Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „H. S.“ sandėlininku, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2018 m. spalio 31 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metė K. U. plastikinį butelį į galvą, šiais savo veiksmais dėl padarytos pakaušio poodinės kraujosruvos nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios K. U. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. vakare jis grįžo iš darbo namo, į butą, esantį (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val. Savo kambaryje žaidė smiginį („dartais“), buvo paleidęs garsiai muziką, gėrė brendį. Eidamas į tualetą, pamatė, kad durys, pro kurias iš holo (iš kurio yra įėjimas į jo kambarį) reikia eiti į koridorių (kur yra tualetas, vonia, virtuvė ir nukentėjusiosios kambarys), buvo uždarytos, jas atidarė ir paliko atidarytas. Antrą kartą kai pastebėjo, kad minėtos durys uždarytos, jas tyčia paliko atidarytas. Trečią kartą, kai nukentėjusioji uždarinėjo duris, jis metė smiginio strėlytę link nukentėjusiosios. Atstumas nuo kaltinamojo kambario durų iki durų iš holo į koridorių yra apie 3,5 metrų. Žinojo, kad nepataikys į nukentėjusiąją, norėjo ją tik paerzinti. Jis į nukentėjusiąją nepataikė ir jos nesužeidė. Strėlytę metė aukščiau negu jo ranka, galvos lygyje, t. y. tokiame aukštyje, kokiame yra pakabintas smiginio taikinys jo kambaryje. Strėlytę metė, kai nukentėjusioji uždarinėjo duris. Nematė, kur strėlytė nukrito. Mano, kad ji atsitrenkė į sieną. Galėjo pataikyti nebent į nukentėjusiosios ranką, nes kai kaltinamasis metė į nukentėjusiąją strėlytę, matėsi tik jos ranka. Jo kambaryje buvo buteliai nuo alaus, bet jie visi buvo pilni, o jis gėrė brendį. Žodinio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios nebuvo, jo niekas neprašė patildyti muzikos. Tarp jų iki įvykio vyko psichologinis karas. Jie iki šio įvykio buvo susipykę. Juos anksčiau siejo artimi ryšiai. Nukentėjusioji yra konfliktinė asmenybė (b. l. 104-105).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. spalio 31 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu skirtingus kambarius nuomojosi kaltinamasis A. R. ir nukentėjusioji K. U.; įvykio metu bute buvo kaltinamasis, nukentėjusioji ir jos draugas – liudytojas D. Ž.. Nagrinėjamo įvykio metu santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktiški, anksčiau juos siejo artimi santykiai, o nuo 2018 metų pradžios jie susipyko ir nuo to laiko nebendravo, kaltinamasis kartais specialiai erzindavo nukentėjusiąją savo elgesiu. Tiek iš nukentėjusiosios paaiškinimų, tiek ir iš pačio kaltinamojo parodymų teisme nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu įvyko kaltinamasis taip pat norėjo paerzinti nukentėjusiąją, pas kurią įvykio vakarą į svečius buvo atėjęs draugas D. Ž., - tyčia garsiai leido muziką savo kambaryje, atidarė duris tarp holo (kuriame buvo kaltinamojo kambarys) ir koridoriaus (kuriame buvo nukentėjusiosios kambarys), nors nukentėjusioji ir jos draugas ne kartą šias duris uždarė, kaltinamasis jas tyčia vėl atidarydavo, tokiu būdu nukentėjusiajai garsiau girdėdavosi kaltinamojo leidžiama muzika. Byloje pareikštas kaltinimas yra susijęs su kaltinamojo veiksmais, kai nukentėjusioji paskutinį kartą uždarė minėtas duris. Nukentėjusioji K. U. teigia, kad jai paskutinį kartą uždarant koridoriaus duris, kaltinamasis metė į ją plastikinį butelį ir pataikė nukentėjusiajai į galvą, šiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą, padarydamas jai pakaušio poodinę kraujosruvą ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą. Kaltinamojo teigimu, jis šių veiksmų neatliko ir butelio į nukentėjusiąją nemetė, jos nesužalojo.

Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nukentėjusiosios versija yra nuosekli bei įrodyta kitų byloje esančių įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad kaltinamasis A. R. tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją K. U.. Tuo tarpu kaltinamojo A. R. versija yra nelogiška, nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma.

Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji išsigalvoja įvykio aplinkybes ir jį apkalba, o vienas iš įrodymų, kad ji meluoja, yra aplinkybė, jog pareigūnai bute nerado butelio, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji. Pagal nukentėjusiosios, liudytojo bei pareigūnų paaiškinimus, taip pat įvykio vietos apžiūros metu padarytos fotolentelės duomenų matyti, jog butelis, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji, nerastas ir nenustatytas. Nukentėjusiosios teigimu, ji butelį nunešė į virtuvę, padėjo šalia kitų tuščių butelių, tai pasakė atvykusiems pareigūnams. Liudytojas D. Ž. patvirtino, kad virtuvėje buvo daug tuščių butelių nuo alaus. To neneigė ir kaltinamasis. Policijos pareigūnė liudytoja S. O. nurodė, kad butelio ieškojo pagal nukentėjusiosios paaiškinimus virtuvėje. Vertinant nukentėjusiosios bei liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, kad nukentėjusioji po įvykio butelį nunešė į virtuvę ir padėjo jį šalia kitų butelių, skirtų priduoti į taromatą, o atvykus pareigūnams, nesugebėjo atskirti nuo analogiškų ten padėtų butelių, su kuriuo iš butelių ji buvo sužalota. Iš esmės matyti, kad virtuvės patalpa įvykio vietos apžiūros fotolentelėje nefiksuota.

Byloje vertinant tiek kiekvieną iš aukščiau aptartų įrodymų, tiek ir jų visumą, darytina išvada, kad teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios K. U. paaiškinimais, kuriuos papildo ir patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tai, jog ji nemeluoja, rodo ir nukentėjusiosios reakcija į šį įvykį bei jos savijauta iš karto po to – nukentėjusiajai buvo šokas, jai drebėjo rankos, nukentėjusiąją reikėjo raminti, tačiau ji buvo blaivi, elgėsi adekvačiai. Vien tai, jog nukentėjusioji emocionaliai reagavo ir iki šiol reaguoja į nagrinėjamą įvykį, nesudaro pagrindo ja netikėti. Nors liudytojas D. Ž. yra nukentėjusiosios draugas, teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindo manyti, kad jis apkalba kaltinamąjį. Teisiamajame posėdyje šiam liudytojui uždavus klausimus dėl byloje esančių prieštaravimų (iškvietimo metu nurodytų aplinkybių, duomenų apie ant nukentėjusiosios kūno matyto kraujo, daiktus ant žemės), D. Ž. detaliai ir įtikinamai atsakė į užduodamus klausimus, jo pateikti paaiškinimai iš esmės neprieštarauja kitiems bylos duomenimis. Taip pat teismas tiki ir liudytojais apklaustų pareigūnų paaiškinimais bei byloje esančiais specialistų pateiktais duomenimis. Juolab kad ir pats kaltinamasis pripažįsta, jog, norėdamas paerzinti nukentėjusiąją, jis tuo metu, kai nukentėjusioji trečią kartą uždarinėjo koridoriaus duris, metė į ją smiginio strėlytę, tik, jo teigimu, pataikyti į nukentėjusiąją negalėjo, nes tuo metu jau matėsi tik nukentėjusiosios ranka. Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad metė aukščiau nei jo ranka, galvos lygyje, maždaug tokiame aukštyje, kaip jo kambaryje buvo pakabintas smiginio taikinys, o nukentėjusiajai sužalota pakaušio sritis, kuomet ji sukosi nuo kaltinamojo ir bandė išvengti smūgio. Be to, nukentėjusioji teigė, kad po to, kai kaltinamasis į ją metė butelį, bandė mesti dar kažkokį daiktą, tačiau ji spėjo pabėgti ir nematė, kas tai buvo, o liudytojas vėliau ant žemės matė smiginio strėlytę, kurios kaltinamasis sakė iki šiol nėra atgavęs.

Visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo nuomone, paneigia kaltinamojo A. R. versiją, kad jis nesužalojo nukentėjusiosios. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė suvokdamas, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, kad kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, kad jo savo veiksmais gali sukelti tam tikras pasekmes nukentėjusiajai ir jos sveikatai, ir nors jų nenorėjo (turėjo tikslą paerzinti nukentėjusiąją), bet mesdamas plastikinį butelį tiesiai nukentėjusiajai į galvą – sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. jis veikė neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. R. tyčia metė K. U. plastikinį butelį į galvą, šiais savo veiksmais padarydamas jai pakaušio poodinę kraujosruvą ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios K. U. sveikatą. A. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. R. nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme (BK 37 str.). Nors jis nukentėjusiąją sužalojo, mesdamas į ją tuščią plastikinį butelį, didelių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė, vis tik jo atlikti veiksmai, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą, pripažintini pavojingais, dėl ko jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Visų pirma, kaltinamasis savo veiksmais kėsinosi į nukentėjusiosios sveikatą, metė daiktą jai į galvą, kuriuo sužalojo nukentėjusiąją ne tik sukeldamas jai fizinį skausmą, bet ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Antra, iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai įvykio metu buvo konfliktiški, kaltinamasis tyčia erzino nukentėjusiąją, vis atidarydamas koridoriaus duris, nors jas nukentėjusioji nuolat uždarydavo, kad negirdėtų kaltinamojo garsiai leidžiamos muzikos, po ko jo veiksmai suagresyvėjo ir jis ėmėsi smurto prieš nukentėjusiąją – metė į ją butelį. Trečia, kaltinamasis savo kaltės nei tyrimo metu, nei teisme nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, jie nesusitaikė.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas). Taip pat įvertina šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, kilus nebyliam konfliktui tarp jų dėl kaltinamojo elgesio, garsiai leidžiant muziką; smurtauta prieš asmenį, su kuriuo anksčiau kaltinamąjį siejo artimi santykiai, o įvykio metu jų santykiai buvo konfliktiški; prieš pat įvykį kaltinamasis tyčia (specialiai erzino) nukentėjusiąją, o po to tyčia metė jai į galvą plastikinį butelį, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo nustatyta poodinė hematoma pakaušio srityje; kita vertus, pastebėtina, jog į nukentėjusiąją buvo mestas tuščias, plastikinis, 1 l talpos butelis, t. y. iš esmės lengvas, neaštrus ir nepavojingas daiktas, tačiau jis turi kietą plastikinį kamštį ir šiuo buteliu galima sužaloti žmogų, ypač jeigu smūgis stiprus (o kaltinamasis pats teigė, jog nuolat žaidžia smiginį); nukentėjusiajai nustatyta poodinė hematoma buvo nedidelė (nago dydžio, tikslesnių išmatavimų byloje nėra, ji greitai išnyko, sugijo be pasekmių). Teismas įvertina ir tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių; jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdams apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors kaltinamasis teigė, kad įvykio metu jis buvo iš esmės blaivus, o alkoholį pagrinde vartojo po įvykio, vis tik byloje esantys įrodymai ir pačio kaltinamojo prisipažinimas vartojus stiprų alkoholinį gėrimą nebylaus konflikto metu, po kurio įvyko nagrinėjamas įvykis, nebylaus konflikto trukmė, kurio metu jis nuolat gėrė brendį, taip pat jo elgesys, bei atvykusių pareigūnų paaiškinimai patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, o po įvykio jam nustatytos 1,71 promilės. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, dirbantis, baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei pagal ANK 528 straipsnio 1 dalį, paskirtas baudas teigia sumokėjęs, nagrinėjamo įvykio metu buvo neteistas. Šiuo metu jis yra teistas 2018 m. gruodžio 28 d. teismo nuosprendžiu dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kurią įvykdė 2018 m. birželio 13 d., t. y. iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos.

Įvertinęs šias aplinkybes, tarp jų tai, kokios pasekmės buvo sukeltos dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją, taip pat tai, kad kaltinamasis šios veikos padarymo metu buvo neteistas, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą; 2) nebendrauti su nukentėjusiąja K. U. ir neieškoti su ja ryšių (BK 48 str. 1-2 d., 5 d. 2 p., 6 d. 3 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant minimalią šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kaltinamajam A. R. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); 2) nesiartinti prie nukentėjusiųjų F. M. ir K. U. bei su jais nebendrauti (BK 48 str. 5 d. 2 p., 6 d. 3 p).

Įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos yra viena iš nuteistojo laisvės apribojimo bausme pareigų pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, todėl šis įpareigojimas papildomai neskiriamas. Į subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta vykdant 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, taip pat nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 63 str. 9 d., 65-66 str.).

Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d., 21.50 val. iki 2018 m. lapkričio 1 d., 15.03 val. (vieną parą), šis laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., 66 str.; b. l. 38, 46).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 44-45).

Kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (prisegtas voke prie galinio bylos viršelio).

Civiliniai ieškiniai šioje byloje nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. R. bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą; 2) nebendrauti su nukentėjusiąja K. U. ir neieškoti su ja ryšių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. R. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. R. bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); 2) nesiartinti prie nukentėjusiųjų F. M. ir K. U. bei su jais nebendrauti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 13 d., 20.09 val. iki 2018 m. birželio 15 d., 11.18 val. (dvi paras) bei nuo 2018 m. spalio 31 d., 21.50 val. iki 2018 m. lapkričio 1 d., 15.03 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, prisegtą voke prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.