- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- e2-12141-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34749-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- N. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
- Advokatai
- Algminas Gutauskas
- Kategorijos
- 2.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui Ramūnui Valatkai, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovui Dariui Binkiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
(Pastaba: dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ sutrikimų sprendimo surašymo metu nebuvo galimybės suformatuoti bylos, todėl teismo sprendime kai kuriais atvejais nepateikiamos nuorodos į bylos lapus, o pateikiamos nuorodos padarytos pagal ankstesnio bylos formatavimo rezultatus, kurie gali nesutapti atlikus galutinį bylos formatavimą)
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 8954,00 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-5). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimu S. N. nubausta 2896,00 Eur bauda, su cigarečių konfiskavimu (be transporto priemonės konfiskavimo), už tai, kad ji 2016-05-16 13.15 val. Vilniaus rajono Lavoriškių poste, važiuodama automobiliu Mercedes Benz R320CDI (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vairuojamu ieškovės, vykdama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą, nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, automobilio gamyklinėse ertmėse per valstybinę sieną gabeno cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 2447,13 Eur;
1.2. Vilniaus apygardos teismo 2016-09-02 nutartimi, patenkinus Vilniaus teritorinės muitinės skundą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimas pakeistas, ieškovei taikyta papildoma administracinė nuobauda – automobilio Mercedes Benz R320CDI (valst. Nr. duomenys neskelbtini) konfiskavimas;
1.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-02-07 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-09-02 nutartį ir paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimą, konstatuodamas, jog Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas S. N., nors cigaretės buvo rastos N. N. automobilyje, kurį ji pati ir vairavo. Muitinės pareigūnams nekilo abejonių, kad apie paslėptas cigaretes N. N. nieko nebuvo žinoma. Vilniaus rajono apylinkės teismas, ištyręs visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, priėjo tos pačios išvados – N. N. veikoje nėra kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių, todėl laikytina įrodytu, kad automobilio savininkė N. N. apie jos automobiliu gabenamas cigaretes nieko nežinojo. Apeliacinės instancijos teismas automobilį Mercedes Benz R320CDI (valst. Nr. duomenys neskelbtini) pripažino kontrabandos padarymo priemone ir motyvuodamas tuo, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonė konfiskuojama visais atvejais, kai nustatoma, jog automobilis specialiai buvo pritaikytas kontrabandai gabenti (įrengiamos slėptuvės kontrabandos dalykui paslėpti, tuo apsunkinant kontrabandos dalyko suradimą), automobilį konfiskavo. ATPK 26 str. nuostatos, reglamentuojančios daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, imperatyviai nustato tas aplinkybes, kurios leidžia taikyti daikto konfiskavimą. ATPK 26 str. nurodytos aplinkybės teismų nebuvo nustatytos, ką konstatavo Vilniaus rajono apylinkės teismas ir ko nepaneigė apeliacinės instancijos teismas;
1.4. 2017-02-23 ieškovė per savo atstovą kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę dėl jai nuosavybės teise priklausančio automobilio Mercedes Benz R320CDI grąžinimo, tačiau jai buvo atsakyta, kad automobilis, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2016-09-02 nutartimi, yra realizuotas už 4507,89 Eur;
1.5. Sutinkamai su turto vertinimo pažyma, 2008 m. gamybos automobilio Mercedes Benz R320CDI vertė Baltarusijos Respublikoje yra 16125 USD (13461 Eur). Ieškovė yra Baltarusijos Respublikos pilietė ir nuolatinė Baltarusijos gyventoja, Lietuvoje iš jos nepagrįstai konfiskuoto automobilio vertė yra ženkliai didesnė, nei ji buvo gauta, realizavus šį automobilį Konfiskuotų ar pripažintų bešeimininkėmis prekių, neturinčių Bendrijos prekių muitinio statuso, realizavimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1 B-1204, nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai konfiskuoto automobilio vertė yra ženkliai didesnė, nei jai buvo atlyginta, laikytina, kad dėl verčių skirtumo ji patyrė žalą ir turi pagrindo reikalauti, kad žala jai būtų atlyginta visiškai. Tokiu būdu, ieškovė dėl nepagrįsto jai priklausiusio automobilio konfiskavimo patyrė 8954,00 Eur turtinę žalą;
1.6. Dėl nepagrįsto ir neteisėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje buvo konfiskuotas ir, nesulaukus kasacinio teismo sprendimo dėl proceso atnaujinimo, realizuotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis Mercedes Benz R320CDI;
1.7. Vilniaus apygardos teismo sprendimo neteisėtumas yra įrodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-07 nutartimi. Neteisėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo neteisėtai konfiskuotas ieškovės turtas – automobilis, kurio grąžinti ieškovei, panaikinus Vilniaus apygardos teismo sprendimą, nebeliko galimybės. Nors ieškovei ir buvo pervestos piniginės lėšos, gautos pardavus konfiskuotą turtą, ieškovė patyrė žalą, nes reali automobilio vertė Baltarusijos teritorijoje yra ženkliai didesnė;
1.8. Ieškovės įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė savo veiksmais sudarė pagrindą teisėsaugos institucijų pareigūnams įtarti ją atlikus neteisėtus veiksmus ar apie juos ką nors žinojus.
