, todėl jų parodymai vertintini kritiškai, juolab, kad jų parodymai nesutampa tarpusavy ir iš dalies prieštarauja paties kaltinamojo A. K. parodymams. Teisme apklausiamas A. K. nurodė, jog jis iš namų nuvežti sūnaus į (duomenys neskelbtini) gatvę išvyko apie 18 val., būdamas blaivus, tuo metu į jo namus svečių dar nebuvo susirinkę, nes jie pradėjo rinktis tik apie 19 val., kai jis grįžo parvežęs sūnų, t. y. apie 20 val., svečiai jau buvo namuose ir sėdėjo už stalo. Teisme apklausta liudytoja K. V. nurodė, jog nepamena kelintą valandą jos tėtis (A. K.) išvežė brolį, tačiau visi svečiai dar nebuvo atvažiavę, kažkas dar tik važiavo, t. y. nurodė, jog jos tėvui išvažiavus iš namų, dalis svečių jau buvo susirinkę. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta K. V. jau nurodė, kad jos tėvas brolį iš namų išvežė apie 19-19.30 val., t. y. kitu laiku nei nurodo pats kaltinamasis. Teisme apklaustas liudytojas A. V. (kaltinamojo žentas) nurodė, jog jau pradėjus rinktis svečiams, A. K. nusprendė išvežti savo sūnų iš namų ir grįžo maždaug po pusvalandžio, taip pat pažymėjo, jog uošviui išvažiuojat iš namų, dalis svečių jau buvo susirinkę. Teisme apklausta J. K. taip pat nurodė, jog A. K. išvažiuojat iš namų, dalis svečių jau buvo susirinkę. Taigi, iš aptarto matyti, kad nors pats A. K. teigė, jog jam išvykstant iš namų, svečiai dar nebuvo atėję, visi apklausti teisme liudytojai jo šeimos nariai, nurodė priešingas aplinkybes, o būtent, jog dalis svečių jau buvo susirinkę, be to, pats A. K. nurodė, kad jis, nuveždamas sūnų, užtruko maždaug 2 valandas, tuo tarpu teisme apklaustas A. V. nurodė, jog A. K. užtruko pusvalandį ar šiek tiek daugiau. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apklausiamas teisme A. K. nurodė, kad jis grįžęs iš namus išgėrė taurę degtinės, šią aplinkybę tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino ir liudytojas A. V., detaliai nupasakodamas, į kokią taurę jis A. K. įpylė degtinę. Pažymėtina, jog pats A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog išgėrė butelį alaus ir keletą stikliukų degtinės, o byloje esančiame medicininės apžiūros akte nurodoma, jog tiriamasis A. K. nurodęs, jog apie 19.30 val. gėrė apie 2 litrus 5.8 laipsnius stiprumo alaus. Iš aptarto matyti, kad liudytojai A. V., K. V., J. K., kurie visi yra kaltinamojo šeimos nariai, davė detalius, tarpusavy itin suderintus parodymus, tačiau jų parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, o taip pat ir paties kaltinamojo parodymams.

Teisme A. K. versiją, jog jis automobilį vairavo būdamas blaivus, iš dalies patvirtino ir A. K. iniciatyva ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai jo kaimynai Č. P. bei S. G.. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 17 d. vykusių apklausų metu jie abu nurodė, kad pamena, kaip 2018 m. liepos 28 d. apie 20 val. sutiko A. K., kuris buvo blaivus. Taip pat apklausiami ikiteisminio tyrimo metu abu liudytojai netgi įvardino konkrečius drabužius, kuriais tuo metu A. K. buvo apsirengęs. Šių liudytojų parodymai teismui taip pat kelia pagrįstų abejonių, nes apklausti teisme, jie abu nurodė, kad jų atmintis nėra labai gera, Č. P. nurodė, jog jis pamena, kad liepos pabaigoje sutiko A. K., tačiau teigė, kad negali prisiminti, kas vyko prieš savaitę, taip pat nepamena, kada jis buvo kviečiamas į apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas S. G. taip pat nurodė, jog jis neatsimena, kada buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, nors liudytojai apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, praėjus maždaug 2 mėnesiams po nagrinėjamo įvykio davė itin konkrečius ir detalius parodymus, tačiau teisme abu jau teigė, kad jų atmintis nėra tokia gera, jog viską atsimintų (pvz. kada vyko ikiteisminio tyrimo metu apklausa, kas vyko prieš savaitę ir pan.). Be to, teisme apklausiamas liudytojas Č. P. nurodė, jog jis dieną, kada sutiko A. K. taip gerai atsiminė, nes tą dieną, apie 18 val. susitiko su S. G., kad pastarasis suremontuotų jam grąžtą, pažymėjo, kad susitiko vakare, nes tik tokiu laiku po darbo S. G. galėjo ateiti pas jį į garažą, kai tuo tarpu pats S. G., apklausiamas teisme, nurodė, kad jis tuo laiku apskritai nedirbo, nes buvo laikinai nedarbingas. Kartu pažymėtina, jog šių liudytojų parodymai prieštarauja ir paties A. K. parodymams, duotiems teisme. A. K. teisme nurodė, jog jis grįžęs, nuvežęs sūnų, prie laiptinės sutiko kaimynus, kurie kalbėjo apie filtro atsukimo grandinę ir pakvietė jį eiti kartu, tuo tarpu apklausti teisme Č. P. ir S. G. nurodė, jog sutikę A. K. jie pabendravo bendromis temomis, ir išsiskirstė (S. G. išėjo pirkti cigarečių, o Č. P. nuėjo namo) ir A. K. niekur nekvietė eiti kartu, priešingai nei teigė pats A. K. apklausiamas teisme.

