Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovo) A. D. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litmontažas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo A. D. ieškinį dėl darbo išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litmontažas“.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo priteisti iš atsakovo: 1) 8 161,16 Lt sumos apmokėjimą už viršvalandžius, komandiruotes ir kasmetines apmokamas atostogas; 2) 36 300 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; 3) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2012-06-18 sudarytos terminuotos darbo sutarties Nr. 54 pagrindu pas atsakovą buvo įdarbintas šaltkalvio pareigose už 1100 Lt atlyginimo per mėnesį sumą. Darbo sutartimi susitarta dėl 40 val. per savaitę darbo laiko, t. y. 5 darbo dienos per savaitę ir 8 darbo valandos per dieną. Ieškovo teigimu, atsakovas, siekdamas nemokėti už faktiškai dirbtą laiką, nuslėpdamas dirbtus viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis, žiniaraščiuose pažymėdavo darbo laiką tik pirmadieniais – penktadieniais po 8 val. per dieną, t. y. 40 val. per savaitę. Ieškovas nurodė, kad pas atsakovą dirbo laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-08-13, jam buvo išmokėtas 3 779,95 Lt darbo užmokestis bei dienpinigiai. Pažymėjo, jog dirbdamas pas atsakovą periodiškai vyko į komandiruotes Estijoje, komandiruotėje dirbo viršvalandžius (pirmadieniais – penktadieniais darbas trukdavo po 10 val. per dieną, o šeštadieniais – 8 val. per dieną), o jo poilsio dienos buvo 2012 m. birželio 29-30 d., liepos 13-14 d. bei liepos 28-30 d. Paskaičiavo, kad atsakovas už 2012 m. birželio mėn. jam nesumokėjo 1953,92 Lt (1800 Lt dienpinigių ir 153,92 Lt už viršvalandžius), už 2012 m. liepos mėn. – 4504,57 Lt (4200 Lt dienpinigių ir 304,57 Lt už viršvalandžius), už 2012 m. rugpjūčio mėn. – 1702,67 Lt (1650 Lt dienpinigių ir 52,67 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas), iš viso atsakovas nesumokėjo ieškovui 8161,16 Lt (2363,64 Eur) darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2012-08-13 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 126 straipsnio 1 dalį, tačiau atsakovas atleidimo iš darbo dieną su ieškovu neatsiskaitė, todėl pagal DK 141 straipsnį prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovas prašo atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi sirgdamas parengė ieškinį ir pateikė jį Jonavos rajono apylinkės teismui, kuris atsisakė ieškinį priimti kaip neteismingą, o Kauno apygardos teismui palikus galioti Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, kreipėsi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą (b. l. 1-3).

Atsakovas UAB „Litmontažas“ atsiliepime prašė: 1) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) taikyti ieškinio senatį ir netenkinti ieškovo prašymo atnaujinti senaties terminą; 3) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia subjektyviais pamąstymais bei prielaidomis apie tariamą mokesčių slėpimą ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovo viršvalandinį darbą, darbą poilsio dienomis bei jam priklausančių sumų apskaičiavimą. Ieškovo teigimu, darbo laikas buvo apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, iš kurių matyti realiai ieškovo užsienyje dirbtas laikas. Paaiškino, kad darbo dienos, kurios nėra pažymėtos raide K (komandiruotė), bet pažymėtos, kaip dirbtos Lietuvoje po 8 darbo valandas, faktiškai buvo prastovos valandos ne dėl darbuotojo kaltės, už kurį jam buvo apmokėta pagal darbo sutartį. Atsakovo teigimu, viršvalandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, tačiau atsakovas apie dirbamus viršvalandžius niekada nežinojo, nedavė nurodymo bei leidimo juos dirbti. Mano, jog byla turėtų būti nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi ieškovui 2013 m. kreipusis į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) dėl neteisėto atleidimo iš darbo, galutinio atsiskaitymo neišmokėjimo, dienpinigių ir viršvalandžių priteisimo jo prašymas minėtos institucijos 2013-05-31 sprendimu Nr. DGKS-1828 buvo atmestas, nustatant, kad prašymo dalis dėl neteisėto atleidimo nepriskiriama komisijos kompetencijai (DK 290 straipsnio 1 dalies 3 punktas.), o prašymas dėl galutinio atsiskaitymo nesumokėjimo, dienpinigių ir viršvalandžių apmokėjimo pateiktas praleidus trijų mėnesių kreipimosi į komisiją terminą (DK 289 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas per mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos jo neskundė, jis įsiteisėjo ir įgijo res judicata galią, todėl ginčui vykstant tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurių jau yra priimtas sprendimas, byla nutrauktina. Atsakovas taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą Darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti. Atsakovas ieškovo ieškinį vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl mano, kad teismas turėtų skirti ieškovui įstatyme numatytą maksimalaus dydžio, t.y. 20000 Lt, baudą, puse jos skiriant atsakovui (b. l. 43-46).