Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui A. A.,

asmeniui, kuriam paskirta priverčiamojo medicinos priemonė R. P., jo gynėjui advokatui Sigitui Balaišiui,

uždarosios akcinės bendrovės „Šakių psichikos sveikatos centras“ atstovui gydytojui A. S.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių psichikos sveikatos priežiūros centras“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo R. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šakių psichikos sveikatos priežiūros centras“ teikimas, kuriame siūloma tolesnį R. P. gydymą tęsti psichiatrijos stacionare. Išvadoje nurodoma, kad R. P. paskutinį kartą pas psichiatrą lankėsi 2020 m. gegužės 22 d. Nuo to laiko gydymą nutraukė. 2018 m. rugpjūčio 19 d. – 2020 m. rugpjūčio 26 d. gydytas Respublikinėje Kauno ligoninėje psichiatrijos klinikoje. Jam diagnozuota F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Dėl vidutinio protinio atsilikimo (F71.1) R. P. savo būklei nekritiškas, pas psichiatrą nesilanko. Jo motinos teigimu piktnaudžiauja alkoholiu. Pilnaverčio sekimo ir gydymo užtikrinti negali (b. l. 1).

Teismo posėdžio metu UAB „Šakių psichikos sveikatos priežiūros centras“ atstovas A. S. paaiškino, kad R. P. pas jį gydėsi nuo 2019 m. liepos mėnesio iki šių metų gegužės mėnesio. Po to gydymas nutrūko. Iki tol su gydymo režimu susijusių sutrikimų nebuvo. Nutrūkus gydymui R. P. buvo patekęs į psichiatrijos ligoninę Kaune. Jam diagnozuota – elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo ir priklausomybė alkoholiui. Susisiekus su jo motina, ši nurodė, kad sūnus vartoja alkoholį. Vaistų nevartoja, dažnai būna piktas, agresyvokas. Jis negali užtikrinti asmens gydymo, todėl jį reiktų gydyti stacionare. R. P. pas jį vėl apsilankė spalio 1 d. Apsilankymo metu psichozės reiškinių nebuvo, jis buvo ramus, kaip visada buvo protinio atsilikimo reiškiniai, savo atžvilgiu kritika labai formali. Jeigu R. P. tęstų gydymą, lankytųsi, tai viskas butų gerai. Jeigu R. P. būtų gydomas stacionare, sąlygos būtų pakankamai griežtos. Jis negertų alkoholio, vartotų vaistus, turėtų kažkokį režimą. Jeigu jį kas kontroliuotų, priverstų ateiti, tai nereikėtų stacionaro, bet jis tokio varianto nežino (b. l. 15–16).

Asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kad jam gydymas reikalingas. Prižada lankytis pas gydytoją, daugiau negerti alkoholio. Gydymas nutrūko, nes vieną mėnesį pamiršo nueiti. Dar prieš tai mama nepasakė, kad reikia nueiti pas gydytoją, o jis pametė lapuką. Alkoholį vartojo, nes jį buvo supykdęs motinos draugas. Tuomet jis kvietė ir policiją, nes iš jo motina buvo atėmusi banko kortelę, kad nepragertų pinigų. Dėl to ir į ligoninę atsigulė. Kai pasidarė blogai, jis pats nuėjo pas gydytoją ir išsirašė vaistus. Šiuo metu vaistus vartoja, alkoholio negeria. Dabar jaučiasi gerai. (duomenys neskelbtini) lipdo iš molio, dirba su medžiu. Su centro darbuotojais jo santykiai geri. Tik kartais nesutaria su draugais. Šiuo metu su motina santykiai geri (b. l. 16).

R. P. gynėjas advokatas Sigitas Balaišis prašo teikimą tenkinti iš dalies, t. y. netenkinti toje dalyje, kur prašoma skirti stacionarų gydymą, o tiesiog pratęsti gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Nurodė, kad griežtinti priverčiamąją medicinos priemonę būtų ankstyva, kadangi R. P. pas gydytoją atvyko pats, gydytojas nurodė, kad teikimą rašė tiesiog suėjus įstatymo nustatytam terminui, po kurio teismas sprendžia dėl tolimesnio medicinos priemonės taikymo. Per šį laikotarpį, nežiūrint to, kad asmuo vartojo alkoholį, pateko į gydymo įstaigą, kažkokių pavojingų ar priešingų teisei veikų nepadarė. R. P. motina nėra praradusi visiškos įtakos ir ją turi. Kai R. P. nevartoja alkoholio, mamos klauso, jai padeda, lankosi (duomenys neskelbtini). Vertinant ankstesnę gydymo eigą, kažkokių problemų ar režimo pažeidimų nebuvo. Šiuo metu R. P. sugrįžęs į tinkamą gydymo kelią. Visos išvardintos aplinkybės verčia objektyviai daryti išvadą, kad griežtinti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į gydymą stacionare būtų neadekvatu ir per anksti (b. l. 17).

Prokuroras pritarė teikimo tenkinimui, tačiau nurodė, kad galimi ir kiti variantai. Teikimo rašymo metu gydymo procesas buvo visiškai sutrikęs. Gydytojas savo pareigos atlikti negalėjo. Situacija tuomet nebuvo gera, nes nusiskundimų buvo. Buvo agresija, alkoholio vartojimas. Visa tai gali privesti prie naujų nusikaltimų padarymo. Tai yra viešas interesas, kad R. P. tokių dalykų nepadarytų. Pažymėjo, kad asmuo naujų nusikaltimų nepadarė (b. l. 16–17).

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi R. P. nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko ir ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą sprendžia ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Priklausomai nuo to, ar asmens sveikatos būklė pasikeitė, ar ne, teismas priima sprendimą pratęsti priverčiamosios priemonės taikymą, pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios priemonės rūšį arba panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę.

Duomenų visuma apie R. P. psichinę būseną ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismui nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, neabejotinai patvirtinantys, kad dabartinė R. P. sveikatos būklė reikalauja stacionaraus priverstinio gydymo specializuotoje įstaigoje. Teismo įsitikinimu, nepakanka kategoriškai spręsti, jog vertinamu atveju R. P. tyčia pažeidinėja priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygas – nesilanko psichikos sveikatos centre, nevartoja vaistų ar elgiasi asocialiai ar, kad jo sveikatos būklė pasikeitė taip, jog būtų reikalingas jo gydymas stacionare, nes šiuo metu vėl vartoja vaistus, lankosi pas gydytoją, psichozės reiškinių nėra, yra ramus bei nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teikimo turiniu ir gydytojo paaiškinimais teisme, R. P. nėra pasveikęs, jam būtina specialistų pagalba. Teismas įvertindamas prielaidas dėl R. P. nereguliaraus lankymosi psichikos sveikatos klinikoje, kartu atsižvelgia į esminę aplinkybę dėl nenustatyto ar būtino poreikio R. P. gydyti stacionariai. Teismas pastebi, kad stacionarus asmens gydymas susijęs su R. P. laisvės suvaržymu, kuris gali būti pagrįstas tik objektyviai būtinu asmens gydymu šiam esant pavojingam. Tokio būtinumo kriterijaus nei dėl R. P. gydymo, nei dėl jo pavojingumo – teismas nenustatė. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad nėra pagrindo visiškai tenkinti teikimo dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo. Kita vertus, įvertinus nustatytus pagrindus dėl asmens ligos gydymo ir medikamentų reguliaraus vartojimo, teismas mato pagrindą R. P. pratęsti priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Teikimą tenkinti iš dalies.

Pratęsti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutarties vykdymą dėl R. P. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės –ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo, pavesti UAB „Šakių psichikos sveikatos centras“ (Šakiai, Bažnyčios g. 37), įpareigojant, laikantis BPK 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.