Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą – baigęs 10 klasių G. “Š.” specialaus ugdymo centre, niekur nedirbantis ir nesimokantis, neįgalus – nuo 2016 m. lapkričio 11 d. turintis 35 procentų darbingumą, gyvenantis ir gyvenamoji vieta deklaruota adresu Kauno g. 4-4, Lekėčių mstl., Lekėčių sen., Šakių r. sav., teistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 285 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. P. 2018 m. gegužės 31 d. apie 19.00 val. Šilagirio miško 21-ojo kvartalo sklypuose Nr. 6 ir Nr. 15, esančiuose Lekėčių kaime, Lekėčių seniūnijoje, Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, žiebtuvėliu padegė miško paklotę, dėl ko sukėlė gaisrą ir išdegė 14 arų miško paklotės, tuo padarydamas 8 400 eurų turtinę žalą gamtai, – tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. P. visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta, gailisi nusikaltęs. Paaiškino, kad tuomet nesupratęs ką padarė. Gegužės 31 d. buvo nuvykęs pas J. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ten abu gėrė alų – išgėrė 4 litrus alaus, dar gėrė ir degtinės. Jis su J. M. susipyko dėl alkoholio, kad jis mažai duoda degtinės. Kaltinamasis išėjo ir dar nusipirko alaus ir nuėjo į mišką, ten išgėrė. Iš miško išėjo. Miške užkūrė laužą. Po to nuėjo vėl pas J. M. Paskui sužinojo, kad miškas dega (b. l. 149).

Teisėjas, kaltinamojo parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pareikštu kaltinimu sutinka, savo kaltę visiškai pripažįsta. 2018 m. gegužės 31 d. apie 16.00 val. jis nuėjo pas pažįstamą asmenį J. M., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė 2 skardines 0,5 l talpos stipraus alaus ir apie 4 stiklelius degtinės. Išgertuvių metu tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po išgertuvių ir kilusio konflikto jis supyko ant J. M., jam keršydamas sugalvojo padegti mišką. Apie 19.00 val. išėjęs iš J. M. namų, nuėjo į parduotuvę "Krautuvėlė", esančią Darbininkų g., Lekėčių mstl., Šakių r., kur nusipirko 2 butelius 1 l talpos stipraus alaus. Išėjęs iš parduotuvės, nuėjo į mišką, kuris yra už Lekėčių mstl., Šakių r. sav., link Pavilkijo kaimo. Galvodamas, kad miškas priklauso J. M., norėdamas jam atkeršyti, padegė mišką su savimi turėtu žiebtuvėliu. Mišką padegė dviejose skirtingose vietose. Padegęs mišką, iš karto grįžo vėl pas J. M., nuėjo į ūkinį pastatą ir užmigo. Kai jis parėjo iš miško, J. M. nematė (b. l. 43-44, 49).

Kaltinamasis R. P., atsakydamas į teisėjo ir kitų procese dalyvaujančių asmenų klausimus, patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai ir jie yra teisingi. Paaškino, kad tik teisėjui garsiai paskaičius jo parodymus, prisiminė visas aplinkybes – neprisimena, negali paaiškinti daugiau jokių aplinkybių. Alkoholio kartais išgeria – tuomet eina miegoti. Blaivas būdamas nieko to nebūtų padaręs. Atsisakyti alkoholio gali, tuomet neina per J. M., bet kai šis pasiūlo – tai ir neatsisako. Dabar gėrė kelias dienas. Su J. M. šiuo metu nesipyksta. Galvoja, kad reikia gydytis. Kaltinamojo pajamos dabartinės sudaro 350 eurų. Civilinį ieškinį pripažįsta – reikia jį kažkaip atlyginti. Dėl žalos atlyginimo dar nesitarė. Durnai padarė, tuo metu nieko nesuprato, ką darąs. Gydytųsi, jeigu jam teismo būtų skirtas ambulatorinis gydymas, lankytųsi pas gydytojus, vartotų vaistus (b. l. 149).

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjams ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas sutinkamai su BPK 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos apklausos protokolo matyti, kad liudytoja I. S. parodė, jog 2018 m. gegužės 31 d. apie 19 val. dviračiu važiavo į Lekėčių kapines palaistyti gėlių. B. D. gatvėje, prie bažnyčios pastebėjo, kad miške, apie 1 km atstumu už kapinių, kyla dūmai. Ji sustojo ir paskambinusi pagalbos telefonu 112 pranešė apie miško gaisrą, nes toje vietoje niekas negyvena. Pati į vietą nuvykusi nebuvo. Kad nuo tos vietos būtų šalinęsi kokie nors asmenys nematė. Kas galėjo sukelti gaisrą, negali pasakyti (b. l. 27- 28, 57).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas J. M. parodė, jog R. P. pažįsta, jis dažnai ateina pas jį padėti nudirbti namų ūkio darbų. Ar tą dieną, kai buvo padegtas miškas, R. P. buvo pas jį namuose, pasakyti negali, nes nežino tikslios dienos, kada buvo padegtas miškas. Apie tai, kad buvo padegtas miškas ir kad tai galimai padarė R. P., liudytojas sužinojo iš kalbų kaime. Apie miško padegimą buvo klausęs ir paties R. P., tačiau jis į šį klausimą nieko neatsakė. Daugiau nieko apie miško padegimą ir patį R. P. pasakyti negali (b. l. 60-62).

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintų liudytojų apklausos protokolų, R. P. kaltę taip pat įrodo:

2018 m. birželio 4 d. Marijampolės AVPK Šakių r. PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad tyrimas Nr. 01-1-26419-18 pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo pagal 2018 m. birželio 1 d. gautą Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto G. Š. pranešimą, kad 2018 m. gegužės 31 d. apie 19.06 val. pranešta apie Lekėčių sen., Šakių r. sav. kilusius gaisrus Lekėčių girininkijos Šilagirio miško 21 kvartalo sklypuose Nr. 6 ir Nr. 15, kurių metu išdegė 15 ir 14 arų miško paklotės plotai. Gaisrų kilimo priežastis – įtariama padegimas (b. l. 1-3, 4-7);

2018 m. birželio 1 d. Apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, kur užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Lekėčių sen., Šakių r. sav., Lekėčių girininkijos Šilagirio miško 21 kvartalo sklypuose Nr. 6 ir Nr. 15 gaisro metu išdegę miško paklotės plotai, nurodyta, kad pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (b. l. 8-15);

2018 m. gegužės 31 d. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aktas dėl kilusio gaisro ir jo priedas – planas-schema, kur nurodyta, kad tarnybai apie gaisrą pranešta 2018 m. gegužės 31 d. 19.06 val., gaisras užgesintas 2018 m. gegužės 31 d. 20.04 val. Gaisro metu Lekėčių sen., Šakių r. sav., Lekėčių girininkijos Šilagirio miško 21 kvartalo sklypuose Nr. 6 ir Nr. 15 išdegė 15 ir 14 arų miško paklotės plotai, apdegė 90-ies metų amžiaus pušų kamienų apatinė dalis, spėjamas padegimas (b. l. 16, 17);

2018 m. birželio 15 d. ir 2018 m. spalio 1 d. Marijampolės AVPK Šakių r. PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad tyrimo metu pabendravus su Lekėčių miestelio, Šakių r. sav. gyventojais, jie nurodė, kad mišką galimai padegė R. P. (b. l. 29, 56);

2018 m. birželio 21 d. VĮ "Valstybinių miškų urėdija" Šakių regioninio padalinio raštas Nr. SD-259, kuriame nurodyta, kad dėl kilusio gaisro VĮ "Valstybinių miškų urėdija" Šakių regioniniam padaliniui turtinė žala nepadaryta, tačiau padaryta žala aplinkai yra 8 400 eurų (pateiktas paskaičiavimas), pateiktas civilinis ieškinys dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo (b. l. 20, 21, 22, 23-24, 72-73);

2018 m. spalio 1 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir fotonuotraukos, kur užfiksuota, kaip kaltinamasis R. P. parodo kryptį link Lekėčių girininkijos Šilagirio miško, ir vietą, kur jis padegė mišką (b. l. 64-69);

Pranešimas apie įtarimą, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, 2018 m. liepos 17 d. įteiktas įtariamajam R. P. (b. l. 47-48);

Byloje pareikšas civilinis ieškinys – civilinis ieškovas VĮ "Valstybinių miškų urėdija" Šakių regioninis padalinys pareiškė ir palaiko 8 400 eurų civilinį ieškinį (b. l. 20-24, 72-73);

Už administracinius teisės nusižengimus kaltinamasis R. P. metų laikotarpiu baustas du kartus: 1) 2018 m. sausio 24 d. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 131 straipsnio 5 dalį 8 eurų bauda, kuri sumokėta; 2) 2018 m. balandžio 9 d. pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį 30 eurų bauda, kuri sumokėta (b. l. 34-35);

Psichiatrinio bei priklausomybės ligų gydymo įskaitose R. P. neįrašytas (b. l. 36);

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. gegužės 16 d.– 2019 m. birželio 5 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-306/2019, kuriame konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu R. P. konstatuojama įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1), jis negalėjo visiškai suvokti pavojingumo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų (kaip nurodyta BK 18 straipsnyje). Šiuo metu R. P. konstatuojama: įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1). Šiuo metu R. P. supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, jis gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime, dalyvauti teisme, duoti parodymus, atlikti bausmę. Šiuo metu R. P. nėra pavojingas visuomenei, tačiau jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 135–137). Minėtos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką R. P. padarė būdama ribotai pakaltinamas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia, žiebtuvėliu padegė miško paklotę, dėl ko sukėlė gaisrą ir išdegė 14 arų miško paklotės, tuo padarydamas 8 400 eurų turtinę žalą gamtai. Teismas vertina, kad kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę, kuri yra visiškai įrodyta.

Kaltinamajam R. P. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas asmuo, padaręs pavojingą veiką. Baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės, ir baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi – sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą.

BK 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas BK uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės (BK 18 straipsnio 2 dalis). Taigi, BK 18 straipsnis nenumato, kad asmeniui skyrus priverčiamąsias medicinos priemones kartu būtų taikomos ir BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl jų skyrimas šioje byloje ir nevarstytinas. Pagal BK 18 straipsnį, apysunkį nusikaltimą padariusį ir ribotai pakaltinamu pripažintą asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės taikytinos arba baudžiamojo poveikio priemonės, arba BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Analogiška išvada darytina ir iš BPK 403 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 403 straipsnio 2 dalies turinio.

Įvertinus kaltinamojo R. P. patologinę būseną, atsižvelgus į ekspertizės akte nurodytus duomenis, vadovaujantis BK 18 straipsniu pripažintina, kad R. P. nusikaltimo padarymo metu buvo ribotai pakaltinamas. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, tai yra apysunkį nusikaltimą, į tai, kad R. P. prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, pripažįsta civilinį ieškinį, į kaltinamojo R. P. asmenybę – baigęs 10 klasių G. “Š.” specialaus ugdymo centre, niekur nedirbantis, neįgalus – nuo 2016 m. lapkričio 11 d. turintis 35 procentų darbingumą, teistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 285 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, administracine tvarka baustas, vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, R. P. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnio 2 dalis). Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Teismo nutarties dalies dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, vykdymas pavestinas Viešajai įstaigai Šakių pirminės sveikatos priežiūros centrui, juridinio asmens kodas 174411273. Viešoji įstaiga Šakių pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas praėjus 6 mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams išvadą apie kaltinamojo R. P. sveikatos būklę.

Marijampolės AVPK Šakių r. PK 2018 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimu R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-53).

Kaip jau nurodyta, šioje baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinis ieškinys – civilinis ieškovas VĮ "Valstybinių miškų urėdija" Šakių regioninis padalinys pareiškė ir palaiko atsakovui – asmeniui, pripažintinam kaltu dėl nusikalstamos veikos, tai yra šiuo atveju kaltinamajam R. P., 8 400 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos aplinkai padarymo. 2019 m. liepos 4 d. teismo posėdyje nedalyvavo civilinio ieškovo atstovas. BPK 252 straipsnio 2 dalyje nuamtyta, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį ir civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. Šiuo atveju toks civilinio ieškovo prašymas – nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant ir išreiškiant ieškinio palaikymo poziciją, byloje yra. Tiek prokuroras, tiek civilinis atsakovas (kaltinamasis) ir jo atstovas (advokatas) nepareiškė prieštaravimų nei dėl bylos nagrinėjimo civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant, nei dėl paties ieškinio pagrįstumo, o civilinis atsakovas sutiko su civiliniu ieškiniu, paaškindamas, kad reikia kažkaip tą ieškinį atlyginti, todėl teismui, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu (BPK 252 straipsnio 1 dalis) ar pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). BPK 113 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad baudžiamojoje byloje kilus klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Iš paminėtos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto turinio matyti, kad R. P. konstatuota įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1), jis negalėjo visiškai suvokti pavojingumo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų (kaip nurodyta BK 18 straipsnyje). Šiuo nuosprendžiu yra nustatytas tiek žalos padarymo faktas, tiek R. P. kaltė dėl tos žalos padarymo. Todėl teismo darytina išvada – kaltinamasis padarytą turinę žalą atlyginti privalo, tai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio, reglamentuojančio pareigą atlyginti žalą, nuostatas. Turtinės žalos atlyginimo prievolės neturėtų asmuo, dėl psichikos sutrikimo negalintis valdyti savo veiksmų, tai yra nepakaltinamas asmuo. Tačiau tai nustato jau ne BK 18 straipsnis, o BK 17 straipsnio 1 dalis. Pažymėtina, kad šiame procese nėra duomenų ir niekas netvirtina, kad R. P. buvo pripažintas nepakaltinamu. Iš BK 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų seka, kad ribotai pakaltinamas asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako. Tačiau aptariamos normos numato galimybę jam švelninti bausmę arba net atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei ribotai pakaltinamo asmens padaryta veika nepriskiriama prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Kadangi kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, teismas pasinaudoja įstatymo jam suteikta teise atleisti ribotai pakaltinamą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teismas nenustatė jokių sąlygų, šalinančių R. P. civilinę atsakomybę. Aptariant atitinkamos CK normos, tai yra CK 6.268 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako, teismas pažymi, kad paminėta norma R. P. atžvilgiu negali būti pritaikyta dėl dviejų priežasčių. Pirma, kaltinamajam buvo nustatyta ne trumpalaikė būsena, kuri atsiranda nuo nesaikingo alkoholinių gėrimų, narkotinių medžiagų vartojimo ar panašių priežasčių, o įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Antra, byloje nustatyta, kad R. P. veikos padarymo metu galėjo suvokti pavojingą tos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus, tik tą galėjimą suvokti ir valdyti buvo apsunkinusi paminėta įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartis 2K-350/2007).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 18 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 2 dalimi, BPK 400–401 straipsniais, BPK 403 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalies 1 punktu, BPK 404 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamas.

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jo atžvilgiu taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutarties dalies dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, vykdymą pavesti Viešajai įstaigai Šakių pirminės sveikatos priežiūros centrui, juridinio asmens kodas 174411273.

Įpareigoti Viešąją įstaigą Šakių pirminės sveikatos priežiūros centrą, juridinio asmens kodas 174411273, praėjus 6 (šešiems) mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams išvadą apie kaltinamojo R. P. sveikatos būklę.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, palikti nepakeistą iki teismo nutarties įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš R. P. civilinio ieškovo VĮ "Valstybinių miškų urėdija" Šakių regioninis padalinio naudai (AB Swedbank bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) 8 400 (aštuonis tūkstančius keturis šimtus) eurų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos aplinkai atlyginimo.

Nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo per 20 dienų nuo paskelbimo turi teisę apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.