Aplinkybę, kad A. K. visgi vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patvirtino teisme apklausti liudytojai O. K. ir E. F., kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausti ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, tvirtino, jog jiems važiuojant 2018 m. liepos 28 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, ties PC (duomenys neskelbtini) pamatė įtartinai manevruojantį automobilį Volvo, kurį vairavo kaltinamasis A. K.. Liudytojai nurodė, jog jiems įtarimų sukėlė tiek automobilio Volvo manevravimas (šis automobilis vos neatsitrenkė į jų automobilį BMW, o po to tai staigiai didindavo greitį, tai vėl sulėtindavo, keitė eismo juostas), tiek ir pats automobilio vairuotojas, kuris, pasak liudytojų, atrodė neblaivus, jo akys merkėsi. Liudytojai nurodė, kad jiems kilus įtarimų, kad automobilio Volvo vairuotojas galimai yra neblaivus, jie nusprendė apie tai pranešti policijai, ką patvirtina ir byloje esantis Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame yra aprašytas O. K. pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore bei BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys Be to, liudytojai O. K. ir E. F. nurodė, kad jiems kilus abejonių, ar Volvo automobilį vairuoja blaivus asmuo, jie nusprendė šį automobilį sekti, iš akiračio jie šio automobilio nebuvo pametę, jiems sekant šį automobilį, nebuvo taip, kad vienu metu būtų važiavę daugiau nei vienas toks automobilis, t. y. tamsios spalvos Volvo džipas. Liudytojai patvirtino, kad šio automobilio vairuotoją jie stebėjo tiek jį sekdami, važiuojantį miesto gatvėmis, tiek ir daugiabučių namų kiemuose, matė, kad automobilio Volvo vairuotojas iš automobilio išlipęs ir niekur išėjęs nebuvo iki kol prie minėto automobilio atvažiavo policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, liudytojai O. K. ir E. F. privažiavo prie policijos pareigūnų ir patvirtino, jog jie sekė būtent šį automobilį, ir būtent apie jį vairavusį asmenį pranešinėjo BPC. Pažymėtina, jog teisme apklausti O. K. ir E. F. nurodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo, jų jokie ryšiai nesieja. Teisme apklausti policijos pareigūnai A. T. ir G. K., kurie pirmieji atvyko prie automobilio Volvo, dėl kurio buvo gautas iškvietimas, nurodė, jog jie gavo iškvietimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, vairavusio automobilį Volvo, pranešėjas nurodė automobilio valstybinius numerius, todėl pagal juos jie įvažiavę į daugiabučio kiemą iškart ir surado pranešime nurodytą automobilį, šį automobilį pamatė pakankamai greitai, nes degė galiniai stop žibintai, jiems privažiavus tarnybiniu automobiliu prie automobilio Volvo iš vairuotojo vietos išlipinėjo būtent kaltinamasis A. K..

