Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Euro Asista“ ieškinį atsakovams J. S. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistas žalos atlyginimas iš valstybės ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad įvertinus bylos aplinkybes, akivaizdu, solidarioji abiejų atsakovų atsakomybė negalima. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartyje neginčijamai yra konstatuota, kad J. S. padarė administracinį teisės pažeidimą - gabeno kontrabandą. Šis pažeidimas buvo padarytas tyčiniais pažeidėjo veiksmais, jam buvo taikyta administracinė atsakomybė, taigi, J. S. veiksmų neteisėtumas ir šiais veiksmais sukeltos neigiamos pasekmės yra nebeįrodinėtinos. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis buvo panaikinta dėl netinkamo teisės aktų taikymo, kas savaime yra tik procesinio pobūdžio pažeidimas. Šią nutartį priėmusios teisėjos veiksmai nebuvo pripažinti kaltais (tyčiniais ar neatsargiais), taip pat jai nebuvo taikyta drausminė ar kitokio pobūdžio atsakomybė. Sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo ir vėliau panaikintą procesinį sprendimą priėmė tik todėl, kad neteisėtus veiksmus atliko J. S., t. y., teismo veiksmai buvo tik J. S. veiksmų pasekmė ir turėjo tik netiesioginę įtaką žalai atsirasti. Asmens, kurio neteisėti veiksmai buvo tiesioginė ir pagrindinė atsiradusių žalingų padarinių priežastis, atsakomybės dalis privalo būti didesnė nei asmens, kurio elgesys tik prisidėjo prie sąlygų žalai atsirasti sudarymo. Taigi, įvertinus visas šios konkrečios bylos aplinkybes, kad bendrumo J. S. ir valstybės veiksmuose nėra, todėl solidarioji abiejų atsakovų atsakomybė negalima.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliantas skundžia sprendimą, kuriuo atsisakyta priteisti jam žalos atlyginimą. Ginčo santykiams taikytinos tiek bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos, tiek normos reglamentuojančios Valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014; teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Š. v. antstolė L. D., bylos Nr. 3K-3-59/2008).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepagrindė nei vienos iš minėtų sąlygų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad administracinę bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nutarimą ir paskirdamas ginčo automobilio konfiskavimą, kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, jų reikšmę ir pakankamumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje pakanka objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog J. S. turi būti skiriama papildoma (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytu įrodymų vertinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs administracinę bylą kasacine tvarka nutarė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė apeliacinės instancijos teismo neteisėtų veiksmų, tačiau nesutiko su bylos aplinkybių teisiniu įvertinimu, taigi nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti 2014 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą.

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šiuo atveju solidari J. S. ir valstybės atsakomybė negalima, todėl valstybės atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas, visa ieškovo patirta turtinė žala turėtų būti priteista tik iš J. S., kuris kaltais tyčiniais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą. Priešingu atveju, kaip pagrįstai teigia atsakovas, susiklostytų ydinga ir logiškai bei teisiškai nepagrįsta situacija, kai dėl neteisėtai besielgiančio asmens sukeltų pasekmių dalis atsakomybės tektų valstybei, nepaisant to, kad visi valstybės institucijų veiksmai buvo nukreipti siekiant nustatyti asmenį, padariusį pažeidimą, ir paskirti jam atitinkamą nuobaudą.

Taigi, kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes atsakovo valstybės atsakomybės atžvilgiu ir netinkamai pritaikė materialines teisės normas. Dėl to apelianto skundas tenkintinas ir sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas ir atsakovo – Lietuvos valstybės atžvilgiu ieškinys netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p., kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą pakeisti, atsakovo Lietuvos Respublikos atžvilgiu ieškinį atmesti, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą ir sprendimą išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Euro Asista“ (juridinio asmens kodas 300136882) 3909,87 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 56,40 Eur transportavimo išlaidų, 450, 9 Eur saugojimo išlaidų, 651,65 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5068,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2015-04-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 152 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.