Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1603-221/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2S-1603-221/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11498-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
I. V.
Atsakovas
M. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1603-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11498-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo, atsakovo M. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki priešieškinio teismui pareiškimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. V. (toliau – ir ieškovė) prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui: nustatyti nepilnamečių vaikų J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų J. V., M. V. ir atsakovo M. V. (toliau – ir atsakovas) bendravimo tvarką: tėvas su vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, tėvui paimant vaikus šeštadienį 11.00 val. (prašymo rezoliucinėje dalyje dėl rašymo apsirikimo buvo nurodyta 18.00 val.) iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų motina sutartą vietą sekmadienį iki 17.00 val.; tėvas privalo informuoti vaikų motiną apie ketinimą bendrauti su vaikais iš vakaro iki 19.00 val.; priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. V. ir M. V. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys gyvena skyrium. Atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas naudoja psichologinį smurtą ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš vaikus, ant jų šaukia, nevaldo savo pykčio, vaikai bijo tėvo, todėl, atsižvelgiant į vaikų interesus, iki ginčo iš esmės išnagrinėjimo vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir apsaugoti vaikų interesus.

3. Atsakovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki priešieškinio pareiškimo teismui: nustatyti nepilnamečių vaikų J. V. ir M. V. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų J. V., M. V. ir ieškovės bendravimo tvarką: motina su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, paimant vaikus penktadienį 18.00 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku ieškovė negali atvykti bendravimui su vaikais, ji apie tai informuoja atsakovą trumpąja SMS žinute; jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku ieškovės bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių priežasčių, atsakovas apie tai informuoja ieškovę trumpąja SMS žinute; ieškovė su vaikais turi teisę praleisti pusę vaikų vasaros, rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad ieškovė išvežė vaikus nuolatiniam gyvenimui iš jų įprastinės gyvenamosios aplinkos, siekia visiškai apriboti atsakovo bendravimą su vaikais. Sūnus J. V. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2014 m. liepos mėnesio, sūnus M. V. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo gimimo, abu vaikai lankė (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. sūnus J. V. turėjo lankyti (duomenys neskelbtini), abiejų vaikų gydymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini), vaikai yra deklaruoti atsakovo tėvų namuose (duomenys neskelbtini), šeima gyvena nuomojamame bute, vaikams yra sudarytos geros sąlygos gyventi, leisti laisvalaikį, įprastinėje aplinkoje vaikai turi daug draugų, šalia gyvena atsakovo tėvai, kurie turi artimą santykį su vaikais, padėdavo prižiūrėti vaikus, todėl nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją aplinką. Ieškovė 2020 m. liepos 8 d. pranešė (duomenys neskelbtini), kad J. V. nebelankys mokyklos, pateikė prašymą išbraukti M. V. iš (duomenys neskelbtini), kurį vaikas lankė nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., sąrašų. Atsakovą ir vaikus sieja stiprus emocinis ryšys, vaikai yra prisirišę prie tėvo, juos supančios aplinkos. Ieškovė nesugeba tinkamai įgyvendinti motinos valdžios, ja piktnaudžiauja ir sąmoningai neužtikrina vaikų bendravimo su tėvu, siekia nutraukti tėvą ir vaikus siejantį ypač stiprų emocinį ryšį, o tai sudaro pagrindą nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, jis sudarys visas galimybes skyrium gyvenančiai ieškovei matytis ir bendrauti su sūnumis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: nustatė nepilnamečių J. V. ir M. V. gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatė laikiną ieškovės bendravimo su vaikais J. V. ir M. V. tvarką: kas antrą savaitgalį, paimant vaikus penktadienį 18.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku motina negali atvykti bendravimui su vaikais, ji apie tai informuoja vaikų tėvą trumpąja SMS žinute; jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku motinos bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių priežasčių, vaikų tėvas apie tai informuoja vaikų motiną trumpąja SMS žinute; motina su vaikais turi teisę praleisti pusę vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko; likusį vaikų 2020 metų vasaros atostogų laiką su vaikais turi teisę praleisti atsakovas; priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą J. V. ir M. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos; vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą.

6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, realizuodama ketinimą palikti atsakovą ir pasiimti su savimi vaikus, nenurodė apie tai nei vaikams, nei atsakovui, vaikus pasiėmė iš jų gyvenamosios vietos savavališkai, apgaule, ne tik neparuošusi vaikų psichologiškai, kad jie palieka savo namus ir į juos nebegrįš, nurodydama, kad vyksta tik atostogauti, tačiau ir neatskleidusi tikrųjų savo ketinimų sutuoktiniui, vaikų tėvui M. V., taip nesudarydama galimybės sutuoktiniams išspręsti kilusių santuokoje problemų, gera valia susitarti dėl tolimesnių veiksmų santuokos nutraukimo ar išsaugojimo procese, paruošti vaikų gyvenamosios vietos ir šeimos statuso pasikeitimui. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudariusių pagrindą ieškovei veikti savo iniciatyva ir pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Vaikai nuo mažens gyveno šeimos nuomojamame bute, gyvenimo sąlygos vaikams šioje gyvenamojoje vietoje yra tinkamos, vaikai lankė ugdymo įstaigas, artimai bendravo su tame pačiame mieste gyvenančiais seneliais, laikė pas juos augintinius.

7. Vertindamas atsakovo elgesį dėl 2020 m. liepos 17 d. įvykio, teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas naudojo ar ketino naudoti smurtą ieškovės, vaikų atžvilgiu. Teismas sprendė, kad konfliktą sukėlė ir nepilnamečius vaikus trikdė juos pakviesdamos ir po to neleisdamos bendrauti su tėvu ieškovė ir jos motina. Teismas konstatavo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog sutuoktiniai išgyvena santuokos krizę, kurios nesugeba patys išspręsti, todėl kyla konfliktai, atsakovas nesutinka ir priešinasi ieškovės netikėtam poelgiui išvežti vaikus iš gyvenamosios vietos. Teismas nurodė nesant pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas vaikų akivaizdoje naudojo smurtą prieš ieškovę ir prieš vaikus, todėl buvo pagrindas ieškovei ir vaikams palikti šeimos gyvenamąją vietą. Teismas pažymėjo, kad vaikai nedalyvavo 2020 m. liepos 4 d. šalių konflikte, o aplinkybės apie sutuoktinių konfliktus iki 2020 m. liepos 4 d iš viso nebuvo nurodytos. Teismas sprendė, kad neatitinka tikrovės, prieštarauja bylos įrodymams ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji sudaro sąlygas vaikams bendrauti su tėvu telefonu, pati skambina ir kviečia vaikus prie telefono pasikalbėti, tėvas nori išsivežti vaikus bendravimui į (duomenys neskelbtini), tačiau vaikai nenori važiuoti su tėvu ir dėl to kyla konfliktai.

8. Teismas nustatė, kad vaikai tėvo pasiilgę, noriai bendrauja su tėvu, klausinėja, kada jis atvažiuos, 2020 m. liepos 17 d. policijos pareigūnus iškvietė pati ieškovė, neturėdama tam pagrindo, o ne atsakovas, nors vaikams buvo sukurta iliuzija, kad policija iškviesta būtent atsakovo, siekiant pakenkti motinai, atsakovas nuolat skambino ieškovei ir rašė žinutes, prašydamas leisti kalbėtis su vaikais, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovui 2020 m. liepos 31 d. atvykus į ieškovės gyvenamąją vietą, ji išvyko, nors iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovė žinojo, jog atsakovas atvyks pasimatyti su vaikais. 2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovui nuvykus prie Platelių, jis nerado ieškovės ir jos tėvų, nors ieškovė buvo nurodžiusi, kad ten bus. Teismas padarė išvadą, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė neperdavė atsakovui vaikų bendravimui tyčia, nors Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje sutiko, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. 18.00 val. atsakovas atvažiuotų ir pasiimtų vaikus. Taip pat ieškovė atsakovui ir vaiko teisių apsaugos specialistei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie vaikų plaukimo stovyklos lankymą. Teismas konstatavo, kad ieškovė linkusi iškreipti, nutylėti tiesą ir deda visas pastangas, kad vaikai neturėtų galimybės bendrauti su tėvu.