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendime konstatavo, jog ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Teismas sprendė, kad nesant jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų šalių susitarimus dėl kitokio darbo laiko nei nurodytas darbo sutartyje, atsakovo pateiktiems įrodymams dėl darbo laiko apskaitymo ir dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo neprieštaraujant tarpusavyje, nėra pagrindo abejoti atsakovo vykdyta darbo laiko apskaita ir tuo pagrindu mokėtu darbo užmokesčiu. Pažymėjo, kad nėra pagrindo remtis ieškovo rašytiniais įrodymais. Nustatė, kad ieškovas reikalavimus grindžia savo paties užpildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, ieškovo sąskaitų išrašu, kuriame užfiksuotos piniginės operacijos Estijoje, ieškovo skambučių išklotine ir jų nelaikė tinkamais įrodymais, nustatant viršvalandinio darbo faktą. Rėmėsi atsakovo pildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, atsakovo direktoriaus įsakymais, kurie atitinka šalių pasirašytoje darbo sutartyje numatytą ieškovo darbo laiko trukmę, ir sprendė, jog nėra pagrindo abejoti žiniaraščiuose užfiksuotų duomenų tikrumu. Teismo teigimu, buvimo komandiruotėje fakto nepatvirtina ieškovo sąskaitos išrašas ir telefono skambučių išklotinė, kadangi bankiniai mokesčiai gali būti nuskaičiuojami ne tą pačią dieną, kai atliekama atitinkama operacija, o iš ieškovo telefono skambučių išklotinės nematyti, jog telefonu naudojosi ieškovas. Teismas sprendė, jog ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S.. Pirmosios instancijos teismas patikrino atsakovo apskaičiuotus ir ieškovui išmokėtus dienpinigius remdamasis Finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes (redakcija, galiojusi nuo 2012-03-09 iki 2013-08-24), pagal kurį dienpinigių norma, vykstantiems į komandiruotes Estijoje, buvo 150 Lt ir nustatė, jog šalims darbo sutartyje susitarus dėl mokamos 50 proc. Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos, kuri sudarė 75 Lt, atsakovas teisingai apskaičiavo dienpinigius. Tikrindamas kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimą, rėmėsi Vyriausybės 2003-05-27 Nr. nutarimu 650 Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01 iki 2013-01-01) patvirtinto aprašo 6.2 ir 6.4 punktais ir sprendė, jog už ieškovo darbo laikotarpį nuo 2012-06-18 iki 2012-08-13 ieškovui priklausė 4,37 kalendorinė diena kasmetinių atostogų, todėl ieškovo vienos dienos vidutiniam darbo užmokesčiui sudarant 51,85 Lt, ieškovui priklausanti kompensacija už 4,37 dienas yra 158,61 Lt, nors ieškovui išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 160,33 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovo paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė uždelsęs atsiskaityti 18 dienų (2012-08-31), todėl vidutinis darbo užmokestis šiuo atveju būtų skaičiuojamas tik už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-08-13) iki visiško atsiskaitymo dienos (2012-08-31). Sprendė, jog ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino teismas nustatė, jog nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2013-05-31 sprendimu ieškovas į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi 2014-12-09, t,. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams. Teismas konstatavo, jog ieškovas terminą praleido itin ženkliai, be įrodymų apie ligą, nepateikdamas jokių termino praleidimo priežastis pateisinančių duomenų, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą DK 296 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis su ieškiniu į teismą. Teismas nenustatė pagrindo pranešti prokurorui apie atsakovo pateiktus suklastotus darbo laiko apskaitos dokumentus. Taip pat netenkino atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenustatydamas piktnaudžiavimo aplinkybės.

