Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės OU ,,Victoria Shipping“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Garant Diving“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-250-524/2021 pagal ieškovės OU „Victoria Shipping“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garant Diving“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant Diving“ priešieškinį ieškovei OU „Victoria Shipping“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė (subrangovė) su atsakove (rangove) 2017 m. gruodžio 5 d. sudarė subrangos sutartį dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų atlikimo. Ieškovė prie Klaipėdos uosto 67, 68 krantinių preliminariai turėjo iškasti 12 000 m³ dugno grunto, kaina – 12,62 Eur už 1 m³, iš viso 151 440 Eur (be PVM). Atsakovė avansinį mokėjimą (35 000 Eur) pervesti pavėlavo, tačiau ieškovė darbus pradėjo vykdyti iš karto po sutarties pasirašymo. Ieškovė kiekvieną dieną perduodavo operatyvinius duomenis elektroniniu būdu atsakovei apie iškasto grunto kiekį. Atsakovė vykdė nuolatinę rangos darbų kontrolę ir galėjo duoti nurodymus ieškovei. Sutarties vykdymo metu atsakovė nurodymų nedavė ar pastabų (pretenzijų) ieškovei nereiškė. Ieškovė darbus pagal sutartį baigė 2018 m. vasario 2 d. ir apie tai raštu informavo atsakovę, paprašė atlikti batimetrinius matavimus, kurių pagrindu nustatoma, ar įvykdytas uosto dugno gilinimas atitinka techninę užduotį ir projektą. Atsakovė privalėjo per 10 dienų nuo darbų pabaigimo atlikti batimetrinius matavimus, tačiau matavimai atlikti tik 2018 m. vasario 21 d., o matavimų žemėlapis išduotas 2018 m. vasario 23 d. Matavimų rezultatas patvirtino, kad ieškovė tinkamai atliko uosto dugno gilinimo darbus ir pasiekė techninėje užduotyje nustatytą 14,50 m gylį. Atsakovė per 5 darbo dienas privalėjo priimti iš ieškovės darbus ir pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė tik 2018 m. kovo 2 d. Akte atsakovė nenurodė defektų, nepareiškė pretenzijų, patvirtino, kad ieškovė techninę užduotį įvykdė 2018 m. vasario 2 d. Ieškovė paprašė atsakovės per 7 dienas apskaičiuoti iškasto grunto kiekį ir paruošti pažymą apie atliktų darbų kainą, tačiau atsakovė iki šiol nėra paruošusi minėtų dokumentų, todėl ieškovė skolos sumą nustato remdamasi operatyviniais iškasto grunto duomenimis, kuriuos teikė atsakovei kasdien elektroniniu būdu. Ieškovė, pagal operatyvinius duomenis, iškasė 19 283 m³ grunto. Tik po ilgų derybų atsakovė sumokėjo už 9 800 m³ grunto, bendra suma – 123 676 Eur, įskaitant 35 000 Eur avansą, todėl skola ieškinio padavimo dieną yra 119 675,46 Eur. Ieškovė taip pat paskaičiavo netesybas pagal sutartį – 11 608,52 Eur (485 dienos x 119 675,46 Eur x 0,02 proc.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų ir proceso kalbos taisyklių (ne)pažeidimo

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. spalio 12 d. pirmosios instancijos teisme vyko žodinis teismo posėdis, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės. Posėdyje dalyvavo ieškovės atstovai: advokato padėjėja, advokatė ir ieškovės vadovas V. D. (dalyvavo vaizdo konferencijos būdu), taip pat dalyvavo atsakovės atstovai ir vertėja. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teismo posėdyje ieškovės atstovas V. D. nurodė neišgirdęs dalies atsakovės, liudytojo parodymų, todėl teisėja ieškovės atstovui iš esmės pakartojo, kas minėtų asmenų buvo pasakyta, taip pat teisėja nurodė ieškovės atstovui, kad jis turės galimybę perklausyti posėdžio garso įrašą ir nustatęs poreikį, galės papildomai pateikti klausimus.

10. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad 2020 m. spalio 12 d. posėdyje bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo baigtas, žodiniai teismo posėdžiai taip pat vyko 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. sausio 5 d. Taigi, ieškovei ir jos atstovams buvo sudarytos tinkamos sąlygos aktyviai dalyvauti procese, pateikti klausimus ar pastabas raštu iki kito posėdžio ar tokius klausimus ar pastabas pateikti vėliau vykusių žodinių posėdžių metu.

