Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2715-865/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-08-02
Bylos Nr.
e1-2715-865/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29245-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
S. P.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
  • 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. e1-2715-865/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29245-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.7; 25.5; 2.12.1.4; 2.1.16.2.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent - jis, 2024 m. liepos 29 d. apie 16.45 val., Liepkalnio g., Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 30 d. įtariamuoju apklaustas S. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos 29 d. apie 16.45 val. Vilniuje, Liepkalnio g. vairavo automobilį „SMART“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Šį automobilį jam davė viršininkas J. S. (pas kurį dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudotis darbiniams reikalams. Jis nežino tiksliai kam priklauso minėtas automobilis, tačiau juo naudotis leido ir perleido, kaip ir minėjo, viršininkas. Alkoholį jis pradėjo vartoti 2024 m. liepos 27 d., vakare. Šventė draugo gimtadienį. Įvykio dieną, t. y 2024 m. liepos 29 d., kuomet jį sustabdė policijos pareigūnai, alkoholio tą dieną nevartojo, buvo tik apsvaigęs nuo savaitgalio išgertuvių. Lietuvoje dirba, turi leidimą gyventi, yra oficialiai įdarbintas. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Sutinka mokėti baudą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu arba pagreitinto proceso tvarką (el. b. l. 84-90).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 29 d. liudytoju apklaustas L. L. (L. L.) parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ajame skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2023 m. liepos 29 d. 15.00 val. prasidėjo pagal grafiką numatyta darbo pamaina, kuri turi tęstis iki 2024 m. liepos 30 d. 3.00 val. Šią pamainą jis dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiąja patrule A. J.. Patruliuojant ir užtikrinant viešąją tvarką, apie 16.02 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kurio registracijos numeris 0124000469382, kad Liepkalnio g., už degalinės „Viada” į apšvietimo stulpą atsitrenkė automobilis „SMART”, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo pranešėjas (kaip vėliau paaiškėjo tai buvo E. B. (E. B.)), kuris laikė vairuotoją ir paaiškino, kad šis bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei yra galimai neblaivus. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo (duomenys neskelbtini) pilietis S. P., buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, koordinacija sutrikusi, jiems paaiškino, kad automobiliu „Smart“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiavo vienas link Liepkalnio g. 7, Vilniuje, nes norėjo sužinoti, ar dirba viešbutis (koks nenurodė), o pakeliui į minėtą adresą, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į apšvietimo stulpą. S. P. buvo sulaikytas ir pasodintas į automobilio laikino sulaikymo kamerą. S. P. 16.20 val. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0215 (patikros sertifikato Nr. 2069836) buvo patikrintas blaivumas, kurio metu buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas. Po 25 min., t. y. 16.45 val. antrą kartą asmeniui patikrinus blaivumą, buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas. Toliau bendraujant su pranešėju E. B., šis jiems paaiškino, kad važiuodamas Liepkalnio g. nuo Šalčininkų pusės, Liepkalnio g. pastebėjo automobilį „Smart“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkusį į apšvietimo stulpą, o vairuotojas, kuris sėdėjo vairuotojo pusėje, atrodė galimai neblaivus. Sustojęs ir priėjęs prie automobilio E. B. atidarė dureles ir pajuto alkoholio kvapą, kuris sklido nuo vyriškio, sėdinčio vairuotojo vietoje, tuomet E. B. ištraukė raktelius iš automobilio užvedimo spynelės, ko pasėkoje vairuotojas pradėjo šalintis. Pranešėjui pasivijus vairuotoją, šis papildomai paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paprašė, kad pareigūnai paskubėtų, nes asmuo bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Pranešėjas taip pat minėjo, kad daugiau automobilyje asmenų nebuvo. Dėl apgadinto apšvietimo stulpo, eismo įvykis įformintas ROIK 07-24-9626871, neblaivus vairuotojas perduotas į įvykio vietą atvykusiam tyrėjų ekipažui V1744 (el. b. l. 5-8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 29 d. liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad 2024 m. liepos 29 d. apie 15.50 val. jis kartu su savo mergina M. S. važiavo automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Šalčininkų link Vilniaus. Jiems būnant Liepkalnio g., koordinatės (54.643667, 25.302777), pastebėjo, kad į apšvietimo stulpą priekine dalimi yra atsitrenkęs automobilis „SMART“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems arčiau privažiavus prie minėto automobilio, pamatė, kad iš vairuotojo pusės išlipa vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, su tamsios spalvos marškinėliais, su šortais, ant nugaros buvo užsidėjęs juodos spalvos kuprinę. Jiems pravažiuojant minėtą automobilį, jis labai stebėjo asmens veidą, jam iš veido vairuotojas pasirodė neblaivus, buvo paraudusios akys, koordinacija buvo šiek tiek sutrikusi, matė, kad asmuo eina link savo automobilio priekinės dalies ir ją apžiūrinėja. Jis savo merginai pasakė, kad ji sustotų šalikelėje, nes turėjo įtarimą, kad vairuotojas tikrai gali būti neblaivus. Kuomet mergina sustabdė savo vairuojamą automobilį, jis iš karto nubėgo link automobilio „SMART“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vyras, kurį prieš tai minėjo, jau sėdėjo automobilyje už vairo, buvo užsidaręs automobilio dureles. Jis atidarė vairuotojo pusės dureles, pajautė, kad iš automobilio salono sklinda alkoholio kvapas, nedelsiant iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė užvedimo raktą (automobilis tuo metu buvo neužvestas). Asmuo, sėdintis automobilyje, nereiškė jam jokių pretenzijų, nieko jam nesakė. Jis vairuotojo paklausė: „ar išgėręs?“, pastarasis į klausimą nieko neatsakė, tuomet to paties paklausė rusų kalba, o vyras jam atsakė „taip“. Kuomet pastarasis jam atsakė į klausimą, jis pajuto nuo jo burnos sklindantį alkoholio kvapą. Nusprendė, kad apie įvykį reikia pranešti policijai. Kuomet išsitraukė mobilųjį telefoną ir ruošėsi skambinti bendruoju pagalbos numeriu „112“, pasitraukė nuo važiuojamosios kelio dalies link šalikelės, po medžiu. Iš paskos atėjo ir asmuo iš automobilio „SMART“. Kol skambino į policiją ir aiškino jiems visą situaciją, nugara buvo atsisukęs į vairuotoją. Bekalbant telefonu, atsisuko į vairuotoją ir pastebėjo, kad pastarasis jau eina link miško. Jau buvo nuėjęs gal kelis šimtus metrų. Jis pradėjo eiti link vairuotojo, sakė, kad jis sustotų. Tačiau vairuotojas pradėjo sakyti, „kad jis čia ne prie ko“, vaidino, kad nesupranta kas čia vyksta. Liepė vairuotojui grįžti link automobilio, tačiau pastarasis atsisakė tai daryti, todėl priėjo arčiau šio ir atsivedė į pradinę vietą. Vėliau perskambino į policiją ir dar kartą pasakė, kad paskubėtų, nes asmuo norėjo šalintis. Taip pat nori pasakyti, kad asmuo automobilyje buvo vienas, iki atvykstant policijos pareigūnams, asmuo jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (el. b. l. 21-24).

Neblaivumo nustatymo 2024 m. liepos 29 d. akte nurodyta, kad S. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. S. P. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš 3 valandas, prietaisu ,,Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0215“, patikros sertifikato Nr. 2069836, atliktas tikrinimas: pirmuoju pūtimu, apie 16.20 val., nustatytas 2,01 promilės neblaivumas, antruoju pūtimu, 16.44 val., nustatytas 1,78 promilės neblaivumas. S. P. akte pasirašė, su tikrinimo rezultatais sutinka (el. b. l. 74).

„Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB0215“ duomenimis S. P. 2024 m. liepos 29 d., apie 16.20 val. nustatytos 2,01 promilės, o antro tikrinimo metu – apie 16.44 val., nustatytos 1,78 promilių neblaivumas (el. b. l. 69-71).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2024 m. gegužės 21 d. patikros sertifikato Nr. 2069836 matyti, kad alkotesterio,,Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0215“ patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d. (el. b. l. 69-71).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 98-99).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „Smart“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 1 740 Eur (el. b. l. 97).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 17 punkte numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. P. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent - jis, 2024 m. liepos 29 d. apie 16.45 val., Liepkalnio g., Vilnius, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Kaltinamasis S. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog vairavo neblaivus. Tai, kad S. P. vairavo automobilį neblaivus, be kita ko, patvirtina liudytojų L. L., E. B. parodymai, kurie iš esmės atitinka ir papildo vieni kitus, taip pat neblaivumo akte, alkoholio matuoklyje užfiksuoti duomenys.

Kaltinamojo S. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę S. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

S. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis).

Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. P.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis dirba (el. b. l. 102-103). Kaltinamasis S. P. administracine tvarka nebaustas (el. b. t. l. 173-174), nėra duomenų, jog būtų gydytas psichiatrijos įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos bausmės dydis – 90 MGL, t. y. 4 500 eurų – yra teisingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jo nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, S. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina galutinė 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatytais pagrindais, kaltinamasis S. P. nuo 2024 m. liepos 29 d., 16.20 val. iki 2024 m. liepos 30 d., 15.10 val. buvo laikinai sulaikytas (el. b. l. 44-52; 130-135). Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į S. P. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis – vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir S. P. skirtina galutinė 58 MGL, t. y. 2 900 eurų dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį ir jo finansinę padėtį, mano, kad S. P. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad S. P. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir jų turtui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustatė 1,78 promilių neblaivumą, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų ir 7 mėnesių šios priemonės taikymo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 30 d. (el. b. l. 144-147)

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal teismų praktiką darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatytą veiką panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, kai nustatytas 1,78 promilių girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones: VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodoma, kad automobilio „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 98-99). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „Smart“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM –1 740 Eur (el. b. l. 97)..

Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad S. P. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį, kuris priklauso trečiajam asmeniui, iš S. P. konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 740 Eur.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos M. K. 2024 m. liepos 30 d. nutarimu S. P. skirtos kardomosios priemonės – dokumento, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 136-159) paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas per VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. skirti galutinę 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 65, 66 straipsniais, 140 straipsnio 9 dalimi į S. P. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir S. P. skirti galutinę 58 MGL (2 900Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams ir septyniems mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 740 Eur valstybės naudai.

S. P. skirtas kardomąsias priemones – dokumento, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), paėmimas, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti S. P., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt..

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Irma Randakevičienė