Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau - ir atsakovė, Marijampolės PN), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2019-08-21 įsakymu Nr. 7/7K-169 buvo paskirtas atlikti bausmę 5 būryje (b. l. 63).

Marijampolės PN vyriausiojo specialisto 2020-05-04 nutarimu Nr. 4/49-1599 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ L. P. perkeltas į kamerų tipo patalpas, nes 2020-05-04 padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą - atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 5 nuteistųjų būryje. Iš kameros išleistas 2020-05-05, 20.35 val. (asmens byla 5 t., b l. 69).

Marijampolės PN direktorius, vadovaudamasis 2020-05-05 Nuteistųjų paskirstymo komisijos posėdžio protokolu Nr. 85/04-489, 2020-05-05 įsakymu Nr. 7/07-431 perkėlė pareiškėją iš 5 nuteistųjų būrio, 521 kambario į 1 nuteistųjų būrį, 124 kambarį (b. l. 64, 65).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad Marijampolės PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistai Marijampolės PN direktoriui 2020-05-05 surašė tarnybinius pranešimus Nr. /49-1614, Nr. 4/49-1613 ir Nr. 4/49-1612. Pranešimuose nurodyta, jog 2020-05-05, apie 20.45 val. atėjo 1 būrio nuteistais L. P., kuris pareiškė, kad savo būryje pats susižalojo pilvą. Nuteistojo pilvo srityje matėsi pleistru užlipinta žaizda. 2020-05-06 L. P. nurodė, kad 2020-05-05 ne pats susižalojo, o po vakarinio patikrinimo, kitas nuteistasis jam dūrė į pilvą (baudžiamoji byla Nr. 04-0-00030-20, b. l. 1, 5).

Iš administracinėje byloje surinktų duomenų matyti, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-0-00030-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nuteistajam L. P.. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2020-05-07 tarnybinį pranešimą, kad 2020-05-05, apie 20.45 val., į Marijampolės pataisos namų KPP-3 poste budėjusius pareigūnus kreipėsi 1-o būrio nuteistasis L. P., kuris pareiškė, kad minėtame būryje pats susižalojo pilvą. Nuteistojo pilvo srityje matėsi pleistru užlipinta žaizda. Kitą dieną, t. y. 2020-05-06, bendraujant su nuteistuoju L. P., jis žodžiu paaiškino, kad 2020-05-05, po vakarinio patikrinimo, kitas nuteistasis jam įdūrė į pilvą. 2020-10-28 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė J. Š.-P. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu. Konstatuota, kad tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, pagrindžiančių įtariamojo T. R. kaltę dėl L. P. sužalojimo. T. R. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paneigė savo pirminius parodymus ir nurodė, kad prisipažinimą parašė todėl, kad norėjo būti perkeltas į kitus pataisos namus, jis davė neteisingus parodymus, L. P. jis nesužalojo. Pats L. P. teigia nematęs, kas jį sužalojo. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, L. P. nurodė, kad įtariamasis negalėjo jo sužaloti, nes asmuo, kuris jį sužalojo, buvo stambus, o įtariamasis yra kūdas. Liudytojų, mačiusių kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, nenustatyta. Taip pat atlikus vaizdo kamerų įrašų apžiūras, negauta jokių duomenų, kad L. P. galėjo sužaloti T. R.. Pasinaudojus visomis procesinėmis priemonėmis surinkti daugiau tyrimui reikšmingų duomenų, pagrindžiančių įtariamojo T. R. kaltę, nepavyko. 2020-10-28 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė J. Š.-P. priėmė nutarimą, kuriuo ikiteisminį tyrimą sustabdė. Vertinta, kad ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti bei išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo(ys) nenustatytas, todėl ikiteisminis tyrimas sustabdytas (baudžiamoji byla Nr. 04-0-00030-20).

Nustatyta, kad po užpuolimo pareiškėjas buvo pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninę. VšĮ Vilkaviškio ligoninės stacionaro epikrizės įrašais pareiškėjui diagnozuota pilvo sienos žaizda (b. l. 13-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2020-05-21 specialisto išvada Nr. G250/202(09) patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (baudžiamoji byla Nr. 04-0-00030-20 b. l. 86).