11. Papildomai pažymėtina, kad 2020 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu ieškovei atstovavo ne tik jos vadovas, tačiau ir advokato padėjėja bei advokatė, o pagal CPK 51 straipsnio 2 dalį atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Minėtos atstovės galėjo užduoti klausimus tiek atsakovės atstovams, tiek paaiškinti ieškovės vadovui jo neišgirstų paaiškinimų turinį ir pateikti papildomus klausimus ar paaiškinimus. Todėl, ieškovei esant atstovaujamai trijų atstovų, iš kurių tik vienas pareiškė teismo posėdžio metu neišgirdęs tam tikrų nurodomų aplinkybių, kuris vėliau nesinaudojo teise papildomai užduoti klausimus raštu ar kitų teismo posėdžio metu, nėra pagrindo teigti, kad galėjo būti pažeistos ieškovės procesinės teisės.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ieškovės teisės, susijusios su proceso kalbos taisyklių laikymusi pirmosios instancijos teisme, nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė ir kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinių skundų ribas. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės priešieškinis ieškovei dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės prašymo priimti naujus įrodymus

14. Ieškovė 2021 m. lapkričio 25 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti papildomus paaiškinimus ir priimti naujus įrodymus: 1) 2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovės ieškinį atsakovei Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-803-642/2021; 2) 2021 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymą; 3) susirašinėjimą el. paštu.

15. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 50 punktas).

16. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis), dėl to nėra būtinybės į šią bylą teikti 2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovės ieškinio atsakovei, priimto ir nagrinėjamo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-803-642/2021. Tiek apeliacinės instancijos teismui, tiek atsakovei, šis procesinis dokumentas pasiekiamas naudojantis „Liteko“. Be to, ieškovės pateikiamas ieškinys atsakovei minėtoje byloje savaime neįrodo ieškovės siekiamo įrodyti atsakovės nesąžiningumo sutartiniuose santykiuose, o įrodo tarp šalių egzistuojant dar vienam ginčui, dėl kurio nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

19. Teisėjų kolegija pastebi, kad didžioji dalis ieškovės pateikiamo susirašinėjimo el. paštu yra rusų kalba. Ieškovė pateikė tik vieno el. laiško patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, tačiau kitų el. laiškų vertimai nėra pateikti (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Termino ieškovei pašalinti įrodymų trūkumus – pateikti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą el. laiškų vertimą į lietuvių kalbą – nustatymas šioje proceso stadijoje užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, ieškovė aiškiai nenurodo, kaip konkrečiai pateikiamas susirašinėjimas gali patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingas aplinkybės. Minėtas susirašinėjimas galėtų patvirtinti tik šalių bendravimą dėl kitų nei ginčo projektų, tačiau ne atsakovės nesąžiningumą vykdant šiame ginče nagrinėjamus šalių sutartinius įsipareigojimus. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktų el. laiškų nėra pagrindo priimti į bylą ir vertinti jų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

20. Taip pat ieškovė prašo priimti dar vieną naują įrodymą – 2021 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymą. Ieškovės teigimu, ji pastebėjo, kad į bylą nepateikė apmokėjimo už advokato paslaugas dokumento, todėl jį teikia papildomai. Šį įrodymą apeliacinės instancijos teismas priima, kadangi šis įrodymas nėra skirtas apeliacinio skundo argumentams dėl ginčo esmės pagrįsti, šio įrodymo priėmimui netaikytinas CPK 314 straipsnis, o taikoma CPK 98 straipsnio 1 dalis. Nors dalis ieškovės pateikiamo mokėjimo nurodymo sudaryta rusų kalba, tačiau iš jame lietuvių kalba pateiktų duomenų aišku, kad ieškovė apmokėjo savo advokatei už apeliacinio skundo parengimą šioje byloje, todėl šis įrodymas pagrindžia ieškovės išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant apeliacinį skundą ir yra priimamas į bylą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų šiai bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir bylai teisingai išnagrinėti, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų dokumentų nepriima (išskyrus įrodymo apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas), jų nevertina nagrinėjant bylą iš esmės ir bylą nagrinėja pagal tuos pačius įrodymus, kaip ir pirmosios instancijos teismas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22. 2017 m. gruodžio 5 d. šalys sudarė subrangos sutartį dėl Klaipėdos uosto dugno gilinimo darbų. Ieškovė prie uosto 67, 68 krantinių turėjo atlikti dugno gilinimo darbus, apytiksliai iškasti 12 000 m³ grunto. Ieškovei perduota užsakovės techninė užduotis, kurioje nurodyta atlikti krantinių Nr. 67 ir 68 dugno gilinimo ir valymo darbus iki -14,50 m altitudės. Sutarties II dalies 4 punkte nurodyta, jog prie sutarties pridedamos techninės užduotys. Sutarties IV dalies 5 punkte susitarta, kad atsakovė sumokės 12,62 Eur už 1 m³ grunto ištraukimą ir pristatymą į jūrinį sąvartyną. Sutarties IV dalies 6 punkte nurodyta, kad pirminė sutarties suma – 151 440 Eur be PVM (12,62 Eur x 12 000 m³). Sutarties III dalyje detalizuotas darbų priėmimas, nurodyta, kad atsakovė, gavusi ieškovės pranešimą apie darbų pabaigą, atlieka batimetrinius matavimus, po jų atsakovė per 7 kalendorines dienas suskaičiuoja perdirbto grunto kiekį ir praneša ieškovei. Šiuo atveju atsakovė priima dugno gilinimo darbus, atliktus tinkamai, pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas, pateiktas ieškovės per 3 kalendorines dienas nuo atsakovės pranešimo gavimo apie darbus, atliktus tinkamai, momento.