Atsiliepimas
2. Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą iš esmės grindė tuo, kad ginčas teismingas administraciniam teismui (1 t., b. l. 62-63).
3. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti (1 t., b. l. 67-70). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Būtina įvertinti pačios ieškovės veiksmus, t. y., ar ieškovės veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus ir ji elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, ir ar jos veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, t. y. automobilio sulaikymu ir konfiskavimu. Minėtais aspektais ieškovės veiksmai ir elgesys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-988-1036/2016 tiriami ir vertinami nebuvo;
3.2. Iš 2016-05-16 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. MD-VM00P-6072568-16 matyti, kad 2016 m. gegužės 16 d. 13 val. 15 min. iš Baltarusijos Respublikos į Lavoriškių kelio postą atvyko Mercedes Benz R320CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas ieškovės ir ieškovė žodžiu deklaravo, kad automobilyje nevežama draudžiamų ar leistiną kiekį viršijančių prekių. Muitinės pareigūnui Vaidui Masevičiui atlikus patikrinimą, automobilyje buvo rasti 815 pakelių cigarečių, kurių savininke prisipažino esanti kartu automobiliu vykusi S. N.;
3.3. Ieškovė muitinei pateikė neteisingą informaciją žodžiu deklaruodama (žodinėje deklaracijoje), jog automobilyje nevežama draudžiamų ar leistiną kiekį viršijančių prekių, nes patikrinus automobilį buvo nustatyta, kad jame gabenta 815 pakelių cigarečių. Taigi, jei ieškovė, būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą pateikti tikslią ir išsamią informaciją (Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalis), ji būtų deklaravusi automobilyje vežamas prekes (cigaretes) ir jos automobilis nebūtų buvęs sulaikytas bei konfiskuotas ir Ieškovė nebūtų patyrusi reikalaujamos atlyginti žalos. Muitinės departamento nuomone, civilinės teisės prasme, ieškovė nesielgė atidžiai, atsakingai ir rūpestingai, dėl to priežastiniu ryšiu yra susijusi su iš esmės jai atsiradusiomis sunkiomis pasekmėmis, t. y. automobilyje buvo paslėptos cigaretės, muitinei pateikta neteisinga informacija apie gabenamas prekes, muitinės pareigūnas automobilyje surado paslėptas cigaretės, ko pasėkoje automobilis buvo sulaikytas bei konfiskuotas;
3.4. Muitinės departamento nuomone, tai, kad, kaip nurodyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutarime, ieškovės ir jos mamos teigimu, ieškovė nežinojo, kad bus gabenamos cigaretės ir jos buvo sudėtos ieškovei nežinant, šį faktą slepiant nuo jos, nepaneigia Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų deklarantui – pateikti išsamią ir tikslią informaciją muitinei bei civilinėje teisėje nustatytos pareigos elgtis atidžiai, atsakingai ir rūpestingai;
Šalies argumentai
3.5. Ieškovė nepagrįstai atsakovu nurodo Muitinės departamentą ir reikalauja atlyginti žalą, nors ieškinyje nenurodomi jokie neteisėti muitinės pareigūnų veiksmai ir nenurodomas pagrindas ieškovės reikalavimui žalą atlyginti iš Muitinės departamento. Pagal teismų praktiką, turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka asmeniui, kuris mano, jog jam buvo padaryta žala;
3.6. Ieškovės reikalaujamas atlyginti turtinės žalos dydis (8 694 Eur) yra grindžiamas netinkamu įrodymu – Baltarusijos Respublikos privačios įmonės pateikta pažyma apie transporto priemonės kainą, nes pateikta pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 ir 22 straipsnių nuostatų. Be to, pateiktoje pažymoje yra nurodyta, kad nustatyta transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra skirta užsakovo asmeniniam naudojimui, vertė nustatyta neatsižvelgiant į ridą, eksploatacinius defektus, įrangą ir kitus faktorius, todėl ši pažyma nėra transporto priemonės tikslios kainos nustatymo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo įsitikinimu, pateikta pažyma nėra tinkama ieškovės automobilio vertei nustatyti, todėl remianti ja negali būti nustatomas patirtos žalos dydis;
