- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- eA-2091-662/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01102-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl rašto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. B. (V. B.)).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2025 m. kovo 5 d. rašte Nr. 1P-6974 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir 2025 m. kovo 5 d. raštas, Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) vyriausiajam inspektoriui V. B. (V. B.).
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:
2.1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. pavedimu Muitinės departamento Imuniteto tarnybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM vyriausiojo inspektoriaus V. B. veiksmų. Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausioji tyrėja G. D., atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2025 m. vasario 13 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-71 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus V. B. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius V. B., 2024 m. gruodžio 6 d. nuo 00.00 iki 3.00 val. dirbdamas Vilniaus TM Medininkų kelio posto Išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių, muitinio tikrinimo darbo bare, 14 ir 15 darbo vietose (Posto vadovaujančio pareigūno DV E, G, F, H, I eismo juostose ir Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV E, G, F, H, I eismo juostose), 1.23 val. iš savo tarnybinio elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Westtransit“ atstovui į jo elektroninio pašto paskyrą (duomenys neskelbtini) išsiuntė KOMANDORAS patikrinimo akto Nr. K24LTVK2000TR2373762 tikrinimo instrukcijos tekstą. Tokiais savo veiksmais V. B. ūkio subjekto atstovui neteisėtai atskleidė tarnybinio pobūdžio informaciją, kuri pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1B-550 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės informacijos tvarkymo taisyklių“ patvirtintų Lietuvos Respublikos muitinės informacijos tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13.19 ir 13.27 papunkčius laikoma viešai neskelbtina ir neteiktina informacija. Tokia veika (neveikimu) V. B. pažeidė Taisyklių 18 punkto nuostatas, nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 20 straipsnio 6 punkto, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktų nuostatų reikalavimų, netinkamai vykdė Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3V-98 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 1 priede „Medininkų posto darbo vietų aprašymas“ pateikto darbo vietos Nr. 14 aprašymo 10 punkto ir darbo vietos Nr. 15 aprašymo 7 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą tyčia. Įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė sprendimą V. B. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
2.2. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas pareigūnas yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, Muitinės departamento generalinis direktorius 2025 m. vasario 19 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-1197 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Tačiau Profesinė sąjunga 2025 m. kovo 5 d. raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas dėl toliau išvardintų priežasčių.
2.3. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. B., nenurodė nė vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją.
2.4. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje, nei Rašte nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga Rašte pateikė tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėto pareigūno buvimas Profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą V. B. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno padarytu tarnybiniu nusižengimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.
2.5. Profesinė sąjunga nepagrįstai teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Atliekant tarnybinį patikrinimą, tikrinamam pareigūnui V. B. 2024 m. gruodžio 31 d. buvo išsiųstas 2024 m. gruodžio 30 d. pranešimas Nr. 10TTE-476 „Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriame buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. Su 2024 m. gruodžio 30 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo V. B. pasirašytinai susipažino 2025 m. sausio 8 d. V. B. iki tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos paaiškinimo nepateikė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašė atmesti prašymą.
4. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad:
4.1. Profesinė sąjunga, pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 35.5 papunkčiu, pagal kurį <... prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo ...> bei Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Aprašo 25 punkte numatyta, kad tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada dėl padaryto nusižengimo teikiama vadovui, kuris, įvertinęs gautą medžiagą priima sprendimą, t. y. komisijos išvada nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Kadangi Apraše nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, todėl darytina išvada, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis ne tik savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet ir kita turima informacija, Profesinės sąjungos 2025 m. kovo 5 d. raštu pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM posto vyriausiajam inspektoriui V. B. motyvais.
4.2. Atsakovas nesutinka su Muitinės departamento pozicija, jog Profesinė sąjunga savo atsisakymo skirti tarnybinę nuobaudą nemotyvavo ir nepagrindė. Priešingai, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2025 m. kovo 5 d. rašte motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti Profesinės sąjungos narius.
4.3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas veikė pagal savo kompetenciją, atliko savo darbą tinkamai.
4.4. Iš tarnybinio tyrimo medžiagos nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl darytina išvada, kad galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi tikrintoja aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turint išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, galbūt dėl to, jog jis yra profesinės sąjungos narys ir priklauso profesinės sąjungos valdymo organui. Atsakomybė negali būti taikoma už padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamų pasekmių. Tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.
4.5. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados yra akivaizdu, jog, nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Patikrinimą atlikusi tikrintoja pasirėmė tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo. Priešingai, savaip aiškino aplinkybes, siekiant pareigūno apkaltinimo. Sprendimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą atsakovas vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už pareigūno dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prašymą patenkino – panaikino Profesinės sąjungos 2025 m. kovo 5 d. raštą.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas aptarė Statuto 62 straipsnio 5 dalies, Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 21 straipsnio 1, 2 dalių, Aprašo 28 punkto nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
8. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė tarnybinės nuobaudos ryšio su V. B. naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad iš Tarnybinio patikrinimo išvados nustatyti trečiojo suinteresuoto asmens galbūt padaryti pažeidimai nei fakto, nei teisės prasme nėra susiję su šio asmens naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Tai nesuteikia pagrindo spręsti, jog Muitinės departamentas siekė imtis diskriminacinių veiksmų prieš V. B., kaip Profesinės sąjungos narį. Vien faktas, kad profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas išvadai, kad jis diskriminuojamas priklausymo profesinei sąjungai pagrindu.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad Rašte nenurodyta nė viena aplinkybė, iš kurios būtų galima daryti išvadą, kad pareigūnas yra persekiojamas dėl buvimo Profesinės sąjungos nariu. Teismas nurodė, kad iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog tarnybinio tyrimo metu buvo detaliai analizuota pareigūno darbo veikla, nurodyta, kokius veiksmus pareigūnas privalėjo atlikti atlikdamas muitinį tikrinimą, kokius veiksmus atliko ir kurių neatliko. Pareigūno padaryti pažeidimai buvo analizuojami atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, Išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu pareigūnui tarnybinė nuobauda bus paskirta ir ji bus ginčijama.
10. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Muitinės departamentui pateiktame Rašte Profesinė sąjunga nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui V. B., todėl Raštą teismas pripažino neteisėtu ir panaikino.
III.
11. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo (apeliaciniame skunde neteisingai nurodytas teismo pavadinimas – Vilniaus apygardos administracinis teismas, laikytinas rašymo apsirikimu) 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepašalino esminių abejonių dėl Profesinės sąjungos nario, V. B., diskriminavimo ir persekiojimo už tai, kad pastarasis yra Profesinės sąjungos narys. Muitinės departamentas savo prašyme teismui nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai yra nepagrįsti, o ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Profesinės sąjungos pateikti argumentai ir įrodymai parodo atsakovo nuostatą Profesinės sąjungos atžvilgiu ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per Profesinės sąjungos narius. Muitinės departamentas nepaneigė Profesinės sąjungos argumentų, o teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl to bylą išnagrinėjo neišsamiai.
12.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės tik pakartojo Muitinės departamento prašyme išdėstytus motyvus ir aplinkybes. Teismas neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, t. y. iš esmės neišnagrinėjo ginčo, todėl skundžiamas teismo sprendimas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, keliamų teismo sprendimo turiniui.
12.3. Byloje nebuvo vadovautasi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Teismas nevertino svarbios aplinkybės skiriant tarnybines nuobaudas, t. y. muitinėje galiojančios Kolektyvinės sutarties 35.5 papunkčio, kad <... prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo ...>.
12.4. Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes administracinę bylą išnagrinėjo ir skundžiamą teismo sprendimą priėmė viena Regionų administracinio teismo teisėja.
13. Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad sprendime pagrįstai konstatuota, jog Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. B., nenurodė nei vienos jo diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje ar persekiojimo dėl buvimo Profesinės sąjungos nariu patvirtinančios aplinkybės. Profesinei sąjungai nepateikus argumentų, kurie leistų daryti išvadą (prielaidą), kad V. B. yra persekiojamas darbdavio dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, Muitinės departamentas neturi galimybės ir pareigos paneigti nesančių aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2025 m. kovo 5 d. rašto Nr. 1P-6974 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui V. B. (V. B.), teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Regionų administracinis teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo Muitinės departamento prašymą ir panaikino Raštą, konstatavęs, kad jame nenurodyta nė viena aplinkybė, iš kurios būtų galima daryti išvadą, kad pareigūnas yra persekiojamas dėl buvimo Profesinės sąjungos nariu, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui V. B.
17. Atsakovas Profesinė sąjunga, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatliko savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių objektyvaus ir visapusiško vertinimo, neišnagrinėjo ginčo iš esmės, rėmėsi tik Muitinės departamento prašyme išdėstytais argumentais, todėl toks teismo sprendimas neatitinka ABTĮ įtvirtintų reikalavimų, keliamų teismo sprendimui, be to, byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
18. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat patikrina, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tarp jų 1 punkte – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.
19. ABTĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teismo sudėtį, 1 dalyje nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija.
20. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.
21. Nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas prašė panaikinti Profesinės sąjungos Raštą, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui V. B., todėl Muitinės departamento prašyme suformuluotas reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą tarnybinių ginčų bylų kategoriją, kuri pagal ABTĮ nuostatas gali būti nagrinėjama vieno teisėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-920-662/2024). Kadangi bylą išnagrinėjo ir skundžiamą teismo sprendimą priėmė viena Regionų administracinio teismo teisėja, darytina išvada, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir tai pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokio aiškinimo, be kita ko, buvo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1721-821/2025, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1675-662/2025).
22. Pažymėtina, jog reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis proceso teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-662/2021; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021 ir kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).
24. Nagrinėjamoje byloje nustatytas pirmosios instancijos teismo padarytas procesinio pobūdžio pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas grąžinti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.