23. Atsakovė 2017 m. gruodžio 22 d. ieškovei sumokėjo 35 000 Eur avansą. Šalys 2018 m. kovo 2 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, jame nurodyta, jog dugno gilinimo darbai baigti 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 23 d. atsakovei perduotas batimetrinių matavimų dugno gilinimo darbų atlikimo tarpinis žemėlapis. Šalys šiame akte pretenzijų nenurodė, kito darbų priėmimo–perdavimo akto nesudarė.

24. Užsakovė 2018 m. gegužės 28 d. pateikė informaciją, kad pagal atliktus batimetrinius matavimus nustatytos apie 150 m³ neiškasos iki projektinio gylio. Apie tai el. paštu informuota ieškovė. Atsakovė 2018 m. liepos 30 d. informavo ieškovę apie galutinius iškasto grunto kiekius, kurie, pagal VšĮ Pajūrio tyrimo planavimų instituto atliktus batimetrinius matavimus, sudarė 9 799 m³. Atsakovė paprašė ieškovės pateikti sąskaitą atliktiems darbams apmokėti. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. pagal atsakovės pateiktus duomenis išrašė sąskaitą faktūrą už 9 800 m³ grunto iškasimą. Atsakovė pagal šią sąskaitą atsiskaitė.

Dėl byloje pareikštų reikalavimų ir apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos

25. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl 119 675,46 Eur skolos, 11 608,52 Eur netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovei dėl 87 779,22 Eur nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį tiek priešieškinį atmetė. Byloje pateikti du – ieškovės ir atsakovės – apeliaciniai skundai, kuriais kiekviena iš šalių nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmesti šalies byloje pareikšti reikalavimai priešingai šaliai. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys, tuomet dėl sprendimo dalies, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą už dugno gilinimo darbus

26. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl 119 675,46 Eur skolos už uosto dugno gilinimo darbus priteisimo iš atsakovės grindė teigdama, kad vykdydama sutartį ieškovė iškasė iš viso 19 283 m³ grunto, tačiau atsakovė su ja atsiskaitė tik už 9 800 m³ grunto iškasimą, todėl atsakovės skola ieškovei sudaro 119 675,46 Eur ((19 283 m³ - 9 800 m³) x 12,62 Eur). Ieškovė iškasto grunto kiekį paskaičiavo remdamasi operatyviniais iškasto grunto duomenimis (kasdieninėmis ataskaitomis).

27. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė nustatęs, kad ieškovė aplinkybės, jog ji iškasė 19 283 m³ grunto, neįrodė, nes ieškovės nurodomos kiekvienos dienos ataskaitos nėra leistini ir pakankami įrodymai šiai aplinkybei nustatyti, o ieškovės nurodomi duomenys jos ataskaitose nenuginčija nurodyto kiekio, apskaičiuoto remiantis batimetriniais matavimais.

30. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus.

31. Šalių sutarties nuostatos patvirtina, kad sutartyje 1 m³ grunto iškasimo kaina apibrėžta konkrečia suma – 12,62 Eur, o sutartas iškasti grunto kiekis nustatytas apytikslis (12 000 m³), pirminė sutarties suma 151 440 Eur be PVM (12,62 Eur x 12 000 m³) (sutarties IV dalies 6 punktas). Sutarties I dalies 4 punkte nustatyta, kad faktinė darbų apimtis gali skirtis nuo preliminarios ir nustatoma pagal darbų rezultatus, remiantis matavimais, kuriuos rangovė atliko dalyvaujant subrangovės atstovui prieš ir po darbų pabaigos.