3.8. Muitinės departamento nuomone, sulaikyto ir konfiskuoto ieškovės automobilio techninę būklę pagrindžia 2016-05-16 transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktas, kuri pasirašė ir S. N. (ieškovės mama). Sulaikyto ir konfiskuoto automobilio vertė nustatyta pagal 2016-10-04 turto apžiūros aktą Nr. 1FT-174 ir sudaro 6 000 Eur. Pažymėtina, kad už minėtą sumą automobilis buvo realizuotas, tačiau ieškovei yra grąžinta 4507,89 Eur suma, nes buvo atskaityti importo mokesčiai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti jos reikalaujamą 8 694 Eur žalos dydį;
4. Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad už gautą sumą iš Muitinės departamento neįsigys panašaus automobilio Baltarusijoje. Dalyvavo, kuomet buvo tikrinamas automobilis. Po apžiūros Muitinės pareigūnų veiksmų neskundė. Automobilį pirko iš tėvo, tačiau vėliau patikslino, jog automobilį pirko iš kito asmens, tačiau pinigų už automobilį nemokėjo, kadangi jį pardavęs asmuo buvo skolingas tėčiui. Žala atsirado dėl mamos kaltės. Paaiškino, kol automobilis buvo plovykloje ir į jį buvo įdėtos kontrabandinės prekės, o tuo metu ieškovė buvo prekybos centro kavinėje ir apie tai, kad įdėtos cigaretės, nieko nežinojo. Mama kartu į prekybos centrą nėjo, kadangi sakė, kad turi reikalų. Kaltę prisiėmė mama. Kuomet buvo vežamos cigaretės, automobilyje buvo ji, jos mama ir mamos vyras. Važiavo į Vilnių apsipirkti prekybos centruose, kitur neplanavo vykti. Mama neturi teisės vairuoti automobilio (1 t., b. l. 132-133; 2 t., 46).
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu Muitinės departamento atstovas iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti (1 t., b. l. 132-133; 2 t., 46).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžiu metu Teisingumo ministerijos atstovas papildomai paaiškino, jog ieškovas neįrodė teismo veiksmų neteisėtumo bei žalos dydžio. Atstovo įsitikinimu, didesnė tikimybė, kad ieškovė žinojo, jog nelegaliai vežamos cigaretės, negu nežinojo. Tariamos žalos atsiradimą galėjo sąlygoti ieškovės mamos veiksmai, o ne atsakovo (1 t., b. l. 132-133; 2 t., 46).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ginčo esmė
7. Ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės žalos, tariamai patirtos dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimo. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, jog Vilniaus apygardos teismas neteisėtai konfiskavo transporto priemonę, todėl ją realizavus, ieškovė už gautą sumą negalės įsigyti kito lygiaverčio automobilio. Ieškovė Muitinės pareigūnų veiksmų neteisėtumo iš esmės neįrodinėjo. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, iš esmės nurodė, jog teismo procesinių sprendimų panaikinimas savaime nereiškia veiksmų neteisėtumą, be to, ieškovės pateikti įrodymai neįrodo žalos fakto.
8. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
9. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, priminė šalių įrodinėtinas aplinkybes, taip pat atidėjo bylos nagrinėjimą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, jų pateikimo, išreikalavo civilinę bylą.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė žalos atsiradimą iš esmės sieja su teismo veiksmais, nepagrįstai pritaikius baudžiančio pobūdžio valstybės prievartos priemonę – turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, taikytinos CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios valstybės civilinę atsakomybę, kai žala padaroma taikant prievartos priemones teismo sprendimo pagrindu.
11. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).
Dėl teismo veiksmų (ne)teisėtumo
11.1. Vilniaus apygardos teismas 2016-09-02 nutartyje konstatavo, jog S. N. panaudojo automobilį kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti, taip apsunkindama kontrabandos daiktų suradimą ir pažeidimo išaiškinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, turėjo taikyti LR ATPK 210 str. 1 d. numatytą papildomą administracinę nuobaudą – pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimą, o netaikydamas tokios sankcijos, teismas paskyrė aiškiai per švelnią ir neproporcingą padarytai veikai nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas ir automobilis, kurį vairavo jo savininkė N. N., vykdama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, automobilio gamyklinėse ertmėse (gamykliniame automobilio dvigubame dugne tarp priekinių ir galinių sėdynių, po salono grindų kilimu) per valstybės sieną gabeno 815 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, konfiskuotinas kaip pažeidimo padarymo priemonė;
11.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-02-07 nutartyje nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik S. N., nors jos aptiktos kitam asmeniui – N. N. – priklausančiame automobilyje, kurį vairavo automobilio savininkė N. N.. Jei ji būtų patraukta administracinėn atsakomybėn kartu su S. N., problemų dėl įstatymo taikymo nekiltų. Tačiau muitinės pareigūnai N. N. administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašė ir administracinėn atsakomybėn jos netraukė, nes patikėjo, kad ji nežinojo apie jos automobilyje paslėptas cigaretes. N. N. nežinojimo apie jos automobilyje gabenamas cigaretes nepaneigė ir apylinkės teismas, apklausęs S. ir N. N.. Nepaneigė to fakto ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, iš visos bylos medžiagos aiški išvada, kad N. N. veikoje nėra kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo. Nors, įvertinus visas bylos aplinkybes, tokia teismų išvada yra abejotina, tačiau kasacinės instancijos teismas negali nustatyti kitokių bylos faktinių aplinkybių, kurias nustatė žemesnės instancijos teismai. Taigi, lieka prezumpcija, kad N. N. – automobilio savininkė – nežinojo apie jos motinos padarytą teisės pažeidimą. Kitu atveju protokolas būtų surašytas abiems moterims, važiavusioms automobiliu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukta ne automobilio savininkė, o keleivė, darytina išvada, kad turtas (automobilyje rastos cigaretės) buvo motinos (S. N.) nuosavybė ir nebuvo perduotas kokiu nors būdu N. N., todėl ir pagrįstai konfiskuotas iš turto savininko S. N.. Tuo tarpu automobilio, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintas kontrabandos padarymo priemone, savininkė N. N. buvo ne kontrabandą gabenantis asmuo, o kitas asmuo – kontrabandą gabenančio asmens (S. N.) giminaitis. Pagal ATPK 26 straipsnio 2 dalį nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, tarp jų ir pripažinti pažeidimo padarymo įrankiais (priemonėmis) ATPK 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Tačiau šioje byloje automobilis nei buvo perleistas pažeidėjui (S. N.), nei N. N. žinojo apie jos automobilyje gabenamą kontrabandą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, keisdamas apylinkės teismo nutarimą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir ATPK 26 straipsnio nuostatas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino bei paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą;
11.3. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2016-10-04 Turto apžiūros akto Nr. 1FT-174 pagrindu nustatyta transporto priemonės Mercedes Benz R320CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6000,00 Eur bei transporto priemonė realizuota už 4507,89 Eur bei gauta suma sumokėta ieškovei (1 t., b. l. 34).
12. Ieškovė teismo veiksmų neteisėtumą iš esmės grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes bei taikė teisės normas, todėl nepagrįstai paskyrė papildomą administracinę nuobaudą – turto konfiskavimą.
13. Viena vertus, byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir ATPK 26 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai pritaikė papildoma administracinę nuobaudą – automobilio konfiskavimą. Kita vertus, apygardos teismo nutarties panaikinimas savaime nereiškia prezumpcijos, jog teismo veiksmai administracinio teisės pažeidimo byloje yra neteisėti civilinės atsakomybės taikymo požiūriu. Tiek iš apygardos, tiek kasacinio teismo nutartyje nurodytų motyvų, matyti, jog žemesnės instancijos teismo nutarties panaikinimą sąlygojo skirtinas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, nulėmęs netinkamą teisės normų taikymą. Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog transporto priemonė turi būti konfiskuota, kadangi ja buvo gabenama kontrabanda, o kasacinis teismas iš esmės pasisakė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas keleivei (ieškovės mamai), kuri prisiėmė atsakomybę dėl gabenamos kontrabandos, o automobilio savininkei, vairavusiai automobilį, nebuvo žinoma apie gabenamą kontrabandą.
14. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms (žr., 11, 13), teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas, sąlygojęs netinkamą teisės normų taikymą, savaime įrodo teismo veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo nutartyje taip pat nėra konstatuota, jog žemesnės instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai taikė teisės normas, o nurodytos aplinkybės, jog teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir ATPK 26 straipsnio nuostatas, savaime nėra pagrindas kilti civilinei atsakomybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo konstatuoti teismo veiksmų neteisėtumo ir/ar bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą civilinės atsakomybės taikymo požiūriu.
15. Teismas pažymi tai, jog nors Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog ieškovei nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovės mama automobilyje paslėpė kontrabandines prekes bei ieškovei, kaip automobilio savininkei, nebuvo surašytas Administracinių teisės pažeidimų protokolas, tačiau nemažiau reikšminga įvertinti ir ieškovės veiksmus civilinės teisės taikymo požiūriu nagrinėjamo ginčo kontekste. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovės paaiškinimai (žr., 4 punktą), jog ji nežinojo apie tai, kad mama įdėjo į jos vairuojamą ir nuosavybės teise priklausantį automobilį kontrabandines prekes, neįtikinami dėl šių argumentų: pirma, ieškovė nurodė, jog planavo važiuoti į Vilnių apsipirkti į prekybos centrus, kitur vykti neplanavo (žr., 4 punktą). Tačiau esant automobilyje paslėptoms kontrabandinėms prekėms, akivaizdu, jog atvažiavus į Lietuvą, reikėjo spręsti jų išėmimo ir realizavimo klausimą, juo labiau, kad vairuoti transporto priemonę galėjo tik ieškovė, be to, kaip nurodė pati ieškovė Administracinių teisės pažeidimų byloje (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimo 1-2 psl.), jog ji niekam neleidžia automobiliu naudotis (1 t., b. l. 7-8). Antra, ieškovės nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonę padovanojo tėtis, o vėliau prašant pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, nurodžius, jog automobilį įsigijo iš kito asmens (žr., 4 punktą), įrodo ieškovės paaiškinimų nenuoseklumą. Aplinkybę, jog ieškovė nebuvo nuosekli duodama paaiškinimus, taip pat įrodo Administracinių teisės pažeidimų byloje nustatytos aplinkybės (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimo 1-2 psl.), jog vienu atveju ieškovė nurodė, jog S. Š. nepažįsta, tačiau vėliau patikslino, jog sakė netiesą (1 t., b. l. 7-8). Trečia, kasacinis teismas taip pat nurodė, jog nors byloje nebuvo nustatyta, jog S. N. žinojo apie jos automobilyje gabenamas cigaretes, tačiau teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendė, jog tokia teismų išvada yra abejotina, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas negali nustatyti kitokių bylos faktinių aplinkybių, kurias nustatė žemesnės instancijos teismai, plačiau aptariamu klausimu nepasisakė (1 t., b. l. 22-23).
17. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstiną, jog vien ieškovės, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų. Priešingai, duotų paaiškinimų nenuoseklumas, sudaro pagrindo daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovei buvo žinoma apie jai priklausančiame automobilyje esančias kontrabandines prekes. Pati ieškovė, elgdamasi nerūpestingai, neteisėtai, todėl turėtų prisiimti neigiamų pasekmių kilimo riziką. Papildomai teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, jog Administracinio teisės pažeidimo byloje muitinės pareigūnai N. N. administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašė ir administracinėn atsakomybėn jos netraukė, nes patikėjo, kad ji nežinojo apie jos automobilyje paslėptas cigaretes (žr., 11.2 punktą), savaime neužkerta kelio ieškovės elgesį vertinti civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu.
18. Teismui konstatavus, jog ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo teismo veiksmų neteisėtumo bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, savaime yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau nepaisant to, teismas papildomai pasisako dėl kitos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – žalos atsiradimo.
Dėl tariamai patirtos žalos dydžio
19. Ieškovė prašė priteisti 8954,00 Eur žalą, atsiradusią dėl verčių skirtumo. Prašymą iš esmės grindė tuo, kad už 4507,89 Eur sumą, gautą realizavus transporto priemonę, ieškovė negali įsigyti kitos transporto priemonės Baltarusijoje. Žalos dydį įrodinėjo turto vertinimo pažyma (1 t. b. l. 45) bei skelbimų portaluose skelbiamomis transporto priemonių pardavimo kainomis, taip pat pateikė transporto priemonės 2016-01-13 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta transporto priemonės vertė 340 000 000 Baltarusijos rublių (1 t., b. l. 35-36, 38-39, 49-50).
20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2015-07-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-569 sudaryta komisija apžiūrėjusi transporto priemonę bei įvertinusi atitinkamų naudotų transporto priemonių rinkos kainas, eksploatavimo laiką (9 metai), realias pardavimo galimybes, nustatė jos preliminarią vertę – 6000,00 Eur bei realizavus transporto priemonę ir atskaičius mokesčius, ieškovei grąžinta 4507,89 Eur suma. Pažymėtina tai, kad ieškovė iš esmės neginčijo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2016-10-04 apžiūros akto Nr. 1FT-174 pagrindu nustatytos transporto priemonės vertės nustatymo procedūrų, jos dydžio, kuri nustatyta pagal Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog nustatyta transporto priemonės vertė yra neteisinga bei spręsti, jog ieškovei nebuvo atlyginta žala ar atlygintos žalos dydis yra neteisingas. Be to, jeigu transporto priemonės vertei nustatyti turėjo įtakos tai, kad ji buvo išardyta ieškant kontrabandinių prekių, teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimas neužkerta kelio ieškovei reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, transporto priemonėje slėpusių kontrabandines prekes, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo muitinės pareigūnų veiksmų išardant transporto priemonę.
21. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, jog ji už gautą sumą negali įsigyti lygiavertės transporto priemonės Baltarusijoje, todėl prašė papildomai priteisti 8954,00 Eur žalą. Žalos dydį iš esmės įrodinėjo Turto vertinimo pažyma (1 t., b. l. 45) bei skelbimų portaluose skelbiamomis transporto priemonių pardavimo kainomis bei transporto priemonės pardavimo sutartimi. Teismas iš dalies sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovė turi teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Be to, esant situacijai, kuomet transporto priemonė yra realizuota, ieškovei apsunkinta galimybę, atsižvelgiant į transporto priemonės individualias technines charakteristikas, pateikti transporto priemonės realią rinkos kainą pagrindžiančius įrodymus. Tačiau nagrinėjamu atveju net ir tuo atveju, jeigu ieškovė tariamai patyrė nurodytą žalą, teismo vertinimu, nebūtų pagrindo jos priteisti, kadangi jos atsiradimą sąlygojo jos pačios neteisėtas elgesys (žr., 17 punktą) (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).
22. Kita vertus, patirta žala turi būti reali, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, jog ji būtų nusipirkusi transporto priemonę su panašiomis techninėmis charakteristikomis už didesnę kainą, nei jai buvo sumokėta realizavus transporto priemonę. Vien Turto vertinimo pažyma, kurioje nurodyta, jog nustatant vertę nebuvo atsižvelgta į ridą, eksploatacinius defektus, įrangą, kitus faktorius, kurie gali turėti esminės įtakos transporto priemonės kainai, bei tai, kad pažyma nėra transporto priemonės tikslios kainos nustatymo pagrindas (1 t., b. l. 45), taip pat skelbimo portaluose skelbiamos transporto priemonių pardavimo kainos, savaime neįrodo realiai patirtos žalos dydžio. Transporto priemonės realios rinkos vertės neįrodo ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, kadangi remiantis ieškovės paaiškinimais nustatyta (žr., 4 punktą), jog už transporto priemonę jį nemokėjo, kadangi ieškovės tėčiui buvo skolingas pardavėjas, tokiu būdu buvo padengtas įsiskolinimas. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina atitiko realią rinkos vertę. Papildomai teismas pažymi, jog šio sprendimo priėmimas neužkerta kelio ieškovei prašyti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, ieškovės transporto priemonėje paslėpusių kontrabandines prekes.
23. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo konstatuoti teismo veiksmų neteisėtumo bei patirtos žalos realumo. Priešingai, byloje nustatyta, jog ieškovei buvo žinoma apie gabenamas kontrabandines prekes, todėl jeigu ir patyrė žalą, tai ji pati prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
24. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas), žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus ieškinį, iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.