Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu paskirta kardomoji priemonė suėmimas (kitame ikiteisminiame tyrime), teistas:

1)2000 m. kovo 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. rugsėjo 5 d.) – 3 metų laisvės atėmimo bausme, LR BK 47(1) pagrindu bausmės vykdymą atidedant 2 m.;

2)2001 m. sausio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. rugsėjo 5 d.) – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 43 straipsniu, bausmes subendrinus su 2000 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, galutine 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3)2004 m. spalio 5 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutine 10 mėn. laisvės atėmimo bausme;

4)2004 m. gruodžio 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 15 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsniu, bausmę subendrinus su 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, galutine 10 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausme;

5)2007-03-27 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2007-05-22 nuosprendžiu, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, galutine subendrinta bausme – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6)2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK189 str. 1 d., 64(1) str., 66 str. 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų;

7) 2019 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 65 str. 1 d. 1 p. a pp. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2020 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2020-03-05 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 1 m. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9). 2021 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 1 d-90 parų arešto bausme, pritaikius 64(1) str.- 60 parų arešto bausme;

10) 2021 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 1 d, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis LR BK 64 (1) str., 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) 2021 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 64¹ str. 1 d. galutine, subendrinta su 2021-06-30 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme - 5 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs.

12) 2023 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178str. 2 d., 64¹ str. 1 d. galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2022 m. sausio 9 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusįjį E. K. panaudojo fizinį smurtą: nukentėjusiajam E. K. kairėje rankoje laikant peilį, tyčia metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į E. K. kairiąją ranką, po to, peiliui nukritus ant grindų, alkūne smogė nukentėjusiajam E. K. į veidą ir sudavė smūgius metaliniu strypu į dešinę ranką, nugarą ir kojas, tuo padarė nukentėjusiajam E. K. nubrozdinimus, kraujosruvas veide, žaizdą kairėje plaštakoje, kairės rankos III-IV-V delnakaulių lūžį, alkūnkaulio lūžį, dešinės rankos II-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą.

Kaltinamasis A. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. sausio mėnesį, tiksliai datos neprisimena,, jam paskambino pažįstama O. ir paprašė pagalbos. Jis ėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuėjęs rado nukentėjusįjį, kuris turėjo peilį. Paėmęs metalinį strypą, juo trenkė nukentėjusiajam per rankas tris kartus, sudavė per nugarą, kojas. Nukentėjusysis nuo smūgių atsiklaupė, dengėsi rankomis nuo smūgių. Galimai nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam lūžo kaulai. Tokį jo elgesį nulėmė tai, kad norėjo padėti moterims. Civilinius ieškinius pripažįsta.

Nukentėjusysis E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. T. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena apie du metus. Jų tarpusavio santykiai yra geri, o jei kyla kokių nors konfliktų, tai jų kyla dėl jo kaltės, nes, pavartojęs alkoholio, savęs nekontroliuoja. Ką daro negero, kaip elgiasi, negali pasakyti, nes to dažniausiai neprisimena. Kai su J. T. apsigyveno kartu, jis „kodavosi“, kad alkoholio nevartotų, bet jau kurį laiką vis pavartoja alaus. Dėl ko tarp jo ir J. T. kilo konfliktas svečiuojantis pas O., negali tiksliai pasakyti. Numano, kad vienas kitam kažką nemalonaus pasakė, o užpyko sugyventinė. O. – J. draugės, gerai nepažįsta. Žino, kad jos bendrauja kelis mėnesius, O. už J. yra gerokai vyresnė. 2022 m. sausio 9 d., pas O. į butą (duomenys neskelbtini), atvyko taksi automobiliu apie pietus. Iki to laiko abu buvo vartoję alaus. Pas O. taip pat vežėsi alaus, o moteris turėjo butelį degtinės. Jis degtinės negėrė, tačiau stipriai apsvaigo vartodamas alų. Ar bute tarp jo ir sugyventinės kilusio konflikto metu jis žodžiais žemino J. T., neprisimena, bet ją įskaudinti galėjo. Pamena, kad konflikto metu sugyventinė ėjo į tualetą, o kai grįžo, įvyko visiškas nesusipratimas: jis šoko su O., ji, būdama gerokai apsvaigusi, susvirduliavo ir nuvirto ant šalia stovėjusios sofos, o kadangi šoko įsikibusi į jo ranką, jis užvirto ant jos. Ir kaip tik tuo metu į kambarį įėjo J. T.. Kadangi ji ir taip jau buvo įsižeidusi, tikriausiai pamanė, kad jis ketina su jos drauge lytiškai santykiauti, nors jis net neturėjo tokių ketinimų. O tada ji ėmė ant jo šaukti. Jis kažką taip pat jai šaukė gindamasis. Mano, kad šio garsaus barnio metu ir O. J. bandė kažką paaiškinti, bet ką sakė, per triukšmą gerai negirdėjo, o ir nebesigilino - pasiėmė skardinę alaus, prisidegė cigaretę ir nuėjo prie lango. Ir nors buvo tame pat kambaryje, tačiau garsiai grojo muzika ir jis negirdėjo, ką tarpusavyje kalbėjosi moterys. Suprato tik tai, kad J. T. O. telefonu kažkam skambino. Girdėjo tik pokalbio kažkokias frazes, iš kurių suprato, kad J. T. kvietė kažką atvažiuoti. O., J. T. kalbant telefonu, buvo šalia, o ar tame pokalbyje dalyvavo, negali atsakyti. Po pokalbio telefonu, J. T. jam pasakė kažką panašiai, kad tuoj kažkas atvažiuos, nes jis „šokinėja“ ir ar tai jį apramins, ar išvarys iš buto. Išsigando, kad gali nukentėti. Negali atsakyti, kodėl jam tuo metu atrodė, jog vienintelis tinkamas sprendimas - paimti į ranką peilį. Kodėl tiesiog neišėjo iš buto, nežino, matyt, buvo per daug apsvaigęs, kad į galvą būtų atėjęs toks elgesio variantas. Nuo kur peilį paėmė, neprisimena. Peilis buvo virtuvinis, apie 20 cm bendro ilgio su juoda medine ar tai plastmasine rankena. Jis - kairiarankis ir peilį laikė kairėje rankoje. Kiek laiko praėjo nuo peilio paėmimo į ranką iki momento, kuomet į butą atėjo vyras, negali atsakyti. Ką veikė per tą laiką, gerai neprisimena, numano, kad vartojo alų ir barėsi su sugyventine. Kas atidarė buto duris, neprisimena. Žino, kad tuo momentu jis stovėjo ne prie buto lauko durų, o prie kambario durų ir kairėje nuleistoje rankoje laikė peilį geležte žemyn. Peilio neslėpė, jis buvo akivaizdžiai matomas. Į butą įėjo vyras, kurį matė pirmą kartą. Vyro išvaizdos neįsidėmėjo, jo neatpažintų, nes viskas įvyko labai greitai. Gali pasakyti tik tiek, kad vyras buvo vienas, jo veidas atrodė apvalokas. Vyrui įėjus į kambarį, kažkuri iš moterų, gal ir jo sugyventinė, šūktelėjo, kad jis (E. K.) turi peilį. Peilį iš tiesų laikė rankoje, bet laikė jį nuleistą. Prie vyro neartėjo, jokių veiksmų ranka, kurioje peilį laikė, neatlikinėjo, prieš vyrą peiliu nemosikavo ir nebandė jokiais kitais būdais demonstruoti, kad peilį prieš jį panaudos. Net ir nebūtų spėjęs ko nors panašaus padaryti, nes iš karto po šūksnio, jog peilį jis turi rankoje, į butą atėjęs vyras jam ne mažiau kaip du kartus smogė į kairę ranką. Kokiu daiktu sudavė, nepastebėjo, kad būtų kažką turėjęs rankose, nematė. Nuo smūgių peilis iškrito iš rankos. Tada vyras jį puolė – staiga priartėjo, tačiau kokius veiksmus prieš jį atliko, negali papasakoti, nes to neprisimena, matyt, dėl girtumo. Žino, kad bandė gintis, lyg buvo užsimojęs dešine ranka, bet ar sudavė, į kur sudavė, nepamena. Ar grumtynių metu buvo nugriuvęs, o jei buvo nugriuvęs, kokioje padėtyje gulėjo, ar į ką nors griūdamas atsitrenkė - visiškai nieko nepamena. Prisimena tik tai, kad prieš jį smurtavęs vyras buvo sugriebęs jį už drabužių ir sakė, kad nusiramintų ir geruoju eitų namo. Mano, kad iš karto po to ir išėjo. Jį sumušęs vyras išlydėjo jį pro lauko duris. Ar taip pat išėjo iš buto, ar grįžo atgal, nematė. O iš buto išeinant, laiptinėje prie buto lauko durų pastebėjo kažkokį kitą vyrą, kurio neįsidėmėjo. Ką vyras ten veikė, ar ėjo pro šalį, ar stovėjo, negali atsakyti. Apskritai tuo metu buvo visiškai girtas ir net praradęs nuovoką, kadangi net neprisimena, kaip atsirado Rimkų mikrorajone, nepamena, apie ką kalbėjosi su policijos pareigūnais ir kokias įvykio aplinkybes jiems aiškino. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 52-55, 56-60).

Liudytoja J. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. K. yra jos sugyventinis. Jų tarpusavio santykiai nėra geri, kadangi vyras turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, dėl to tarp jų kyla nesutarimai, nes apsvaigęs nuo alkoholio vyras tampa piktu, su ja elgiasi grubiai, įžeidinėja. Su O. B. susipažino 2021 m. maždaug lapkričio-gruodžio mėnesį per bendrą pažįstamą Justą. Jos bendravo, tačiau nedaug, dažniausiai socialiniame tinkle "Facebook". Iš pokalbių per Messenger programėlę žinojo, kad O. turi draugą ar tai sugyventinį A., tačiau jo nebuvo mačiusi. 2022-01-09 apie pietus su O. B. susirašė "Facebook" ir susitarė, jog atvyks pas ją į svečius. Su E. K. buvo pavartoję alaus. Vykdami į svečius nesivežė jokių alkoholinių gėrimų, tačiau bute davė O. pinigų, kad ji nupirktų alaus E. K., o joms ji nuo savęs nupirko butelį degtinės. Bute pas O. (duomenys neskelbtini), buvo trise. Vartojo alkoholį, bendravo, šoko. O kai vėl prisėdo prie stalo, E. K. ėmė su ja kalbėti įžeidžiai, siūlė jai „griaužti kojines“, vadino „tanku“ ir visa savo povyza demonstravo kažkokį pranašumą prieš ją ir ją tai skaudino. Todėl daugiau stengėsi bendrauti su O. B., bet jos sugyventinis, lyg ignoruodamas ją, taip pat daugiau bendravo su šia moterimi. Tuomet ji savo telefone įjungė muziką ir visi trys ėmė šokti. Šokių metu ji atsitraukė - nuėjo į tualetą. O grįžusi į kambarį pamatė, kad O. guli ant sofos, o E. K. stovi prie jos ir į ją žiūri. Garsiai paklausė, kokios nesąmonės čia vyksta. E. K. tylėjo, nieko neaiškino, o O. B. kažką vapaliojo, bet ji buvo gerokai apsvaigusi nuo suvartoto alkoholio, todėl jos paaiškinimas buvo nesuprantamas. Kadangi ir pati buvo gerokai apgirtusi, be to, buvo įskaudinta sugyventinio bendravimo su ja maniera, pamanė, jog E. K. ir toliau ketina ją skaudinti – jos akivaizdoje lytiškai santykiauti su O.. Dar labiau susinervino, įsiuto. Pasakė O., kad duotų savo telefoną, nes nori paskambinti A.. O. savo telefonu surinko A. numerį ir padavė kalbėti. Ar ji surinko MRT numerį, ar susisiekė per Messenger programėlę, nežino. Su A. norėjo susisiekti, pakviesti į O. namus. Tikėjosi, jog jis atėjęs išsiaiškins, kokios nesąmonės vyksta. Kai A. atsiliepė, su juo kalbėjosi apimta įsiūčio. A. pasakė, jog jis ateitų, išsiaiškintų, kas vyksta, nes E. „lipa“ ant O.. Neprisimena, kad vyrui būtų sakiusi, jog sugyventinis ją muša, tačiau kai A. greitai susakė, kas vyksta, E. prišoko prie jos ir ėmė atiminėti telefoną. Gali būti, jog jis tampė ją už rankų (dėl girtumo ir įsiaudrinimo to tiksliai nepamena), todėl gal ir kalbėjo, jog ją paleistų, netampytų ir panašiai ir tuos žodžius A. tikrai turėjo girdėti. Ir kai E. bandant iš jos atimti telefoną, šis nukrito ant grindų ar tai sofos, pokalbis nenutrūko. Kiek vėliau dar kartą susisiekė su A., prašė paskubėti ir jis ramiai atsakė, jog ateis. Iki A. atėjimo, toliau barėsi su sugyventiniu, o O. tiesiog sėdėjo, nes buvo akivaizdžiai apgirtusi. Nuo pokalbio su A. iki jo atėjimo į butą praėjo iki pusės valandos. Tuo metu ji jautėsi stipriai apsvaigusi, todėl ne viską gerai prisimena. Žinodamas, jog į butą atvyks O. sugyventinis A., E. ėmė jaudintis ir barnio metu iš kažkur pasiėmė peilį - maždaug 20 cm bendro ilgio, su vidutinio pločio geležte, juodos spalvos rankena. Nuo kur jį paėmė, nepastebėjo. Matė, jog laikydamas peilį kairėje rankoje, jį kišo į dešinę rankovę ašmenimis gilyn. Kai A. įėjo į butą, ji (J. T.) sėdėjo ant sofos, stovinčios arčiau lango, o E. K. stovėjo prie kambariuko, esančio tarp svetainės ir buto lauko durų, durų. Kur tuo metu buvo O. B., nepastebėjo. Žinodama, jog sugyventinis turi peilį, ji (J. T.) A. šūktelėjo, kad būtų atsargus, nes E. turi peilį. Po šių žodžių E. žengtelėjo arčiau A., o A. kažkur akimirkai atsitraukė ir rankoje atsinešė daiktą, panašų į pagalį ir taip pat žengtelėjo E. link. E. į ją stovėjo nugara, todėl užstojo vaizdą ir tegalėjo matyti, jog A. stovi į E. pasisukęs veidu. Matė, kad E. rankos buvo kiek pakeltos, sulenktas per alkūnes, o tada A. rankoje laikytu daiktu jam smogė. Smogė ne vieną kartą, bet tikslaus smūgių skaičiaus nepamena, o į kur trenkė, gerai nematė ir tiksliai nepamena dėl apsvaigimo. Iš karto po smūgių nuo E. į dešinę ant grindų nukrito peilis. Ar E. spėjo peilį iš rankovės išsitraukti, ar traukė tuo metu, kai jam buvo suduoti smūgiai, nežino. Bet jis prieš A. nedarė jokių mostų, demonstruodamas, jog peilį prieš jį panaudos. Iš karto po to abu vyrai tarpusavyje susikibo ir ėmė muštis, tačiau kokius veiksmus vienas prieš kitą atliko, dėl girtumo nepamena. Be to, grūmėsi jie kambaryje priešais svetainę ir ji tik girdėjo garsus, primenančius suduodamus smūgius, o pačių smūgių nematė. Tada išgirdo, kad A. E. liepė išeiti. E. nesiginčijo. Jis paprašė, jog ji duotų jam buto raktus, bet ji buvo labai supykusi ant jo ir raktų nedavė. Lydimas A., E. išėjo. Matė, kad jo veidas kažkurio skruosto srityje buvo suteptas krauju, o A. veide ir kitose matomose kūno vietose jokių sumušimo žymių nepastebėjo. Ji liko O. bute. Išlydėjęs E. iš laiptinės, A. grįžo. O prieš pat E. išėjimą, į butą atėjo jai nepažįstamas vaikinas. Kokiu tikslu jis atėjo, nežino. Jis klausinėjo, kas čia vyksta, todėl, gali būti, jog atėjo išsiaiškinti, dėl ko buvo triukšminga. O praėjus maždaug pusvalandžiui po E. išėjimo, į butą atvyko policijos pareigūnai. Kadangi po E. išėjimo ji dar vartojo alkoholio, pareigūnų atvykimą pamena kaip per rūką. O. bute liko nakvoti. Sekančią dieną į bute likusį E. telefoną skambino iš darbo, ieškojo E., nes jis neatėjo. Iš pradžių pamanė, jog jis kažkur išgėrinėja, bet po to ėmė nerimauti, apskambinusi gydymo įstaigas išsiaiškino, jog jis gydomas Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Kaune. Ji jaučiasi kalta dėl šios situacijos, tačiau tokios įvykių sekos nesitikėjo. Kai O. pasakodavo apie A., jį apibūdindama tik gražiais žodžiais, manė, kad jis - ramus, adekvatus žmogus. Atvykęs į butą, jis tikrai buvo blaivus. Todėl jai keista, jog vietoje to, kad tiesiog pasikalbėtų su E. ir O., kaip kad ji tikėjosi, jis E. paprasčiausiai sumušė, padarydamas jam sužalojimus, nuo kurių E. kurį laiką buvo nedarbingas. (1 t., b.l . 142-145, 146-150).

Liudytoja O. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. L. yra jos buvęs sugyventinis. Draugavo nuo 2020 metų, keletą kartų po kelis mėnesius kartu gyveno, tačiau vyras buvo linkęs prieš ją smurtauti, todėl santykius nutraukdavo, apsigyvendavo atskirai. Po paskutinio išsiskyrimo aptarė, kad draugystę tęs, tačiau kartu nebegyvens. J. T. pažįsta maždaug du mėnesius, susipažino per bendrą pažįstamą J.. Su J. ir jos sugyventiniu matėsi maždaug du kartus, daugiau bendravo socialiniame tinkle. 2022 m. sausio pradžioje, datos nepamena, per Messenger programėlę susiskambino su J. T.. Susitarė, kad ji su sugyventiniu atvyks į jos namus (duomenys neskelbtini), Jonavoje, pasisvečiuoti. Atvykdami atsivežė alaus, kurį gėrė E., o ji buvo nupirkusi degtinės, kurią vartojo su J. T.. Ji (O. B.) alkoholį vartojo ir dieną prieš tai, todėl dar išgėrusi su E. ir J., stipriai apsvaigo ir tai, kas vyko jos namuose vėliau, pamena tik epizodais. Pamena, jog sėdėjo prie stalo, išgėrinėjo, kai E. be jokio preteksto ėmė įžeidinėti J., vadino ją stora, durne, psiche, į jos burną kišo J. kojines. Jis kažką jai burbė dar pakankamai ilgai. Matė, jog J. dėl to buvo įsižeidusi. Su E. apie tai nesikalbėjo, o J. sakė, kad jos E. kalba nesąmones ir užsiminė, jog A. L. taip nesielgtų. Kas vyko toliau, prisimena dar blogiau. Neprisimena tokio momento, kad J. nuėjus į tualetą, būtų šokusi su E.. Mano, kad šokti su juo negalėjo, nes ant jo pyko. Ji galėjo bandyti stotis ir nuvirsti ant sofos, bet ar taip buvo, dėl girtumo neprisimena. Neprisimena, kaip ten atsitiko taip, kad J. jos telefonu skambino A. L.. Negali pažodžiui atkartoti, ką J. jam kalbėjo. Girdėjo, jog kvietė ateiti, užsimindama, jog kaip tai netinkamai bute elgiasi jos sugyventinis, bet kad ji sakytų, kad jos sugyventinis priekabiauja prie jos (O. B.), negirdėjo arba dėl girtumo to neprisimena. J. kalbant telefonu su A., jos sugyventinis bandė iš jos rankų atimti ar išmušti telefoną ir jam pavyko tai padaryti, bet pokalbis nenutrūko ir kad vyksta konfliktas, A. L. girdėjo. Kiek žino iš vėliau vykusio pokalbio su A. L., jis sakė, kad pokalbio metu buvo Rimkų mikrorajone ir taip skubėjo, kad net nusirideno nuo Rimkų kalno. Mano, kad J. A. skambino ne vieną kartą, bet tikslaus skaičiaus nepasakys. Po to, kai E. jai išmušė iš rankų telefoną, ji net šaukė į ragelį, todėl A., kaip vėliau pasakojo, ir skubėjo. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo skambučio iki A. L. atėjimo į jos namus, jai atrodė – greitai. Kodėl J. skambino A., o ne numeriu 112, jei jautė grėsmę, atsakyti negali. A. pabeldė į buto duris. Duris atidarė ji. Kadangi buvo stipriai apsvaigusi, jai atrodė, jog tik įėjęs į butą, A. iš karto nuskubėjo į kambarį, kuriame buvo E. (į antrą kambarį, ne svetainę, kurioje sėdėjo) ir ten rankomis ir kojomis ėmė mušti E.. Bet kaip ten buvo iš tiesų, papasakoti negali, nes, būdama svetainėje, muštynių nematė. Kad kas nors būtų sušukęs žodį "peilis", negirdėjo. Nematė, kad E. būtų prie savęs turėjęs ar iš kur nors paėmęs peilį. Kad kambaryje muštynės vyko, suprato pagal garsus, sklidusius iš kambario. Muštynių metu pro nerakintas buto duris į svetainę atėjo nepažįstamas vaikinas. Kokiu tikslu jis atėjo, nesuprato. Gali būti, jog ėjo laiptine, išgirdo triukšmą ir atėjo. Įėjęs į svetainę, jis iš karto nuėjo antrąjį kambarį, bet tuojau pat A. L. jį iš kambario išvarė, sakydamas, jog viskas gerai ir jis išeitų. Vaikinas iš buto išėjo. O tada, pasibaigus muštynėms, A. L. iš buto išvedė E.. Kaip atrodė E., jam išeinant, dėl stipraus apsvaigimo neprisimena. A. L. ir E. iš buto išėjo kartu. Po kiek laiko A. L. į butą grįžo su tuo pačiu jaunu vaikinu, kuris prieš tai buvo užsukęs į butą. O tada sėdėjo ir kalbėjosi. A. L. paaiškino, kad E. tiesiog palydėjo į lauką, davė cigarečių. Apie tai, kad E. rankoje laikė peilį, pirma pokalbio metu užsiminė kartu sėdėjusi J., po to, kai A. L. vėl atėjo grįždamas iš policijos komisariato. Ji sakė, jog tai ji šūktelėjo A. L., kad E. rankoje turi peilį. A. L. tai patvirtino. Tada, tęsdamas pokalbį, A. L. pasakė, kad išgirdęs šį šūktelėjimą, jis iš kažkur išsitraukė ten laikytą metalinį strypą (kur jį laikė, nematė) ir iš karto juo smogė E. per ranką - daužė tol, kol šis iš rankos peilį išmetė, o kiek kartų smūgiavo, ar po to dar jį mušė, nesakė, o ji neklausė (1 t., b.l. 153-156, 161).

Liudytojas K. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio mėnesį, datos nepamena, vakare buvo sutaręs susitikti su pusbroliu G. S., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, buto numerio neprisimena, antroje laiptinėje, trečiame aukšte. Pusbrolio laukė minėto namo trečiajame aukšte apie 10 minučių, tačiau jis taip ir neatėjo. Pusbrolio nesulaukęs, ketino išeiti ir lipo laiptais žemyn, kai antrajame aukšte sutiko laiptais į viršų lipantį vyrą, kurio tuo metu visiškai nepažinojo. Pamatęs jį, vyras paklausė, kas jis toks, pas ką atėjo, nes jam - nematytas. Atsakė, jog jis - K. P., o pas ką ėjo, neaiškino. Vyras klausė, ar tarpe jo giminaičių yra A. P.. Atsakė, jog A. P. yra jo dėdė. Tada vyras pasakė, jog jo vardas A. ir paaiškino, kad A. P. pažįsta daug metų, su juo bendravo. Iš karto po to pasiūlė užeiti pas jį į svečius, sakė – „išgersim“ ir pasakė, kur ateiti - į antrame aukšte esantį butą su juodomis lauko durimis. Vyras atrodė normaliai nusiteikęs, bent jau jokios įtampos, jo susijaudinimo nepastebėjo. Vyrui atsakė, kad prie laiptinės parūkys, nes vis dar laukia žmogaus ir užeis. Po pokalbio vyras nuėjo į butą, o jis išėjo į kiemą, parūkė ir nuėjo į A. nurodytą butą. Po to, kai su A. pasikalbėjo laiptinėje ir atėjo į butą, praėjo maždaug 10-15 minučių. Artėdamas prie buto, triukšmo negirdėjo. Prie durų nestabtelėjo, kad pasiklausyti, kas vyksta bute. Iš karto pro neužrakintas buto duris įėjo į butą. Matė, kad svetainėje prie stalo sėdėjo dvi moterys: viena jų, vyresnė sėdėjo ant išskleistos sofos-lovos stalo kairėje, jaunesnė, tamsiaplaukė - ant fotelio stalo dešinėje. Ant sofos priešais langą sėdėjo nepažįstamas vyras, ant kurio, panašu, buvo tiesiog užmesta jo striukė ir jos kažkuri dalis šiek tiek dengė jo galvą. Vyro veido nematė, todėl negali pasakyti, ar ant jo buvo kokios nors sumušimo žymės. Šalia vyro stovėjo A. ir kalbėjo vyrui, jog jis išeitų iš buto. Tada vyras ėmė prašyti juodaplaukės moters, kaip suprato - savo draugės, jog ji jam duotų raktus, o ši sakė, kad neduos, nes tarp jų - viskas baigta. Kadangi nesuprato, kas vyksta, paklausė apie situaciją A.. Šis paaiškino, kad vyras kitų akivaizdoje žemino savo draugę, liepdamas valgyti kojinę, be to, siūlė savo draugei ir jo – A. draugei kartu lytiškai santykiauti. A. sakė, kad apie tai jam pasakė moterys, o jam pasakojant, moterys tai tvirtino, be to, jaunesnioji verkė net pasikūkčiodama, o dėl ko, nesuprato. Šio pokalbio metu vyras, kuris sėdėjo ant sofos su užmesta ant pečių striuke, į pokalbį neįsiterpė, nieko apskritai neaiškino, o tada atsistojo, susvyravo dėl girtumo. A. jam pasakė, kad jis jį palydės ir abu kartu išėjo. Praėjus maždaug 5-7 minutėms A. grįžo. Dar kartą pasipiktino dėl siūlymo jo moteriai lytiškai santykiauti, o tada pasiūlė kartu su juo išgerti. Sutiko. Prieš ateidamas į (duomenys neskelbtini), buvo vartojęs maždaug litrą alaus. Bute ant stalo stovėjo tik tušti buteliai. Šiek tiek su A. pasikalbėjo apie jo dėdę, parūkė ir A. pasakė, jog nueis į parduotuvę nupirkti degtinės. Jam išėjus, liko su moterimis. A. neužtruko. Parnešė butelį degtinės. Spėjo išgerti maždaug po dvi taureles alkoholinio gėrimo, kai į butą atvyko policijos pareigūnai ir jį su A. pristatė į policijos komisariatą. Metalinio strypo ir peilio bute nematė. Nematė, kad A. bute kitam vyrui būtų sudavinėjęs smūgius. Jei ir buvo bute naudojamas smurtas ar vyko grumtynės, jų nematė, nes bute tuo metu nebuvo. Nebuvo tokio momento, kad įeitų į buto kambarį, ten vyktų muštynės ir A. jam sakytų, jog viskas gerai. Kai į butą atėjo, niekas nesimušė. Po to, kai kartu su vyru išėjo iš buto ir netrukus sugrįžo, A. nieko nepasakojo, kur su vyru išsiskyrė ir ar apie ką nors su juo kalbėjosi. Kviesdamas jį į butą, A. nesakė, jog bute vyksta koks nors konfliktas ar kad jis aiškinsis su kuo nors santykius. Jis tiesiog kvietė išgerti alkoholio (1 t., b. l. 175-178, 187-190).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. sausio 9 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 41-47).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta 11 vaizdo įrašų, užfiksuotų prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie bylos pateiktų LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įrašuose užfiksuota: E. K. pasakojimas, kad bute (duomenys neskelbtini), jis buvo sumuštas dviejų nepažįstamų vyrų, smūgiai suduoti kažkokiu daiktu; bute rastų J. T. ir O. B. pasakojimai, kad E. K. netinkamai elgėsi su J. T., todėl jos pasikvietė į pagalbą A. L., o E. K. iš rankovės išsitraukė peilį; A. L. paaiškinimas, kad jam paskambino jo draugė, pasakė, kad jos namuose muša jos draugę. Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 29-32).

Savanorišku daiktų, dokumentų apžiūros protokolu nustatoma, kad O. B. pateikė metalinį strypą ir virtuvinį peilį (1 t., b .l.162-163), kurie apžiūrėti 2022 m. sausio 25 d. daiktų apžiūros protokolu. Strypas 72 cm. ilgio, diametras 1,5 cm., apvalus, tuščiaviduris. Peilio bendras ilgis 25,5 cm., juodos plastikinės rankenos ilgis 11,5 cm, geležtės ilgis 14 cm. Ant apžiūrimų objektų nerasta pėdsakų, tinkamų identifikavimui. (1 t., b. l. 165-170).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad E. K. nustatyta: nubrozdinimai, kraujosruvos veide, žaizda kairėje plaštakoje, kairės rankos III-IV-V delnakaulių lūžis, alkūnkaulio lūžis, dešinės rankos II-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu nubrozdinimai, kraujosruvos veide, žaizda kairėje plaštakoje laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu kairės rankos III-IV-V delnakaulių lūžis, alkūnkaulio lūžis, dešinės rankos II-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 81-83).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0320 įrašų kopija nustatoma, kad 2022 m. sausio 9 d. 19.52 val. atlikus asmens blaivumo testą E. K., nustatytas 2,50 ‰ girtumas (1 t., b. l. 36).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0278 įrašų kopija nustatoma, kad 2022-01-09 atlikus asmens blaivumo testus, 20.20 val. J. T. nustatytas 2,03 ‰ girtumas, 20.25 val. O. B. – 3,14 ‰ girtumas, 20.41 val. K. P. – 1,59 ‰ girtumas, 20,38 val. A. L. buvo blaivus (0,00 ‰) (1 t., b.l. 37-40).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo E. K.. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai E. K. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 81-83). Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs. Kaltinamojo nusikaltimo padarymo motyvas, t. y. netinkamas nukentėjusiojo elgesys su liudytojomis, nepateisina jo veiksmų.

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 1039,27 eurų už nukentėjusiojo E. K. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 1039,27 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo A. L..

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Nukentėjusiajam E. K. dėl kaltų A. L. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. balandžio 11d., jam priskaičiuota ir išmokėta 547,46 Eur ligos pašalpa, kuri regreso tvarka priteistina ieškovo naudai iš atsakovo. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (6.280 str. 1 d.). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – A. L. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala iki šiol jokia apimtimi nėra atlyginta; teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad A. L. anksčiau dvylika kartų teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį, ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą, teistumą, būdamas recidyvistu, pažymėtina, kad A. L. jau ne kartą buvo skirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės. A. L. nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, per paskutinius trejus metus jis devynis kartus baustas administracine tvarka (informacijos apie baudų sumokėjimus nėra) (2 t., b. l.119-134). Sistemingai daromos nusikalstamos veikos rodo, jog A. L. nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį savo gyvenimo būdą keisti. Pažymėtina ir tai, kad A. L. anksčiau ne kartą taikytos bausmės, taip pat ir susijusios su jo izoliavimu nuo visuomenės, neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo.

Šiame nuosprendyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. L. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis. Šiame nuosprendyje aptartų aplinkybių visetas taip pat nesudaro pagrindo tikėtis, kad bausmės tikslai A. L. atžvilgiu gali būti pasiekti taikant jam švelnesnės rūšies bausmę nei laisvės atėmimas.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreipiamas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Todėl, vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (baudžiamoji byla Nr. 1A-219-453/2015). Dėl to, konstatuotina, kad byloje A. L. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ––CD laikmena paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos. Peilis ir metalinis strypas – sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę atliekant kalėjime.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,3,9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes pilnai sudedant ir galutinę subendrintą bausmę 1 (vienus) metus 2 (dvejus) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę atliekant kalėjime. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. L. kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 1039,27 Eur (tūkstantį trisdešimt devynis eurus ir 27 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, įstaigos kodas 188677437, buveinės adresas A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, naudai 547,46 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 46 ct) žalos atlyginimui regreso tvarka už išmokėtą ligos pašalpą.

Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. L..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus peilį, metalinį strypą– sunaikinti, CD laikmeną palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.