32. Kadangi sutartyje 1 m³ grunto iškasimo kaina apibrėžta konkrečia suma (12,62 Eur), o sutartas iškasti grunto kiekis nustatytas apytikslis, konstatuotina, kad šalys sutartyje susitarė dėl fiksuoto įkainio kainodaros. Todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis CK 6.653 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad sutarties kainos keitimas draudžiamas, kai sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina. Šalys sutartyje numatė tik apytikslius darbų kiekius, o sutarties suma vertintina ne kaip konkreti, o preliminari, kuri gali kisti priklausomai nuo faktiškai iškasto grunto kiekio. Aplinkybė, kad sutartyje tiesiogiai numatyta, jog sutarties kaina gali būti didinama (sutarties IV dalies 6 punktas), tačiau tiesiogiai nenurodyta, kad sutarties kaina gali būti mažinama, nereiškia atsakovės įsipareigojimo, net ir faktiškai esant iškastam mažesniam nei 12 000 m³ grunto kiekiui, sumokėti ne mažiau nei sutartyje nurodytą sumą – 151 440 Eur be PVM. Kadangi šalių sutarties kainodara – fiksuoto įkainio, – o sutarties kaina (151 440 Eur be PVM) tik preliminari, darytina išvada, kad faktiškai atsakovės ieškovei pagal sutartį mokėtina suma nustatoma pagal darbų rezultatus ir gali būti tiek mažesnė, tiek ir didesnė nei preliminari sutarties kaina, konkrečią sumą nustatant remiantis matavimais (sutarties I dalies 4 punktas).

33. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas atsakovės iškasto grunto kiekio dokumentus – kasdienes iškasto grunto ataskaitas – spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų vertino kaip tinkamus įrodymus, o vertindamas ieškovės reikalavimus tokius pačius dokumentus vertino priešingai ir konstatavo, kad ieškovės nurodomos ataskaitos nėra leistini ir pakankami įrodymai. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai prieštaringai vertina tuos pačius duomenis, o elektroninės kasdienės ataskaitos apie iškasto grunto kiekį yra dokumentai, numatyti sutarties V dalies 3 punkte ir teismas nepagrįstai ataskaitas vertino kaip neleistiną įrodymą.

34. Sutarties III dalies 3 punkte ir IV dalies 3 punkte suformuluotos nuostatos, kad su ieškove atsiskaitoma po atsakovės atliktų batimetrinių matavimų ir po jų atlikimo atsakovė suskaičiuoja iškasto grunto kiekį. Be to, pagal Taisyklių, kuriomis turėjo vadovautis šalys, susitardamos dėl darbų atlikimo Klaipėdos uoste, 13 punktą, kasamo grunto kiekis skaičiuojamas pagal uosto direkcijos atliktus uosto akvatorijos vidutinių gylių batimetrinius matavimus. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad rangovas, užbaigęs vykdyti gilinimo darbus ir atlikęs uosto akvatorijos gylių matavimus, raštu apie tai informuoja uosto direkciją ir pateikia atliktus gilinimo darbus patvirtinantį gylių batimetrinių matavimų planą. Taisyklių 19 punkte įtvirtinta, kad ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų (esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms) nuo rangovo rašytinio pranešimo apie gilinimo darbų užbaigimą, uosto direkcija atlieka gylių batimetrinius matavimus, vykdant tralavimą standžiu hidrografiniu tralu arba kalibruotu daugiaspinduliniu echolotu. Pagal uosto direkcijos atliktų gylių batimetrinių matavimų rezultatus nustatoma atliktų gilinimo darbų apimtis.

35. Dėl minėtų sutarties ir Taisyklių nuostatų vertintini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad iškasto grunto kiekis pagal sutartį gali būti apskaičiuojamas vertinant kasdienines ataskaitas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė pareiga atsakovei teikti atlikto kiekvieną dieną darbo ataskaitą (sutarties V dalies 3 punktas), sietina su sutarties VI dalies 4 punktu, numatančiu atsakovės pareigą prižiūrėti darbų eigą ir kontroliuoti jų atlikimą. Be to, ieškovė pateikė kasdienes ataskaitas rusų kalba, be vertimo į lietuvių kalbą, todėl šios ataskaitos net ir negali būti tinkami įrodymai civiliniame procese (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovė teigia, kad ji iškasė 19 283 m³ grunto, o ne 9 799 m³, tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šios aplinkybės ieškovė neįrodė, nes ieškovės nurodomos kiekvienos dienos ataskaitos nėra leistini ir pakankami įrodymai šiai aplinkybei nustatyti – kaip jau minėta, faktiškai iškasto grunto kiekis, pagal kurį atsiskaitoma, paskaičiuojamas remiantis tik užsakovės patvirtintais batimetriniais matavimais.

36. Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo svarbu ir tai, kad atsakovė taip pat buvo rangovė pagal kitą sutartį, sudarytą su generaline rangove AB ,,BMGS“. Krantinių gilinimo darbai buvo atliekami pagal užsakovės parengtą techninę užduotį ir atsakovės ieškovei pateiktą techninį dugno gilinimo projektą (sutarties I dalies 3 punktas ir II dalies 4 punktas). Techninėje užduotyje nustatyta, kad, norint pasiekti projektinį -14,50 m gylį, iš viso reikia iškasti apie 23 271 m³ grunto.

37. Atsakovė į bylą pateikė užsakovės užsakytus batimetrinius matavimus, generalinės rangovės ir atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. gilinimo darbų priėmimo–perdavimo aktą, 2018 m. lapkričio 14 d. užsakovės raštą, kurie įrodo, kad bendras krantinėse Nr. 67 ir 68 iškasto grunto kiekis sudaro 22 259 m³, šį kiekį sudaro subrangovės OU „Baltic Techservice“ (10 900 m³), ieškovės (9 799 m³) ir atsakovės (1 560 m³) atliktų darbų rezultatas.

38. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė darbus tęsė po kitos subrangovės OU „Baltic Techservice“, kuri darbus vykdė iki 2017 m. lapkričio 20 d. ir iškasė 10 900 m³ grunto, todėl ieškovė, sudarydama 2017 m. gruodžio 5 d. sutartį su atsakove, neturėjo pagrindo tikėtis, kad sutarties suma galėtų gerokai viršyti pirminę sutarties sumą – 151 440 Eur su PVM, ypač atsižvelgiant į preliminarų iškastino grunto kiekį, nurodytą techninėje užduotyje. Aplinkybę, kad ieškovei apie ankstesnės subrangovės darbus objekte buvo žinoma, patvirtina tai, kad pati ieškovė kartu su dubliku pirmosios instancijos teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakovės subrangos sutartį su OU „Baltic Techservice“. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad prieš ieškovę objekte gilinimo darbus vykdė OU „Baltic Techservice“, o darbų tęstinumui užtikrinti ir likusio iškasti grunto kiekiui paskaičiuoti atlikti 2017 m. lapkričio 12 d. batimetriniai matavimai, pagal kuriuos paskaičiuotas preliminarus ieškovei likusio iškasti grunto kiekis, nurodytas sutartyje.

39. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2018 m. liepos 30 d. informavo ieškovę apie galutinius iškasto grunto kiekius, kurie, pagal VšĮ Pajūrio tyrimo planavimų instituto atliktus batimetrinius matavimus, sudarė 9 799 m³, atsakovė taip pat paprašė ieškovės pateikti sąskaitą. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. pagal atsakovės pateiktus duomenis išrašė sąskaitą faktūrą, kurios sumą apskaičiavo pagal iškasto grunto kiekį – 9 800 m³, nepateikusi prieštaravimų. Taigi, ieškovei apmokėta remiantis iškasto grunto skirtumu, kuris susidaro vertinant kiekius pagal 2017 m. lapkričio 12 d. ir 2018 m. kovo 26 d. atliktų batimetrinių matavimų duomenis. Minėti įrodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovė pati vertino, jog tinkami darbų apimčiai nustatyti yra būtent batimetrinių matavimų metų gauti duomenys, o ne kasdienių ataskaitų duomenys. Nors, kaip bus toliau nurodoma šioje nutartyje, 2018 m. kovo 26 d. atliktų batimetrinių matavimų duomenys nėra pakankamai patikimi, kad jais remiantis būtų galima tiksliai nustatyti, koks konkretus grunto kiekis buvo iškastas būtent ieškovės, tačiau ieškovės nurodomi kasdienių ataskaitų duomenys šių aplinkybių taip pat patikimai pagrįsti negali.

40. Pasisakant dėl bylos šalių aptariamų batimetrinių matavimų, kuriuos, kaip galima suprasti iš šalių procesinių dokumentų turinio, 2018 m. vasario 21 d. atliko P. U. ir pagal kuriuos žemėlapis išduotas 2018 m. vasario 23 d., matyti, kad, kaip nurodė pats P. U. 2020 m. rugpjūčio 24 d. el. laiške ieškovei, šiuos matavimus užsakė atsakovės vadovas. Šių matavimų žemėlapis paminėtas ir 2018 m. kovo 2 d. darbų priėmimo–perdavimo akte, tačiau byloje nėra duomenų, kad iškasto grunto kiekis būtų paskaičiuotas remiantis šiais matavimais, ar jų pagrindų atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl nepasiekto gylio, taip pat nėra duomenų, kad šiuos matavimus būtų pripažinusi užsakovė. Byloje pateikti 2018 m. vasario 21 d. atliktų batimetrinių matavimų pjūvio 3D formatu duomenys, tačiau iš šių duomenų nėra aišku, kada matavimai atlikti ar kas juos atliko, todėl bylai reikšmingų aplinkybių dėl iškasto grunto kiekio šie duomenys neįrodo.

41. Pasisakant dėl ieškovės apeliacinio skundo argumento, kad teismas priešingai vertino kasdienines ataskaitas, sprendžiant dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, pažymėtina, kad, kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų turinio, priešingai nei ieškovė, atsakovė ataskaitomis dėl iškasto grunto kiekių šioje byloje nesirėmė, ieškovės iškasto grunto kiekius vertino ir skaičiavo tik pagal 2018 m. kovo batimetrinius matavimus. Kaip galima suprasti iš atsakovės argumentų, ataskaitos pridėtos prie atsakovės priešieškinio kaip papildomas dokumentas prie sąskaitos faktūros, kuria patvirtinamas tik faktas, kad išnuomota žemsiurbė tikrai dirbo, o atsakovės iškasto grunto kiekius atsakovė priešiekinyje grindė užbaigtų gilinimo darbų aktu ir užsakovės pateiktu batimetrinių matavimų prie krantinių gylių kopija. Be to, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nesirėmė kasdieninėmis ataskaitomis spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priešingai vertino tuos pačius įrodymus.

42. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės pateikti batimetriniai matavimai, kuriuose yra pateikti kiekvieno subrangovo iškasto grunto kiekiai, lieka nenuginčyti kitais ieškovės matavimais, todėl nėra pagrindo spręsti apie didesnį kiekį ieškovės iškasto grunto nei nurodyta 2018 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitoje faktūroje. Kadangi ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl skolos už darbus priteisimo iš atsakovės pagrįstumo, nėra pagrindo patenkinti ir ieškovės išvestinių reikalavimų dėl netesybų ir palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus, ieškovei neįrodžius jos ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės nuostolių atlyginimą

43. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 87 779,22 Eur nuostolių atlyginimą, teigdama, kad ieškovė neatliko dalies darbų pagal sutartį (nepasiekė projektinio gylio ir neįvykdė techninės užduoties), todėl atsakovei teko pačiai pabaigti ieškovės nebaigtus darbus, o dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo atsakovė patyrė nuostolių.

44. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį atmetė nustatęs, kad ieškovei nebuvo nurodyta konkreti užduotis sutarties prieduose, o ieškovė įsipareigojo tik apytiksliai iškasti 12 000 m³ grunto, sutartyje nedetalizuojant kitokių sutartinių darbų parametrų. Teismas taip pat nurodė, kad batimetriniuose matavimuose, atliktuose 2018 m. kovo 26–30 d., 2018 m. gegužės 24 d., negali būti tiksliai užfiksuoti atsakovės įrodinėjami ieškovės darbo trūkumai dėl grunto neiškasimo 14,50 m gylyje 1,5–2 m atstumu nuo krantinių, nes šie matavimai atlikti pažeidžiant Taisyklėse bei sutartyje nustatytus terminus.

45. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovė neatliko sutartyje numatytų darbų, kuriuos teko pabaigti atsakovei, dėl to atsakovė patyrė nuostolių, kuriuos tenka atlyginti sutarties tinkamai neįvykdžiusiai ieškovei.

46. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai, todėl krantinių Nr. 67 ir 68 gilinimo darbų techninė užduotis, kuri ieškovei pateikta kartu su sutartimi, yra šalių sutarties dalis (sutarties I dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagal sutarties turinį ir priedus galėjo aiškiai suprasti, ko iš jos tikimasi. Pagal sutartį ieškovė prie 67, 68 krantinių turėjo atlikti dugno gilinimo darbus, apytiksliai iškasti 12 000 m³ grunto, kartu su sutartimi ieškovei perduota užsakovės techninė užduotis, kurioje nurodyta atlikti krantinių Nr. 67 ir 68 dugno gilinimo ir valymo darbus iki -14,50 m altitudės, taip pat perduotas techninis dugno gilinimo darbų projektas (sutarties II dalies 4 punktas). Techninėje užduotyje tiksliai pažymėtas plotas, kuriame turi būti pasiektas konkretus gylis. Taigi, nors ir nėra pažymėta, koks konkretus subrangovas, kokiame plote turi vykdyti dugno gilinimo darbus, tačiau ieškovė galėjo aiškiai suprasti, kad ieškovė techninėje užduotyje nurodytame plote turi siekti projektinio gylio, o tokiai užduočiai pasiekti, tikėtina, kad reikės iškasti apie 12 000 m³ grunto. Todėl vertintina kaip neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei užduotis buvo apibrėžta tik apytiksliu iškastino grunto kiekiu (12 000 m³), o ne pasiektinu projektiniu gyliu konkrečiame akvatorijos plote.

47. Tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį. Atsakovei, siekiančiai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ieškovei, teko procesinė našta įrodyti ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas.

48. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

49. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

50. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl vietomis ties krantinėmis Nr. 67 ir 68 nepasiekto 14,50 m gylio įrodytos bylos medžiaga – liudytojo R. D. parodymais, schema, kuri paruošta pagal 2018 m. gegužės 24 d. batimetrinius matavimus, t. y. pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad minėti duomenys patvirtina, jog tam tikrose vietose dugno gilinimo darbų plote buvo nepasiektas projektinis gylis. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybės, jog atsakovės nurodomos neiškasos padarytos ieškovei netinkamai vykdant subrangos sutartį, atsakovė neįrodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta dėl toliau nurodomų motyvų.

51. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. CK 6.694 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams.

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

53. Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. kovo 2 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, jame aiškiai nurodė, jog dugno gilinimo darbai baigti 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 23 d. atsakovei perduotas batimetrinių matavimų dugno gilinimo darbų atlikimo tarpinis žemėlapis. Šalys šiame akte pretenzijų nenurodė, kito darbų priėmimo–perdavimo akto nesudarė.

54. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pritarti atsakovės teiginiui, kad 2018 m. kovo 2 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo tarpinis dokumentas, skirtas užfiksuoti ieškovės technikos laikiną išvežimą iš objekto ir įtvirtinti darbų vykdymo terminus. Toks atsakovės teiginys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neteisingas, kadangi pačiame akte konstatuojama dugno gilinimo darbų pagal techninę užduotį pabaiga. Be to, pati šalių sutartis nenumatė tarpinių darbų atlikimo, nenustatė ir tarpinių darbų perdavimo atsakovei. Byloje taip pat yra pateiktas 2018 m. kovo 13 d. atsakovės el. laiškas generalinei rangovei, kuriame atsakovė pripažino, kad dugno gilinimo darbai ties 67 ir 68 krantinėmis pagal užsakovės užduotį baigti, pasiektas projektinis 14,50 m gylis ir už šių darbų tinkamą įvykdymą atsakovė paprašė generalinės rangovės apmokėti. Šiuo laišku atsakovė taip pat pripažino, kad ji laiku neatliko kranto spynų nuplovimo darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2018 m. kovo 2 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu atsakovė priėmė ieškovės dugno gilinimo darbus ir tai buvo galutinis, o ne tarpinis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, kaip ir šalys susitarė sutarties III dalies 3 punkte.

55. Sutarties III dalies 7 punkte šalys susitarė, kad faktiškai atliktų dugno gilinimo darbų kokybė ir leidžiamos perviršio apimtys, nurodytos techninėje užduotyje, nustatomos vadovaujantis rangovės batimetriniais matavimais ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų (esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms) po pranešimo subrangovei apie dugno gilinimo darbų pabaigą. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų (esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms) nuo rangovo rašytinio pranešimo apie gilinimo darbų užbaigimą, uosto direkcija atlieka gylių batimetrinius matavimus, vykdant tralavimą standžiu hidrografiniu tralu arba kalibruotu daugiaspinduliniu echolotu. Liudytojas R. D. (uosto hidrografijos vadovas) pirmosios instancijos teisme nurodė, kad batimetriniai matavimai turi būti padaryti per 14 dienų. Taip pat tiek liudytojas, tiek šalys nurodė, kad ties krantinėmis Nr. 67 ir 68 vyrauja srovės, galinčios sunešti gruntą, taip pat gruntas gali judėti nuo laivų propelerių ir kitų veiksnių, todėl batimetriniai matavimai turi būti atliekami kaip įmanoma greičiau po gilinimo darbų baigimo. Šiuo atveju, nors darbus pagal sutartį ieškovė baigė 2018 m. vasario 2 d., tačiau batimetriniai matavimai, kurių pagrindu atsakovė skaičiavo faktiškai iškasto grunto kiekį, atlikti tik 2018 m. kovo 26-30 d.

56. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2018 m. vasarį dėl nepalankių gamtinių sąlygų negalėjo atlikti batimetrinių matavimų. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie 2018 m. vasarį buvusias meteorologines sąlygas Klaipėdos uoste, kad 2018 m. vasarį vyravo minusinė temperatūra, taip pat pateikė nuotrauką, iš kurios matyti uosto vieta padengta ledu. Pirmosios instancijos teismas dėl šių atsakovės pateiktų įrodymų nepasisakė, tačiau kaip matyti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos, joje nurodytos tik 2018 m. vasario meteorologinės sąlygos, tačiau nėra duomenų ir dėl 2018 m. kovo, nors batimetriniai matavimai atlikti tik 2018 m. kovo gale, taigi, nėra aišku, kodėl atsakovė delsė atlikti ieškovės iškasto grunto matavimus ir beveik visą 2018 m. kovą. Pateikta nuotrauka aplinkybių dėl netinkamų meteorologinių sąlygų neįrodo, nes nėra aiški šios nuotraukos padarymo data ir vieta.

57. Be to, kaip jau šioje nutartyje minėta, 2018 m. vasario 21 d. batimetrinius matavimus atliko P. U. ir pagal šiuos matavimus žemėlapis išduotas 2018 m. vasario 23 d., P. U. 2020 m. rugpjūčio 24 d. el. laiške ieškovei nurodė, kad šiuos matavimus užsakė atsakovės vadovas. Šių matavimų žemėlapis paminėtas ir 2018 m. kovo 2 d. darbų priėmimo–perdavimo akte. Šių matavimų atlikimas iš dalies paneigia atsakovės argumentus dėl netinkamų meteorologinių sąlygų 2018 m. vasarį atlikti batimetrinius matavimus, kadangi šie matavimai, kaip galima suprasti iš šalių paaiškinimų, atlikti 2018 m. vasario 21 d.

58. Dėl nurodytų motyvų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė atliko matavimus, kuriais nustatomas faktiškai iškasto grunto kiekis, pažeisdama tiek sutartyje, tiek Taisyklėse nustatytus terminus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dugno gilinimo apimtis nustatoma specialiais prietaisais ir norminiame akte nustatytais trumpais terminais po darbų atlikimo, todėl atsakovės vėlavimas atlikti batimetrinius matavimus paneigia atsakovės nurodomą priežastinį ryšį tarp ieškovės įrodinėjamo netinkamo sutarties vykdymo ir atsakovės nurodomų pasekmių. Be to, pats pavėluotų batimetrinių matavimų atlikimo faktas neleidžia konstatuoti ne tik priežastinio ryšio, tačiau ir ieškovės neteisėtų veiksmų, kadangi tik tinkamai atlikti batimetriniai matavimai gali pagrįsti sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą (neteisėtus veiksmus). Šių sąlygų nekonstatavus, ieškovei sutartinė civilinė atsakomybė nekyla.

59. Aplinkybę, jog ieškovė galėjo netinkamai vykdyti sutartį iš dalies paneigia ir atsakovės neveikimas. Atsakovė savo priešieškinį pareiškė tik 2020 m. kovo 26 d. (pradėjus nagrinėti ieškovės ieškinį dėl skolos), nors atliktų darbų aktas (be pretenzijų ir trūkumų) pasirašytas dar 2018 m. kovo 2 d. Dėl to yra pagrindas teigti, kad pati atsakovė nemanė, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartį.

60. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės neatlikti darbai laikomi atliktų darbų defektais, o ieškovė, būdama rangovė, įrodė CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Atsakovės teigimu, šiuo atveju negali būti taikoma ši CK nuostata, nes tai negali būti laikoma defektų ištaisymu garantiniu laikotarpiu.

61. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

62. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su atsakovės minėtu apeliacinio skundo argumentu, kadangi atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareikštas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (nepasiekus projektinio gylio ir neįvykdžius techninės užduoties), o ne dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų. Šiuo atveju atsakovė priešieškinyje įrodinėjo ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Kaip jau minėta, atsakovė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, o minėtos CK nuostatos nurodymas sprendime esminės reikšmės ginčo baigčiai neturi.

63. Pažymėtina ir tai, kad pagal sutartį ieškovė turėjo pasiekti techninėje užduotyje nurodytą projektinį gylį, tačiau atsakovė sutartimi įsipareigojo už ieškovės atliktus darbus apmokėti nepriklausomai nuo projektinio gylio pasiekimo, o pagal faktiškai iškastą ir tinkamai apskaičiuotą grunto kiekį pagal sutartyje numatytą įkainį. Jeigu ieškovė vykdydama sutartį būtų iškasusi daugiau grunto, atitinkamai atsakovei būtų tekę ieškovei sumokėti didesnį užmokestį už darbus. Taip pat svarbu ir tai, kad ankstesnė subrangovė OU „Baltic Techservice“ taip pat nepasiekė techninėje užduotyje nurodyto projektinio gylio.

64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės ieškinį atmetė nepagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį tiek priešieškinį atmetė turėdamas tam faktinį ir teisinį pagrindą, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 185straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Atmetant abu apeliacinius skundus šalims nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusius su apeliacinių skundų parengimu ir pateikimu (žyminis mokestis ir užmokestis advokatui). Atsakovė nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo. Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą patyrė 1 900 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

67. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

68. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteistinas užmokestis už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 891,24 Eur (1,3 x 1 454,80 Eur). Kadangi ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija maksimalų priteistiną dydį, ieškovei iš atsakovės priteistinos maksimalaus dydžio neviršijančios bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 891,24 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei OU „Victoria Shipping“ (juridinio asmens kodas 10680042) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant Diving“ (juridinio asmens kodas 302566968) 1 891,24 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir dvidešimt keturių euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.