Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 20-ANR­_N-14220-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. 2025 m. gegužės 9 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2025 m. gegužės 9 d. 7:00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę elektrinį mopedą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat asmeniui paskirta administracinė bauda už ANK 424 straipsnio 5 dalį, todėl laikytina, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, taip pat vairuodamas elektrinį mopedą važiavo (duomenys neskelbtini) per pėsčiųjų perėją, toliau važiavo (duomenys neskelbtini) šaligatviu ir (duomenys neskelbtini) per pėsčiųjų perėją, tokiais veiksmais kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 8 14, 124 punktus, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 20-ANR­_N-14220-2025 už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą P. V. skirta 950 Eur bauda, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 22 mėnesiams ir transporto priemonės konfiskavimas; už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – 200 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, P. V. skirta galutinė nuobauda – 950 Eur bauda, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 22 mėnesiams ir transporto priemonės konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, P. V. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai kvalifikuoti, įrodyti bylos medžiaga, nuobauda paskirta tinkamai.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kuomet 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis). Už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 8 dalis).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnyje, kuris reglamentuoja motorinių transporto priemonių kategorijas, numatyta, kad AM kategorija – mopedai ir lengvieji keturračiai; A1 kategorija – motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, bet ne didesnis kaip 125 cm³, galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg, taip pat triračiai, kurių galia ne didesnė kaip 15 kW.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33¹ dalis nustato, jog Elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33 dalis numato, kad mopedas – tai dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/val., bet ne didesnis kaip 45 km/val. ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/val., bet ne didesnis kaip 45 km/val. ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

To paties įstatymo 2 straipsnio 34 dalis numato, kad motociklas – tai dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/val.

Byloje iš esmės skundo argumentais, pareiškėjo atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, Vieningos pajėgų valdymo sistemos įrašu nustatyta ir įrodyta, jog Pareiškėjas 2025 m. gegužės 9 d. 7:00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo į elektrinę mikrojudumo priemonę panašią transporto priemonę, važiavo šaligatviu, 2 kartus kirto pėsčiųjų perėją. Šios faktinės aplinkybės nėra ginčijamos, tačiau nesutinkama su tuo, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, kadangi jai teisė vairuoti nebuvo reikalinga, be to, transporto priemonės greitis buvo ribojamas iki 25 km/val., tačiau kadangi važiavo nuokalne bei mindamas pedalus, todėl greitis galėjo būti didesnis. Pardavėjo „(duomenys neskelbtini)“ elektrinio dviračio specifikacijų lapas rodo, jog įvykio metu vairuotos transporto priemonės variklio galia yra 1 000 W, maksimalus greitis 25 km/val., svoris 52 kg, maksimali apkrova 130 kg ir tokiai transporto priemonei vairuotojo pažymėjimas nėra reikalingas. Taip pat nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi jam važiuojant šaligatviu ar važiuojant per pėsčiųjų perėjas, šalia nebuvo nei vieno eismo dalyvio ir niekam nebuvo sukelta grėsmė ar dėl jo veiksmų nei vienas eismo dalyvis nebuvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Tokius pareiškėjo argumentus teismas laiko nepagrįstais, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Pateiktame skunde nurodoma, jog pareiškėjas elektrinį dviratį „GT73“ nusipirko iš pardavėjo „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ elektrinio dviračio „GT73“ specifikacijų lape nurodoma, jog transporto priemonė yra elektrinis dviratis „GT73“, kurio variklio galia yra 1 000 W, maksimalus greitis 25 km/val., svoris 52 kg, maksimali apkrova 130 kg. Visgi, iš byloje esančio transporto priemonės aprašo, paimto būtent iš pareiškėjo nurodyto pardavėjo internetinio puslapio, nustatyta, kad transporto priemonė yra elektrinis dviratis „GT73“, kurio variklio galia yra 1 000 W (maksimali momentinė variklio galia yra 2 400 W), standartinis gamykliškai apribotas greitis 25 km/val., atrakinus per sistemą, įjungus „Turbo“ režimą pasiekia iki 55 km/val. greitį, svoris 52 kg, maksimali apkrova 130 kg. Nors pareiškėjo atstovas laikėsi pozicijos, kad transporto priemonės maksimalus greitis turėtų būti vertinamas kaip 25 km/val., kadangi pareiškėjas greičio ribotuvo nebuvo išjungęs, tačiau pažymėtina, jog ši aplinkybė pagal formuojamą teismų praktiką nėra reikšminga, kadangi greičio ribotuvas jo naudotojo gali būti bet kada pašalintas, todėl vertinant projektinį greitį, esminę reikšmę turi ne greitis su ribotuvu, bet maksimalus jo greitis (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 1A-316-1121/2022, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis Nr. 1A-121-350/2022). Liudytojai A. D. ir M. J., atlikę šios konkrečios transporto priemonės, kurią vairavo pareiškėjas, apžiūrą, patvirtino, jog ant minėtos transporto priemonės buvo uždėtas greičio ribotuvas, tačiau atlikus kelis nesudėtingus veiksmus, paspaudus kelis ant transporto priemonės esančius mygtukus, greičio apribojimas išsijungė ir transporto priemonės greitis pakilo iki gamyklinio greičio, t. y. 60 km/val. Šis apžiūros veiksmas užfiksuotas vaizdo įraše, kuris pateiktas į bylą. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina www.ridingtimes.lt pateiktą informaciją, kad atrakinus sistemą, transporto priemonės greitis gali pasiekti 55 km/val. greitį. Be to, šios aplinkybės patvirtina ir tokios transporto priemonės charakteristikas, kurios nurodytos tiek „Ridingtimes“ internetinės parduotuvės puslapyje, tiek ir kitų pardavėjų puslapyje, pvz. www.riedis.lt, kuriame be to, kad nurodyta, jog maksimalus šios transporto priemonės variklio galingumas 2000 W, konstrukcinis greitis – 50 KM/h, taip pat nurodyta, jog šiai transporto priemonei reikalingas vairuotojo pažymėjimas, AM kategorijos nepakanka. Šie duomenys neprieštarauja ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktai nuomonei, jog transporto priemonė „RidingTimes GT73“, kurios aktualios techninės charakteristikos: maksimalus transporto priemonė greitis – 60 km/h, maksimali momentinė galia – 2000 W, priskiriama motociklams ir ją vairuoti reikalinga A1 kategorija. Kaip jau aptarta, teisės aktai numato, jog tuo atveju, kai transporto priemonės vidaus degimo variklio tūris didesnis kaip 50 cm³ arba kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/val., t. y. jei bent vienas iš šių parametrų viršija SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje numatytuosius, tokia transporto priemonė nebegali būti laikoma mikrojudumo priemone ir yra prilyginama motociklui, todėl šiai transporto priemonei vairuoti yra reikalinga A1 motorinių transporto priemonių kategorija.

Pažymėtina, jog prie skundo pateiktas specifikacijos lapas nelaikytinas pakankamu įrodymu patvirtinti būtent pareiškėjo vairuotos transporto priemones technines charakteristikas. Pažymėtina, jog jame pateikti duomenys prieštarauja jau aptartiems duomenims bei faktiniams techniniams parametrams. Be to, tai nėra gamintojo pateikta specifikacija. Perkant bet kokį įrenginį, o juo labiau transporto priemonę, visada yra pateikiama gamintojo gaminio naudojimo instrukcija bei gamintojo pateikiamos techninės specifikacijos. Tokie dokumentai šioje byloje nebuvo pateikti.

Nors ANK 593 straipsnis nustato, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai gali atlikti įvairius veiksmus – apžiūras, apklausas, akistatas, kt. veiksmus ir šie veiksmai atliekami mutatis mutandis vadovaujantis audžiamojo proceso kodekso nuostatomis, tačiau ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Vertinant šias nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad pareigūnai, tirdami pažeidimus, pirmiausia turėtų vadovautis ANK 593 straipsnio nuostatomis renkant ir fiksuojant įrodymus, tačiau, kaip matyti, įrodymais laikytini ne vien šių veiksmų pagalba užfiksuoti duomenys, nes faktiniai duomenys gali būti renkami ir kitais būdais. Todėl Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pateikta nuomonė šiuo atveju yra vienas iš įrodymų šaltinių. Sutiktina su tuo, jog transporto priemonės apžiūra neužfiksuota apžiūros protokolu, kaip tai turėtų būti padaryta vadovaujantis ANK 593 straipsnio nuostatomis ir nėra duomenų apie tai, kad ją atlikę asmenys turėtų specialią kompetenciją vertinti technines šios transporto priemonės charakteristikas, todėl šiuo įrodymu vadovaujamasi tiek, kiek jis patvirtinamas kitais duomenimis. Šiuo atveju apžiūros veiksmu užfiksuoti duomenys – aplinkybė, kad buvo greičio ribotuvas, kad jis nesudėtingais veiksmais išjungtas ir transporto priemonė pasiekė didesnį nei 50 km/ h greitį, visiškai atitinka kitais jau aptartais įrodymais nustatytas aplinkybes, o būtent tai, kad šios transporto priemonės konstrukcinis greitis žymiai viršija 25 km/h ir tikrai pasiekia 50 km/h.

Taip pat pažymėtina, jog dėl įrodymų pakankamumo sprendžia įrodymus renkantis ir sprendimą priimantis subjektas, nebūtina kiekvienu atveju surinkti visus įmanomus duomenis, kurie patvirtintų veną ar kitą aplinkybę, todėl ir siekiant nustatyti technines transporto priemonės charakteristikas nėra nebūtina atlikti techninę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartų įrodymų, teismo vertinimu, pakanka nustatyti ir daryti išvadą, kad transporto priemonės, kurią vairavo pareiškėjas, maksimalus variklio galingumas buvo 2000 W, o konstrukcinis greitis – ne mažesnis nei 50 km/h.

Nors skundžiamame nutarime yra nurodyta, kad pareiškėjas vairavo elektrinį mopedą, o ne motociklą, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga vertinant P. V. veiksmus, kadangi norint vairuoti mopedą, yra reikalinga AM kategorija, tuo tarpu pareiškėjas teisės vairuoti visai neturi, nes ši teisė jam buvo atimta.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2025 m. gegužės 9 d. jis vairavo transporto priemonę „GT73“ neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Pareiškėjas, būdamas suaugęs, kelių eismo taisykles išmanantis asmuo, turėjo būti atidus ir rūpestingas, prieš sėsdamas už motorinės transporto priemonės vairo privalėjo įsitikinti, kad turi teisę vairuoti atitinkamą transporto priemonę, t. y. šiuo atveju turėjo patikrinti technines charakteristikas ir tik įsitikinęs, kad tokiai transporto priemonei teisė vairuoti transporto priemones nereikalinga, sėsti už jos vairo, tačiau to jis nepadarė, ir vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės to daryti, nes ta teisė jam jau buvo atimta.

Pažymėtina, jog 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu P. V. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, nes nebuvo jos įgijęs. Buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams – iki 2024 m. birželio 9 d. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu už tai, kad neturėdamas teisės, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 423 straipsnio 3 dalį pinigine bauda, paskirtas transporto priemonės konfiskavimas ir atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 2027 m. rugpjūčio 30 d. Tačiau nepraėjus metams po šios nuobaudos, pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, todėl pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį jis atsakomybėn patraukas pagrįstai.

Kaip ir minėta, pareiškėjas ginčija kaltę dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kadangi jam važiuojant šaligatviu ar važiuojant per pėsčiųjų perėjas, šalia nebuvo nei vieno eismo dalyvio ir niekam nebuvo sukelta grėsmė ar dėl jo veiksmų nei vienas eismo dalyvis nebuvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Kaip matyti, skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiškėjas P. V., vairuodamas elektrinį mopedą, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, važiavo šaligatviu ir du kartus pravažiavo pėsčiųjų perėją, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 8, 9, 124 punktų reikalavimus.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

KET 124 punkte numatyta, jog motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.

Iš byloje pateikto vaizdo įrašo pavadinimu „vlc-record-2025-05-09-08h24m30s-(duomenys neskelbtini)-LJF976-250509-064900-065100-20010100.mp4-“ matyti, jog P. V. transporto priemonę, kuriai reikalinga teisės vairuoti, vairuoja šaligatviu, pakankamai dideliu greičiu, lyginant su policijos pareigūnų transporto priemonės greičiu, taip pat ir su kitomis eisme dalyvaujančiomis transporto priemonėmis, be to, vaizdo įrašo 48 sekundę matoma, jog pareiškėjas taip pat apvažiuoja autobusų sustojimo stotelę, kurioje yra pėsčiųjų, užvažiuodamas ant vejos. Be to, pareiškėjas šiuos veiksmus atliko neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kas savaime yra laikytina pavojinga veika, taigi, teismo vertinimu, šios nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad P. V. eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui, todėl P. V. savo veiksmais kėlė grėsmę eismo saugumui.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje suformuluota, kad nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistinas/mažintinas, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje N r. N-575-215/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042/2019; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jam keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008); asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017).

Šiuo atveju matyti, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, P. V. anksčiau kelis kartus jau baustas administracine tvarka, ne kartą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, be to, asmuo nepraėjus nei metams po ankstesnio pažeidimo, kai vairavo neturėdamas teisės, būdams neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, jam buvo taikytas ir transporto priemonės konfiskavimas, tačiau akivaizdu, tai nebuvo pakankamos priemonės pasiekti, kad asmuo laikytųsi kelių eismo taisyklių reikalavimų ir kelyje elgtųsi saugiai, nes vėl pavojingai vairavo neturėdamas teisės. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus pareiškėjo neigiamai charakterizuojamą asmenybę administracinių nusižengimų srityje, polinkį sistemingai nesilaikyti ir pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, darytina išvada, jog tiek už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą pareiškėjui paskirta bauda, kuri yra lygi vidurkiui, tiek ir nusižengimo padarymą paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei transporto priemonės konfiskavimas, taip pat ir už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta bauda, kuri lygi vidurkiui, ir artimas vidurkiui teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra pagrįstos, tinkamai individualizuotos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, jų dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirtos teisingai, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byla teisme buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, prašymas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas negali būti tenkinamas, nes minėtas skundas yra atmetamas, pripažįstant, kad P. V. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais,

nutaria:

P. V. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 20-ANR­_N-14220-2025 palikti nepakeistą.

Prašymo atlyginti P. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.