Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

BK 145 straipsnio 2 dalyje

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Iš 2019 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – daugiabutis, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (1 t., b. l. 19–22).

Nukentėjusiosios R. G. parodymais, kur ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2009 m. gyveno su J. L., kartu susilaukė trijų vaikų. 2017 m. buvęs sugyventinis J. L. ją sumušė, dėl to buvo nuteistas ir bausmę atliko įkalinimo įstaigoje. 2019 m. vasario 22 d. apie 15 val., J. L. atėjo aplankyti vaikų. Tarp jos ir pastarojo kilo konfliktas, kurio metu buvęs sugyventinis pagrasino „palauk pagausiu tave mieste pasikalbėsim“. Tuo metu negalvojo, kad grasinimai realūs. Po to, nuo 2019 m. vasario 23 d. iki 2019 m. kovo 11 d., J. L. jai rašė SMS žinutes, kuriose ją vadino necenzūriniais žodžiais, grasino iškviesti katafalką, grasino, kad papjaus, užmuš, išdaužys langus, įlips ir papjaus. Ji išsigando, pradėjo bijoti, kad grasinimai yra realūs. Gautų žinučių neišsisaugojo, jas ištrynė vaikai. Tokių žinučių buvo 8. Mano, kad J. L. norėjo ją įbauginti ir siekė, kad ji pastarąjį priimtų atgal. Dėl minėtų žinučių patyrė didelį psichologinį stresą ir išgyvenimus. Pradėjo neramiai jaustis. Visą laiką bijojo, kad J. L. neįgyvendintų savo grasinimų. 2019 m. kovo 9 d. apie 16.55 val., J. L. paskambino jos seseriai Redai ir pasakė, kad ją (R. G.) užmuš ir ji neturės kitų vyrų. 2019 m. kovo 12 d. apie 07.45 val., J. L. atėjo prie jos buto durų ir pradėjo veržtis į vidų. Dėl to ji iškvietė policijos pareigūnus. 2019 m. balandžio 1 d. apie 14 val., per buto langą kalbėjo su J. L. ir pastarasis pasakė, kad galėtų atimti iš į mokyklą einančios dukros raktus, įeiti į butą ir ją papjauti. Taip pat minėjo, kad gali išdaužyti langus. Šiuos grasinimus ji įsirašė į mobiliojo ryšio telefoną. Suprato, kad šie grasinimai yra realūs. J. L. visas žinutes rašė ir skambino iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Daug J. L. siųstų žinučių ji ištrynė ir liko naujausios. Ji bijo J. L., nes pastarasis yra neprognozuojamas. Jaučiasi nuolat stebima, persekiojama, psichologiškai terorizuojama. Su J. L. santykių nepalaiko, jis turi mokėti alimentus ir gali du kartus per savaitę pasiimti vaikus. Šiuo metu J. L. vaikų neduoda, nes bijo, kad pastariesiems ko nors nepadarytų (1 t., b. l. 16, 33–34, 39–40, 45–46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. U. parodė, kad R. G. yra jos sesuo. R. G. apie 2 metus gyveno su sugyventiniu J. L., o po to išsiskyrė. 2018 m. rugpjūčio 30 d. J. L. grįžo iš įkalinimo įstaigos. Pastarasis aplankydavo vaikus, su jos seserimi nekonfliktavo. 2019 m. vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, paskambino R. G. ir pasakė, jog skambino J. L. ir grasino išdaužyti buto langus. Po to J. L. ne kartą ateidavo pas R. G., paskambindavo į duris ir pabėgdavo. Sesuo pasakojo, kad J. L. vakarais vaikščiodavo po jos buto langais, ją persekiodavo. Sesuo jausdavosi nesaugiai, pastaroji bijojo J. L.. Sesuo minėjo, kad 2019 m. kovo 12 d. apie 07.45 val., prie buto durų susistumdė su J. L.. Pastarasis grasino, jog „dabar tau bus chana“. R. G. taip pat minėjo, kad J. L. rašė SMS žinutes, kuriose grasino, kad užmuš, papjaus. Ji pati yra girdėjusi, kad J. L. jos seseriai grasino iškviesti katafalką, kad pasigaus gatvėje (1 t., b. l. 88–89).

Iš 2019 m. balandžio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. G. pateikė 5 nuotraukas ir 7 garso įrašus. Nuotraukose matyti iš mobiliojo ryšio abonento Nr. 8-637-01180 rašytos SMS žinutės, kuriose vartojami necenzūriniai žodžiai. (1 t., b. l. 58, 62, 63).