Pažymėtina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo L. P. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistės A. J. 2020-05-05 įrašas, jog nuteistasis svarstytas Drausmės komisijoje, nes 2020-04-30 atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 5 būryje. Analogiškus pažeidimus nuteistasis padarė 2020 m. gegužės 1,2,3 ir 4 dienomis. Atsižvelgus į nuteistojo prašymą, nuteistasis buvo perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į 4 būrį. Nuobauda neskirta (b. l. 51-52).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. J. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad knygelėje įrašas daromas iš anksto, t. y. dar vykstant komisijos posėdžiui, o galutinis rezultatas į kokį būrį paskiriamas nuteistasis priimamas Komisijoje ir nurodomas komisijos protokole, kuris surašomas po posėdžio. Minėto įvykio nepamena, negali pasakyti kodėl buvo padarytas įrašas, kad L. P. paskirtas į 4 būrį. Galėjo būti, kad po komisijos posėdžio jam atsisakius eiti į 4 būrį komisija paskyrė jį į 1 būrį, o ji savo jau padaryto į rašo dėl paskyrimo į 4 būrį vėliau neištaisė.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog pareiškėją turėjo paskirti į 4 būrį, nes Individualioje nuteistojo kortelėje yra 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistės A. J. 2020-05-05 įrašas, jog atsižvelgus į nuteistojo prašymą, nuteistasis buvo perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į 4 būrį, teismas pažymi, kad sprendimą dėl nuteistojo paskyrimo į konkretų būrį priima pataisos įstaigos administracijos įgalioti pareigūnai ir tai yra jų diskrecijos teisė, o ne būrio specialistė, todėl minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pripažinti, kad jis neteisėtai buvo perkeltas į 1 būrį.

Teismas pažymi, kad nuteistųjų paskyrimas į konkrečią kamerą (būrį) yra įstatymuose reglamentuotas pataisos įstaigos administracijos nuteistojo atžvilgiu priimamas sprendimas, kurio priėmime dalyvauja įstaigos direktoriaus įsakyme sudarytos komisijos nariai (Komisija). BVK nenustato, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar kameras vyktų pagal jų pasirinkimą, nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams. Be to, pareiškėjo paskyrimas į 1 būrį, net nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo būti paskirtas į 1 ar į 4 būrį, pats savaime nėra susijęs su jo saugumo neužtikrinimu, nes pareiškėjas visą laiką kėlė klausimą tik dėl jo nesaugumo 5 būryje, bet ne 1 būryje.

Iš asmens byloje esančių L. P. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas atsisakydavo eiti į administracijos paskirtą 5 būrį, nes jam kyla grėsmė, tačiau duomenų, kad pareiškėjas buvo išreiškęs atsisakymą atlikti bausmę 1 būryje dėl grėsmės jo saugumui šiame būryje byloje nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 1 būryje vyrauja kastos, o 4 būryje jis turi draugų, todėl norėjo, kad į jį būtų paskirtas. Toks pareiškėjo prašymas vertintinas labiau kaip pageidavimas bausmę atlikti jo pasirinktame būryje, o ne prašymas neskirti į konkretų būrį dėl nesaugumo. Teisės aktai nenumato, jog atsakovas privalo tenkinti kiekvieno prašančiojo pageidavimą bausmę atlikti jo pasirinktame būryje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Marijampolės PN 1 būryje kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusiteikę prieš pareiškėją, ar kad nuteistieji minėtame būryje laikytųsi subkultūros. Taip pat nėra duomenų, kad administracija turėjo duomenų apie galimas grėsmes pareiškėjo saugumui 1 būryje. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas teisės aktais nėra įpareigotas kartu laikyti tik tokius asmenis, kurių vertybės ar požiūriai įvairiais gyvenimo klausimais sutampa (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-457-1062/2021).

Pagal tuo metu galiojusią BVK 70 straipsnio 6 dalies redakciją, jeigu nuteistasis raštu prašo dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis, pasinaudodamas BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe, būtų teikęs prašymą laikyti jį izoliuotą nuo kitų 1 būrio nuteistųjų ar būtų raštu atsisakęs eiti į 1 būrį, todėl darytina išvada, jog apgyvendinant jį šiame būryje Marijampolės PN administracija nesukūrė jam nesaugių sąlygų ir nesukėlė pavojaus pareiškėjo saugumui perkeliant jį į 1 būrį. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo atlikti bausmę 5 būryje buvo įvertinti ir į šį būrį jis nebuvo grąžintas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad skiriant pareiškėją į 1 būrį buvo laikomasi tiek LR bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 13 punkto reikalavimų, todėl pareiškėjo skyrimas į 1 būrį laikytinas teisėtu ir atsakovo neteisėti veiksmai dėl tinkamo saugumo užtikrinimo pareiškėjui šiuo atžvilgiu nekonstatuotini, nes atsakovas neturėjo jokių duomenų apie galimas grėsmes pareiškėjui 1 būryje.

Byloje esantys įrodymai - VšĮ Vilkaviškio ligoninės stacionaro epikrizės įrašas patvirtina, kad 2020-05-05, 21.45 val. pareiškėjas buvo pristatytas į Vilkaviškio ligoninę, pareiškėjui diagnozuota pilvo sienos žaizda (b. l. 13-14).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo svarbu nustatyti, ar Marijampolės PN turėjo informacijos bei žinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių pusės, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto, be to, ar, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Apsaugos ir priežiūros instrukcija), kurios 11.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.

Kaip anksčiau paminėta, VšĮ Vilkaviškio ligoninės stacionaro epikrizės įrašas patvirtina, kad 2020-05-05, 21.45 val. pareiškėjas buvo pristatytas į Vilkaviškio ligoninę, pareiškėjui diagnozuota pilvo sienos žaizda (b. l. 13-14). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2020-05-21 Specialisto išvadoje Nr. G 250/2020 (09) nurodyta, kad L. P. klinikiniais duomenimis konstatuota kiauryminis durtinis pjautinis pilvo sienos sužalojimas buvo padarytas kietu plokščiu, smailiu, duriančiai pjaunančio tipo įrankiu. Konstatuotas kūno sužalojimas, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. L. P. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2020-05-05. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį, kad Specialisto išvadoje Nr. G250/202(09) nurodyta, kad L. P. konstatuotą kūno sužalojimą galėjo pasidaryti ir pats. L. P. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š.-P. 2020-10-28 nutarimu, buvo sustabdytas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. dėl L. P. sužalojimo 2020-05-05. Nutarime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, todėl ikiteisminis tyrimas sustabdytas (baudžiamoji byla Nr. 04-0-00030-20).

Teismo vertinimu, minėtų įrodymų pakanka konstatuoti faktą, kad pareiškėjas 2020-05-05 patyrė sužalojimą, tačiau nepakanka vienareikšmiškai išvadai, jog pareiškėją dėl priešiško nusistatymo tikrai sužalojo kitas su juo būryje buvęs nuteistasis. Ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatytas joks konkretus tą padaręs asmuo (asmenys), o nurodyti liudytojų parodymai ir specialisto išvada apie galimybę pačiam pasidaryti konstatuotą pilvo sužalojimą neleidžia atmesti galimybės, jog pareiškėjas susižaloji pats. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo neabejotinai konstatuoti, kad valstybė pareiškėjo neapsaugojo nuo kito nuteistojo smurto, nes nėra pakankamų įrodymų vienareikšmiškai išvadai, kad pareiškėjas buvo sužalotas kito nuteistojo.

Tačiau esminė aplinkybė šioje byloje yra tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, dėl galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei 1 būryje. Tai reiškia, kad Marijampolės PN nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų 1 būryje, kuriame įvyko aptariamas įvykis.

Nors pareiškėjas nurodo, kad 2020-05-04 kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas paskirti pareiškėją į 4 būrį, tačiau vien aplinkybė, kad pareiškėjas buvo teikęs tokį prašymą savaime nereiškia jam kilusios grėsmės 1 būryje, nes apie galimas grėsmes šiame būryje pareiškėjas administracijai nebuvo nurodęs. Jis atsisakė gyventi tik 5 būryje, į kurį jis ir nebuvo grąžintas. Todėl Marijampolės PN neturėjo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir nuteistųjų 1 būryje. Byloje nenustatyta, kad Marijampolės PN žinojo ar turėjo žinoti apie kitų nuteistųjų keliamą grėsmę pareiškėjui, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas prieš pareiškėją, kad pagal Instrukcijos 11.15 punkto nuostatas privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN pareigūnai veikė aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) susijusių su pareiškėjo saugumo neužtikrinimu, nes į 5 būrį, kuriame gyventi jis atsisakė dėl nesaugumo, pareiškėjas grąžintas nebuvo, o jokių duomenų apie galimas grėsmes jo saugumui 1 būryje pareiškėjas administracijai nebuvo nurodęs.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Marijampolės PN neteisėti veiksmai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas. Konstatavus, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Toks nagrinėjamo ginčo vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1188/2014, 2016 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-833-624/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.