Atmesdamas ieškovo ieškinį, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo nurodytų 1260 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atmetė 700 Eur dydžio sumą už susipažinimą su ieškovo ieškiniu, situacijos analizę, pozicijos aptarimą su klientu, teisinį jos įvertinimą, atsiliepimo į ieškinį parengimą. Nurodė, kad minėtos išlaidos nepagrįstos, kadangi atsakovo atsiliepimą pasirašė atsakovo vadovas, o atsiliepime nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatą. Nustatė, kad likusi advokato teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtintų maksimalių dydžių, todėl atsakovui priteisė 560 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 122-127).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovo 700 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad atsakovas įrodymus apie 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į ieškinį, pateikė pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus, minėta suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Apelianto teigimu, su atstovu advokatu V. A. atstovavimo sutartis sudaryta 2015-02-26, joje nurodytas aiškus ir konkretus pavedimo pobūdis, kuris apima ne tik atstovavimą teisme, bet ir procesinių dokumentų parengimą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai į teisines paslaugas įtraukė atsiliepimo į ieškinį parengimą. Mano, jog aplinkybė, kad atsiliepimą į ieškinį pasirašė atsakovo vadovas, o atsiliepime į ieškinį buvo nurodytas bylos vedimas be advokato, nepaneigia fakto, jog atsiliepimą į ieškinį parengė atsakovo atstovas ir atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti teisinės pagalbos išlaidas rengiant atsiliepimą į ieškinį. Pasak apelianto, įstatymas nedraudžia pasirašyti procesiniame dokumente ne advokatui, o teisinės pagalbos išlaidų priteisimas/nepriteisimas negali būti siejamas tik su parašo procesiniame dokumente buvimu. Apeliantas prašo teismo priimti papildomus įrodymus kartu su apeliaciniu skundu – elektroninio pašto išrašą, pagrindžiantį aplinkybę, jog atsiliepimą į ieškinį parengė atsakovo atstovas (b. l. 132-136).

Ieškovas A. D. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nesutikimą grindžia neatsiskaitymo su juo aplinkybe (b. l. 160).

Apeliantas (ieškovas) A. D. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo; 2) įpareigoti atitinkamas įstaigas atlikti darbo sutarties ekspertizę, Jonavos rajono policijos komisariatą – perimti iš ieškovo telefoną „Samsung“ ir atlikti jo ekspertizę; 3) apklausti liudytojais visus atsakovo darbuotojus, kurie dirbo su ieškovu bei jo augintinius komandiruotės metu prižiūrėjusią A. S.. Nurodo, kad pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, jog atsakovas klastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei duomenis apie komandiruotės laiką. Nurodo, jog atsakovas darbuotojus pats veždavo į darbą ir iš darbo, todėl jam pasilikus savo iniciatyva dirbti viršvalandžius, būtų neturėjęs kaip sugrįžti į apgyvendinimo vietą. Pasak apelianto teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas nepateikė duomenų apie liudytojus, nors jie buvo nurodyti pateikiant ieškinį, be to, nepagrįstai rėmėsi klaidingais liudytojo A. S. parodymais. Mano, jog atsakovo pateikta darbo sutartis yra suklastota, ieškovas jos nepasirašė, tikroji darbo sutartis yra „išimta iš Darbo biržos“ ir joje numatyta 100 proc. dienpinigių normos. Nurodo, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi pagal tuo metu galiojusius įstatymus nebuvo galimybės kreiptis per 3 mėn. laikotarpį į Darbo ginčų komisiją. Nurodo, jog ilgą laiką sirgo, todėl teisinė pagalba jam, neturinčiam teisinio išsilavinimo, buvo suteikta tik 2014-05-29. Apelianto teigimu, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo vyko vangiai, jis neišsamus: apklausti ne visi liudytojai, direktorius nieko neprisiminė, darbo sutarties ekspertizė neatlikta, nors buvo nutarta skirti ekspertizę. Apelianto teigimu, prastovų nebuvo, kadangi atsakovas buvo tik subrangovas, o rangovas buvo Suomijos įmonė, todėl darbai vyko pagal Suomijos įmonės nustatytą grafiką (b. l. 142-144).

Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo apylinkės teismo sprendimą, išskyrus skundžiamą dalį dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų nepriteisimo palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai tarpusavyje neprieštarauja, o ieškovo nurodytų pinigų išgryninimo bei telefono išklotinių aplinkybių nepakanka išvadai pagrįsti, jog atsakovas darbo laiko apskaitą vedė klaidingai ir ieškovas darbdavio paliepimu dirbo viršvalandinį darbą bei poilsio dienomis. Mano, jog ieškovo argumentai dėl įtakos liudytojams nepagrįsti ir neįrodyti, o liudytojas A. S. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojas davė melagingus parodymus. Atsakovo teigimu, jis pateikė teismui visus duomenis apie galimus apklausti byloje liudytojus, tačiau ieškovas teise šaukti liudytojus pats nesinaudojo. Byloje esanti darbo sutartis yra abiejų šalių pasirašyta, joje aiškiai susitarta dėl 50 proc. dienpinigių mokėjimo, ji nenuginčyta, kitų duomenų apie šalių susitarimą mokėti 100 proc. dienpinigius byloje nėra, todėl ieškovo argumentai apie darbo sutarties suklastojimą nepagrįsti. Apelianto nurodyti ikiteisminio tyrimo veiksmai nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko, todėl jais remtis nėra pagrindo. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir neatnaujino ieškinio senaties termino. Atsakovo teigimu, ieškovo nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys nesvarbios ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nesutinka su apelianto prašymu skirti darbo sutarties ekspertizę, kadangi darbo sutarties suklastojimo aplinkybė nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu, be to, neaišku, ką atlikdami ekspertizę ekspertai galėtų nustatyti. Mano, jog nepagrįsti ir kiti apelianto prašymai, kadangi įpareigoti atlikti telefono ekspertizę teismas negali duoti dėl tokios kompetencijos teismui nebuvimo, o pasinaudoti teise apklausti liudytojus apeliantas galėjo pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. D. su atsakovu UAB „Litmontažas“ 2012-06-18 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 54, kurios pagrindu buvo įdarbintas atsakovo įmonėje šaltkalvio pareigoms laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-08-13 darbui objekte Kohila, Estijoje, nustatant 8 darbo dienų ir 40 val. darbo savaitės trukmę (baudž. b. Nr. 61-1-00822-12 b. l. 68-69). Baudžiamojoje byloje pateikti darbdavio UAB „Litmontažas“ 2012-06-18 įsakymas Nr. 2012-06K(04), pagal kurį ieškovo komandiruotės trukmė 2012-06-18 – 2012-06-28, 2012-07-04 įsakymas Nr. 2012-07K(03), pagal kurį ieškovo komandiruotės trukmė 2012-07-19 - 2012-07-19 ir 2012-08K(02) įsakymas, pagal kurį ieškovo komandiruotės trukmė 2012-08-06 – 2012-08-06 (baudž. b. l. 74-76). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta DK 126 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2012-08-13, pasibaigus darbo sutarties terminui.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

Ieškovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad terminuotos darbo sutarties galiojimo laikotarpiu pas atsakovą dirbo viršvalandžius, nurodydamas, jog minėtą aplinkybę patvirtina jo pateikti į bylą rašytiniai dokumentai, telefonų išklotinės bei banko išrašai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino jo pateiktų rašytinių įrodymų. Ieškovas nurodo, kad pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pagrindžiančius jo viršvalandinį darbą, o atsakovas klastojo tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tiek duomenis apie komandiruotės laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję atsakovo dokumentų klastojimu, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pateiktos Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato baudžiamosios bylos Nr. 61-1-00822-12, pradėtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų klastojimas), duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus 2013-10-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus jokių objektyvių duomenų apie dokumentų klastojimą (baudž. b. l. 1-3). Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo su dokumentų suklastojimu susijusių ikiteisminio tyrimo išvadų vertinti kitaip nei nurodyta nutarime. Apelianto argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo eiga, ikiteisminio tyrimo metu ištirtomis aplinkybėmis, liudytojų parodymais bei jų vertinimu, ekspertizės atlikimu nesusiję su nagrinėjamu ginču, todėl nėra pagrindo jų vertinti sprendžiant apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumą. Be to, kaip matyti iš 2013-10-04 nutarimo, apeliantui išaiškintos nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo galimybės, todėl tuo atveju, jeigu apeliantas nesutiko su nutarimu, turėjo teisę pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatyme numatyta apskundimo galimybe.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo pateikti į bylą dokumentai nepagrindžia ieškovo viršvalandinio darbo aplinkybių. Ieškovas viršvalandinį darbą grindžia į bylą pateiktais savo užpildytais darbo laiko žiniaraščiais (b. l. 90-92). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti atsakovo UAB „Litmontažas“ užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose pažymėtos komandiruotės dienos (b. l. 47-49), sutampa su baudžiamojoje byloje pateiktuose atsakovo įsakymuose nurodytomis komandiruotės dienomis, atsakovo pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje sulygta darbo laiko trukme, jie atsakovo vadovo pasirašyti, todėl, nesant prieštaravimų tarp atsakovo pateiktų dokumentų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog neturi pagrindo abejoti atsakovo vesta darbo laiko apskaita. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nei ieškovo sąskaitos išrašas, nei telefonų išklotinė nėra pakankami ieškovo klaidingai vedamai darbo laiko apskaitai bei viršvalandinio darbo ar darbo poilsio ir švenčių dienomis faktams konstatuoti. Jų įrodomoji galia įvertinta pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ar įrodymų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas galėtų padaryti priešingas išvadas, todėl apelianto argumentai dėl minėtų įrodymų atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178, 183 straipsnis).

Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą taip pat nurodo darbo sutarties klastojimo faktą bei aplinkybę, jog buvo susitarta dėl 100 proc. dienpinigių normos, o teismui pateikė darbo sutarties egzempliorių (b. l. 6-7). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Iš ieškovo pateikto darbo sutarties egzemplioriaus matyti, kad jame iš viso nenumatyta dienpinigių norma, be to, darbo sutartis nepasirašyta. Darbo ginčų komisijai bei baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-0822-12 pateiktas 2012-06-18 darbo sutarties Nr. 54 egzempliorius šalių pasirašytas, jame susitarta dėl 50 proc. LR nustatytos dienpinigių normos. Proceso įstatymas reglamentuoja, jog teismui pateiktuose dokumentuose esant trūkumų, jų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (CPK 202 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovo su atsakovu pasirašyta darbo sutartis nenuginčyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas darbo metu kėlė darbdavio mokamų dienpinigių klausimą, darbo sutarties suklastojimo atliekant ikiteisminį tyrimą nenustatyta, nepateikti duomenys apie šalių sulygtą 100 proc. mokėtiną dienpinigių normą, todėl konstatuotina, jog šalys tarpusavio susitarimu sulygo dėl mokėtinos 50 proc. dienpinigių normos, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šalių pasirašytos darbo sutarties egzemplioriumi.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime patikrino ir apskaičiuotų bei ieškovui išmokėtų dienpinigių bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas pagrįstumą. Kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismo skaičiavimų neginčija ir abejonių dėl jų nekelia, apeliacinės instancijos teismas minėtų skaičiavimų netikrina ir išsamiau dėl jų nepasisako (CPK 312 straipsnis).

Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota DK 296 straipsnyje numatyto vieno mėnesio termino praleidimo aplinkybe, nurodydamas, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi pagal tuo metu galiojusius įstatymus nebuvo galimybės kreiptis per 3 mėn. laikotarpį į Darbo ginčų komisiją, be to, ilgą laiką sirgo, todėl teisinė pagalba jam, neturinčiam teisinio išsilavinimo, buvo suteikta tik 2014-05-29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo kreipimosi terminu į teismą su ieškiniu terminu bei jo praleidimo priežastimis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, ir sprendžia, jog nesant faktinių aplinkybių netinkamo konstatavimo iš naujo nutartyje jų nurodyti nėra pagrindo. Atkreipiamas apelianto dėmesys tik į tai, kad apelianto ligos trukmė nesitęsė visus metus, jam nedarbingumo pažymėjimai išduoti laikotarpiu nuo 2013-05-31 iki 2013-07-10, ligoninėje ieškovas gydėsi nuo 2013-06-03 iki 2013-06-12 (b. l. 89, 97), todėl, nesant įrodymų apie tolimesnę ieškovo ligą (b. l. 89; CPK 178 straipsnis), nepagrįstai ieškovas termino kreiptis į teismą su ieškiniu praleidimą grindžia savo liga. Nors ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Jonavos rajono apylinkės teismą ir pastarojo 2013-06-26 nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį pažeidus teismingumo taisykles, palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2013-08-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1756-259/2013 (b. l. 20-21), ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas tik 2014-12-09, nepateikiant jokių pradelsimą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas nepateikė įrodymų apie svarbias pradelsimo priežastis ir pateikdamas apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismui neturint duomenų apie svarbias priežastis, nulėmusias ieškinio pateikimą Vilniaus miesto apylinkės teismui tik 2014-12-09, nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo dalies dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą.

Dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų ir rašytinio įrodymo priėmimo

Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, nurodydamas, jog minėta suma paskaičiuota už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir nepagrįstai įtraukta į teisines paslaugas, kadangi atsakovo atsiliepimą pasirašė atsakovo vadovas, o atsiliepime nurodyta, jog byla nebus vedama per advokatą. Nesutikimą grindžia aplinkybe, jog atsiliepimą į ieškinį parengė teisinę pagalbą suteikęs advokatas V. A., o atsiliepime nurodyta informacija neturi reikšmės teisinių paslaugų suteikimui bei jų atlyginimui. Atsakovas remiasi CPK 314 straipsniu ir prašo priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus – elektroninio pašto išrašą, kuriuo grindžia jam suteiktas teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyto įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik priėmus skundžiamą sprendimą, jis turi reikšmės sprendžiant skundžiamo apylinkės teismo sprendimo dalies dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų rengiant atsiliepimą į ieškinį atlyginimo klausimą, todėl yra pagrindas priimti atsakovo pateiktą rašytinį įrodymą ir jį vertinti nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundą (CPK 314 straipsnis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovui pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį buvo siunčiamas atsakovui adresu Darbininkų g. 4, Jonava, ir įteiktas 2015-02-20 (b. l. 41-42). Atsiliepimas į ieškinį pateiktas išsiuntimui 2015-03-06 (data ant voko; b. l. 52). Atsakovo vadovas direktorius I. L. ir atstovas advokatas V. A. atstovavimo sutartį pasirašė 2015-02-26, atstovavimo sutartyje pavedama atstovui advokatui V. A. atlikti visus įstatyme numatytus procesinius veiksmus pirmosios instancijos teisme, tarp jų ir parengiant atsiliepimą į ieškinį (b. l. 63). Iš atsakovo pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, jog atsakovui 2015-03-03 buvo siunčiamas atsiliepimo į ieškinį projektas (b. l. 137). Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovui buvo suteiktos atsiliepimo į ieškinį parengimo teisinės paslaugos ir pirmosios instancijos teismas neteisingai, spręsdamas advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai į teisines paslaugas įtraukė atsiliepimo į ieškinį parengimą. Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog atsiliepime į ieškinį nurodyta pozicija dėl civilinės bylos vedimo per advokatą ar advokato pasirašymas procesiniame dokumente neturi įtakos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Pagal proceso įstatymą teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš pralaimėjusios bylą šalies advokato teisinės pagalbos išlaidas tuo atveju, jeigu dėl išlaidų priteisimo pateikiamas prašymas bei jų paskaičiavimas ir pagrindimas (CPK 98 straipsnis). Pagal teismų praktiką, teismui taip pat turi būti pateiktas bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiantis dokumentas. Taigi patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia jų suteikimą bei apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, o ne vien tik procesiniuose dokumentuose nurodyta informacija. Be to, pažymėtina, kad proceso įstatymas nedraudžia net ir turint atstovą (profesionalų teisininką) pasirašyti ant procesinių dokumentų įmonės vadovui. Įvertinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo parengimą, ir ieškovo apeliacinio skundo argumentais nepakeitus skundžiamo sprendimo, konstatuotina, jog yra pagrindas priteisti atsakovui advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo parengimą.

Atsakovo pateiktais įrodymais (2015-06-19 pažyma apie patirtas bylinėjimosi išlaidas) nustatyta, kad atsakovas už atsiliepimo parengimą atstovui sumokėjo 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 108-111). Atstovavimo teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), patvirtintus advokato teisinės pagalbos teikimo rekomenduojamus maksimalius dydžius. Apeliacinės instancijos vertinimu, nors atsiliepimo parengimas atitinka Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytą maksimalų dydį, tačiau vertintina, jog nėra pagrindo priteisti už atsakovo nurodytas suteiktas teisines paslaugas (susipažinimą su ieškovo ieškiniu, situacijos analize, pozicijos aptarimu su klientu, teisinį įvertinimą ir atsiliepimo į ieškinį parengimą) 700 Eur sumos. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamas teisinis ginčas nebuvo sudėtingas, o iš atsiliepimo turinio matyti, jog atsiliepimo parengimas nereikalavo didelių laiko sąnaudų. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsižvelgia į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas (2.1 punktas), teisinių paslaugų kompleksiškumas ir specialių žinių reikalingumas (2.2 punktas) ir vertina, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus labiausiai atitiktų 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, todėl minėta suma ir priteisiama iš ieškovo atsakovo naudai (CK 1.5 straipsnis; CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinius reikalavimus – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą - neišsamiai įvertino ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo pakeičiama, priteisiant atsakovui iš ieškovo papildomai 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su ieškovo materialinių reikalavimų vertinimu, paliekama nepakeista ir ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl ieškovo apeliaciniame skunde pareikštų prašymų

Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde prašo įpareigoti atitinkamas įstaigas atlikti darbo sutarties ekspertizę, Jonavos rajono policijos komisariatą – perimti iš ieškovo telefoną „Samsung“ ir atlikti jo ekspertizę bei apklausti liudytojais visus atsakovo darbuotojus, kurie dirbo su ieškovu ir jo augintinius komandiruotės metu prižiūrėjusią A. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti ieškovo prašymai negali būti tenkinami. Dokumentų suklastojimo aplinkybė buvo vertinama atliktame ikiteisminiame tyrime, dokumentų suklastojimo požymiai nenustatyti, todėl pakartotinai dėl jos spręsti nėra pagrindo. Antrasis ieškovo prašymas atlikti telefono „Samsung“ ekspertizę taip pat nepagrįstas, kadangi nėra aišku, kokias aplinkybes ieškovas ketina įrodinėti ekspertize, be to, minėtas klausimas turėjo būti keliamas pareiškime dėl dokumentų suklastojimo ir dėl jo sprendžiama atliekant ikiteisminį tyrimą. Prašymas dėl liudytojų apklausos turėjo būti keliamas nagrinėjant ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovui tokia teise nepasinaudojus, atmestinas kaip neatitinkantis CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančių turėtas 700 eurų išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo. Tačiau nagrinėjamas teisinis ginčas nebuvo sudėtingas, bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje nereikėjo rinkti įrodymų, procesiniai dokumentai parengti anksčiau ruoštųjų pagrindu, todėl apeliacinė instancijos teismas išlaidas už advokato teisinę pagalbą mažina iki 350 eurų (CK 1.5 straipsnis; CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo atmesti, o atsakovo UAB „Litmontažas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo dalį dėl procesinių reikalavimų, priteisiant atsakovui UAB „Litmontažas“ (j.a.k. 301565856) iš ieškovo A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) papildomai 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Likusios dalies atsakovo UAB „Litmontažas“ apeliacinio skundo netenkinti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Litmontažas“ (j.a.k. 301565856) 350 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.