Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui, ginančiam viešą interesą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui Vyteniui Kasparavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui A. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl kompensacijų už degalus

Motyvuojamoji dalis

Dėl išlaidų automobilių remontui

Nepagrįsto praturtėjimo sumą sudaro nepagrįstai kompensuoti 19 975,40 Eur už degalus, 1 042,69 Eur už automobilių remontą, 182,59 Eur už įrangą ir įrangos draudimo paslaugas, iš viso 21 200,68 Eur.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje pareikštas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys atsakovui A. K., trečiajam asmeniui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai 21 200,68 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Byloje pareikštas ieškinys ir jo reikalavimas grindžiami tuo, kad atsakovui, 2019-2023 m. ėjusiam Šilutės rajono savivaldybės 9-ojo šaukimo tarybos nario bei Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nario (iki 2023-02-23) (Šilutės rajono savivaldybės Tarybos 2019-04-25 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-02-23 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) pareigas, nepagrįstai buvo kompensuoti 19 975,40 Eur už degalus, 1 042,69 Eur už automobilių remontą, 182,59 Eur už įrangą ir įrangos draudimo paslaugas, iš viso 21 200,68 Eur.

Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai pirmajame Tarybos posėdyje tarybos narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas Savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnis).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-526/2009, Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-35/2011, 3K-3-281/2015, Nr. 3K-3-465-686/2016 ir kt.).

Pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 916/2024) ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina, kad Šilutės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, 2024-01-05 atlikusi Šilutės rajono savivaldybės 9-ojo šaukimo tarybos narių išmokų naudojimo tikslingumo, ekonomiškumo, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą (patikrinimą), Atitikties audito ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ( A. K. suteiktas kodas (duomenys neskelbtini)) pateikė Generalinei prokuratūrai. Iš minėtos ataskaitos matyti, kad pirmasis Tarybos posėdis įvyko 2019-04-25. Nustatyta, kad 2019 m. vyko 9 Tarybos posėdžiai ir 10 Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžių kontaktiniu būdu; 2020 m. 6 Tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu ir 6 – nuotoliniu būdu; 5 Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžiai vyko kontaktiniu būdu ir 4 – nuotoliniu būdu; 2021 m. 5 Tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu ir 7 – nuotoliniu būdu; 6 Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžiai vyko kontaktiniu būdu, 5 – nuotoliniu būdu, 2 – mišriu būdu; 2022 m. 11 Tarybos posėdžių vyko kontaktiniu būdu ir 4 – nuotoliniu būdu; 2 Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžiai vyko kontaktiniu būdu, 3 – nuotoliniu būdu, 6 – mišriu būdu. 2023 m. 5 Tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu; 2 Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžiai vyko mišriu būdu. Atsakovas nedalyvavo 10 iš 53 Tarybos posėdžių: 2019-06-27 (kontaktiniu būdu), 2020-07-30 (kontaktiniu būdu), 2020-08-27 (kontaktiniu būdu), 2020-11-26 (nuotoliniu būdu), 2020-12-17 (nuotoliniu būdu), 2022-03-31 (kontaktiniu būdu), 2022-04-11 (kontaktiniu būdu), 2022-06-30 (kontaktiniu būdu), 2022-12-27 (kontaktiniu būdu), 2023-01-09 (kontaktiniu būdu). 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu A. K. buvo išmokėta 25 432,87 Eur.

Kaip matyti iš tarybos narių transporto išlaidų detalizuotų duomenų suvestinės (degalų, remonto), A. K. 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu pagal pateiktas išlaidų ataskaitas bei kasos aparatų kvitus buvo kompensuota 21 279,75 Eur už 17 620,73 l degalų. A. K. iš viso naudojo 79 degalų nuolaidų korteles ir už degalus atsiskaitė tik grynais pinigais.

Byloje pateiktų kasos aparatų kvitų ir išlaidų ataskaitų duomenimis, 2019 m. degalai buvo pilami kelis kartus per dieną, t. y. du kartus per dieną degalus pylė 7 dienas: 2019-05-06, 2019-06-13, 2019-07-11, 2019-08-02, 2019-09-16, 2019-12-02 ir 2019-12-23. Pagal pateiktą kompensavimui 2019-12-02 kasos aparato kvitą, 12 val. 42 min. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau ir – UAB) „Andopas“ degalinėje buvo pirkta 22,21 l benzino, o 13 val. 14 min. A. M. įmonės degalinėje – 40,72 l dyzelinio kuro. 2020 m. du kartus per dieną degalus pylė 1 dieną – 2020-06-30; tris kartus per dieną degalus pylė taip pat 1 dieną – 2020-06-26 (08 val. 31 min (32,21 l), 12 val. 41 min. (34,10 l) ir 17 val. 47 min (21,47 l). 2021 m. du kartus per dieną degalus pylė 24 dienas: 2021-01-05, 2021-01-14, 2021-02-12, 2021-02-24, 202-03-18, 2021-05-05, 2021-05-17, 2021-06-18, 2021-07-07, 2021-08-06, 2021-08-13, 2021-08-19, 2021-08-21, 2021-09-06, 2021-09-11, 2021-10-05, 2021-10-06, 2021-11-03, 2021-12-17, 2021-12-21, 2021-12-22 ir 2021-12-27; tris kartus per dieną degalus pylė taip pat 1 dieną – 2021-01-29 (09 val. 13 min (50 l), 11 val. 11 min. (29,42 l) ir 18 val. 18 min (32,88 l). 2022 m. du kartus per dieną degalus pylė 29 dienas: 2022-01-21, 2022-01-26, 2022-01-27, 2022-01-28, 2022-03-09, 2022-03-25, 2022-04-04, 2022-06-03, 2022-07-19, 2022-07-21, 2022-07-25, 2022-09-02, 2022-09-03, 2022-09-17, 2022-10-06, 2022-10-11, 2022-10-14, 2022-10-16, 2022-10-18, 2022-11-04, 2022-11-19, 2022-11-24, 2022-11-27, 2022-12-02, 2022-12-06, 2022-12-08, 2022-12-16, 2022-12-18 ir 2022-12-24; tris kartus per dieną degalus pylė taip pat 1 dieną – 2022-06-18 (13 val. 41 min. (19,72l), 15 val. 35 min. (24,63 l) ir 21 val. 28 min. (20,31 l). 2023 m. du kartus per dieną degalus pylė 4 dienas: 2023-01-05, 2023-01-11, 2023-01-23 ir 2023-01-25. Kaip matyti, 2023-01-11 12 val. 31 min. degalai pilti UAB „TREVENA“ degalinėje, esančioje Saugų k., Šilutės r. sav., o 12 val. 36 min., tai yra už 5 min. – A. M. įmonės degalinėje Pavilnučio k., Švėkšnos sen., Šilutės r. sav. Iš viso degalai pilti du kartus per dieną 65 kartus.

Prie išlaidų ataskaitos už 2020 m. birželio mėn. buvo pridėtas degalų 2020-07-01 kvitas (suma 18,77 Eur), o prie ataskaitos už 2021 m. sausio mėn. – 2020-12-12 kvitas (suma 19,98 Eur). Prie ataskaitų pateiktuose kasos aparatų kvituose nurodytas pirkėjas ne atsakovas, o kiti asmenys, tai yra 2021-02-05, 2021-02-17, 2021-09-14 nurodytas Ž. K., o 2022-05-20 – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2024-04-15 A. K. raštu informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad nuo 2019 m. kovo 3 d. Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario veiklai naudojosi jo vardu registruotais automobiliais: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), benzinas, kuro bako talpa 55; „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dyzelinas, kuro bako talpa 70 1 bei „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), dyzelinas, kuris 2022 m. buvo parduotas. Taip pat naudojosi jo sutuoktinės J. K. vardu registruotais automobiliais: „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dyzelinas, kuro bako talpa 68 1 ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) benzinas, kuro bako talpa 55 1, kurie 2020 m. buvo parduoti bei „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dyzelinas, kuro bako talpa 75 1, kuris 2024 m. buvo parduotas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nurodo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas 2020 m., todėl jis tarybos nario funkcijoms vykdyti galėjo būti naudojamas tik 2019. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas 2022 m., todėl jis tarybos nario funkcijoms vykdyti galėjo būti naudojamas tik 2019-2021 m.

UAB „Transkona“ 2024-06-13 pranešime (Nr. 66), atsakydama į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros užklausimą dėl A. K. nurodytų transporto priemonių ridos, užfiksuotos techninių apžiūrų metu, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2023-12-31, nurodė: automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. užfiksuota rida 279 497 km, 2021 m. – 306 752 km; automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. užfiksuota rida – 230 625 km, 2022 m – 254 543 km; automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. užfiksuota rida – 228 528 km, 2021 m. – 273 206 km, 2023 m. –288 987 km; automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. užfiksuota rida – 246 517 km, 2020 m. – 270 514 km, 2022 m. – 307 091 km. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ per metus vidutiniškai nuvažiuota 9 085 km, per mėnesį – 757 km; su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ per metus vidutiniškai nuvažiuota 11 959 km, per mėnesį – 997 km; su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ per metus vidutiniškai nuvažiuota 15 115 km, per mėnesį – 1 260 km; „(duomenys neskelbtini)“, per metus vidutiniškai nuvažiuota 15 143 km, per mėnesį – 1 262 km.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų apie asmens socialinį draudimą, laikotarpiais: nuo 2020-10-02 iki 2020-10-20, nuo 2020-11-08 iki 2021-01-26, nuo 2021-02-04 iki 2021-02-25, nuo 2021-03-04 iki 2021-03-05, nuo 2021-06-10 iki 2021-06-17, nuo 2021-09-11 iki 2021-09-16, nuo 2021-10-09 iki 2021-10-22, nuo 2022-04-02 iki 2022-04-07, nuo 2022-06-25 iki 2022-07-19, nuo 2022-08-01 iki 2022-09-21, nuo 2023- 01-01 iki 2023-01-09, A. K. buvo mokamos ligos pašalpos (nedarbingumo išmokos). Nedarbingumo laikotarpiu A. K. buvo išmokėta 3 859,73 Eur išmoka už 2991,71 1 degalų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16, vadovaujantis 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 ir 2021-06-28 nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30. Patvirtinus karantino režimą buvo nustatytos specialios asmenų darbo, gyvenimo, judėjimo sąlygos, apribojimai ir tvarka, t. y. valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje; draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas; draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai ir pan.; ribojamas judėjimas dėl nebūtinų priežasčių - palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų nuo 2020-03-16 iki 2020-06-01 ir nuo 2020-11-07 iki 2021-06-01 (karantino laikotarpis). Kaip matyti iš pateiktų kasos aparatų kvitų, karantino laikotarpiu atsakovui buvo kompensuota 2 844,98 Eur už 2 792,30 1 degalų.

Ieškinyje prokuroras pateikė detalius skaičiavimus, tai yra apskaičiavo, kiek kilometrų per atitinkamą laikotarpį nuvažiavo atsakovo nurodyti automobiliai ir atitinkamai kokia buvo automobilių rida. Taip pat, remiantis viešai prieinamais duomenimis interneto svetainėje, apskaičiavo minėtų automobilių vidutines kuro sąnaudas. Pagal pateiktus skaičiavimus padarė išvadą, kad vienas automobilis per 2019-2023 m. Tarybos kadenciją vidutiniškai sunaudojo 7,57 l dyzelino 100 km. Pagal atsakovo pateiktus 2019-2023 m. degalų pirkimo kvitus, vidutinė 1 l dyzelino kaina buvo 1,21 Eur (21 254,65 Eur : 1 7598,52 l dyzelino). Vieno automobilio per kadenciją nuvažiuotiems 48 428 km, atsižvelgiant į vidutines kuro sąnaudas, galėjo sunaudoti 3 666 l, kurie galėjo kainuoti 4 435,86 Eur. Prokuroro teigimu, per karantino ir nedarbingumo laikotarpį (17,3 mėnesio) atsakovas degalams galėjo išleisti 1 827,15 Eur (atsakovas per 42 mėnesius galėjo išleisti degalams 4 435,86 Eur, o per 17,3 mėnesius – 1 827,15 Eur), todėl daro išvadą, kad atsakovas 2019-2023 m. kadencijos metu degalams galėjo išleisti 2 608,71 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas automobilius naudojo ne tik tarybos nario funkcijų vykdymui, bet ir asmeniniams poreikiams, darbo reikalais, naudojosi žmonos automobiliais, gauta 2 608,71 Eur suma dalintina iš 2 (pagal automobilių naudojimo poreikius), todėl per Tarybos 2019-2023 m. kadenciją tarybos nario funkcijų vykdymui atsakovas degalams galėjo išleisti 1 304,35 Eur, todėl atitinkamai turi grąžinti nepagrįstai gautą išlaidų kompensaciją už degalus, t. y. 19 975,40 Eur.

Atsakovas tiek pateiktame atsiliepime, tiek jo atstovas teismo posėdžio metu faktinių aplinkybių, jog per nurodytą kadenciją atsakovui už kurą buvo sumokėti 21 279,75 Eur, neginčijo, tačiau nesutiko su prokuratūros pozicija, jog degalams buvo panaudota tik 1 304,35 Eur, o 19 975,40 Eur – kompensuoti nepagrįstai. Aplinkybių, kodėl du kartus per dieną buvo pilami degalai, kokią veiklą atsakovas vykdė turėdamas nedarbingumą ir kodėl išlaidų kompensavimui buvo pateikti kasos aparatų kvitai dėl atsakovo (duomenys neskelbtini) pilto kuro, atsakovo atstovas nurodyti negalėjo.

Nors atsakovo atstovas tvirtino, kad visos atsakovui išmokėtos išmokos degalams buvo panaudotos tarybos nario veiklai vykdyti, tačiau tai patvirtinančių ar ieškovo nurodytus faktinius duomenis paneigiančių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, tarp kurių ir išlaidų ataskaitos, kasos aparatų kvitai, PVM sąskaitos-faktūros bei atsakovo raštu pateikti duomenys patvirtina, kad aukščiau aptartos transporto priemonės – automobiliai (kai kurie iš jų registruoti atsakovo sutuoktinės vardu, parduoti, degalų rūšis – benzinas), atsakovo buvo naudojami ne tik tarybos nario funkcijų vykdymui, bet ir asmeniniams poreikiams bei darbo reikalais. Byloje pateikta Sodros pažyma apie asmens socialinį draudimą bei duomenys apie paskelbtą karantino laikotarpį leidžia įsitikinti, kad atsakovas degalus pylė bei išlaidų ataskaitas, kasos apartų kvitus, siekdamas, kad išlaidos būtų kompensuotos, teikė ne tik nedarbingumo laikotarpiais, t. y. tuo metu, kuomet atsakovas sirgo ir akivaizdu, kad dėl to negalėjo vykdyti tarybos nario funkcijų, bet ir karantino laikotarpiu, kuomet valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas buvo organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, ribojamas judėjimas ir kt. Be kita ko, išlaidų kompensavimui pateikė ir kasos aparatų kvitus, kuriuose degalų pirkėjais nurodyti kiti asmenys, ne atsakovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovo nepagrįstai gauta išlaidų kompensacija už degalus sudaro 19 975,40 Eur.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2020-11-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą ir techninį aptarnavimą 525 Eur sumai, kurią atsakovas pateikė prie išlaidų ataskaitos už 2020 m. lapkričio mėn.

Iš 2022-04-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. pateiktos PVM sąskaitos faktūros Serija NISS Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos – 217 Eur. Atsakovui buvo kompensuojamos išlaidos degalams – dyzeliniam kurui, tačiau, kaip matyti iš minėto automobilio techninio paso, remontuoto automobilio kuro rūšis – benzinas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškovo teiginiu, jog nepagrįstai buvo išmokėta 1 042,69 Eur suma už automobilių remontą, nesutinka. Nurodė, kad automobiliai buvo remontuojami, yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys išlaidas.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad aukščiau nurodytos PVM sąskaitos-faktūros atsakovo buvo pateiktos prie išlaidų ataskaitų ir už jas buvo kompensuota, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovui kompensuota 1 042,69 Eur suma buvo nesusijusi su tarybos nario funkcijų vykdymu. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidos nelaikytinos su tarybos nario veikla susijusiomis išlaidomis, nes iš atsakovo pateiktų duomenų apie minėtai veiklai naudojamas transporto priemones matyti, kad ši transporto priemonė nebuvo naudojama vykdant tarybos nario funkcijas. Esant tokios aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su šio automobilio remontu ir techniniu aptarnavimu nėra susijusios su tarybos nario veikla. Nustatyta, kad automobilių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degalų rūšis – benzinas, įvertinus šią aplinkybę bei tai, kad atsakovo tarybos nario veiklai vykdyti buvo kompensuojamos išlaidos, susijusios su dyzelino įsigijimu, todėl akivaizdu, kad minėtos transporto priemonės nebuvo naudojamos minėtai veiklai vykdyti, todėl atsakovui nepagrįstai kompensuotos išlaidos, susijusios su minėtų automobilių remontu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus faktinius duomenis, teismas konstatuoja, kad 1 042,69 Eur suma dėl išlaidų automobilių remontui, atsakovui kompensuota nepagrįstai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal tarybos nario (atsakovo) teiktas išlaidų ataskaitas bei paslaugų tiekėjų PVM sąskaitas faktūras, atsakovui 2019-2023 m. kadencijos metu telefoniniams pokalbiams ir interneto paslaugoms apmokėti buvo kompensuota 1 727,05 Eur.

Kaip matyti iš atsakovo teiktų išlaidų ataskaitų, išlaidas telefoniniams pokalbiams, interneto paslaugoms apmokėti už abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas jis pradėjo teikti nuo 2020 m. balandžio mėn. PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, į abonento Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras įtraukti mokesčiai už telefoną (12 Eur), 2 įrangų draudimą (2x5,90 Eur), paslaugos, viršijusios ar neįeinančios į mokėjimo planą (pvz. 2020 m. spalio mėn. 326 MMS žinučių į Bitės ir Telia tinklą, 2021 m. vasario mėn. elektroninis turinys, pramoginės paslaugos); į abonento Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras įtrauktas kompiuterio mokestis 6,99 Eur. Atsakovui galėjo būti kompensuotos išlaidos 11,39 Eur (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas išlaidas sudaro: plano „Premium“ mokestis 6,99 Eur, duomenų plano mokestis 3,90 Eur bei M. parašo paketo mokestis 0,5 Eur iki 2021 m. birželio mėn. imtinai. Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) – 8,90 Eur iki 2021 m. liepos mėn. imtinai. Nuo 2021 m. liepos mėn. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kompensuotina suma 13,99 Eur, kurią sudaro plano Mobilus mokestis (6,99 Eur) bei interneto duomenų mokestis (7 Eur), nuo 2022 m. sausio mėn. 14,49 Eur (+ 0,5 Eur M. parašo mokestis).

Iš TELIA išlaidų kompensavimo A. K. suvestinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-04-30 iki 2023-01-31 iš viso atsakovui kompensuota suma sudaro 1727,05 Eur, iš jų 788,63 Eur – kompensuota pagrįstai.

Byloje ginčo dėl to, jog atsakovas už įrangos draudimą bei įmokas už kompiuterį į Šilutės rajono savivaldybės administracijos biudžeto sąskaitą apskaičiuotą permoką, t. y. 748,90 Eur grąžino, nėra. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nesutiko su tuo, jog 182,52 Eur suma už telefoninius pokalbius ir internetą, įrangą, įrangos draudimo paslaugas išmokėta nepagrįstai.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei remiantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, konstatuoja, kad aukščiau atsakovo patirtos išlaidos nepriskirtinos Reglamento 124.1.1. papunktyje (išmoka gali būti panaudota: tarybos nario telefonų nuomai, telefoniniams pokalbiams, interneto paslaugoms apmokėti) numatytoms išlaidoms, todėl atsakovui nepagrįstai kompensuotos išlaidos telefoniniams pokalbiams bei interneto paslaugoms apmokėti, sudaro 938,42 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2023-04-24 atsakovas už įrangos draudimą bei įmokas už kompiuterį į Šilutės rajono savivaldybės administracijos biudžeto sąskaitą apskaičiuotą permoką, t. y. 748,90 Eur grąžino, laikytina, kad atsakovui nepagrįstai kompensuotas išlaidas sudaro 189,52 Eur.

Be kita ko, atsakovas teigia, kad byloje nėra pateikta nei vieno rašytinio įrodymo apie galimai pažeistas teisės akto normas, pateiktus įpareigojimus, viešo intereso pripažinimą ir t. t. Įrodymų nebuvimas nepagrindžia prokuroro teisės kreiptis į teismą teisėtumo. Atsakovo atstovas nurodė, kad viešąjį interesą galėjo apginti Savivaldybė, o ne prokuratūra ir, kad tai nevisiškai tinkamai pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas.

CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija, kurios veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, t. y. dėl neteisėtai kompensuotų išlaidų susigrąžinimo iš atsakovo teisminio proceso neinicijavo, todėl prokuroras, ginantis viešąjį interesą, turėjo teisę kreiptis į teismą, t. y. kreipėsi teisėtai.

Pagal aukščiau aptartą Reglamentą, išmoka tarybos nariams yra skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių nurodytas ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju atsakovas nepateikė savo paskaičiavimų, paneigiančių ieškovo atliktus paskaičiavimus bei nepagrindė dalies kompensuotų sumų panaudojimo tarybos nario veiklai vykdyti, t. y. nepagrįstai buvo kompensuoti 19 975,4 Eur už degalus, 1042,69 Eur už automobilių remontą, 182,59 Eur už įrangą ir įrangos draudimo paslaugas, iš viso 21 200,68 Eur suma, kuri iš atsakovo priteistina Šilutės rajono savivaldybės administracijai.

Ieškovas be kita ko prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (21 200,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 477 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė mokėti 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188723322, naudai 21 200,68 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus eurų 68 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 200,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš A. K. 477 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.