Iš liudytojų O. K. ir E. F. bei A. T. ir G. K. parodymų matyti, jog nuo to momento, kai A. K. važiuodamas (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, sukėlė avarinę situaciją, taip sukeldamas įtarimus dėl galimai neblaivaus vairuotojo O. K. ir E. F., iki momento, kai prie jo automobilio atvyko policijos pareigūnai A. T. ir G. K. ir patikrino jo blaivumą alkotesteriu, kurio rodmenų A. K. iš esmės neginčija, jis visą laiką buvo stebimas, iš liudytojų akiračio dingęs nebuvo. Liudytojai O. K. ir E. F. patvirtino, jog A. K., įvažiavęs į daugiabučio namo kiemą, iš automobilio, prieš atvykstant policijos pareigūnams, išlipęs nebuvo ir į namą parėjęs nebuvo. Tokie liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo ir jo iniciatyva apklaustų liudytojų K. V., A. V., J. K., Č. P. bei S. G. duotus parodymus, jog, nuvežęs sūnų A. K. grįžo namo, prieš pareidamas į butą, dar pašnekėjo su kaimynais, išgėrė alkoholio, iš namų išėjo į automobilį pasiimti cigarečių ir tik tuomet buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Juo labiau, kad liudytojų O. K. ir E. F. duotus parodymus patvirtina ir paties kaltinamojo teisme duoti parodymai, kur jis teigė, jog liudytojams galėjo susidaryti įspūdis, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kadangi jam, nuvežus sūnų važiuojant link namų buvo incidentas, kurio metu jis nepamatė BMW automobilio taksi numeriais, ir per arti jo prisirikiavo, nes minėtas automobilis pakliuvo į nematomumo zoną. Taigi, kaltinamasis iš esmės pripažino, jog būtent jam 2018 m. liepos 28 d. vairuojant automobilį Volvo jis atliko manevrą, kuris galėjo sukelti įtarimu, automobilio BMW, su taksi numeriais, vairuotojui ir keleivei, t. y. liudytojams O. K. ir E. F.. Tokie kaltinamojo parodymai tik dar kartą paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, jog jis automobilį vairavo blaivus, pastatė jį prie namų, pabendravo su kaimynais, nuėjo persirengti, pavalgė su šeima ir svečiais, išgėrė alkoholio ir tada grįžo į automobilį pasiimti cigarečių, nes, akivaizdu, jog visų šių veiksmų atlikimas užtrunka pakankamą laiką, o kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės, pirmas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją BPC buvo gautas 20.34 val., o iš alkoholio matuoklio šaknelės matyti, jog A. K. neblaivumas buvo nustatytas 20.51 val. Akivaizdu, jog tiesiog yra neįmanoma, kad A. K. vairuodamas automobilį Volvo, sukėlęs avarinę situaciją, kurios sukėlimo jis pats iš esmės neginčija, būtų spėjęs per 17 minučių grįžti namo, pabendrauti su kaimynais, pareiti į savo butą, persirengti, pavalgyti, išgerti degtinės, vėl išeiti prie automobilio, į jį įsėsti ir ten ieškoti cigarečių, juo labiau, kad teisme apklausti liudytojai O. K. ir E. F. kategoriškai patvirtino, jog jie Volvo vairuotojo iš akiračio nepaleido ir matė, kad jis iš automobilio, prieš atvykstant policijos pareigūnams, išlipęs nebuvo.

Taigi, iš to, kas aptarta matyti, jog liudytojai, patvirtinę A. K. versiją, jog jis vairavo automobilį blaivus ir po to grįžo į namus, kur pabuvo kurį laiką ir vėl išėjo į automobilį tik pasiimti cigarečių, visi yra susiję su A. K., t. y. jo šeimos nariai bei kaimynai, jų parodymai, nors ir yra iš esmės sutampantys tarpusavy, tačiau prieštaraujantys iš dalies tiek paties kaltinamojo parodymams, tiek ir byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl šių liudytojų parodymai vertintini kaip nepatikimi, o duodami tokius parodymus minėti liudytojai tik siekia padėti A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu liudytojai O. K. ir E. F., kurie patvirtino aplinkybę, jog būtent A. K. vairavo automobilį prieš jo neblaivumą patikrinant policijos pareigūnams, su kaltinamuoju nėra niekaip susiję, nėra nustatyta, jog jie būtų suinteresuoti apšnekėti kaltinamąjį, įvykio dieną įvykio vietoje jie atsirado atsitiktinai, apklausti teisiamojo posėdžio metu davė parodymus įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, kaltinamasis nepateikė, todėl pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, nėra.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą teigti, kad byloje visiškai įrodyta, jog A. K. 2018 m. liepos 28 d., apie 20.36 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio matuokliu nustatytas 1.92 promilių girtumas).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši A. K. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) , sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įskaitoje neregistruotas (b. l. 84-85), dirba (duomenys neskelbtini), turi legalias pajamas. Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – vakaro metu vairavo transporto priemonę mieste, gyvenamajame rajone, taip pat gatvėse, kuriose eismas intensyvus, būdamas neblaivus, kai jam nustatytos 1.92 promilės, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų tiek eismo dalyvių saugumui, tiek kitų asmenų turtui.

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. K. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, jos dydį artimesnę šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. K. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. liepos 28 d. 20.30 val. iki 2018 m. liepos 29 d., 15.19 val. (1 para) (b. l. 69, 70).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas ir kiti klausimai

Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas jo neblaivumas (1.92 promilės), jis dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka tik už mažareikšmius KET pažeidimus, kaltinamajam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas mažesnis nei įstatyme nurodytas jos vidurkis, t. y. 1 metų 6 mėnesių terminas. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo paskirta A. K. kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 29 d. (b. l. 83; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Volvo XC90, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš bylos medžiagos (VĮ „Regitra“ išrašas) matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. K.. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. K. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. vasario 24 d. apribotos A. K. nuosavybės teisės į automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant draudimą disponuoti turtu, o turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį A. K. (b. l. 13). Laikino nuosavybės apribojimo terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi iki 2019 m. gegužės 24 d. Kadangi automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-iojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD su garso įrašais, saugomais byloje (prisegti prie galinio bylos viršelio), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 28 d., 20.30 val. iki 2018 m. liepos 29 d., 15.19 val., vieną dieną, prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatyti galutinį bausmės – baudos dydį – 73 MGL, t. y. 3650 Eur (trys trūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi, į A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą - Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus įsiteisėjo nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“ tikslu informuoti apie A. K. taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD su garso įrašais, saugomais byloje (prisegti prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. K., kad:

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per aštuonių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė