Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-19 · Administracinė byla Nr. I-3867-815/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
I-3867-815/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02036-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3867-815/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02036-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 10 000 Eur už tai, jog jo laikymo sąlygos Vilniaus PN neatitiko teisės aktų reikalavimų (b. l. 1–17).

2. Skunde nurodo, jog Vilniaus PN jis buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Visą šį laikotarpį jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas – kambariuose vienu metu buvo iki 11 asmenų. Patalpų plotą dar labiau mažino jose buvę baldai. Pareiškėjo skaičiavimais jam teko apie 2,52 kv. m ploto.

3. Vilniaus PN korpuse, karantino, kamerų tipo ir gyvenamosiose patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti pareigūną, todėl kilo grėsmė pareiškėjo saugumui ir sveikatai.

4. Pareiškėjo manymu, Vilniaus PN dušo patalpos taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų – pareiškėjui dušinėse trūko ploto, jo skaičiavimais besimaudant duše vienam asmeniui tenka tik apie 2 kv. m. Įstaigos dušo patalpose neveikė vandens maišytuvas. Nurodo, jog, kol pradėdavo bėgti šiltas vanduo, praeidavo apie 5 min., kas sutrumpina galimybę maudytis duše 15 min. Be to, prausiantis duše nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, kadangi dušo patalpoje nebuvo įrengtos dušų kabinos.

5. Vilniaus PN nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kadangi tualetai yra tik skylė grindyse, kuri nuo kitų esančių kabinų atskirta tik skardine siena.

6. Pareiškėjui įstaigoje nebuvo suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai, pareiškėjo teigimu, yra itin maži, vienu metu vaikšto apie 350 asmenų, todėl vietos faktiškai nelieka. Be to, kai įstaigoje laikomi asmenys pradeda žaisti tinklinį arba krepšinį (dažniausiai šias sporto šakas žaidžia tik apie 10 asmenų), kiti asmenys privalo stovėti susispaudę arba iš viso atsisakyti pasivaikščiojimo.

7. Pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas tik vienas kompleksinis sporto inventorius, vienu metu mankštintis gali tik 3 asmenys, todėl ne visi spėja pasinaudoti sportiniu inventoriumi. Be to, pareiškėjas neturėjo galimybės žaisti futbolą, nors buvusiems valstybės tarnautojams, laikomiems įstaigoje, tokia galimybė yra sudaryta.

8. Ant Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso langų yra uždėtos metalinės grotos, kurios blogino sąlygas gyvenamojoje patalpoje – dėl jų buvo netinkamas apšvietimas ir drėgmės lygis. Pareiškėjas pažymi, jog teisės aktai nenumato, kad ant pataisos namų langų privalo būti uždėtos grotos.

9. Vilniaus PN I-jame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte yra įrengti taksofono aparatai, kurių pagalba galima skambinti. Tačiau šiuo taksofonu naudojasi net 2 būriai, t. y. apie 100 nuteistųjų. Skambinant buvo neįmanoma tinkamai pabendrauti su šeimos nariais, kadangi prie taksofono aparatų nuolat vaikšto nuteistieji ar pareigūnai, arba dėl taksofonų trūkumo susidaro didelės eilės. Be to, kiti asmenys galėjo klausytis asmeninių pareiškėjo pokalbių.

10. Nepaisant to, jog įstaigoje yra visos galimybės įrengti sanitarinius mazgus ir virtuves ilgalaikių pasimatymų patalpose, to nėra padaryta. Įstaigos administracija ilgalaikių pasimatymų patalpų koridoriuje yra įrengusi tik kelis stalus su virtuvės įranga, ką ir vertina kaip tinkamai įrengtą virtuvę. Tačiau tokioje virtuvėje net nėra įrengtos praustuvės. Be to, tokiose patalpose nėra daiktų, kurie pagal teisės aktus jose turi būti.

11. Įstaigos I-ame korpuse nebuvo laisvalaikio kambario patalpų, nors II-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (buvusiems valstybės tarnautojams) yra įrengtas laisvalaikio kambarys.

12. Pareiškėjas taip pat skundžiasi tuo, jog Vilniaus PN dažnai neveikė šviesos jungikliai, televizorius, šaldytuvas, o su įrengta virtuvės technika pareiškėjas negalėjo paruošti maisto. Sutrikimai, susiję su karšto vandens tiekimu, buvo pašalinti tik 2018 m. kovo 28 d. Be to, dušuose karštas vanduo buvo tiekiamas tik šeštadieniais. Gyvenamosiose patalpose, ilgalaikių pasimatymų kambariuose ir dušo patalpose buvo netinkama oro temperatūra.

