- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- A-2746-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02036-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinę žalą. Skundą grindė šiais argumentais:
1.1. Vilniaus PN jis buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Visą šį laikotarpį jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas – kambariuose vienu metu buvo iki 11 asmenų. Patalpų plotą dar labiau mažino jose buvę baldai. Pareiškėjo skaičiavimais jam teko apie 2,52 kv. m ploto. Vilniaus PN korpuse, karantino, kamerų tipo ir gyvenamosiose patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti pareigūną, todėl kilo grėsmė pareiškėjo saugumui ir sveikatai. Vilniaus PN dušo patalpos taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų – pareiškėjui dušinėse trūko ploto, jo skaičiavimais besimaudant duše vienam asmeniui tenka tik apie 2 kv. m. Įstaigos dušo patalpose neveikė vandens maišytuvas. Nurodo, jog, kol pradėdavo bėgti šiltas vanduo, praeidavo apie 5 min., kas sutrumpina galimybę maudytis duše 15 min. Be to, prausiantis duše nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, kadangi dušo patalpoje nebuvo įrengtos dušų kabinos. Vilniaus PN nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kadangi tualetai yra tik skylė grindyse, kuri nuo kitų esančių kabinų atskirta tik skardine siena.
1.2. Pareiškėjui įstaigoje nebuvo suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra itin maži, vienu metu vaikšto apie 350 asmenų, todėl vietos realiai nelieka. Be to, kai įstaigoje laikomi asmenys pradeda žaisti tinklinį arba krepšinį (dažniausiai šias sporto šakas žaidžia tik apie 10 asmenų), kiti asmenys privalo stovėti susispaudę arba iš viso atsisakyti pasivaikščiojimo. Pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas tik vienas kompleksinis sporto inventorius, vienu metu mankštintis gali tik 3 asmenys, todėl ne visi spėja pasinaudoti sportiniu inventoriumi. Be to, pareiškėjas neturėjo galimybės žaisti futbolą, nors buvusiems valstybės tarnautojams, laikomiems įstaigoje, tokia galimybė yra sudaryta. Taip pat ant Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso langų yra uždėtos metalinės grotos, kurios blogino sąlygas gyvenamojoje patalpoje – dėl jų buvo netinkamas apšvietimas ir drėgmės lygis. Teisės aktai nenumato, kad ant pataisos namų langų privalo būti uždėtos grotos.
1.3. Vilniaus PN I-jame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte yra įrengti taksofono aparatai, kurių pagalba galima skambinti. Tačiau šiuo taksofonu naudojasi net 2 būriai, t. y. apie 100 nuteistųjų. Skambinant buvo neįmanoma tinkamai pabendrauti su šeimos nariais, kadangi prie taksofono aparatų nuolat vaikšto nuteistieji ar pareigūnai, arba dėl taksofonų trūkumo susidaro didelės eilės. Be to, kiti asmenys galėjo klausytis asmeninių pareiškėjo pokalbių. Nors įstaigoje yra visos galimybės įrengti sanitarinius mazgus ir virtuves ilgalaikių pasimatymų patalpose, to nėra padaryta. Įstaigos administracija ilgalaikių pasimatymų patalpų koridoriuje yra įrengusi tik kelis stalus su virtuvės įranga, ką ir vertina kaip tinkamai įrengtą virtuvę, tačiau tokioje virtuvėje net nėra praustuvės. Be to, tokiose patalpose nėra daiktų, kurie pagal teisės aktus jose turi būti. Įstaigos I-ame korpuse nebuvo laisvalaikio kambario patalpų, nors II-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (buvusiems valstybės tarnautojams) yra įrengtas laisvalaikio kambarys. Vilniaus PN dažnai neveikė šviesos jungikliai, televizorius, šaldytuvas, o su įrengta virtuvės technika pareiškėjas negalėjo paruošti maisto. Sutrikimai, susiję su karšto vandens tiekimu, buvo pašalinti tik 2018 m. kovo 28 d. Be to, dušuose karštas vanduo buvo tiekiamas tik šeštadieniais. Gyvenamosiose patalpose, ilgalaikių pasimatymų kambariuose ir dušo patalpose buvo netinkama oro temperatūra.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekęs plotas kamerose visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus, nes vienam nuteistajam tenka apie 3,18 kv. m ploto. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos įstaigos teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji, be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlieka didžioji Vilniaus PN nuteistųjų dalis, pareigūnų iškvietimo sistemų įrengimas nenumatytas. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tualetų vietos tarpusavyje atskirtos pertvaromis. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkytojų. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad ginčo laikotarpiu dušo patalpose nebūnant pertvarų nebuvo užtikrintas nuteistųjų privatumas. Būriams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengtos kriauklės ir prausyklos su nuolat teikiamu vandeniu, kur nuteistieji turi galimybę apsiprausti, taip pat kiekvieno būrio virtuvėlėse (poilsio kambariuose) yra vandens virduliai, tokiu būdu nuteistieji turi galimybę turėti karšto vandens.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad pasivaikščiojimo kiemuose nuolat yra labai daug žmonių, dėl ko jis negali pabūti gryname ore, nes pasivaikščiojimo kiemas dažniausiai būna apytuštis. Grotų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams, jos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais. I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktai taip pat nenumato įrengiamų taksofonų skaičiaus. Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, taip pat įrengtas poilsio kambarys. Kambariuose yra visas teisės aktuose nustatytas inventorius, pasimatymų kambariams įrengti bendri sanitariniai mazgai bei dušo patalpos, įrengta bendra technika, skirta maisto gamybai.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
4. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl per mažo gyvenamojo ploto, nustatė, kad 2019 m. sausio 10 d. pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, jis buvo patalpintas į karantino gyvenamąją patalpą Nr. 108, kurios plotas 14,39 kv. m ir kurioje įrengtos dvi dviaukštės lovos (4 miegamos vietos), taigi vienam nuteistajam teko apie 3,6 kv. m plotas, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-201-07, kurios plotas – 34,99 kv. m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam nuteistajam tenka apie 3,18 kv. m ploto. Teismas sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu būnant nurodytose patalpose vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Be to, pareiškėjas visą dieną galėjo laisvai judėti savo lokaliniame sektoriuje ir pataisos namų teritorijoje bei užsiimti leistina veikla.
Šalies argumentai
5. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nusiskundimą dėl netinkamų higienos sąlygų ir atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo buvusius higienos reikalavimų trūkumus, tačiau nedetalizuoja, kada konkrečiai pažeidimai galimai buvo (pvz., ilgalaikių pasimatymų metu), be to, iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė nei į Vilniaus PN administraciją, nei į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris atlieka operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų ir kitų skunde nurodomų pažeidimų. Teismas taip pat padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Be to, atsakovo atstovas nurodė, jog I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte nuolat budi Apsaugos ir priežiūros skyriaus dinaminės apsaugos pareigūnai. Todėl teismas pareiškėjo teiginį dėl signalizacijos mygtuko iškvietimo neužtikrinimo vertino kaip deklaratyvų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas konstatavo, jog Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse dušinėje įrengtos pertvaros, dušų įranga tvarkinga, nesulaužyta, todėl pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų nėra. Teismas vertino, kad Vilniaus PN nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių tualetų įrengimą, nes teisės aktai nenustato reikalavimo, kad turi būti įrengtos vien sėdimos tualeto vietos (unitazai). Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, kaip konkrečiai jam pasireiškė žala dėl sėdimų unitazų neįrengimo. Teismas nenustatė ir privatumo pažeidimo, nes tualetų vietos viena nuo kitos yra atskirtos sienelėmis ir turi duris, o tai užtikrina galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Teismas dėl pareiškėjo nusiskundimo dėl nesuteiktos galimybės pasivaikščioti sprendė, jog kiemelyje, priešingai, nei teigia pareiškėjas, asmenų nėra daug, ploto nuteistiesiems yra pakankamai, be to, pareiškėjas nedetalizavo, kada jis buvo neišleistas pasivaikščioti gryname ore, skundų dėl nesuteikto pasivaikščiojimo neteikė. Vilniaus PN neturi pareigos įrengti sporto įrangos, teisės aktai nenumato įrenginių skaičiaus. Teismas pažymėjo, kad dėl nesuteikto inventoriaus (žaisti futbolą) pareiškėjas į įstaigos administraciją nesikreipė. Teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, be to, pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, poilsio kambarys, bendri sanitariniai mazgai bei dušo patalpos, kambariuose yra teisės aktuose nurodytas inventorius, įrengta technika, skirta maisto gamybai, taigi ilgalaikių pasimatymų kambariai atitinka teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nepagrindė, kad dėl Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų kambarių netinkamo įrengimo atsakovas pažeidė jo teises. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, nustatęs, jog kiekviename nuteistųjų būryje nuteistiesiems yra įrengti laisvalaikio kambariai – virtuvėlės, kuriuose nuteistiesiems įrengtos elektrinės viryklės maisto ruošimui, elektriniai virduliai ir kita buitinė technika, kiekvienoje tokioje patalpoje yra televizoriai, kuriuos nuteistieji turi galimybę žiūrėti laisvu laiku. Pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokie prietaisai neveikė ir, ar jis kreipėsi dėl gedimų šalinimo, ar jie buvo pašalinti. Taip pat ir ta aplinkybė, jog buvo karšto vandens pažeidimas, kaip teigia pareiškėjas, kuris buvo pašalintas, savaime nepagrindžia, jog pareiškėjui buvo padaryta žala. Teismas pažymėjo, kad teismui pateiktose fotonuotraukose matyti, jog Vilniaus PN patalpos yra prižiūrėtos, tvarkingos ir pareiškėjas buvo laikomas tinkamomis, saugiomis sąlygomis.
8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyti Vilniaus PN neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nurodytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. birželio 3 d. atmetė kaip nepagrįstą.
III.
9. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, prašo priteisti prašomą kompensacijos sumą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, subjektyvus, šališkas, prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui, lygiateisiškumui, ir neatitinkantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos. Teismas vadovavosi melagingais atsakovo atstovo teiginiais, jų nekvestionavo, netikrino, nelygino su pareiškėjo argumentais, o grindė jais skundžiamą sprendimą kaip įrodymais. Taip pat teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principą. Teismas neišreikalavo iš Juridinių asmenų registro visos informacijos apie kalinimo sąlygas, taip pat nesilaikė esminių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) straipsnių reikalavimų (ABTĮ 15 str. dėl vienodos teismų praktikos formavimo).
9.2. Pareiškėjui turi būti priteista 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas pareiškėją diskriminavo priimdamas skundžiamą sprendimą. Įstaigoje jam besinaudojant dušais buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės į privatumą, kadangi dušų patalpa yra tik apie 20 m² ir joje yra įrengta tik 10 vnt. purkštuvų be pertvarų. Suimtųjų/nuteistųjų privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinius įrenginius sienele nuo likusio ploto, nes suimtieji/nuteistieji besinaudojantys sanitariniais įrenginiais (šio atveju dušais) gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Įstaigoje taip pat nebuvo užtikrintos sąlygos pareiškėjui į privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Visose patalpose tualetai yra skylė grindyse ir jie nuo kitų esančių kabinų yra atskirti skardine siena.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Vilniaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio, nors būtina įrodyti, kad tam tikri apelianto skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.
10.2. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų Vilniaus PN nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. birželio 3 d., atlyginimo.
12. Teismas skundžiamu 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad byloje nėra nustatyti Vilniaus PN neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismas buvo neobjektyvus ir nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.
14. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
15. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl privatumo trūkumo naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu, atsakovo atstovo argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui visą jo laikymo įkalinimo įstaigoje laiką buvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu ir dušu, nes tualetų vietos viena nuo kitos yra atskirtos sienelėmis ir yra įrengtos durys, o Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, todėl pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo pažeista ir šią poziciją patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 38–40, 54). Taigi nėra jokio pagrindo šių pareiškėjo nusiskundimų vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad dėl kitų nusiskundimų, kuriuos pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus, pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečiai nepasisako ir nedetalizuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutinka su teismo išvadomis dėl atmestų kitų pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktų nusiskundimų ir skundžiamo sprendimo motyvų nekartoja.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, be kita ko, susiję su jo nusiskundimais dėl privatumo naudojanti tualetu ir dušu neužtikrinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai įvertino bylos medžiagą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, o savo apeliaciniame skunde pareiškėjas niekaip nepagrindė ir nedetalizavo, kodėl netinkamai buvo įvertinti jo nusiskundimai minėtais aspektais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, t. y. nesutiko su pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl minėtų nusiskundimų.
18. Pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, paneigiančius pareiškėjo argumentus, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir neteisėtas, teismas neatsižvelgė į visus jo nurodytus argumentus ir faktus, o įrodinėjimo pareigą perkėlė būtent jam, yra abstraktūs, išsamiau nekonkretizuoti, todėl tokie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šioje byloje ir teisingai vertino visų į bylą surinktų įrodymų visumą.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas ir neobjektyvus. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020, kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, įvertintus įrodymus (iš jų ir pareiškėjo paaiškinimus) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas.
20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui aktualias teisės normas, todėl teismo priimtas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.