Iš 2019 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad išklausyti CD laikmenoje esantys 7 garso įrašai ir peržiūrėtas 1 vaizdo įrašas. Antrame garso įraše girdėti, jog vyras sako „… jeigu būčiau norėjęs, būčiau va ryte A. išėjo į mokyklą, prie A. atimu raktą atsirakinu ir tave užmuščiau“. Septintame garso įraše girdėti, jog vyras sako „R. aš tau sakau ji neturės nei vyrų nieko, aš (necenzūrinis žodis), sakau užmušiu“. Vaizdo įraše matyti policijos pareigūnų automobilyje sėdinti moteris, kuri paaiškina, kad iškvietė policijos pareigūnus, nes nori parašyti pareiškimą dėl šmeižimo ir kontaktinių duomenų platinimo. Moteris, atsakydama į klausimą, nurodo, kad „Grasino, kolioja, šmeižia baisiausiai, gąsdina baisiausiai vaikus“ (1 t., b. l. 66-81).

Iš PRĮR duomenų matyti, jog 2019 m. balandžio 6 d. 13.26 val., R. G. pranešė, kad buvęs sugyventinis, kuriam uždrausta lankytis jos namuose, nori patekti į vidų, laukia prie buto durų (1 t., b. l. 24–26).

Iš PRĮR duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 12 d. 14.48 val., R. G. pranešė, kad 07.50 val., buvęs sugyventinis, veržėsi pas ją į namus, abu grūmėsi tarpduryje, grasino jai susidorojimu. Sugyventinis taip elgiasi ne pirmą kartą. (1 t., b. l. 27–29).

2019 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikta J. L. naudojamo mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS išklotinių analizė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. Nustatyta, kad iš minėto abonento buvo skambinta ir rašytos SMS žinutės mobiliojo ryšio abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra skambinta 2019 m. vasario 21 d. 20.17 val. ir 2019 m. kovo 9 d. 16.18 val., išsiųstos SMS žinutės 2019 m. vasario 21 d. 20.45 val., 21.41 val. ir 21.48 val. Skambučių ir SMS žinučių iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) abonentui Nr. 867626753 nefiksuota. (1 t., b. l. 105).

Iš 2019 m. balandžio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kuriame naudojamas mobiliojo ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad iš minėto abonento daugiausiai skambinta ir daugiausiai rašyta SMS žinučių mobiliojo ryšio abonentams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Rasta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 1 d. 00:07:29 išsiųsta SMS žinutė „Nu gerai nebegrasinciu as jai daugiau pazadu tau as, ka dar man tenka padariti“ (1 t., b. l. 121–123).

2019 m. balandžio 3 d. 13.52 val., alkoholio kiekio matavimo prietaisu patikrinus J. L., neblaivumas nenustatytas (1 t., b. l. 84).

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. Analizuojant komentuojamo straipsnio dispozicijos turinį matyti, kad joje yra įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Jos neabejotinai formuojamos kaip alternatyvios, todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014). Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai pasireiškia įvairaus pobūdžio grasinimais, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Šių duomenų kontekste svarbu paminėti, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Sistemingu asmens bauginimu laikytinas pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Be to, sistemingas bauginimas visuomet bus nukreiptas į konkretų asmenį (konkrečius asmenis), siekiant jam (jiems) sukelti psichologinį diskomfortą.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktos nusikalstamos veikos požymių analizę, neabejotina, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose ypatinga reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusiems asmenims, sukėlė jiems įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis grasino jai sakydamas „palauk pagausiu tave mieste pasikalbėsim“, rašė SMS žinutes, kuriose ją vadino necenzūriniais žodžiais, grasino iškviesti katafalką, grasino, kad papjaus, užmuš, išdaužys langus, įlips ir papjaus. J. L. paskambino jos seseriai Redai ir pasakė, kad ją (R. G.) užmuš ir ji neturės kitų vyrų. 2019 m. kovo 12 d. J. L. atėjo prie jos buto durų ir pradėjo veržtis į vidų. Dėl to ji iškvietė policijos pareigūnus. 2019 m. balandžio 1 d. per buto langą kalbėjo su J. L. ir pastarasis pasakė, kad galėtų atimti iš į mokyklą einančios dukros raktus, įeiti į butą ir ją papjauti. Taip pat minėjo, kad gali išdaužyti langus. Šiuos grasinimus ji įsirašė į mobiliojo ryšio telefoną. Suprato, kad šie grasinimai yra realūs. Dėl šių J. L. veiksmų jaučiasi nuolat stebima, persekiojama, psichologiškai terorizuojama. Visus šiuos parodymus patvirtina liudytojų ir pačio kaltinamojo parodymai, bei kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo veiksmų pobūdį, intensyvumą, daro išvadą, jog R. G. turėjo realų pagrindą bijoti, kad J. L. gali įgyvendinti savo grasinimus, juolab, kad J. L. jau yra anksčiau smurtavęs prieš nukentėjusiąją ir už tai nuteistas (2 t., b. l. 12–17, 18–24), o kaltinamasis suvokė, jog savo veiksmais sukelia nukentėjusiajai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, ir norėjo tokių rezultatų, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl J. L. pripažintinas kaltu, padaręs BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y., kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. 20.45 val., iki 2019 m. kovo 11 d., tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė aštuonias grasinančio pobūdžio SMS žinutes R. G. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kad iškvies katafalką, padės ją į vietą, kad papjaus, užmuš, išdaužys langus, įlips ir visus papjaus, tokiu būdu grasino R. G. padaryti pavojingą jos gyvybei veiką, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m., balandžio 1 d., apie 14.00 val., atėjęs prie buto, esančio A. K. g. 16-1, Kėdainiuose, prie atidaryto virtuvės lango, sakė R. G., kad jeigu būtų norėjęs ją jau būtų užmušęs, taip savo veiksmais sistemingai baugino R. G. naudodamas psichinę prievartą, ją terorizavo.

BK 154 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis J. L. kaltu prisipažino visiškai. Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, pažinčių portale „Draugas.lt“ rado įdėtą skelbimą apie teikiamas intymias paslaugas, skelbime buvo nurodytas jos telefono numeris, jos namų adresas, vardas ir pavardė. J. L. prisipažino, kad įdėjo šį skelbimą. Tokio pobūdžio skelbimai buvo įkelti apie 7–8 kartus. 2019 m. balandžio 3 d. minėtame portale ji rado naują skelbimą, kuriame įdėtos jos nuotraukos, o skelbimo turinys ją žemina ir įžeidžia. Ji pateikia garso įrašus, kuriuose J. L. pripažįsta, kad jos vardu kelia skelbimus. Šie skelbimai ją įžeidė, pažemino (1 t., b. l. 16, 33–34, 39–40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. parodė, kad namuose turi kompiuterį „HP“ ir naudojasi „Balticum“ internetiniu ryšiu. Kompiuteriu naudojasi ji pati ir kartais jos sutuoktinis. Namuose gyvena tik su vyru. Savo kompiuterio niekam nedavė. J. L. nepažįsta (1 t., b. l. 94).

Iš 2019 m. balandžio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. G. pateikė 5 nuotraukas ir 7 garso įrašus. Nuotraukose matyti internetinėje svetainėje „Draugas.lt“ įdėtas skelbimas, kuriame reklamuojamos intymios paslaugos, nurodyti duomenys „(duomenys neskelbtini) kedainiai Fb pasivadinus R. g.“ (1 t., b. l. 58, 60–61).

Iš 2019 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad išklausyti CD laikmenoje esantys 7 garso įrašai ir peržiūrėtas 1 vaizdo įrašas. Pirmame garso įraše girdėti, jog pokalbio metu vyras prisipažįsta ištrynęs įdėtą skelbimą (1 t., b. l. 66–81).

Iš UAB „DRAUGAS.LT PROJEKTAI“ pateiktų duomenų matyti, kad abonentas, kuriam suteiktas IP adresas 86.100.213.50, aštuonis kartus, tai yra 2019 m. kovo 29 d. 06.45 val. ir 18.54 val., 2019 m. kovo 30 d. 19.53 val., 2019 m. kovo 31 d. 16.25 val., 2019 m. balandžio 1 d. 17.35 val. ir 22.01 val., 2019 m. balandžio 3 d. 07.34 val. ir 2019 m. balandžio 14 d. 19.25 val., portale https://skelbimai.draugas.lt įdėjo skelbimus, kuriuose siūlomos intymios paslaugos, nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, nurodomas vardas R. G.. Prie kai kurių skelbimų nurodytas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 114, 115).

Iš UAB „Balticun TV“ pateiktų duomenų matyti, kad IP adresas 86.100.213.50 nurodytu laiku 2019 m. kovo 29 d. 06.45 val. ir 18.54 val., 2019 m. kovo 30 d. 19.53 val., 2019 m. kovo 31 d. 16.25 val., 2019 m. balandžio 1 d. 17.35 val. ir 22.01 val., 2019 m. balandžio 3 d. 07.34 val. ir 2019 m. balandžio 14 d. 19.25 val., buvo priskirtas adresu (duomenys neskelbtini). Abonentė – R. A. (1 t., b. l. 116, 119).

Pagal 154 straipsnį atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje,

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015 ir kt.).