II

Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–30).

1. Vilniaus PN informuoja, jog pareiškėjas į įstaigą atvyko 2019 m. sausio 10 d., o iš įstaigos, atlikęs bausmę, paleistas 2019 m. birželio 3 d. Paaiškina, jog 2019 m. sausio 10 d. pareiškėjas buvo patalpintas į įstaigos karantino gyvenamąją kamerą Nr. 108. Šioje patalpoje pareiškėjas gyveno laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. sausio 16 d. Vėliau buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 2-201-07. Vilniaus PN karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 plotas – 14,39 kv. m., joje įrengtos 2 dviaukštės lovos, t. y. 4 miegamosios vietos. Tai reiškia, jog vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Karantino (izoliavimo) patalpos, savo ruožtu, yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu. Tokiose patalpose asmenys laikomi trumpą laiko tarpą, t. y. tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Be to, karantino patalpos dienos metu nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje (tai gyvenamoji patalpa, analogiška bendrabučio tipo gyvenamajai patalpai). Vilniaus PN nurodo, jog pareiškėjas visą laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. birželio 3 d. gyveno I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-201 (antro nuteistųjų būrio 201 gyvenamoji patalpa), kurios plotas – 34,99 kv. m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų. Tai reiškia, jog vienam nuteistajam tenka apie 3,18 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Papildomai pažymi, jog Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos įstaigos teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji, be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto iš tikrųjų tenka daugiau. Akcentuoja, jog pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo.

Dėl pareigūnų iškvietimo

2. Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos. Lengvajai ir paprastai nuteistųjų grupėms skirtose gyvenamosiose patalpose, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlieka didžioji Vilniaus PN nuteistųjų dalis, pareigūnų iškvietimo sistemų įrengimas nenumatytas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, šio tipo patalpose prižiūrėtojo iškvietimo sistemų įrengimas nenumatytas, tačiau I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte nuolat budi Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus dinaminės apsaugos pareigūnai.

Dėl I-o gyvenamojo korpuso sanitarinių mazgų

3. I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Iš I-o gyvenamojo korpuso 4-o aukšto (kuriame gyveno pareiškėjas ginčo laikotarpiu) plano matyti, kad aukšte įrengti du sanitariniai mazgai, kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tualetu vietos tarpusavyje atskirtos pertvaromis. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkytojų. Būriuose dirbantiems tvarkytojams įstaigos administracija išduoda valymo priemones. Sanitariniuose mazguose, pagal teisės aktus, gali būti įrengiami tiek tupimi, tiek sėdimi klozetai.

Dėl I-o gyvenamojo korpuso dušų

4. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Viso dušo patalpose esančios prausimosi vietos atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad ginčo laikotarpiu dušo patalpose nebūnant pertvarų nebuvo užtikrintas nuteistųjų privatumas. Atsakovės atstovas taip pat nurodo, jog būriams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengtos kriauklės ir prausyklos su nuolat teikiamu vandeniu, kur nuteistieji turi galimybę apsiprausti, taip pat kiekvieno būrio virtuvėlėse (poilsio kambariuose) yra vandens virduliai, tokiu būdu nuteistieji turi galimybę turėti karšto vandens.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo

5. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems yra įrengtas atskiras pasivaikščiojimo kiemas. Šis kiemas yra erdvus, jame įrengta krepšinio aikštelė, sporto inventorius nuteistiesiems. Pabrėžia, kad teisės aktais nėra nustatyti jokie plotų reikalavimų normatyvai nuteistųjų pasivaikščiojimų kiemams. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad pasivaikščiojimo kiemuose nuolat yra labai daug žmonių, dėl ko jis negali pabūti gryname ore. Iš tiesų pasivaikščiojimo kiemas dažniausiai būna apytuštis.

Dėl apsauginių grotų

6. Visose įstaigos gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose yra įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi plastikiniai langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems asmenims vėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nurodo, jog grotų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams, jos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais.

Dėl I-am gyvenamajam korpusui įrengtų telefonų (taksofonų)

7. Įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus. Pabrėžia, kad įstaigoje sumontuoti taksofonai yra ryšio paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė. Teisės aktai nenustato jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktai taip pat nenumato įrengiamų taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuse aukšte yra visiškai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti.

Dėl ilgalaikių pasimatymų patalpų

8. Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, taip pat įrengtas poilsio kambarys. Kambariuose yra visas teisės aktuose nustatytas inventorius, pasimatymų kambariams įrengti bendri sanitariniai mazgai bei dušo patalpos, įrengta bendra technika, skirta maisto gamybai. Ilgalaikių pasimatymų patalpos visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Dėl laisvalaikio kambarių būriuose

9. Kiekviename nuteistųjų būryje nuteistiesiems yra įrengti laisvalaikio kambariai – virtuvėlės, kuriuose nuteistiesiems įrengtos elektrinės viryklės maisto ruošimui, elektriniai virduliai ir kita buitinė technika, taip pat kiekvienoje tokioje patalpoje yra televizoriai, kuriuos nuteistieji turi galimybę žiūrėti laisvu laiku.

10. Skunde nurodytu ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl tariamai jo atžvilgiu daromų teisės aktų pažeidimų (netinkamų kalinimo sąlygų) nesikreipė. Įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo. Vilniaus PN nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III

2019 m. rugsėjo 9 d. teisme gautas pareiškėjo atsikirtimas į atsiliepimą (b. l. 72–76). Atsikirtime pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytas aplinkybes, prašo skundą tenkinti ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Vilniaus PN direktorius 2019 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 7-22 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei“ priskyrė pareiškėją paprastajai grupei (b. l. 33), 2019 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 7-21 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ skyrė pareiškėją į 2-201-07 gyvenamąją patalpą (b. l. 34).

2. Vilniaus PN 2019 m. birželio 3 d. raštu Nr. 9-5698 pranešė, jog 2019 m. birželio 3 d., atlikęs bausmę, pareiškėjas buvo paleistas iš pataisos namų (b. l. 35).

II

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui D. G. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

3. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

4. Skunde nurodoma, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pareiškėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normą pataisos įstaigose nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Taisyklių 11¹.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.

Minėtos Taisyklių nuostatos neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1351–624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A702–756/2017).

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis (b. l. 23, 32, 34–35) nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d., pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, jis buvo patalpintas į karantino gyvenamąją patalpą Nr. 108, kurios plotas 14,39 kv. m ir kurioje įrengtos dvi dviaukštės lovos (4 miegamos vietos). Vadinasi vienam nuteistajam teko apie 3,6 kv. m plotas, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr.2-201-07, kurios plotas – 34,99 kv. m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam nuteistajam tenka apie 3,18 kv. m. ploto. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu būnant nurodytose patalpose vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Be to, pareiškėjas visą dieną galėjo laisvai judėti savo lokaliniame sektoriuje ir pataisos namų teritorijoje bei užsiimti leistina veikla. Aktualioje nagrinėjamai bylai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatytas ploto trūkumas negali būti pripažįstamas sukėlęs kalinamam asmeniui tokias kančias, kurios būtų nežmoniškos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį tuo atveju, kai ploto trūkumas gali būti kompensuojamas kalinamam asmeniui suteikiamomis kitomis teisėmis, leidžiančiomis asmeniui būti ne tik kalinimo patalpoje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98); 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Ž. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34096/02)). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė kalėti tinkamomis ploto sąlygomis nei bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, nei karantino gyvenamojoje patalpoje nebuvo pažeista.

5. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena ir kt. Šiuos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentuoja nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015)

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigia, kad gyvenamojoje patalpoje buvo drėgna, netinkamas (nepakankamas) vėdinimas, ilgalaikių pasimatymų ir dušo patalpose buvo netinkama temperatūra.

Pagal HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Tos pačios higienos normos 16 punkte nustatyta, kad santykinė oro drėgmės rodikliai, nepriklausomai nuo metų laiko, turėtų būtų nuo 35 iki 65 proc. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas).

Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo buvusius higienos reikalavimų trūkumus, tačiau nedetalizuoja, kada konkrečiai pažeidimai galimai buvo (pvz., ilgalaikių pasimatymų metu), be to, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė nei į Vilniaus PN administraciją, nei į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris ir atlieka operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų ir kitų skunde nurodomų pažeidimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo skunde nurodomoje administracinėje byloje Nr. I-2399-596/2018 teismas priešingai, nei nurodo pareiškėjas, nustatė, jog oro temperatūra ilgalaikių pasimatymų patalpose ir dušuose atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimą, todėl argumentas, teigiantis priešingai, buvo laikytas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo nurodyti argumentai dėl higienos normų neatitinkančių patalpų, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

6. Pareiškėjas skundėsi, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 13.10 ir 16.11 punkte nustatyta, kad drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas paaiškino, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau pareiškėjas tokio tipo patalpose laikomas nebuvo, o bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose iškvietimo sistemų įrengimas nenumatytas.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Be to, atsakovės atstovas nurodė, jog I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte nuolat budi Apsaugos ir priežiūros skyriaus dinaminės apsaugos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl signalizacijos mygtuko iškvietimo neužtikrinimo vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

7. Pareiškėjas skundėsi, jog jam dušo patalpoje trūko vietos, neveikė vandens maišytuvas, patalpoje neįrengtos dušų kabinos, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas.

HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Eksploatavimo taisyklių 5.7 ir 7.7 papunkčiuose nustatyta, kad pataisos namų nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai, paprastajai bei drausmės grupėms, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Pataisos namų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta konkrečių reikalavimų dėl dušų patalpų įrengimo, taigi, nėra nustatyta ir reikalavimo dėl ploto. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l. 38–40) matyti, jog Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse dušinėje įrengtos pertvaros, dušų įranga tvarkinga, nesulaužyta, todėl pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų nėra. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra prieštaringi, kadangi jis iš pradžių nurodo, jog vandens maišytuvas iš viso neveikė, tačiau vėliau teigia, jog reikėjo palaukti, kol vanduo įšils. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

8. Pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas, tualetuose klozetai yra įleisti į grindis ir nuo kitų šalia esančių kabinų atskirti sienele.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 įsakymu Nr. 1R-139 (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija) (toliau – ir Normos), nustatyta, kad 1 klozetas arba unitazas skiriamas 12 asmenų, 1 pisuaras taip pat skiriamas 12 asmenų.

Iš teismui pateiktų Vilniaus PN pastato antrojo aukšto plano (b. l. 37) ir fotonuotraukų (b. l. 54–57) matyti, kad antrajame aukšte I-ajame gyvenamuosiuose korpusuose yra apgyvendinti po du nuteistųjų būrius, t. y. 2-asis ir 3-asis būriai (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). Kiekviename korpuso aukšte yra po du sanitarinius mazgus, t. y. dvi tualetų (bendrojo naudojimo) patalpos, kuriose įrengtos penkios tualetų vietos – klozetai įleisti į grindis. Atsakovės atstovas neginčija aplinkybės, kad klozetai yra įleisti į grindis, nurodydamas, kad toks įrengimas atitinka visus teisės aktų reikalavimus.

Teismo vertinimu, Vilniaus PN nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių tualetų įrengimą, nes teisės aktai nenustato reikalavimo, kad turi būti įrengtos vien sėdimos tualeto vietos (unitazai). Kita vertus, Normose nustatyta galimybė įrengti klozetą (tualeto vietą su kanalizacijos įrenginiu) arba unitazą, todėl šiuo aspektu pažymėtina, kad galėjo būti įrengti ir įleistiniai klozetai. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, kaip konkrečiai jam pasireiškė žala dėl sėdimų unitazų neįrengimo. Teismas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė ir privatumo pažeidimo, nes tualetų vietos viena nuo kitos yra atskirtos sienelėmis ir turi duris (b. l. 54), o tai užtikrina galimybę privačiai pasinaudoti tualetu.

9. Pareiškėjas skundėsi nesuteikta galimybe pasivaikščioti gryname ore, taip pat tuo, kad vienu metu pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo per daug asmenų.

Savo skunde pareiškėjas pats nurodo pasivaikščiojimo grafiką, kuri, be kita ko, pateikė ir atsakovės atstovas (b. l. 43). Iš nurodytų duomenų matyti, kad Vilniaus PN direktorius tvirtina pasivaikščiojimo gryname ore grafiką, remiantis kuriuo yra nustatytos dienos ir valandos, skirtos pasivaikščiojimui atitinkamam gyvenamojo korpuso aukštui, todėl nuteistųjų srautas yra paskirstomas ir vienu metu visi Vilniaus PN kalinami nuteistieji pasivaikščiojimo kiemelyje nebūna. Pažymėtina, jog, kaip nurodė Vilniaus PN, pasivaikščiojimo kiemas dažniausiai būna apytuštis. Iš teismui pateiktų nuotraukų (b. l. 41–42) matyti, jog kiemelyje, priešingai, nei teigia pareiškėjas asmenų nėra daug, ploto nuteistiesiems yra pakankamai. Dėl pareiškėjo nusiskundimo dėl nesuteiktos galimybės pasivaikščioti pasisakytina, jog pareiškėjas nedetalizavo (net apytikriai), kada jis buvo neišleistas pasivaikščioti gryname ore, skundų dėl nesuteikto pasivaikščiojimo neteikė. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas pasivaikščiojimą prilygina kankinimui, tačiau, teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, jog pasivaikščiojimo galima atsisakyti, šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip itin hiperbolizuoti bei nepagrįsti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini.

10. Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas tik vienas kompleksinis sporto inventorius, kuriuo vienu metu gali naudotis tik 3 asmenys. Be to, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė žaisti futbolą.

Pasivaikščiojimo kiemų įrengimui taikytini reikalavimai, nustatyti Eksploatavimo taisyklių III skyriuje. Pagal šių taisyklių 18 punktą tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 punktas). Eksploatavimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 punktas).

Įvertinus išdėstytas nuostatas, darytina išvada, jog Vilniaus PN neturi pareigos įrengti sporto įrangos, teisės aktai nenumato taip pat įrenginių skaičiaus. Dėl nesuteikto inventoriaus (žaisti futbolą), pareiškėjas į įstaigos administraciją nesikreipė. Be to, pareiškėjas nepaaiškino, kaip dėl galimai nesuteikto sporto inventoriaus jam kilo neturtinė žala, t. y. nenurodė priežastinio ryšio. Todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini.

11. Ant Vilniaus PN gyvenamojo korpuso langų buvo uždėtos metalinės grotos, todėl į gyvenamąsias patalpas nepatekdavo dienos šviesa ir grynas oras.

Pagal Eksploatavimo taisyklių 11.5 papunktį, gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų jų apšvietimą. Atsakovas nurodė, jog sumontuoti plastikiniai langai, kuriuos galima atsidaryti. Tokiu būdu užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Šiuo atveju teismas pareiškėjo teiginius vertina kaip abstrakčius, kurie neindividualizuoti ir negali būti pripažįstami pagrįstais. Teismo vertinimu, nepažeisti reikalavimai nei dėl natūralaus apšvietimo, nei dėl kamerų vėdinimo, o grotos įrengtos pagal Taisyklių reikalavimus. Be to, grotos buvo sumontuotos ir pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais.

12. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN neužtikrino galimybės privačiai, negirdint kitiems nuteistiesiems ir pareigūnams, bendrauti telefonu su artimaisiais ir šeimos nariais.

Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatos. Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 124 punktu, nuteistųjų, kuriems Bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Taigi, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, numatyti tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prie įėjimo į Vilniaus PN I-ą korpusą yra įrengti 2 taksofonai, šalia kurių įrengtas pareigūno, registruojančio telefoninius skambučius, postas (b. l. 50–53). Iš atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų (b. l. 50–53) matyti, kad telefoninių pokalbių vieta nėra visiškai izoliuota, joje nėra įrengta būdelių, todėl nuteistieji, esantys kiemelyje šalia įėjimo į Vilniaus PN I-ą korpusą, gali nevaržomai girdėti telefonu kalbančių asmenų pokalbį. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nepaneigė šios aplinkybės, taip pat nenurodė, kokių priemonių įstaigos administracija imasi, siekdama užtikrinti nuteistųjų pokalbių neliečiamumą ir apsaugoti skambinančiųjų privatumą nuo kitų Vilniaus PN laikomų nuteistųjų. Tačiau pažymėtina taip pat, jog reikalavimo, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami, teisės aktai nenustato.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, todėl nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Be to, ir pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų skambinimo sąlygų pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl šio pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.

13. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų kambariuose neįrengti sanitariniai mazgai (dušai) bei virtuvės. Ilgalaikių pasimatymų patalpų koridoriuje įrengti tik keli stalai su virtuvės įranga, kuri, pareiškėjo nuomone, nebuvo tinkamai įrengta, kadangi joje nebuvo įrengtos praustuvės, stalo, kėdžių, spintelių, lovos, televizoriaus, užuolaidų, buitinio šaldytuvo, sieninio veidrodžio, sieninės kabyklos drabužiams.

Eksploatavimo taisyklių 28 punkte nustatyta, kad nuteistųjų ilgalaikiams pasimatymams pataisos namuose įrengiamos ilgalaikių pasimatymų patalpos. Ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės (Taisyklių 29 punktas). Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui. Nesant techninių galimybių esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas įrengti pagal šiame punkte nustatytą reikalavimą, sanitariniai mazgai ir virtuvės gali būti įrengiami bendram naudojimui (Eksploatavimo taisyklių 31 punktas). Sanitariniame mazge įrengiama šalto ir karšto vandens tiekimo sistema su vandens apskaitos prietaisais. Sanitariniame mazge įrengiama vonia arba dušo kabina, klozetas, praustuvas, rankšluosčių džiovintuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (Taisyklių 32 punktas). Virtuvėje įrengiama viryklė, praustuvė, spintelės indams ir įrankiams sudėti, atliekų surinktuvė (šiukšlių dėžė), pakankamas įrankių ir indų kiekis. Visa įranga turi būti tvarkinga, nekelti pavojaus sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 33 punktas). Ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje turi būti stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos arba žaliuzės, buitinis šaldytuvas, sieninis veidrodis, sieninė kabykla rūbams (Taisyklių 34 punktas). HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad į ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo.

Iš atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų (b. l. 44–49) matyti, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpose yra įrengta bendra patalpa su buitine technika, kurioje yra mikrobangų krosnelės, virdulys, spintelės, taip pat įrengta atskira patalpa rūkymui. Ilgalaikių pasimatymų kambariuose yra lovos, kėdės ir staliukai, televizorius, spinta ir spintelės, kriauklė bei veidrodis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, poilsio kambarys, bendri sanitariniai mazgai bei dušo patalpos. Kambariuose yra teisės aktuose nurodytas inventorius, įrengta technika, skirta maisto gamybai. Ilgalaikių pasimatymų kambariai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kad dėl Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų kambarių netinkamo įrengimo atsakovė pažeidė jo teises. Nors pareiškėjas nurodo aplinkybes, dėl kurių, jo vertinimu, Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpos neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių neindividualizuoja ir nesusieja su savo asmeniu, t. y. pareiškėjas nenurodo, kada, kuriuose ilgalaikių pasimatymų kambariuose ir su kuo jis buvo, bei dėl kokių konkrečių trūkumų būdamas ilgalaikių pasimatymų patalpose jis patyrė žalą, taip pat nenurodo, kaip ši žala pasireiškė, apsiriboja tik bendrų teiginių išdėstymu. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

14. Pareiškėjas taip pat skundėsi tuo, jog įstaigoje nebuvo laisvalaikio kambario patalpų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog kiekviename nuteistųjų būryje nuteistiesiems yra įrengti laisvalaikio kambariai – virtuvėlės, kuriuose nuteistiesiems įrengtos elektrinės viryklės maisto ruošimui, elektriniai virduliai ir kita buitinė technika, taip pat kiekvienoje tokioje patalpoje yra televizoriai, kuriuos nuteistieji turi galimybę žiūrėti laisvu laiku. Todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini.

Be to, pareiškėjo skundo argumentai, kad dažnai neveikdavo arba gesdavo televizorius, šaldytuvas bei kita buitinė technika yra deklaratyvūs ir neindividualizuoti. Pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokie prietaisai neveikė ir, ar jis kreipėsi dėl gedimų šalinimo, ar jie buvo pašalinti. Taip pat ir ta aplinkybė, jog buvo karšto vandens pažeidimas, kaip teigia pareiškėjas, kuris buvo pašalintas, savaime nepagrindžia, jog pareiškėjui buvo padaryta žala. Vilniaus PN pažymėjo, jog pareiškėjas buvo laikomas kaip ir visi šioje įstaigoje laikomi asmenys, jokių išskirtinai nepalankių laikymo sąlygų nesudaryta. Pažymėtina, kad teismui pateiktose fotonuotraukose matyti, jog Vilniaus PN patalpos yra prižiūrėtos, tvarkingos (b. l. 44–49) ir pareiškėjas buvo laikomas tinkamomis, saugiomis sąlygomis. Taip pat pažymėtina, kad atitinkamų laikymo sąlygų sudarymas sąlygojamas ir valstybės ekonominės padėties.

15. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyti Vilniaus PN neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. birželio 3 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis