- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-207-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34749-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- N. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) N. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos ir Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 8954 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimu S. N. nubausta 2 896 Eur bauda su cigarečių konfiskavimu (be transporto priemonės konfiskavimo), už tai, kad 2016-05-16 13.15 val. Vilniaus rajono Lavoriškių poste, važiuodama automobiliu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu ieškovės, vykdama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą, nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, automobilio gamyklinėse ertmėse per valstybinę sieną gabeno cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 2 447,13 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016-09-02 nutartimi, patenkinus Vilniaus teritorinės muitinės skundą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimas pakeistas, ieškovei taikyta papildoma administracinė nuobauda – automobilio (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-02-07 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-09-02 nutartį ir paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimą, konstatuodamas, jog Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas S. N., nors cigaretės buvo rastos N. N. automobilyje, kurį ji pati ir vairavo. Muitinės pareigūnams nekilo abejonių, kad apie paslėptas cigaretes N. N. nieko nebuvo žinoma. Vilniaus rajono apylinkės teismas, ištyręs visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, priėjo tos pačios išvados – N. N. veikoje nėra kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių, todėl laikytina įrodytu, kad automobilio savininkė N. N. apie jos automobiliu gabenamas cigaretes nieko nežinojo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliacinės instancijos teismas automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažino kontrabandos padarymo priemone ir motyvuodamas tuo, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonė konfiskuojama visais atvejais, kai nustatoma, jog automobilis specialiai buvo pritaikytas kontrabandai gabenti (įrengiamos slėptuvės kontrabandos dalykui paslėpti, tuo apsunkinant kontrabandos dalyko suradimą), automobilį konfiskavo. ATPK 26 str. nuostatos, reglamentuojančios daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, imperatyviai nustato tas aplinkybes, kurios leidžia taikyti daikto konfiskavimą. ATPK 26 str. nurodytos aplinkybės teismų nebuvo nustatytos, ką konstatavo Vilniaus rajono apylinkės teismas ir ko nepaneigė apeliacinės instancijos teismas.
3. 2017-02-23 ieškovė kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę dėl jai nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) grąžinimo, tačiau jai buvo atsakyta, kad automobilis, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2016-09-02 nutartimi, yra realizuotas už 4 507,89 Eur.
4. Sutinkamai su turto vertinimo pažyma, 2008 m. gamybos automobilio (duomenys neskelbtini) vertė Baltarusijos Respublikoje yra 16125 USD (13461 Eur). Ieškovė yra Baltarusijos Respublikos pilietė ir nuolatinė Baltarusijos gyventoja, Lietuvoje iš jos nepagrįstai konfiskuoto automobilio vertė yra ženkliai didesnė, nei ji buvo gauta, realizavus šį automobilį Konfiskuotų ar pripažintų bešeimininkėmis prekių, neturinčių Bendrijos prekių muitinio statuso, realizavimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1 B-1204, nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai konfiskuoto automobilio vertė yra ženkliai didesnė, nei jai buvo atlyginta, laikytina, kad dėl verčių skirtumo ji patyrė žalą ir turi pagrindo reikalauti, kad žala jai būtų atlyginta visiškai. Tokiu būdu, ieškovė dėl nepagrįsto jai priklausiusio automobilio konfiskavimo patyrė 8954 Eur turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Dėl nepagrįsto ir neteisėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje buvo konfiskuotas ir nesulaukus kasacinio teismo sprendimo dėl proceso atnaujinimo, realizuotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo sprendimo neteisėtumas yra įrodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-07 nutartimi. Neteisėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo neteisėtai konfiskuotas ieškovės turtas – automobilis, kurio grąžinti ieškovei, panaikinus Vilniaus apygardos teismo sprendimą, nebeliko galimybės. Nors ieškovei ir buvo pervestos piniginės lėšos, gautos pardavus konfiskuotą turtą, ieškovė patyrė žalą, nes reali automobilio vertė Baltarusijos teritorijoje yra ženkliai didesnė.
Šalies argumentai
6. Ieškovės įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė savo veiksmais sudarė pagrindą teisėsaugos institucijų pareigūnams įtarti ją atlikus neteisėtus veiksmus ar apie juos ką nors žinojus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą iš esmės grindė tuo, kad ginčas teismingas administraciniam teismui.
8. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad būtina įvertinti pačios ieškovės veiksmus, t. y. ar ieškovės veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus ir ji elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, ir ar jos veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, t. y. automobilio sulaikymu ir konfiskavimu. Minėtais aspektais ieškovės veiksmai ir elgesys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-988-1036/2016 tiriami ir vertinami nebuvo.
9. Iš 2016-05-16 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad 2016 m. gegužės 16 d. 13 val. 15 min. iš Baltarusijos Respublikos į Lavoriškių kelio postą atvyko (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas ieškovės ir ieškovė žodžiu deklaravo, kad automobilyje nevežama draudžiamų ar leistiną kiekį viršijančių prekių. Muitinės pareigūnui V. M. atlikus patikrinimą, automobilyje buvo rasti 815 pakelių cigarečių, kurių savininke prisipažino esanti kartu automobiliu vykusi S. N..
10. Ieškovė muitinei pateikė neteisingą informaciją žodžiu deklaruodama (žodinėje deklaracijoje), jog automobilyje nevežama draudžiamų ar leistiną kiekį viršijančių prekių, nes patikrinus automobilį buvo nustatyta, kad jame gabenta 815 pakelių cigarečių. Taigi, jei ieškovė, būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą pateikti tikslią ir išsamią informaciją, ji būtų deklaravusi automobilyje vežamas prekes (cigaretes) ir jos automobilis nebūtų buvęs sulaikytas bei konfiskuotas ir ieškovė nebūtų patyrusi reikalaujamos atlyginti žalos. Muitinės departamento nuomone, civilinės teisės prasme, ieškovė nesielgė atidžiai, atsakingai ir rūpestingai, dėl to priežastiniu ryšiu yra susijusi su iš esmės jai atsiradusiomis sunkiomis pasekmėmis, t. y. automobilyje buvo paslėptos cigaretės, muitinei pateikta neteisinga informacija apie gabenamas prekes, muitinės pareigūnas automobilyje surado paslėptas cigaretės, ko pasėkoje automobilis buvo sulaikytas bei konfiskuotas.
12. Ieškovės reikalaujamas atlyginti turtinės žalos dydis yra grindžiamas netinkamu įrodymu – Baltarusijos Respublikos privačios įmonės pateikta pažyma apie transporto priemonės kainą, nes pateikta pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 ir 22 straipsnių nuostatų. Be to, pateiktoje pažymoje yra nurodyta, kad nustatyta transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra skirta užsakovo asmeniniam naudojimui, vertė nustatyta neatsižvelgiant į ridą, eksploatacinius defektus, įrangą ir kitus faktorius, todėl ši pažyma nėra transporto priemonės tikslios kainos nustatymo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo įsitikinimu, pateikta pažyma nėra tinkama ieškovės automobilio vertei nustatyti, todėl remianti ja negali būti nustatomas patirtos žalos dydis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė teismo veiksmų neteisėtumą iš esmės grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes bei taikė teisės normas, todėl nepagrįstai paskyrė papildomą administracinę nuobaudą- turto konfiskavimą.
15. Tiek iš apygardos, tiek iš kasacinio teismo nutartyje nurodytų motyvų, teismas nustatė, kad žemesnės instancijos teismo nutarties panaikinimą sąlygojo skirtingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, nulėmęs netinkamą teisės normų taikymą. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog transporto priemonė turi būti konfiskuota, kadangi ja buvo gabenama kontrabanda, o kasacinis teismas iš esmės pasisakė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas keleivei (ieškovės mamai), kuri prisiėmė atsakomybę dėl gabenamos kontrabandos, o automobilio savininkei, vairavusiai automobilį, nebuvo žinoma apie gabenamą kontrabandą.
16. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas, sąlygojęs netinkamą teisės normų taikymą, savaime įrodo teismo veiksmų neteisėtumą. Pažymėjo ir tai, kad kasacinio teismo nutartyje taip pat nėra konstatuota, jog žemesnės instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai taikė teisės normas, o nurodytos aplinkybės, jog teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir ATPK 26 straipsnio nuostatas, savaime nėra pagrindas kilti civilinei atsakomybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo konstatuoti teismo veiksmų neteisėtumo ir/ar bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą civilinės atsakomybės taikymo požiūriu.
17. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, jog nors administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog ieškovei nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovės mama automobilyje paslėpė kontrabandines prekes bei ieškovei, kaip automobilio savininkei, nebuvo surašytas Administracinių teisės pažeidimų protokolas, tačiau nemažiau reikšminga įvertinti ir ieškovės veiksmus civilinės teisės taikymo požiūriu nagrinėjamo ginčo kontekste.
18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės paaiškinimai, jog ji nežinojo apie tai, kad mama įdėjo į jos vairuojamą ir nuosavybės teise priklausantį automobilį kontrabandines prekes, neįtikinami dėl šių argumentų: pirma, ieškovė nurodė, jog planavo važiuoti į Vilnių apsipirkti į prekybos centrus, kitur vykti neplanavo. Tačiau esant automobilyje paslėptoms kontrabandinėms prekėms, akivaizdu, jog atvažiavus į Lietuvą, reikėjo spręsti jų išėmimo ir realizavimo klausimą, juo labiau, kad vairuoti transporto priemonę galėjo tik ieškovė, be to, kaip nurodė pati ieškovė administracinių teisės pažeidimų byloje, jog ji niekam neleidžia automobiliu naudotis. Antra, ieškovės nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonę padovanojo tėtis, o vėliau prašant pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, nurodžius, jog automobilį įsigijo iš kito asmens, įrodo ieškovės paaiškinimų nenuoseklumą. Aplinkybę, jog ieškovė nebuvo nuosekli duodama paaiškinimus, taip pat įrodo administracinių teisės pažeidimų byloje nustatytos aplinkybės, jog vienu atveju ieškovė nurodė, jog S. Š. nepažįsta, tačiau vėliau patikslino, jog sakė netiesą. Trečia, kasacinis teismas taip pat nurodė, jog nors byloje nebuvo nustatyta, jog S. N. žinojo apie jos automobilyje gabenamas cigaretes, tačiau teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendė, jog tokia teismų išvada yra abejotina, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas negali nustatyti kitokių bylos faktinių aplinkybių, kurias nustatė žemesnės instancijos teismai, plačiau aptariamu klausimu nepasisakė.
19. Taigi, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog vien ieškovės, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų. Priešingai, duotų paaiškinimų nenuoseklumas, sudaro pagrindo daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovei buvo žinoma apie jai priklausančiame automobilyje esančias kontrabandines prekes.
20. Pažymėjo, jog konstatavus, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo teismo veiksmų neteisėtumo bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, savaime yra pagrindas ieškinį atmesti.
21. Pasisakydamas dėl tariamai patirtos žalos dydžio, teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2016-10-04 apžiūros akto, kuriuo buvo nustatyta transporto priemonės vertė. Dėl to, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, jog nustatyta transporto priemonės vertė yra neteisinga bei spręsti, jog ieškovei nebuvo atlyginta žala ar atlygintos žalos dydis yra neteisingas. Be to, pažymėjo, kad jeigu transporto priemonės vertei nustatyti turėjo įtakos tai, kad ji buvo išardyta ieškant kontrabandinių prekių, teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimas neužkerta kelio ieškovei reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, transporto priemonėje slėpusių kontrabandines prekes, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo muitinės pareigūnų veiksmų išardant transporto priemonę.
22. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ieškovė turi teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo. Be to, esant situacijai, kuomet transporto priemonė yra realizuota, ieškovei apsunkinta galimybę, atsižvelgiant į transporto priemonės individualias technines charakteristikas, pateikti transporto priemonės realią rinkos kainą pagrindžiančius įrodymus. Tačiau nagrinėjamu atveju net ir tuo atveju, jeigu ieškovė tariamai patyrė nurodytą žalą, teismo vertinimu, nebūtų pagrindo jos priteisti, kadangi jos atsiradimą sąlygojo jos pačios neteisėtas elgesys.
23. Kita vertus, pažymėjo, kad patirta žala turi būti reali, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, jog ji būtų nusipirkusi transporto priemonę su panašiomis techninėmis charakteristikomis už didesnę kainą, nei jai buvo sumokėta realizavus transporto priemonę. Vien Turto vertinimo pažyma, kurioje nurodyta, jog nustatant vertę nebuvo atsižvelgta į ridą, eksploatacinius defektus, įrangą, kitus faktorius, kurie gali turėti esminės įtakos transporto priemonės kainai, bei tai, kad pažyma nėra transporto priemonės tikslios kainos nustatymo pagrindas, taip pat skelbimo portaluose skelbiamos transporto priemonių pardavimo kainos, savaime neįrodo realiai patirtos žalos dydžio. Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, transporto priemonės realios rinkos vertės neįrodo ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, kadangi remiantis ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog už transporto priemonę jį nemokėjo, kadangi ieškovės tėčiui buvo skolingas pardavėjas, tokiu būdu buvo padengtas įsiskolinimas. Esant šioms aplinkybėms teismas neturėjo pagrindo daryti patikimų išvadų, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina atitiko realią rinkos vertę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
24. Apeliantė N. N. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas, analizuodamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016-09-02 nutartį, nepagrįstai traktavo, kad Vilniaus apygardos teismo netinkamą teisės normų taikymą sąlygojo skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas. Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje apskritai nepasisakė dėl įstatyminio apeliantės nuosavybės konfiskavimo pagrindo, t. y., savo sprendimo nepagrindė įstatymo nuostatomis. Buvo konstatuota, kad remiantis teismų praktika, kontrabandai gabenti panaudotos priemonės (automobilis) yra konfiskuojami visais atvejais. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo ir nutarties priėmimo metu galiojusios ATPK 26 str. 2 d. nuostatos nustatė baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant galimas administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio, priklausančio kitam (ne pažeidimą padariusiam) asmeniui, konfiskavimas. ATPK 26 str. 2d. 1 p. nustatyta sąlyga- daikto savininko žinojimas, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Todėl Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį, kuria taikė apeliantei nuosavybės teise priklausiusio turto konfiskavimą, privalėjo konstatuoti apeliantės žinojimo apie daroma administracinės teisės pažeidimą faktą ir jį nutartyje pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Vykdydami teisingumą, teismai vadovaujasi tik įstatymais, kuriais grindžiami teismo procesų baigiamieji aktai. Žinoma, teismai, priimdami sprendimus, privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika, tačiau tiek, kiek ji aiškina įstatymus. Teisminė praktika, pasisakydama apie kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimą, visada aiškino ATPK 26 str. 2 d. taikymo ypatybes, bet nenustatė, kad kitam asmeniui priklausantis daiktas, jei jis buvo teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas visais atvejais, nepaisant ATPK nuostatų. Priešingai, teismų praktikoje pasisakyta, kad konfiskacija netaikoma, kai nustatoma situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymui.
Žemesnės instancijos teismas
25. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-02-07 nutartyje nepasisakė, kad žemesnės instancijos teismai skirtingai vertino surinktus įrodymus, bet nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas, keisdamas apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nesivadovavo ATPK 26 straipsnio nuostatomis.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, jog Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2016-09-02 nutartį, viso labo netinkamai vertino surinktus įrodymus, padarė klaidą ir priėmė neteisingą sprendimą.
27. Apeliantės žinojimo/nežinojimo apie gabenamas kontrabandines prekes faktas buvo reikšmingas tiek išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek jis reikšmingas šioje civilinėje byloje. Būtent dėl tos priežasties, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, jog apeliantė apie jos automobiliu gabenamas prekes nieko nežinojo, administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo peržiūrėta ir panaikinta. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas šioje civilinėje byloje iš naujo nustatinėjo juridinę reikšmę turintį faktą, kuris jau buvo nustatytas administracinėje byloje ir buvo įrodinėjimo dalyku abiejose bylose. Tokiu būdu yra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje iš naujo įrodinėjo aplinkybę, kuri jau buvo nustatyta administracinėje byloje įsiteisėjusia LAT nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas, vertindamas apeliantės elgesį, kaip nepakankamai apdairų, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad į Lietuvos muitų teritoriją įvežamos prekės buvo paslėptos taip, kad jų suradimui teko išardyti automobilio saloną. Reikalavimas, kad apeliantė, prieš vykdama į Lietuvą, tikrintų, ar gamyklinėse automobilio ertmėse nėra paslėptų prekių, prieštarautų elementariai logikai. Pažymėtina, kad automobili apeliantė buvo patikėjusi ne bet kam, o automobilių valymo/plovimo įmonei ir į Lietuvą vyko su asmeniu, kuriuo nepasitikėti neturėjo pagrindo- su savo mama.
29. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad apeliantė nepatyrė turtinės žalos. Konkrečiuoju atveju apeliantė dėl nepagrįstos ir neteisėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties prarado automobilį ir įsigyti lygiavertę transporto priemonę už jai gražintą pinigų sumą neturi galimybės. Šią aplinkybę ji įrodinėjo visomis jai prieinamomis procesinėmis įrodinėjimo priemonėmis- turto vertintojo išvada apie analogiškos transporto priemonės verte Baltarusijos Respublikoje, skelbimais transporto priemonių pardavimo portaluose tiek Baltarusijos Respublikoje, tiek ir Lietuvoje, Eurazijos sutartimi, kuria patvirtintos į Vieningą muitų teritoriją įvežamų transporto priemonių muitų normos. Apeliantė neturėjo ir neturi galimybės prašyti atlikti konkretaus konfiskuoto automobilio individualaus įvertinimo, nes jis jau realizuotas. Todėl teismo padaryta išvada, kad apeliantei nepadaryta turtinė žala, yra nepagrįsta. Nepagrįstas ir teiginys, kad liko neįrodytas realus žalos dydis- konkrečiuoju atveju, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti žalos dydžio, žalos dydį teismas privalėjo nustatyti pats, remdamasis jam pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismo argumentas, kad apeliantė iki šiol nenusipirko kitos panašių charakteristikų transporto priemonės už didesne, nei jai buvo grąžinta, kainą apskritai nesuprantamas, nes apeliantė teisme posėdžio metu paaiškino, kad kitos transporto priemonės nusipirkti ji negali dėl lėšų trūkumo.
Atsiliepimas
30. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatydamas ar yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, pagrįstai vertino aplinkybes, kurias nustatė administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartyje nurodė, kad N. N. nežinojimo apie jos automobilyje gabenamas cigaretes nepaneigė ir apylinkės teismas, apklausęs S. ir N. N.. Nepaneigė to fakto ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, iš visos bylos medžiagos aiški išvada, kad N. N. veikoje nėra kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo. Nors, įvertinus visas bylos aplinkybes, tokia teismų išvada yra abejotina, tačiau kasacinės instancijos teismas negali nustatyti kitokių bylos faktinių aplinkybių, kurias nustatė žemesnės instancijos teismai. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis LAT nutartyje padaryta išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nutarimą nesivadovavo ATPK 26 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas vertino visumą aplinkybių ir pagrįstai nurodė, kad žemesnės instancijos teismo nutarties panaikinimą sąlygojo skirtingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, kuris nulėmė netinkamą teisės normų taikymą.
31. Taigi apeliantė neįrodė teismo veiksmų neteisėtumo, nes skirtingas aplinkybių vertinimas negali būti pagrindas konstatuoti buvus neteisėtiems veiksmams. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negali kilti civilinė atsakomybė, o tuo pačiu pareiga atlyginti žalą.
32. Apeliantė turtinę žalą grindžia aplinkybe, kad už gautus pinigus, kuomet buvo realizuota transporto priemonė, ji negali įsigyti tokios pačios transporto priemonės, nes gauta pinigų suma yra ženkliai mažesnė, nei transporto priemonės kaina.
33. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2015 m. liepos 10 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-569 sudaryta komisija apžiūrėjusi transporto priemonę bei įvertinusi atitinkamų naudotų transporto priemonių rinkos kainas, eksploatavimo laiką (9 metai), realias pardavimo galimybes, nustatė jos preliminarią vertę – 6000 Eur bei realizavus transporto priemonę ir atskaičius mokesčius, apeliantei grąžinta 4507,89 Eur suma. Pažymėtina tai, kad apeliantė neginčijo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2016 m. spalio 4 d. apžiūros akto Nr. 1FT-174 pagrindu nustatytos transporto priemonės vertės nustatymo procedūrų, jos dydžio, kuri nustatyta pagal Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog nustatyta transporto priemonės vertė yra neteisinga bei spręsti, jog apeliantei nebuvo atlyginta žala ar atlygintos žalos dydis yra neteisingas. Apeliantės nurodytos transporto priemonės vertės, kuriomis ji grindė žalos dydį, negali būti tinkamais įrodymais, nes buvo pateiktos kainos to modelio transporto priemonių kainos, nevertinant jų techninės būklės, vizualiai jos neapžiūrint. Taip pat pateikti vertinimai vadovaujantis Baltarusijos Respublikoje galiojančiais teisės aktuose nustatytomis metodikomis. Tačiau šiuo atveju vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikoje ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Be to, transporto priemonės vertei nustatyti turėjo įtakos tai, kad ji buvo išardyta ieškant kontrabandinių prekių.
34. Atsakovas taip pat sutinka su teismo argumentais, jog pirkimo pardavimo sutartis nepatvirtina transporto priemonės vertės.
Atsiliepimas
35. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
37. Nesutinka su apeliantės skunde išdėstytais motyvais, kad teismas nepagrįstai įrodinėjo apeliantės žinojimo apie gabenamą kontrabandą faktą, nes tai jau buvo nustatyta administracinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Muitinės departamento nuomone, administracinėje byloje, kuria remiasi apeliantė, buvo vertinamas kito asmens (S. N.) elgesys ir jam paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo klausimas. Apeliantės elgesys minėtoje byloje tiriamas nebuvo, nes tai nebuvo šios administracinės bylos dalykas. Taigi teismas, vertindamas apeliantės nurodomą tariamą neteisėtą teismo veiksmą (automobilio konfiskavimą), pagrįstai vertino visas su to sprendimo priėmimu susijusias aplinkybes, tarp jų ir apeliantės elgesį bei jos žinojimą apie gabenamą kontrabandą. Tai, jog buvo būtina nustatyti ir įvertinti apeliantės žinojimą, patvirtina ir teismo sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.
39. Apeliaciniame skunde teismui apeliantė išdėstė savo motyvus ir prieštaravimus dėl teismo sprendimo dalies „Dėl tariamai patirtos žalos dydžio“, su kuriais Muitinės departamentas nesutinka. Muitinės departamento nuomone, teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantei yra tinkamai atlyginta, o jos reikalaujamas atlyginti žalos dydis, yra neteisingas. Muitinės departamentas sutinka su teismo sprendime nurodytu įrodymų, kuriais apeliantė grindžia patirtą žalą, vertinimu, todėl jų nekartos. Papildomai pažymi, kad apeliantės teismui pateikta Baltarusijos Respublikos privačios įmonės pažyma apie transporto priemonės kainą neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 ir 22 straipsnių nuostatų. Taigi, apeliantė nepaneigė 2016-10-04 turto apžiūros akte nurodytos automobilio vertės, kuri nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B- 1204 patvirtintomis Daiktinių įrodymų, konfiskuotų, į valstybės pajamas perduotų, pripažintų bešeimininkėmis prekių, neturinčių Bendrijos prekių muitinio statuso, realizavimo taisyklėmis. Papildomai pažymi, kad apeliantė atlyginti jos tariamai patirtą žalą reikalauja tik iš Lietuvos valstybės, tačiau nereikalauja iš kitų kaltų asmenų ( S. N.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
40. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo nustatyta, jog tikslinga pasiūlyti ieškovei N. N. pateikti papildomus įrodymus byloje. 2019-03-05 teismo nutartyje nurodyta, kokioms būtinoms byloje aplinkybėms nustatyti reikalingi papildomi įrodymai. Kolegija padarė išvadą, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, už kokią sumą, kada, iš kokio asmens šį automobilį buvo įsigijusi ieškovė, kokia buvo automobilio, kuris buvo parduotas, taikant turto konfiskavimą, rinkos vertė jo pardavimo dienai. Nenustatyta, kokia ieškovės automobilio, tokios būklės, koks jis buvo konfiskuotas, rinkos vertė Baltarusijoje buvo turto konfiskavimo dienai. CPK 179 straipsnio 1 dalies pagrindu pasiūlyta ieškovei pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio įsigijimo kainą, t.y. jo pirkimo-pardavimo sutartį, nurodyti, kada iš kokio asmens ir už kokią sumą ji įsigijo automobilį, pateikti rašytinius tokios sutarties įrodymus. Padaryta išvada, kad byloje ieškovės pateikta turto vertinimo pažyma nėra realizuoto konkretaus automobilio vertinimu, todėl šis įrodymas yra nepakankamas turto rinkos vertei nustatyti. Tai, kad administracinės bylos medžiagoje yra duomenys, kokios būklės automobilis buvo perduotas inspektoriaus V. M. saugojimui, šie duomenys turi būti įvertinti, nustatant automobilio rinkos kainą Baltarusijoje. Tai, kad automobilio salonas buvo išardytas, jame sulaužytos apdailos detalės dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos S. N. veiksmų, automobilio rinkos kaina galėjo pasikeisti dėl šių veiksmų, dėl to byloje turi būti pateikti duomenys, kokia dalimi sumažėjo automobilio rinkos kaina dėl išardyto automobilio salono ir sulaužytų apdailos detalių. Šiuos duomenis pasiūlyta pateikti ne tik ieškovei, bet ir atsakovo atstovams byloje.
41. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujantis Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sulaikytas automobilis buvo išardytu salonu ir sulaužytomis apdailos detalėmis, jo rida- 376 314 km. įskilusios arba įbrėžtos detalės - priekinis dešinysis sparnas, priekinis stiklas, priekinis bamperis, galinis dešinysis sparnas ir dešiniosios pusės priekinės ir galinės durelės. Reali automobilio rinkos vertė buvo nustatyta pagal 2016-10-04 turto apžiūros aktą.
42. Ieškovė pateikė papildomus įrodymus - privačios įmonės „ Strakhovaya ekspertiza i otsenka“ pažymą apie kelių transporto priemonės kainą ir priedus, kuriuose nurodyta, kad 2007 m. gamybos lengvojo automobilio o (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina, atsižvelgiant į eksploatacinius defektus, 15 891 JAV dolerių. Eksploatacinių defektų suma- 209 Eur.
43. Kadangi ieškovei buvo siūloma pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio įsigijimo kainą, t.y. jo pirkimo-pardavimo sutartį, nurodyti, kada iš kokio asmens ir už kokią sumą ji įsigijo automobilį, pateikti rašytinius tokios sutarties įrodymus, ieškovei nepateikus šių įrodymų, vertinama, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriuos turėjo galimybę pateikti apie automobilio rinkos kainą Baltarusijoje. Papildomai pateiktas įrodymas – ekspertizės įmonės vertintojo pažyma ir remonto skaičiavimas nėra tinkamu ekspertizės aktu, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą apie konfiskuoto automobilio rinkos kainą Baltarusijoje. Rinkos kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į analogiškų automobilių pardavimo kainas, tačiau tokios kainos pažymoje nebuvo nurodytos. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad automobilio remonto kaina sumažėjo automobilio rinkos kaina, nes tai nėra tapatu. Tai, kad vertintojas neatsižvelgė į tokius kriterijus kaip automobilio rida, eksploataciniai defektai, darytina išvada, kad remtis papildomais ieškovės pateiktais įrodymais, darant išvadą apie automobilio rinkos kainą Baltarusijoje, nėra pagrindo. Vienu iš įrodymų dėl automobilio rinkos kainos būtų jo įsigijimo kaina, tačiau ieškovė šių įrodymų neteikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių ji neteikia siūlomo patiekti įrodymo.
44. Byloje turi būti padaryta išvada, ar tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismo pritaikyta turto konfiskavimo bausmė, kuri buvo panaikinta kasacinės instancijos teismo nutartimi, kuri jau buvo įvykdyta iki kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, asmeniui, kurio turtas konfiskuotas, atsiranda teisė į žalos atlyginimą? Atsižvelgtina į teisminę praktiką, nagrinėjant analogiškas bylas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. teisėjų kolegija nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1575-661/2016 , išnagrinėjusi atsakovo Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Euro Asista“ ieškinį atsakovams J. S. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą pakeitė ir atsakovo Lietuvos Respublikos atžvilgiu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad susiklostytų ydinga ir logiškai bei teisiškai nepagrįsta situacija, kai dėl neteisėtai besielgiančio asmens sukeltų pasekmių dalis atsakomybės tektų valstybei, nepaisant to, kad visi valstybės institucijų veiksmai buvo nukreipti siekiant nustatyti asmenį, padariusį pažeidimą, ir paskirti jam atitinkamą nuobaudą. Iš nutarties motyvų darytina išvada, kad teismų skirtingas bylos aplinkybių teisinis vertinimas nesukelia valstybės atsakomybės, atsiradus žalai dėl teismo sprendimo panaikinimo.
45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės N. N. automobilis buvo konfiskuotas pasekmėje neteisėtai besielgiančios, t.y. padariusios administracinį teisės pažeidimą ieškovės motinos S. N.. Automobilis buvo realizuotas po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pritaikė administracinio teisės pažeidimo byloje turto konfiskavimo bausmę. Turtas realizuotas ne anksčiau, kaip 2016-10-04, nes šios datos turto apžiūros aktu Nr. 1FT-174 buvo nustatyta realizuojamo turto vertė – 6000 Eur. Muitinės departamentas nepateikė duomenų, kada buvo realizuotas turtas. Ieškovė nesikreipė dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, negynė savo pažeistos teisės, nenurodė, dėl kokios priežasties nesiekė, kad teismo nutarties vykdymas būtų sustabdytas, todėl ir tai buvo priežastimi, kad turtas buvo parduotas iki kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo.
46. Iš Administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad S. N. atstovas advokatas S. M. pateikė prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą 2016-11-02, bei prašė sustabdyti 2016-09-02 Vilniaus apygardos teismo nutarties vykdymą. Ši prašymą išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų atrankos kolegija ir nutarė prašymą priimti ir administracinio teisės pažeidimo bylą atnaujinti. Atstovo prašymas sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties vykdymą buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad sprendimų vykdymas gali būti stabdomas tuo atveju, jei nedelsiamas jų vykdymas gali sukelti itin sunkias pasekmes pažeidėjui, jo šeimai ar kitiems asmenims.
47. Vilniaus apygardos teismo 2016-09-02 nutartis buvo panaikinta Aukščiausiojo teismo 2017-02-07 nutartimi apeliacinės instancijos teismui neatsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir ATPK 26 straipsnio nuostatas, t.y. Aukščiausiasis Teismas nenustatė apeliacinės instancijos teismo neteisėtų veiksmų, tačiau nesutiko su bylos aplinkybių teisiniu įvertinimu, tai nesukelia valstybės civilinės atsakomybės, atsiradus žalai dėl teismo sprendimo panaikinimo. Taigi, net ir pateikus pakankami įrodymų dėl to daikto rinkos kainos Baltarusijoje, atsakomybė valstybei būtų taikoma tik tuo atveju, jei priimant procesinį sprendimą, būtų konstatuoti neteisėti teismo veiksmai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.