Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso išnagrinėjo pareiškėjo Kauno teritorinės muitinės prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims skolininko sutuoktinei – R. S., antstolei Eurikai Rulienei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

3. Byloje nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0069/15/00144/1 dėl 3475,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. S. išieškotojui Kauno teritorinei muitinei pagal Šakių rajono apylinės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą - nutarimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė R. S. gauna darbo užmokestį iš UAB „R“, kurioje dirba nuo 2018-10-05 (b. l. 12-13). 2019 m. spalio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Eurika Rulienė areštavo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), 50 procentų darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „R“ 2758,92 Eur ribose (b. l. 9).

4. Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

5. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos, bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

6. Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotoja Kauno teritorinė muitinė. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas S. S. ir suinteresuotas asmuo R. S. yra sutuoktiniai, todėl sutuoktinės pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, prilygintos darbo užmokesčiui, taip pat turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.102 straipsnio 1 dalis numato, jog iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta vedybų arba povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnio 2 dalis). CK 3.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. S. S. ir R. S. santuoka įregistruota 2015 m. liepos 18 d., 2019 m. lapkričio 12 d. sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo momento (sutarties 4.1 punktas). Iš povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad visas turtas, šalių įgytas iki santuokos sudarymo, lieka jas įgijusių šalių asmenine nuosavybe (sutarties 3.1 punktas) bei visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės ir pareigos, kurie bus įgyti po šios sutarties sudarymo, priklausys asmeninės nuosavybės teise tam iš sutuoktinių, kurio vardu bus įsigytas (įregistruojamas turtas ir įregistruotas viešame registre), kad asmeninės nuosavybės teise kiekvienam iš sutuoktinių priklausys visos pajamos, gautos iš jo veiklos ar iš jam priklausančio turto, draudimo išmokos, pašalpos, pensijos, lėšos bankų sąskaitose, vertybiniai popieriai, akcijos, dividentai ir kitas turtas (sutarties 3.2 punktas).

8. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu konstatuotina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iki povedybinės sutarties sudarymo, priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tik nuo vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1225-450/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1667-160/2013).

9. Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

10. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

11. Konstatuotina, kad sutuoktinių S. S. ir R. S. bendro turto dalys yra lygios ir skolininko S. S. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės R. S. gaunamų pajamų, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas S. S. nedirba ir negauna pajamų bei neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, iš kurių galima būtų išieškoti skolą, į CK 3.88 straipsnio nuostatas, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, pajamos iš vieno sutuoktinio ar vieno jų veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, įgytos po santuokos sudarymo, bei formuojamą teisminę praktiką (iki povedybinės sutarties sudarymo), pareiškėjo prašymas tenkintinas, pripažįstant, kad ½ dalis skolininko S. S. sutuoktinės R. S. gaunamų pajamų priklauso skolininkui S. S. nuo turto (R. S. darbo užmokesčio, gaunamo UAB „R“) arešto – 2019 m. spalio 30 d. iki povedybinės sutarties sudarymo - 2019 m. lapkričio 12 d.

12. Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui S. S. geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinės gaunamų pajamų. Be to, kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jo dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. S., gim. (duomenys neskelbtini), pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d., iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas.

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Eurikai Rulienei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.