9. Teismas konstatavo, kad visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė, savavališkai išveždama vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir ribodama atsakovo teisę matytis ir bendrauti su vaikais, piktnaudžiauja motinos valdžia, įgyvendina ją priešingai vaikų interesams, toks ieškovės elgesys negali būti pateisinamas santuokoje ištikusia krize, prie kurios kilimo pati prisidėjo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas galbūt yra sudavęs J. V., nėra nustatyta ir patvirtinta, neaiškus įvykio, jei toks iš viso buvo, laikas, vieta, mastas, todėl ją vertino kritiškai. Teismas laikė nereikšmingomis aplinkybes, kuris iš tėvų buvo prisiėmęs didesnę buities darbų ir rūpinimosi kasdieniais vaikų poreikiais naštą. Ištirta įrodymų visuma teismui leido daryti išvadą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo ryšys su vaikais yra artimas, šiltas ir pakankamas, kad vaikų laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta tiek su motina, tiek su tėvu, taip pat byloje nėra duomenų, jog ieškovė ar atsakovas neturėtų ar turėtų nepakankamus socialinius įgūdžius rūpintis kasdieniais vaikų poreikiais, auklėjimu, buitimi, lavinimu. Siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų J. ir M. V. interesus, teismas taikė atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamos atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai į teisę gyventi savo gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su tėvu.

10. Teismas pažymėjo, kad vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo atveju neužtikrins vaikų ir atsakovo teisių ir interesų apsaugos. Nors vaikų gyvenimo sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje ir yra nurodytos kaip tinkamos, teismas nurodė nesant pagrindo spręsti, kad esama padėtis proceso metu iš esmės pasikeis – ieškovė jau daugiau kaip mėnesį riboja atsakovo teisę matytis ir bendrauti su vaikais, vaikai nebuvo savo namuose, nematė augintinių, nebendravo su seneliais, M. V. neteko galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurią lankė ne vienerius metus, ieškovė sudaro įvairias kliūtis bendravimui, neteikia atsakovui informacijos apie vaikų sveikatos būklę, nurodo klaidinančią informaciją apie vaikų užsiėmimus, gyvena tėvų namuose, kuriuose atsakovas yra nepageidaujamas, ieškovės tėvai įtakoja jos elgesį, kišasi į sutuoktinių tarpusavio santykius, taip gilina konfliktą tarp sutuoktinių. Teismas nesutiko su Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl siūlomos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodęs, kad visuma byloje ištirtų įrodymų ir teismo nustatytų aplinkybių paneigia šios išvados pagrįstumą.

11. Nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, teismas nustatė motinos bendravimo su vaikais tvarką. Teismas pripažino, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka yra racionalesnė ir platesnė, nei siūlė ieškovė. Atsakovas nereiškė reikalavimo ieškovei dėl vaikų išlaikymo, tačiau šį klausimą teismas išsprendė savo iniciatyva, nurodęs, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, pareigą išlaikyti vaikus turi abu tėvai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį: nustatyti nepilnamečių vaikų J. V. ir M. V. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų J. V., M. V. ir atsakovo bendravimo tvarką: tėvas su vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, tėvui paimant vaikus šeštadienį 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų motina sutartą vietą sekmadienį iki 17.00 val., tėvas privalo informuoti vaikų motiną apie ketinimą bendrauti su vaikais iš vakaro iki 19.00 val.; priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. V. ir M. V. kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė vaikams ir atsakovui nepranešė apie ketinimą palikti atsakovą ir pasiimti su savimi vaikus, ieškovė vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiėmė savavališkai, apgaule, nesudarė galimybės sutuoktiniams išspręsti santuokoje kilusių problemų, gera valia susitarti dėl tolimesnių veiksmų santuokos nutraukimo ar išsaugojimo procese, paruošti vaikų gyvenamosios vietos ir šeimos statuso pasikeitimui. Po sutuoktinių konflikto ieškovė ragino atsakovą viską išsiaiškinti gražiuoju, pasikalbėti, ieškovė neturėjo ketinimų skirtis su atsakovu, būtent atsakovas pareiškė, kad jis nori skirtis su ieškove. Pats atsakovas sutiko, kad ieškovė kurį laiką su vaikais pagyventų pas ieškovės tėvus Kaune. Ieškovei su vaikais išvažiavus, prasidėjo nuolatinis ieškovės ir mažamečių vaikų terorizavimas iš atsakovo pusės. Kiekvieną kartą atvažiavęs aplankyti vaikų, atsakovas elgėsi neadekvačiai, šaukė ant ieškovės, viską filmavo mobiliuoju telefonu, kartu atsiveždavo ir kitus savo šeimos narius, tuo keldamas stresą vaikams, kurie verkdavo ir patys nenorėdavo eiti pasimatyti su tėvu. Ne kartą į pagalbą buvo kviesti ir policijos pareigūnai.

1.2. Aplinkybė, kad ieškovė su vaikais buvo priversta palikti šeimos namus, negali turėti įtakos sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą su vienu iš tėvų, nes vaikams svarbiausia yra rami aplinka ir geras psichologinis klimatas, o ne daiktai, esantys aplinkui.

1.3. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas nevartojo smurto nei prieš ieškovę, nei prieš vaikus, todėl ieškovė neturėjo pagrindo palikti šeimos gyvenamąją vietą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl šio fakto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris iki šiol nėra užbaigtas. Kol galutinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje nėra priimtas, teismas negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovei ir nepilnamečiams vaikams buvo saugu pasilikti ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Priimdamas ginčijamą nutartį, teismas rėmėsi atsakovo argumentais, nors jie nebuvo pagrįsti įrodymais, išskyrus paties atsakovo žodžius.

1.4. Teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, galinčių turėti lemiamą reikšmę teisingam šio ginčo išsprendimui. Nors atsakovas nurodė, kad jo ir vaikų santykiai yra labai artimi ir šilti, jis rūpinosi jų edukacija, auklėjimu ir gerove, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo šiems teiginiams pagrįsti. Teismas nesivadovavo oficialiu rašytiniu įrodymu – Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. liepos 31 d. išvada. Šioje pažymoje nurodyta, kad vaikai bijo tėvo, nesijaučia su juo saugūs, tačiau teismas vienašališkai vadovavosi tik atsakovo pateiktais garso įrašais, kuriuose vaikas sako, jog pasiilgo tėvo, klausia, kada jis atvažiuos, tačiau šie įrašai yra daryti atsakovo iniciatyva, ištraukti iš konteksto.

1.5. Teismas neatsižvelgė, kad, vaikams gyvenant su ieškove, vaikams yra užtikrintos puikios gyvenimo sąlygos, yra pasirūpinta jų buitimi, mokymusi, sveikatos apsauga, ieškovės darbo sąlygos leidžia jai tinkamai pasirūpinti vaikais, be to, kartu su ieškove gyvena ir jos tėvai, kurie padeda prižiūrėti vaikus. Atsakovas gyvena vienas nuomojame bute, jo darbas yra susijęs su budėjimais. Nors atsakovas teigė, kad jo darbo grafikas yra lankstus, jis gali bet kada jį pasikeisti, tačiau nepateikė tokių įrodymų. Taip pat atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kokias ugdymo įstaigas lankytų vaikai, jei jų gyvenamoji vieta būtų laikinai nustatyta su tėvu.

1.6. Teismas nenurodė nei vieno motyvo, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė kenkia vaikų interesams, jiems su ieškove yra nesaugu, ieškovė blogai rūpinasi vaikais ar panašiai. Nors įstatymai nenumato kokių nors pirmenybių motinos atžvilgiu, tačiau mažamečiams vaikams yra reikalinga didesnė motinos globa.

1.7. Teismas, nustatydamas laikiną ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, neatsižvelgė į realias galimybes ją vykdyti. Ieškovė pakeitė darbą ir jos darbo valandos yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val., todėl ji neturėtų realių galimybių atvažiuoti pasiimti vaikus penktadienį 18.00 val. Ieškovė vaikus galėtų pasiimti tik vėlai vakare, o tai neigiamai paveiktų jų dienos ritmą. Taip pat yra nekonkretus teismo nurodymas, kad jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku motinos bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių priežasčių, tėvas apie tai informuoja motiną trumpąja SMS žinute. Lieka neaišku, kokios gali būti tos objektyvios priežastys, todėl atsakovui paliekama galimybė nieko neaiškinant tiesiog atšaukti susitikimą. Tai apribotų ieškovės bendravimo su vaikais galimybes. Teismas nebandė išsiaiškinti, kokia reali bendravimo tvarka maksimaliai atitiktų ieškovės ir vaikų interesus.

Atsiliepimas

13. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Vaikų faktinės gyvenamosios vietos keitimas nesant galutinai išspręstam šalių ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neatitinka vaikų interesų ir pažeidžia jų teises į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką.

2.2. Dėl ieškovės piktnaudžiavimo motinos valdžia vaikai neturėjo galimybės bendrauti su atsakovu. Ieškovė nepaiso savo vaikų teisių ir jų teisėtų interesų gyventi saugioje, harmoningoje, ramioje aplinkoje.

2.3. Šiuo metu vaikai gyvena savo namuose, jiems įprastoje, saugioje aplinkoje, atsakovo ir vaikų santykiai yra labai artimi, vaikai neišsakė nenoro būti, gyventi su atsakovu, priešingai, vaikai yra labai laimingi, apsupti dėmesio, meilės, niekas vaikams nebedaro pašalinio poveikio, vaikai laisvai bendrauja su ieškove. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovės atskirąjį skundą ir išplėšti vaikus iš jų įprastinės gyvenamosios aplinkos.

2.4. Nepilnamečių vaikų gyvenimas su atsakovu geriau atitinka vaikų interesus, nes ieškovė yra nepajėgi tinkamai rūpintis vaikais, nesugeba suprasti savo nepilnamečių vaikų teisėtų interesų ir juos užtikrinti.

2.5. Atsakovas niekada nesmurtavo ieškovės atžvilgiu. Aplinkybė, kad yra priimtas nutarimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad reikia patikslinti ieškovės skundo duomenis, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu realiai bus pradėtas.

2.6. Atsakovas niekada nesielgė netinkamai su savo vaikais, priešingai, sūnūs augo ir auga mylimi, saugioje aplinkoje, jausdami nuolatinį rūpestį ir dėmesį.

2.7. Nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, vaikų ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus, užtikrina vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, taip pat užtikrina motinos teisę ir pareigą maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime.

14. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Ieškovė su atskiruoju skundu, o atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašo priimti prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės su atskiruoju skundu ir atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus. Atsakovas 2020 m. spalio 22 d. pateikė atskirą prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo. Kadangi prašymas pateiktas civilinės bylos nagrinėjimo dieną, nesuteikiant ieškovei galimybės pateikti savo nuomonę dėl prašomų prijungti įrodymų, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo 2020 spalio 22 d. su atskiru prašymu pateiktus įrodymus.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

18. Ieškovė pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo, prašydama nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovas pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki priešieškinio teismui pareiškimo, prašydamas nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, taip pat atsakovas prašė nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo buvo atmestas, atsakovo – patenkintas, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamos atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai į teisę gyventi savo gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su tėvu. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė, kad, vaikams gyvenant su ieškove, vaikams yra užtikrintos puikios gyvenimo sąlygos, yra pasirūpinta jų buitimi, mokymusi, sveikatos apsauga, ieškovės darbo sąlygos leidžia jai tinkamai pasirūpinti vaikais, mažamečiams vaikams yra reikalinga didesnė motinos globa, taip pat neatsižvelgė į realias ieškovės galimybes vykdyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

19. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymo bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimus dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymo iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Dėl to šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš ieškovės, laikinos ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

20. Vertinant ieškovės atskirojo skundo argumentus dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

21. Preliminariai įvertinęs bylos duomenis ir nenustatęs, jog atsakovas negali sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamų augti sąlygų, neturi galimybių ir gebėjimų rūpintis šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, gali daryti žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikti vaikus, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovės atskirojo skundo argumentą, kad laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta negalėjo būti nustatyta su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. liepos 31 d. išvada, kurioje nurodyta, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas iki teismo sprendimo su motina neprieštarauja vaikų interesams, yra rekomendacinio pobūdžio, kadangi prerogatyva nuspręsti, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, yra suteikta teismui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu.

22. Ieškovė neginčija nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad šalių nepilnamečių vaikų įprastinė gyvenamoji aplinka yra atsakovo gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas savo gyvenamojoje vietoje neturi galimybės sudaryti šalių nepilnamečiams vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaikais yra nesirūpinama. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, dėl to ir buvo būtina šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atskirojo skundo argumentai apie šalių konfliktus nepaneigia, kad, šalims šiuo metu gyvenant skyrium, atsakovas tinkamai užtikrina nepilnamečiams vaikams saugią, nepilnamečių vaikų normaliam vystymuisi reikalingą aplinką įprastinėje jų gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo naudotą smurtą šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, ieškovės pateikti duomenys apie ikiteisminį tyrimą tokių aplinkybių taip pat neįrodo. Ieškovė, teigdama, kad nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatytas su atsakovu neatitinka jų interesų, nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečiais vaikais ieškovė rūpintųsi geriau. Vien dėl to, kad ieškovė yra vaikų motina, o atsakovas – vaikų tėvas, nėra pagrindo laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių apie atsakovo galimybes tinkamai rūpintis kasdieniais nepilnamečių vaikų poreikiais, auklėjimu, buitimi, lavinimu, vien deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi tik atsakovo žodžiais, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu, pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

23. Vertinant ieškovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos ieškovės bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y., kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas (3 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Kaip minėta, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tarp ieškovės ir atsakovo kyla ginčai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Byloje esanti informacija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie nepilnamečių vaikų teisėtų interesų pažeidimą jiems bendraujant su motina, tačiau, kaip minėta, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nurodo galbūt kilsiančias problemas, jai bendraujant su nepilnamečiais vaikais, tačiau šiuo atveju ieškovės pasvarstymai apie nustatytos laikinos bendravimo tvarkos trūkumus yra labiau hipotetiniai. Ieškovė nurodo, kad, atsižvelgiant į jos darbo laiką, tarp jos ir atsakovo gyvenamųjų vietų esantį atstumą, ji nespės pasiimti vaikų ir parsivežti jų į savo gyvenamąją vietą laikinoje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku. Visgi 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė užtikrinsiantis nepilnamečių vaikų bendravimą su motina, todėl nėra pagrindo spręsti, kad savaitgalį, kurį numatyta ieškovei bendrauti su nepilnamečiais vaikais, ieškovei negalint nepilnamečių vaikų pasiimti penktadienį 18.00 val., ji, iš anksto susitarusi su atsakovu, negalėtų vaikus pasiimti šeštadienį atitinkamą valandą, kaip buvo nurodžiusi savo pasiūlytoje atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Darytina išvada, kad nustatant nepilnamečių vaikų bendravimo su vienu iš tėvų tvarką (taip pat ir laikiną) prioritetas teikiamas vaikų, o ne to iš tėvų, su kuriuo nustatoma bendravimo tvarka, interesams.

26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su ieškovės atskirojo skundo teiginiu apie atsakovo galimybes piktnaudžiauti nustatyta laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, esant numatytai sąlygai dėl motinos bendravimo su vaikais negalimumo dėl objektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimo tvarkoje neįmanoma numatyti visų aplinkybių ir atitinkamai išvardinti visų priežasčių, dėl kurių bendravimas su nepilnamečiais vaikais galėtų nevykti, o joje nenurodžius konkrečios priežasties ir susiklosčius tam tikrai nenumatytai situacijai tarp šalių galėtų kilti konfliktas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas piktnaudžiaus laikinoje bendravimo tvarkoje nustatyta sąlyga, ieškovė taip pat nepateikė priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovei nepateikus duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta jos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pažeidžia pastarųjų teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaikų interesus bei ieškovės teisę bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime.

27. Ieškovė atskirajame skunde nenurodo argumentų dėl nepilnamečiams vaikams iš ieškovės priteisto laikino išlaikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė