Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1042-1071/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-25
Bylos Nr.: e2-1042-1071/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01066-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Pliuskevičius
Ieškovas: I. G.
Atsakovas: V. Š., T. Ž.
Advokatai: Donatas Lengvinas, Linas Jurevičius

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2-1042-1071/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01066-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.; 3.1.7.6.; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Giedrei Šilbajorienei,

dalyvaujant ieškovei I. G., jos atstovui advokato padėjėjui Linui Jurevičiui (nuotoliniu būdu),

atsakovei V. Š. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atsakovams V. Š. ir T. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovų V. Š. ir T. Ž. patikslintą priešieškinį dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. G. 2021 m. vasario 10 d. teismui pateiktu ir 2022 m. vasario 22 d. teismo priimtu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 3 400 Eur skolą, 47,50 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovų solidariai priteisė 436,50 Eur skolą, 6,12 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 442,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo po 54,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovės I. G. naudai.

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovė I. G. 2022 m. sausio 27 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pareiškė papildomą reikalavimą – priteisti ieškovei I. G. solidariai iš atsakovų V. Š. ir T. Ž. 1110,80 Eur delspinigių.

Ieškinio ir patikslinto ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. su atsakove V. Š. sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis) pagal kurią paskolino atsakovei 5 000,00 Eur. Paskolą atsakovė ieškovei įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. vasario 28 d. bei sumokėti 54 proc. metinių arba 4,5 proc. mėnesinių palūkanų, t. y. 2 700,00 Eur metinių arba 225,00 Eur mėnesinių palūkanų nuo paskolintos 5 000,00 Eur sumos. Per Paskolos sutartyje nustatytą terminą atsakovė turėjo bendroje sumoje sumokėti 6 185,00 Eur, t. y. grąžinti 5 000,00 Eur paskolą ir sumokėti 1 185,00 Eur palūkanų. Prievolės įvykdymas papildomai buvo užtikrintas laidavimu, laiduotoju susitariant skirti atsakovą T. Ž.. Atsakovė laiku nevykdė savo įsipareigojimų. Paskolos sutartyje nustatytu laikotarpiu buvo dengiamos tik palūkanos, tačiau paskolos suma grąžinta nei iš dalies, nei juolab visa nebuvo, o vėliau atsakovė bendrauti nustojo, vengė atsakyti. Ieškovė susisiekė su laiduotoju T. Ž., kuris nurodęs, kad neturi galimybės grąžinti paskolos, ėmė mokėti pagal Paskolos sutartį numatytas palūkanas, t. y. po 225,00 Eur per mėnesį. Siekdami įtvirtinti susitarimą 2018 m. lapkričio 12 d. su laiduotoju T. Ž. sudarė Susitarimą Nr. 1 prie 2017 m. rugsėjo 6 d. Paskolos sutarties (toliau – Susitarimas Nr. 1), kuriuo pakeitė paskolos grąžinimo grafiką, nurodytą priede Nr. 1 prie Paskolos sutarties, numatant, kad skolininkai nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. vasario 15 d. mokės mėnesines 220,00 Eur dydžio palūkanas, o 2019 m. kovo 15 d. sumokės ir 220,00 Eur palūkanas, ir grąžins 5 000,00 Eur skolą. Šalys nurodė, kad šis susitarimas įsigalioja nuo 2018 m. lapkričio 12 d. ir yra neatskiriama Paskolos sutarties dalis. Kadangi ir 2018 m. lapkričio 12 d. Susitarimas nebuvo vykdomas, susisiekus su atsakove V. Š., ji pažadėjo įvykdyti prievolę. Dėl to 2020 m. birželio 9 d. su atsakove V. Š. sudarė Susitarimą prie 2017 m. rugsėjo 6 d. Paskolos sutarties (toliau – Susitarimas Nr. 2), kuriuo šalys konstatavo, kad atsakovė V. Š., kaip paskolos gavėja, yra skolinga ieškovei, kaip paskolos davėjai 5 500,00 Eur. Taip pat šalys susitarė, kad skolą atsakovė ieškovei galutinai grąžins iki 2021 m. gegužės mėn., mokant įmokas kas mėnesį po 500,00 Eur nuo 2020 m. liepos mėn. Šio Susitarimo sąlygų atsakovai nesilaikė. Per keturis kartus sumokėjusi 2 000,00 Eur, atsakovė V. Š. daugiau prievolės nevykdė, skolos negrąžino ir atsakovas T. Ž., paskutinė įmoka iš jų gauta 2020 m. spalio mėn. Pateikus pretenziją, atsakovė V. Š. 2021 m. vasario 1 d. sumokėjo 100,00 Eur. Likusi nesumokėta skolos suma yra 3 400 Eur. Abu atsakovai nustojo bendrauti, į raginimus atsiskaityti nereagavo, skolos gera valia negrąžino. Patikslintame ieškinyje papildomai nurodo, kad šalių sudarytos Paskolos sutarties 4.5. punktu šalys susitarė, jog Sutartyje nustatytais terminais negrąžinus paskolos, nesumokėjus palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigius sudaro 0,03 proc. Ieškovės paskaičiavimu, delspinigių suma nuo 2020-11-01 iki 2021-02-01 ir nuo 2021-02-01 iki kreipimosi į teismą dienos nuo neapmokėtos 3400,00 Eur sumos delspinigių suma sudaro 1110,80 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovai V. Š. ir T. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir pripažinti 2020 m. birželio 9 d. susitarimą suklydus dėl esminių jo sąlygų, arba pripažinti, jog 2020 m. birželio 9 d. susitarime numatyta sąlyga dėl naujos 5 500,00 Eur prievolės sukuria esminę šalių nelygybę ir šią sąlygą pašalinti. Nurodė, kad neginčija, jog paskolos laiku negrąžino, tačiau nors ir vėlavo, bet savo įsipareigojimus įvykdė ir galutinai visą paskolą ieškovei grąžino 2020 m. spalio 10 d. Paskutinę įmoką, kuria buvo grąžinti likę mokėtini delspinigiai, atsakovė V. Š. sumokėjo 2021 m. vasario 26 d. Iš viso grąžino ieškovei 6 185 Eur, kaip numatyta Paskolos sutartyje, ir sumokėjo 884,57 Eur delspinigių, priskaičiuotų dėl vėlavimo grąžinti skolą. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad paskola kartu su palūkanomis ir pagal Paskolos sutarties sąlygas apskaičiuotais delspinigiais ieškovei yra grąžinta, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į skolą. Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, jog buvo sudaryti du papildomi susitarimai prie Paskolos sutarties. 2020 m. birželio 9 d. Susitarimu buvo konstatuota, kad paskolos gavėja neva skolinga paskolos davėjai 5 500,00 Eur ir šias lėšas grąžins iki 2021 m. gegužės mėn. Pažymėjo, kad 2020 m. birželio 9 d. susitarimu buvo aiškiai nurodyta, kad susidariusi 5 500,00 Eur skola yra pagal Paskolos sutartį, todėl laiko, kad reikia nustatyti, kokią skolos dalį susitarimo sudarymo metu, t. y. 2020 m. birželio 9 d. atsakovai buvo grąžinę ieškovei pagal Paskolos sutartį, ir kokią skolos dalį pagal Paskolos sutartį buvo skolingi. Taip pat kiek mokėtinų delspinigių buvo susikaupę. Dieną prieš pasirašant 2020 m. birželio 9 d. susitarimą atsakovai pagal Paskolos sutartį buvo gražinę 4 672,50 Eur skolos. Taigi negrąžinta paskolos dalis likus dienai iki susitarimo pasirašymo sudarė tik 1 512,50 Eur (6 185 Eur – 4 672,50 Eur = 1 512,50 Eur). Pažymėjo, kad Paskolos sutartimi šalys nebuvo susitarusios, jog mokėjimo palūkanos bus mokamos net ir tuo atveju, jei būtu vėluojama grąžinti paskolą; sankcija už paskolos negrąžinimą numatytu terminu Paskolos sutartyje buvo delspinigiai. Taigi prie 1 512,50 Eur sumos reikia priskaičiuoti ir delspinigius, kurie tuo metu sudarė apie 870,00 Eur. Taigi solidari atsakovų skola pagal Paskolos sutartį dieną prieš susitarimą siekė apie 2 300,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, paskolos gavėja nebūtų sudariusi susitarimo, jei būtų teisingai suvokusi, kad jame įforminama visiškai nauja 5 500 Eur skola, kurią reikės grąžinti, nepaisant to, kad jau buvo grąžinta daugiau nei 4 600 Eur. Toks susitarimas, kai grąžinusi daugiau negu 4 600,00 Eur iki susitarimo, po susitarimo reiktų gražinti dar 5 500,00 Eur, iš viso 10 172 Eur (4 672 Eur + 5 500 Eur = 10 172 Eur), yra nei teisingas, nei sąžiningas. Laiko, kad 2020 m. birželio 9 d. susitarimu tikrasis šalių ketinimas buvo konkretizuoti ir įforminti likusią skolos dalį pagal Paskolos sutartį ir nustatyti galutinius paskolos grąžinimo terminus, o ne sudaryti atskirą naują sutartį, pagal kurią atsakovams atsiranda nauja prievolė, t. y. 5 500,00 Eur, kurią turi mokėti pagal papildomą susitarimą.

Šalies argumentai

Atsakovai V. Š. ir T. Ž. 2022 m. kovo 29 d. pateiktu ir teismo priimtu patikslintu priešieškiniu prašo: 1) pripažinti 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimą prie Paskolos sutarties negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos; 2) pripažinti 2020 m. birželio 9 d. susitarimą prie Paskolos sutarties sudaryta dėl suklydimo ir negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.

Patikslinto priešieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kurią paskolos grąžinimas buvo užtikrintas trimis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais: asmeniniu laiduotojo T. Ž. laidavimu (Paskolos sutarties 5.5 p.); kilnojamojo turto įkeitimu, kurio rinkos kaina – 7 000 Eur (Paskolos sutarties 5.1 ir 5.2 p.) ir netesybomis (delspinigiais) - 0,03 proc. (Paskolos sutarties 4.5 p.). Paskolos sutartimi ieškovė įsipareigojo grąžinti atsakovei 5 000,00 Eur paskolintą sumą ir sumokėti 1 185,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Pagal Priedą Nr.1 prie Paskolos sutarties, Paskolos sutarties įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2018 m. vasario 28 d. Paskolos sutarties šalys yra I. G. - paskolos davėja ir V. Š. - paskolos gavėja. Paskolos sutartyje buvo nustatyta, jog visi Paskolos sutarties pakeitimai galioja ir tarp sutarties šalių turi būti sudaryti raštu (Paskolos sutarties 6.8 p.). Paaiškina, kad 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimas, kuriuo buvo pratęstas paskolos grąžinimo yra negaliojantis ab initio, kadangi jis sudarytas ne tarp sutarties šalių, nes T. Ž. nėra Paskolos sutarties šalis, o tik Paskolos sutarties laiduotojas. Visi Paskolos sutarties pakeitimai turėjo būti sudaromi tik su Paskolos sutarties šalimi – V. Š., kuri 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimo nepasirašė. Šis susitarimas niekaip negali būti vertinamas kaip Paskolos sutarties termino pratęsimas ir tai, kad ieškovei nustatyta pareiga mokėti pelno palūkanas ir po 2018 m. vasario 28 d., t. y. po Paskolos sutarties pasibaigimo, kadangi ieškovė jokio susitarimo nepasirašė. Teigia, kad 2020 m. birželio 9 d. susitarimas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo. Paaiškina, kad atsakovei buvo žinoma, jog Paskolos sutartis pasibaigė 2018 m. vasario 28 d. ir nuo šios dienos jai atsirado papildoma prievolė mokėti delspinigius ir grąžinti paskolintą sumą. Atsakovė šios savo prievolės niekada neneigė, nors ir vėluodama savo įsipareigojimus vykdė. Teigia, kad nuo Paskolos sutarties pabaigos buvo praėję beveik 2,5 metų. Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 9 d. susitarimo tekstą ruošė ieškovė, kuri nurodė, jog skolos suma yra pagal Paskolos sutartį, taigi atsakovei žinant, jog Paskolos sutartis pasibaigusi ir, kad šiame susitarime minima skola yra pagal Paskolos sutartį, atsakovė negalėjo suvokti, jog šiuo susitarimu ieškovė norės įformini visiškai naują skolą t.y. bus atnaujinamas prieš 2,5 metų pasibaigusios Paskolos sutarties terminas ir atsakovė po 2,5 metų toliau turės mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas. Tokių sąlygų 2020 m. birželio 9 d. susitarime apskritai nebuvo. Nurodo, kad pagal atsakovų į bylą pateiktą mokėjimų suvestinę matyti, kad dieną prieš pasirašant 2020 m. birželio 9 d. susitarimą, atsakovai pagal Paskolos sutartį iš tiesų buvo gražinę 4 672,50 Eur skolos, t.y. 6 185,00 Eur - 4 672,50 Eur = 1 512,50 Eur. Negrąžinta paskolos dalis likus dienai iki susitarimo pasirašymo sudarė vos 1 512,50 Eur, prie šios sumos reiktų priskaičiuoti ir delspinigius, kurie tuo metu sudarė apie 870,00 Eur. Taigi solidari skola pagal Paskolos sutartį dieną prieš 2020 m. birželio 9 d. susitarimą Nr. 2 siekė apie 2 300,00 Eur. Šią sumą atsakovė teisingai suvokė kaip savo skolos likutį pagal Paskolos sutartį, todėl atsakovė jokiais būdais nebūtų sudariusi minėto susitarimo, jei būtų teisingai suvokusi, kad jame, ignoruojant visa tai, kas jau buvo grąžinta ieškovei, įforminama visiškai nauja 5 500,00 Eur skola pagal Paskolos sutartį, kuri pasibaigė daugiau nei prieš 2,5 metų. Joks vidutiniškai protingas žmogus, tokio sandorio nebūtų sudaręs, jeigu būtų teisingai suvokęs tokio sandorio turinį. Be to, 2020 m. birželio 9 d. susitarimo sudarymo metu egzistavo labai svarbi aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovė žinojo, kad paskolos grąžinimas buvo užtikrintas įkeistu kilnojamu daiktu, todėl jeigu atsakovė būtų suvokusi, jog ieškovė ketina įforminti naują 5 500,00 Eur skolą, atsakovė nedelsiant būtų pareikalavusi, kad ieškovė padengtų likusią skolos dalį t. y. 2 300,00 Eur, prievolės užtikrinimo priemone - įkeistu kilnojamu daiktu, kurio rinkos kaina buvo 7 000,00 Eur. Atsakovė, pasirašydama 2020 m. birželio 9 d. susitarimą, iš jo turinio suprato, kad praėjus 2,5 metų po Paskolos sutarties pasibaigimo yra fiksuojama atsakovės paskola, kuri buvo pagal Paskolos sutartį, o ne nauja mokėtina suma. Pažymi, kad Paskolos sutartis pasibaigė 2018 m. vasario 28 d., todėl naujos mokėtinos sumos, kurios nenumatytos Paskolos sutartyje, atsirasti negali. Atsakovė tokio sandorio niekada nebūtų sudariusi. Taigi atsakovė neteisingai suvokė sudaromą sandorį, t. y. 2020 m. birželio 9 d. susitarimo turinį, ir negalėjo numanyti, kad pasibaigusios Paskolos sutarties pagrindu ieškovė nori sukurti naują 5 500,00 Eur prievolę. Todėl toks sandoris turi būti teismo pripažintas kaip sudarytas dėl suklydimo ir pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Atsiliepimas

Ieškovė I. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo nesutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimais, prašo patikslintą priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovės ir atsakovės pasirašytas 2020 m. birželio 9 d. susitarimas prie Paskolos sutarties, buvo sudarytas dar galiojant Paskolos sutarčiai. Atsakovė, būdama paskolos gavėja, nesilaikė Paskolos sutartyje nustatytų paskolos grąžinimo terminų, praleido juos ir tokiu būdu pažeidė Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymi, kad Paskolos sutartimi šalių sutartimi prisiimti įsipareigojimai nepasibaigė, įskaitant ir Paskolos sutarties 2.3. punktu atsakovų prisiimtą pareigą mokėti 54 proc. metinių, arba 4,5 proc. mėnesinių palūkanų. Paskolos sutartis, atsakovei praleidus vykdymo terminą, t. y. sutartyje nustatytu grafiku negrąžinus paskolos iki 2018 m. vasario 28 d. nenutrūko, o buvo pažeista. Šis sutarties pažeidimas lėmė ir tai, kad solidariai atsakingu už sutarties vykdymą, t. y. paskolos ir mokėtinų pelno palūkanų grąžinimą tapo ir laiduotojas T. Ž.. Atsižvelgiant į tai, šalys, pasinaudodamos sutarties laisvės principu, susitarė dėl termino vykdymo atidėjimo, o būtent sudarė 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimą prie Paskolos sutarties ir vėliau 2020 m. birželio 9 d. prie paskolos sutarties. Šalys nelaikė sutarties nutraukta, o priešingai, susitarė dėl sutarties įvykdymo trūkumų šalinimo ir papildomo termino. Tai pagrindžia byloje esantys duomenys: 1) į bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai ir SMS žinutės su atsakovais, iš kurių matyti, kad buvo bendravimas, derybos dėl sutarties vykdymo termino pratęsimo, palūkanų mokėjimo, paskolos gražinimo terminų, atsakovų paaiškinimų, dėl ko jiems vis nepavyksta laiku vykdyti susitarimų; 2) prie Paskolos sutarties sudaryti papildomi susitarimai, t. y. 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimas, iš kurio matyti, kad šalys jį pasirašydamos konstatavo: ,,paskolos gavėja V. Š. ir laiduotojas T. Ž. neįvykdė įsipareigojimų paskolos davėjai I. G. pagal paskolos sutartį, pasirašytą 2017 m. rugsėjo 6 d., ir negrąžino paskolos bei palūkanų, numatytų paskolos grąžinimo grafike“. Tai konstatavusios šalys, t. y. paskolos davėja ir laiduotojas, pakeitė paskolos grąžinimo grafiką, nurodytą priede Nr. 1, prie Paskolos sutarties, numatant, kad skolininkai nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. vasario 15 d. mokės mėnesines 220,00 Eur dydžio palūkanas, o 2019 m. kovo 15 d. sumokės ir 220,00 Eur palūkanas ir grąžins 5 000,00 Eur skolą. Šalys nurodė, kad šis susitarimas įsigalioja nuo 2018 m. lapkričio 12 d. ir yra neatskiriama Paskolos sutarties dalis. Apie šį susitarimą buvo informuota atsakovė V. Š.; 2020 m. birželio 9 d. ieškovė I. G. su atsakove V. Š. sudarė Susitarimą Nr. 2 prie Paskolos sutarties, kuriuo šalys fiksavo, kad V. Š., kaip paskolos gavėja, yra skolinga I. G., kaip paskolos davėjai 5500,00 Eur. Taip pat šalys susitarė, kad skolą atsakovė ieškovei galutinai grąžins iki 2021 m. gegužės mėnesio, mokant įmokas kas mėnesį po 500,00 Eur, nuo 2020 metų liepos mėnesio; 3) 2021 m. sausio 19 d. atsakovei V. Š. ieškovės I. G., atstovaujamos teisininkų, siųstas pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog tokiu būdu iš esmės pažeidė Paskolos sutarties sąlygas, ko pasėkoje Paskolos sutartis nuo 2021 m. sausio 1 d. nutraukta vienašališkai dėl esminio jos pažeidimo. Vadinasi, šiuo pranešimu, tiek paskolos davėja, tiek atsakovai Paskolos sutartį laikė galiojančia iki 2021 m. sausio 1 d., dėl ko nėra jokio pagrindo teiginiams, esą Paskolos sutartis pasibaigė 2018 m. vasario 28 d., t. y. atsakovei praleidus jos vykdymo terminą. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovei V. Š. praleidus sutarties vykdymo terminą, šalys aktyviais veiksmais susitarė dėl sutarties vykdymo trūkumų šalinimo, t. y. pratęsė sutarties vykdymo terminą ne vieną kartą. Atsakovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad 2020 m. birželio 9 d. susitarimas Nr. 2 buvo sudarytas pasibaigus, t. y. nutraukus Paskolos sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovė pažymi, kad pirma, priešingai, nei teigiama priešieškinyje, 2020 m. birželio 9 d. susitarimas buvo sudarytas galiojant Paskolos sutarčiai. Tai, kad šis susitarimas sudarytas praėjus dvejiems metams nuo Paskolos sutarties vykdymo termino pabaigos, neturi jokios įtakos šio susitarimo galiojimui, kadangi šalys visą tą laiką vienaip ar kitaip bendravo, buvo sudariusios 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimą Nr. 1 prie Paskolos sutarties ir ieškovei buvo tikinama, kad paskola jai bus grąžinta. Antra, jokio naujo susitarimo ir jokių naujų prievolių šalys 2020 m. birželio 9 d. susitarimu nesudarė. Šiuo susitarimu fiksuota, kad jo sudarymo dieną pagal Paskolos sutartį atsakovė V. Š. yra skolinga ieškovei I. G. 5500,00 Eur. Tai ne naujos prievolės atsiradimas, o konstatavimas, jau esančios pagal galiojančią Paskolos sutartį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į patį 2020 m. birželio 9 d. susitarimo turinį, kuriame nurodoma, jog ,, paskolos gavėjas V. Š. <...> ir paskolos davėjas, I. G.. <...> fiksuojame, kad šiai dienai pagal pasirašytą paskolos sutartį, sudarytą 2017-09-06. Klaipėda, paskolos gavėjas yra skolingas paskolos davėjui 5000,00 Eur ir 500,00 susikaupusių neišmokėtų palūkanų“. Iš susitarimo matoma, kad šalys ne nustato ar susitaria dėl naujos, bet fiksuoja paskolos gavėjos įsiskolinimą pagal sudarytą Paskolos sutartį ir apie jokias naujas prievoles šalys nesitaria. Trečia, iš į bylą pridėtų SMS susirašinėjimų matyti, kad likus šešioms dienoms iki 2020 m. birželio 9 d. susitarimo sudarymo, pati atsakovė V. Š. 2020 m. birželio 3 d. ieškovei žinute nurodė: ,,planas būtų toks, kad 1000,00 šį mėnesi, o kitus mėnesius po 500,00 Eur ir per metus viso išmokėti 6000,00 Eur ir bus pilnai padengta. Ar tinka taip?“ Ši, pačios atsakovės ieškovei atsiųsta žinutė ir jos turinys paneigia bet kokius bandymus teigti, esą atsakovė V. Š. nesuvokė 2020 m. birželio 9 d. susitarimo turinio. Priešingai, šios aplinkybės kaip tik patvirtina, kad ne ieškovė I. G., bet pati atsakovė suvokdama savo įsiskolinimą pasiūlo ieškovei sąlygas, jas aiškiai įvardindama, t. y. aiškiai nurodydama, kad ji per metus išmokės 6000,00 Eur dydžio įsiskolinimą, sumokėdama 1000,00 Eur per mėnesį, o vėliau mokėdama po 500,00 Eur ir taip skola bus visiškai padengta. Šias aplinkybes vėliau patvirtina konkliudentiniai pačios atsakovės V. Š. veiksmai, kuriais ji atlikdama bankinius pavedimus po 500,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodo ne „netesybos“ ar „palūkanos“, o būtent ,,skolos gražinimas pagal sutartį“. Ketvirta, kad atsakovė tinkamai suvokė susitarimo turinį ir kad priešieškinio teiginiai, jog atsakovė suprato, kad praėjus 2,5 metų po Paskolos sutarties pasibaigimo yra fiksuojama ieškovės paskola, kuri buvo pagal Paskolos sutartį, o ne naujos mokėtinos sumos, yra visiškai nepagrįsti. 2020 m. birželio 9 d. Susitarimo Nr. 2 turinys pagrindžia, kad be kitų aplinkybių šalys susitarė, jog šiuo susitarimu abi šalys susitaria, kad paskolos gavėjas grąžins skola paskolos davėjui pagal šį grafiką, nurodant 11 (vienuolika) būsimų mokėjimų datas nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio. Susitarime aiškiai užfiksuotas būsimas paskolos grąžinimas su konkrečiai nurodytomis datomis, o ne tiesiog fiksuota praeityje paskolinta suma kaip teigiama priešieškinyje. Vertinant tikruosius šalių ketinimus sudarant 2020 m. birželio 9 d. susitarimą, labiau nei akivaizdu, kad tai, kas išdėstyta šiame susitarime, visiškai atitinka tikrąją šalių valią ir nėra jokio pagrindo išvadoms, esą jis buvo sudarytas V. Š. iš esmės suklydus, kaip tai įtvirtinta CK 1.90 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai nėra vartotojai ar silpnesnioji šalis, dėl ko jiems turėtų būti taikomas ypatingas teisinis režimas, priešingai, kaip pripažino atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, būtent atsakovai pasiūlė ieškovei Paskolos sutarties sąlygas, kurioms esant ieškovė ir sutiko sudaryti sutartį. Taigi byloje esantys įrodymai parodo tikrąją šalių valią ir ketinimus tiek Paskolos sutarties vykdymo, tiek ir ginčijamo susitarimo atžvilgiu, paneigia priešieškinyje dėstomus teiginius, esą atsakovė iš esmės suklydo sudarydama šį sandorį, esą nesuvokė tikrojo jo turinio. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad byloje svarbu yra nustatyti aplinkybes, kurioms esant buvo sudarytas 2020 m. birželio 9 d. susitarimas. Pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovei praleidus Paskolos sutarties vykdymo terminą, šalys be perstojo bendravo, ieškovė iš atsakovų gaudavo el. laiškus, žinutes, skambučius su atsiprašinėjimais ir pasiteisinimais dėl negalėjimo laiku tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nėra ginčo ir dėl to, kad Paskolos sutartimi šalys susitarė, jog atsakovei pažeidus sutartį, solidariai atsakingu už sutarties vykdymą, t. y. paskolos ir mokėtinų pelno palūkanų grąžinimą tapo ir laiduotojas T. Ž. (Paskolos sutarties 5.5. p). Jam tapus solidariu bendraskoliu, jis turėjo ir teisę, ir pareigą vykdyti Paskolos sutartį, sudaryti ir 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimą. Apie šį susitarimą žinojo ir jį patvirtino pati atsakovė V. Š., ką patvirtina byloje esantis atsakovės ir ieškovės susirašinėjimas el. laiškais dėl šio susitarimo, kur pati atsakovė V. Š. klausia ieškovės I. G. - „O kodėl nepasirašėt su daliniu grąžinimu“. Šis susitarimas buvo sudarytas apie jį žinant atsakovei V. Š. ir šiam susitarimui ji neprieštaravo, jo niekada neginčijo. Be to, priešingai, nei teigia atsakovė, ne ieškovė iniciavo 2020 m. birželio 9 d. susitarimo pasirašymą. Vertinant 2020 m. birželio 9 d. susitarimą pakankamai apdairaus atidaus ir rūpestingo asmens kriterijais, akivaizdu, kad asmuo, būdamas skolininku 2020 m. birželio 3 d pats pasiūlęs kreditorei skolos grąžinimo planą, aiškiai įvardindama, skolos likutį – 6000,00 Eur, nurodydama, kad pirmą mėnesį mokės 1000,00 Eur, o vėliau po 500,00 Eur ir taip per metus pilnai padengsianti 6000,00 Eur dydžio skolą, suvokė ir suprato po šešių dienų pasirašomą susitarimą prie Paskolos sutarties. Teigti priešingai, reikštų ignoruoti teisinę logiką ir visiškai nepaisyti apdairaus, atidaus ir rūpestingo asmens vertinimo kriterijų. Galiausiai, pats susitarimo turinys, naudojant busimąjį laiką: „Šiuo susitarimu abi šalys susitaria, kad paskolos gavėjas gražins skolą paskolos davėjui pagal šį grafiką“ nurodant konkrečius mokėjimo terminus, t. y. 11 mokėjimų: 2020-07; 2020-08; 2020-09; 2020-10; 2020-11; 2020-12; 2021-01; 2021-02; 2021-03; 2021-04; 2021-05, po 500 Eur, atsakovės susitarimo ranka pasirašymas, įvardijant save „Paskolos grąžintoją“, leidžia pagrįstai teigti, kad šis susitarimas buvo nukreiptas į ateitį, t. y. į skolos grąžinimą kaip siūloma pačios atsakovės ieškovei I. G. siųstoje 2020 m. birželio 3 d. SMS žinutėje, o ne o ne tiesiog fiksuota praeityje paskolinta suma kaip teigiama priešieškinyje. Šių aplinkybių visumoje, atsižvelgiant tiek į subjektyviuosius kriterijus, t. y. atsakovės V. Š. amžių, išsilavinimą, vykdomą veiklą, minčių dėstymą internetinėje svetainėje, tiek ir objektyviuosius, t. y. aplinkybes, kurioms egzistuojant buvo sudarytas ginčijamas sandoris, o būtent atsižvelgiant į 2020 m. birželio 3 d. atsakovės ieškovei siųstą veiksmų planą, t. y. pasiūlymą, taip pat įvertinant paties ranka rašyto sandorio turinį, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog 2020 m. birželio 9 d. susitarimas prie Paskolos sutarties buvo sudarytas V. Š. iš esmės suklydus (CK 1.90 str.). Priešingai, aplinkybių visuma suponuoja, kad atsakovė suvokė ir suprato sandorio turinį, be kita ko, pati jį iniciavo likus 6 (šešioms) dienoms iki sudarymo, atsiųsdama pasiūlymą ieškovei.

Dėl 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimo prie Paskolos sutarties – paaiškina, kad patikslintame priešieškinyje yra nurodoma, jog šis susitarimas, kuriuo buvo pratęstas paskolos grąžinimo yra negaliojantis, nes buvo sudarytas ne tarp sutarties šalių. Su tokia pozicija ieškovė nesutinka. Tai, kad atsakovė fiziškai nepasirašė šio susitarimo, savaime jo nedaro negaliojančio. Atsakovei V. Š. praleidus Paskolos sutarties vykdymo terminą, t. y. sutartyje nustatytu grafiku negrąžinus paskolos iki 2018 m. vasario 28 d., ji nenutrūko, o buvo pažeista, t. y. atsakovė pažeidė sutartį. Šis sutarties pažeidimas lėmė ir tai, kad solidariai atsakingu už sutarties vykdymą, t. y. paskolos ir mokėtinų pelno palūkanų grąžinimą tapo ir laiduotojas T. Ž.. Atsižvelgiant į tai, šalys, pasinaudodamos sutarties laisvės principu, susitarė dėl termino vykdymo atidėjimo, o būtent - sudarė 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimą prie Paskolos sutarties ir vėliau 2020 m. birželio 9 d. susitarimą prie Paskolos sutarties. Toks šalių elgesys, atitinka CK 6.208, 6.209 straipsniuose įtvirtintus kreditoriaus teisių gynimo būdus, t. y. šalys susitarė dėl sutarties įvykdymo trūkumų pašalinimo, papildomo termino sutarčiai įvykdyti. Apie šį susitarimą žinojo ir jį akceptavo pati atsakovė V. Š.. Taigi, šis susitarimas buvo sudarytas apie jį žinant atsakovei V. Š. ir šiam susitarimui ji neprieštaravo, jo niekada neginčijo. Taigi nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškiniu keliamo reikalavimo dėl 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimo prie Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiu.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu ieškovė I. G. patikslintą ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti patikslintame ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu, su patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodytų motyvų pagrindu. Nurodo, kad atsakovei V. Š. paskolino pinigus, su ja sudarė paskolos sutartį, su atsakovu T. Ž. sudarė sutartį kaip su laiduotoju, tačiau pagal sudarytą paskolos sutartį atsakovai neatsiskaitė – nesumokėjo nei skolos, nei palūkanų, o suėjus terminui, paprašė atidėti paskolos grąžinimo terminą. T. Ž. pasiūlė mokėti tik palūkanas ir T. Ž. sudarė 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimą, tačiau ir vėl delsė mokėti. Tada atsakovai pasiūlė išmokėti skolą dalimis (po 500,00 Eur), tada ieškovė su atsakovais sudarė 2020 m. birželio 9 d. susitarimą. Iš pradžių atsakovai mokėjo skolą, o vėliau nebevykdė įsipareigojimų, nurodydami, kad jau yra viską sumokėję ieškovei. Tačiau atsakovai nėra pilna atsiskaitę pagal 2017 rugsėjo 6 d. sudarytą paskolos sutartį. Paskolos sutarties tekstą parengė atsakovai. 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimo sąlygas parengė ieškovė, prieš tai aptarusi su atsakovu T. Ž.; 2020 m. birželio 9 d. susitarimo Nr. 2 sąlygas parengė ieškovė, tačiau atsakovė V. Š. pati savo ranka įrašė kiekvieną mėnesį mokėtiną sumą. Šiai dienai atsakovai iš viso yra grąžinę ieškovei 6752,50 Eur (1900,00 Eur paskolos dalis ir 4 852,50 palūkanų). T. Ž. pasiūlė atidėti paskolos grąžinimą, mokant palūkanas, todėl ieškovė su juo sudarė 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimą. Prieš sudarant 2020 m. birželio 9 d. susitarimą, ieškovė susitiko su atsakovais, jie teigė ieškovei, kad neturi lėšų sumokėti skolą, todėl visi kartu sutarė sudaryti 2020 m. birželio 9 d. susitarimą, V. pasiūlė mokėti ieškovei po 500,00 Eur per mėnesį, metus laiko, o ieškovė sutiko su tokiomis paskolos grąžinimo sąlygomis. Pažymi, kad 2020 m. birželio 9 d. susitarimu buvo užfiksuota, kiek tai dienai buvo skolingi atsakovai – 5500,00 Eur. Tą dieną (2020 m. birželio 9 d. -) skolos likutis buvo 5000,00 Eur, o palūkanos – 500,00 Eur. Nenukreipė išieškojimo į įkeistą kilnojamąjį daiktą, nes įranga buvo pas atsakovus, kurią jie laikė numojamose patalpose, ji neturėjo galimybės prieiti prie šios įrangos, jai niekada nebuvo perduotas šis kilnojamasis turtas; į atsakovus dėl įkeisto daikto pasiėmimo nesikreipė. Laiko, kad paskolos sutartimi šalys buvo sutarę, jog mokėjimo palūkanos bus mokamos net ir tuo atveju, jeigu būtų vėluojama grąžinti paskolą. 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimas sudarytas su T. Ž., kadangi jis pats su ieškove susisiekė, paaiškindamas, kad su V. jis susipyko, tačiau užtikrino, kad paskolą sumokės, todėl ir pasirašė minėtą susitarimą; apie tai V. Š. buvo informuota. Paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovams pasiūlius suteikti paskolą už palūkanas. Sudarius paskolos sutartį, pirmosios trys įmokos buvo padarytos laiku, o vėliau pradėjo vėluoti. Atsakovai niekada neginčijo nei paskolos, nei palūkanų dydžio, visada teigdavo, kad grąžins paskolą ir visas palūkanas. Pirmąjį susitarimą sudarė tik su T. Ž., nes tuo metu V. buvo dingusi, o T. pasiūlė susitarti. Pagal antrąjį susitarimą, atsakovai sumokėjo ieškovei 4 (keturias) įmokas pagal numatytą grafiką (po 500,00 Eur), mokėjimo pavedimuose atsakovai nurodė mokėjimo paskirtį - ,,paskolos dalis“. Vėliau atsakovai įmokų nebemokėjo, teigdami, kad jų finansinė padėtis yra sunki. Atsakovui T. Ž. buvo žinoma apie V. Š. su ieškove sudarytą 2020 m. birželio 9 d. susitarimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės I. G. atstovas patikslintą ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visa apimtimi, jame nurodytų motyvų pagrindu; su patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodytų motyvų pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad paskolos sutarties vykdymo termino praleidimas nėra tapatus sutarties nutraukimui, todėl pelno palūkanos neturi būti nutrauktos skaičiuoti, praleidus sutarties įvykdymo terminą. Dėl susitarimų – T. Ž. buvo laiduotojas, atitinkamai laiduotojui tenka solidari atsakomybė vykdyti sutartį, dėl to ieškovė turėjo tartis su atsakovu T. Ž. ir su juo pasirašė susitarimą. Atsakovės teiginiai, jog ji suklydo, pasirašydama 2020 m. birželio 9 d. susitarimą, yra nepagrįsti, kadangi atsakovė net nesidomėjo kiek paskolos ir palūkanų buvo sumokėta; atsakovė šį susitarimą pasirašė suvokdama, ką pasirašo. Paskolos sutarties nuostatos niekada nebuvo ginčytos, palūkanų dydis taip pat nebuvo ginčytas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė V. Š. patikslintą priešieškinį palaiko, prašo jį patenkinti patikslintame priešieškinyje nurodytų motyvų pagrindu; su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal Paskolos sutartį pasiskolinta suma yra 5000,00 Eur, bei fiksuota palūkanų bei delspinigių suma. Nurodo, kad pagal sutartį vėlavo mokėti, tačiau dėl to sumokėjo visus delspinigius už vėlavimą mokėti paskolos įmokas. Pažymėjo, kad šiai dienai yra pilnai atsiskaitę su ieškove pagal paskolos sutartį. Nurodė, kad paskolos sutartyje nėra numatyta sąlyga, jog mokėjimo palūkanos bus mokamos net ir tuo atveju, jei bus vėluojama grąžinti paskolą. Apie 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimą, ji nežinojo, kadangi šis susitarimas buvo pasirašytas be jos žinios. Ieškovė atnešė atsakovei surašiusi 2020 m. birželio 9 d. susitarimo tekstą, ji tik pasirašė šį susitarimą, nesigilino į tai, ką pasirašė, tačiau tai nebuvo susitarimas dėl naujos paskolos sumos. Suprato, kad 2020 m. birželio 9 d. susitarimu pasirašė kaip pagrindinės paskolos sutarties pratęsimą, juo buvo patikslinta, kiek liko sumokėti ieškovei pagal pirminę paskolos sutartį. Pasirašant šį susitarimą, nežinojo tiksliai, kiek pinigų buvo sumokėjusi pagal pagrindinę sutartį ir kiek liko grąžinti. Dėl 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimo – T. Ž. sudarė su ieškove, norėdamas grąžinti paskolą ieškovei. Apie šį susitarimą sužinojo tik teismo proceso metu. T. Ž. yra laiduotojas, todėl jis negalėjo pasirašyti minėto susitarimo be atsakovės žinios. Paskolos laiku negrąžino, nes nesisekė verslas, todėl neturėjo galimybių laiku mokėti įmokas pagal paskolos sutartį. Nepamena, ar 2020 m. birželio 3 d. siuntė ieškovei žinutę su tekstu: ,,planas būtų toks, kad 1000,00 šį mėnesi, o kitus mėnesius po 500 Eur ir per metus viso išmokėti 6000 Eur ir bus pilnai padengta. Ar tinka taip?“ Pažymi, kad pagal paskolos sutartį viskas yra grąžinta. Teigia, kad 2020 m. birželio 9 d. susitarime yra jos parašas. Nurodo, kad nepamena, kad 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimas buvo atsiųstas atsakovei elektroniniu paštu. Pirminę paskolos sutartį parengė buhalterė. Dėl įkeisto kilnojamojo daikto ieškovė į atsakovę kaip į paskolos gavėją, nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, patikslintas priešieškinis tenkintinas visiškai.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovė I. G. (paskolos davėja), ir atsakovė V. Š. (paskolos gavėja) sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei V. Š. 5000,00 Eur, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. vasario 28 d. priede Nr. 1 grafike nurodytais terminais (sutarties 2.1 punktas), sumokėti palūkanas – 54 proc. metinių arba 4,5 proc. mėnesinių palūkanų (sutarties 2.3 punktas), t. y. 1 185,00 Eur palūkanų.

Paskolos sutarties 2.3 punkte buvo nustatyta, jog šalys susitaria, kad už paskolą yra mokamos 54 procentų metinės arba 4,5 procentų mėnesinių palūkanų, ši sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2018 m. vasario 28 d.

Paskolos gavėjos V. Š. prievolių pagal šią sutartį įvykdymas užtikrintas kilnojamojo turto įkeitimu – įkeičiama dėvėta gintaro apdirbimo įranga „Avalon“, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 5.1 punktas) bei asmeniniu laiduotojo T. Ž. laidavimu (sutarties 5.5 punktas). Sutartyje nustatytais terminais negrąžinus paskolos, nesumokėjus palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatytos netesybos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis) (sutarties 4.5 punktas).

Ieškovė I. G. 2018 m. lapkričio 12 d. su laiduotoju T. Ž. sudarė susitarimą prie 2017 m. rugsėjo 6 d. Paskolos sutarties (toliau - 2018 m. lapkričio 12 d. Susitarimas Nr. 1), kuriuo pakeitė paskolos grąžinimo grafiką, nurodytą priede Nr. 1 prie Paskolos sutarties ir numatė, kad skolininkai nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. vasario 15 d. mokės mėnesines 220,00 Eur dydžio palūkanas, o 2019 m. kovo 15 d. sumokės ir 220,00 Eur palūkanas, ir grąžins 5 000,00 Eur skolą. Šalys nurodė, kad šis susitarimas įsigalioja nuo 2018 m. lapkričio 12 d. ir yra neatskiriama Paskolos sutarties dalis.

Ieškovė (paskolos davėja) I. G. ir atsakovė (paskolos gavėja) V. Š. 2020 m. birželio 9 d. sudarė susitarimą prie 2017 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutarties (toliau – 2020 m. birželio 9 d. Susitarimas Nr. 2), kuriuo užfiksavo, kad 2020 m. birželio 9 d. pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. sudarytą paskolos sutartį paskolos gavėja yra skolinga paskolos davėjai 5 000,00 Eur ir 500,00 Eur susikaupusių neišmokėtų palūkanų, iš viso 5 500,00 Eur. Šiuo susitarimu abi šalys susitarė, kad paskolos gavėja grąžins skolą paskolos davėjai iki 2021 m. gegužės mėn. pagal susitarime numatytą grafiką.

Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovai pilnai neįvykdė Paskolos sutartimi ir papildomais susitarimais prie Paskolos sutarties prisiimtų įsipareigojimų ir yra skolingi ieškovei 3 400 Eur. Ieškovė teigia, kad atsakovai laisva valia sudarė su ieškove susitarimus: 2018 m. lapkričio 12 d. Susitarimą Nr. 1 prie Paskolos sutarties ir 2020 m. birželio 9 d. Susitarimą Nr. 2 prie Paskolos sutarties, pagal kuriuos prisiėmė įsipareigojimus paskolos davėjai (ieškovei) mokėti pelno palūkanas iki visiško Paskolos sutarties nutraukimo, todėl ieškovė kaip paskolos davėja, turi teisę reikalauti iš atsakovų solidariai mokėti visas sumas pagal nurodytus susitarimus.

Dėl 2018 m. lapkričio 12 d. Susitarimo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu.

2018 m. lapkričio 12 d. Susitarimu Nr. 1, sudarytu tarp ieškovės ir atsakovo (laiduotojo) T. Ž. buvo pakeistas paskolos grąžinimo grafikas, nurodytas Priede Nr. 1 prie 2017 m. rugsėjo 6 d. Paskolos sutarties, t. y. pratęstas paskolos grąžinimo terminas, kartu pratęsiant ir pareigą mokėti pelno palūkanas. Šiame susitarime užfiksuota, kad ieškovei laiduotojas yra skolingas 5 000,00 Eur negrąžintos paskolos ir 1 100 Eur palūkanų.

Atsakovų teigimu, Susitarimas Nr. 1 turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kadangi, pirma, jis buvo sudarytas 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. jau po to, kai Paskolos sutartis buvo pasibaigusi; antra, nurodytas susitarimas yra sudarytas ne tarp sutarties šalių (ieškovės ir atsakovės), o tarp ieškovės ir laiduotojo T. Ž. (kuris nebuvo pirminės paskolos sutarties šalis). Kadangi Paskolos sutartį ieškovė sudarė su atsakove V. Š. (paskolos gavėja), visi sutarties pakeitimai ir papildymai turėjo būti sudaryti taip pat su paskolos gavėja.

Remiantis CK 6.154 straipsnio 1 dalimi, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Vienas iš esminių yra sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, neprieštaraujančias įstatymams (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutartis yra jos šalių privatus reikalas, todėl, sudarydamos sutartį, šalys savo laisva valia nulemia jos turinį, savo teises ir pareigas. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.

Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal komentuojamą straipsnį, būtina nurodyti ir konkrečią imperatyvią normą, kuriai sandoris prieštarauja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.).

CK 6.223 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. 2017 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartis yra sudaryta tarp ieškovės I. G. ir atsakovės V. Š.. Taigi visi Paskolos sutarties pakeitimai (papildymai) turėjo būti sudaromi su skolininke (šiuo atveju paskolos gavėja V. Š.). Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis), todėl Susitarimas Nr. 1 negalėjo būti sudarytas tarp ieškovės I. G. ir laiduotojo T. Ž., kadangi pastarasis nėra Paskolos sutarties šalis.

Atmestini ieškovės argumentai, kad apie ieškovės ir laiduotojo sudarytą Susitarimą Nr. 1 atsakovei V. Š. buvo žinoma, kadangi Susitarimas Nr. 1 buvo atsiųstas atsakovei elektroniniu paštu. Paskolos sutarties 6.8 punkte numatyta, kad Paskolos sutarties pakeitimai galioja tik sudaryti raštu. Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Šiuo atveju į bylą nepateiktas abiejų Paskolos sutarties šalių - paskolos davėjos ir paskolos gavėjos - sudarytas susitarimas dėl paskolos grąžinimo termino ir pareigos mokėti pelno palūkanas pratęsimo, sudarytas rašytine forma, laikantis Paskolos sutarties 6.8 punkte ir įstatyme (CK 6.183 straipsnis) nustatytos tvarkos. Todėl 2018 m. lapkričio 12 d. Susitarimas Nr. 1 negali būti vertinamas kaip Paskolos sutarties termino pratęsimas ar kaip atsakovų prievolė mokėti pelno palūkanas ir po Paskolos sutarties termino pabaigos.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytu teisiniu reglamentavimu, bei atsižvelgiant į nurodytą Kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti 2018 m. lapkričio 12 d. Susitarimą Nr. 1 negaliojančiu, kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovų priešieškinis šioje dalyje – tenkintinas.

Dėl 2020 m. birželio 9 d. Susitarimo Nr. 2 pripažinimo negaliojančiu.

2020 m. birželio 9 d. Susitarime Nr. 2 buvo užfiksuota, jog pagal Paskolos sutartį paskolos gavėja 2020 m. birželio 9 d. yra skolinga paskolos davėjai 5 000,00 Eur ir 500,00 Eur susikaupusių neišmokėtų palūkanų, iš viso 5 500,00 Eur, kuriuos paskolos gavėja (atsakovė V. Š.) grąžins paskolos davėjai (ieškovei I. G.) iki 2021 m. gegužės mėn. pagal susitarime numatytą grafiką.

Atsakovai, prašydami pripažinti Susitarimą Nr. 2 negaliojančiu, priešieškinyje įrodinėja, kad atsakovės su ieškove 2020 m. birželio 9 d. sudarytas susitarimas, buvo sudarytas suklydus dėl esminių jo sąlygų, kadangi atsakovės tikrasis ketinimas buvo konkretizuoti ir įforminti likusią skolos dalį pagal Paskolos sutartį ir nustatyti galutinius paskolos grąžinimo terminus, o ne sudaryti atskirą sutartį, pagal kurią atsakovams atsiranda nauja prievolė, t. y. 5 500,00 Eur, kurią turi mokėti pagal papildomą susitarimą.

Civilinio kodekso 1.90 straipsnyje nurodyta, jog iš esmės suklydus, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).

Taigi suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

Kaip nustatyta byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais, Susitarimo Nr. 2 tekstas buvo parengtas ieškovės; atsakovė savo ranka įrašė paskolos grąžinimo grafike nurodytas sumas bei pasirašė šį susitarimą. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog pasirašydama Susitarimą Nr. 2, ji nesigilino į tai, ką pasirašė, tačiau suvokė, kad šiuo susitarimu nėra nustatoma nauja paskolos suma, o tik skolos likučio patikslinimas (fiksavimas); be to, paaiškino tai, kad ji jei būtų supratusi, kad šiuo susitarimu yra susitarta dėl papildomos 5000,00 skolos ir 500,00 Eur palūkanų, ji tokio susitarimo nebūtų sudariusi.

Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, ištyręs ir įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, bei vadovaudamasis pirmiau nurodyta Kasacinio teismo praktika, su atsakovės teiginiais, kad jei ji būtų supratusi, kad šiuo susitarimu yra susitarta dėl papildomos 5000,00 Eur skolos ir 500,00 Eur palūkanų, ji tokio susitarimo nebūtų sudariusi, sutinka.

Teismo vertinimu, atsakovės esminį suklydimą lėmė tai, jog Susitarimo Nr. 2 sudarymo ir pasirašymo metu, ji tiksliai nežinojo skolos likučio, nes, kaip nustatyta byloje, įmokas pagal Paskolos sutartį ieškovei mokėjo tiek paskolos gavėja V. Š., tiek laiduotojas T. Ž.. Ieškovės elgesys, sudarant Susitarimą Nr. 2, laikytinas apdairaus ir atidaus žmogaus elgesiu, nes ji turėjo pagrindo pasitikėti ieškove ir manyti, kad Susitarimo Nr. 2 pasirašymo metu bus fiksuotas tik skolos likutis, o ne nauja šalių prievolė (skola su palūkanomis), kadangi kaip nustatyta byloje, prieš sudarant Susitarimą Nr. 2, atsakovai ieškovei jau buvo gražinę 4 672,50 Eur skolos pagal Paskolos sutartį. Taigi, jei atsakovė būtų žinojusi, kad ieškovei jau buvo grąžintą 4 672,50 Eur, tai ji, kaip ir kiekvienas protingas ir apdairus asmuo, tokio susitarimo tokiomis sąlygomis kokiomis jis buvo sudarytas (dėl papildomos 5000,00 Eur skolos ir 500,00 Eur palūkanų), sudariusi nebūtų.

Taigi teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės motyvais, kad ji jokiu būdu nebūtų sudariusi minėto susitarimo, jei būtų teisingai suvokusi, kad jame, ignoruojant visa tai, kas jau buvo grąžinta ieškovei, įforminama visiškai nauja skola. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog Susitarimu Nr. 2 nustatytos pinigų sumos (skolos) kilmė yra iš pirminės 2017 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutarties – taigi yra pagrindas išvadai, kad šalys sudarydamos Susitarimą Nr. 2, nesiekė sukurti jokių naujų teisinių santykių dėl papildomos 5000,00 skolos ir 500,00 Eur palūkanų.

Būtent šios aplinkybės ir leidžia konstatuoti, kad suklysta buvo dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu.

Taigi nors atsakovė ir turi aukštąjį išsilavinimą, užsiima individualia veikla, tačiau tai pirmiau nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių, lėmusių atsakovės suklydimą, neeliminuoja.

Remiantis išdėstytu, byloje įrodyta, kad Susitarimas Nr. 2 buvo sudarytas dėl atsakovės suklydimo, todėl yra pagrindas pripažinti šį susitarimą negaliojančiu. Todėl patikslintas priešieškinis ir šioje dalyje – tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl patikslinto ieškinio.

Kaip minėta, pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį atsakovė V. Š. įsipareigojo iki 2018 m. vasario 28 d. grąžinti ieškovei I. G. 5 000,00 Eur paskolos sumą ir sumokėti iš viso 1 185,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, nurodytų šios sutarties priede Nr. 1 – paskolos grąžinimo grafike. Atsižvelgiant į tai, kad Paskolos sutarties 2.3 punkte buvo nustatyta, jog šalys susitaria, kad už paskolą yra mokamos 54 procentų metinės arba 4,5 procentų mėnesinių palūkanų, tai, jog ši sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2018 m. vasario 28 d., darytina išvada, kad atsakovė V. Š. pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį buvo įsipareigojusi grąžinti ieškovei bendrą 6 185 Eur sumą.

Remiantis tarp ieškovės ir atsakovės V. Š. sudaryta Paskolos sutartimi, tarp šalių susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1 – 6.4, 6.870 straipsniai). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Šioje normoje įtvirtintų palūkanų funkcija – mokėjimo už naudojimąsi paskolos suma.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. praktikos apžvalga Nr. AC-37-1).

Paminėtas Kasacinio teismo išaiškinimas nurodo, jog laiku negrąžinus paskolos pelno palūkanos mokamos paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatyto dydžio, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Pažymėtina, kad Paskolos sutartimi šalys nesusitarė, jog pasibaigus paskolos sutarties terminui iki visiško paskolos sumos grąžinimo, paskolos davėjai bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą 54 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Iš Paskolos sutarties 2.3 punkto, spręstina, kad šalys palūkanų forma nesusitarė dėl kitokių sutarties neįvykdymo teisinių padarinių. Taigi šalių sudarytoje Paskolos sutartyje nėra numatyta sąlyga, jog pelno palūkanos yra mokamos net ir tuo atveju, jei būtų vėluojama grąžinti paskolą. Šioje byloje ieškovė reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo grindė 2020 m. birželio 9 d. ieškovės ir atsakovės susitarimu prie 2017 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutarties, tačiau teismui patenkinus atsakovų patikslintu priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl 2020 m. birželio 9 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu dėl atsakovės suklydimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė turi teisę toliau reikalauti 54 proc. dydžio metinių arba 4,5 proc. mėnesinių pelno palūkanų.

Tarp šalių nėra ginčo, kad dalinės mokėjimo (pelno) palūkanų bei paskolos įmokos paskolos grąžinimo grafike, kuris nurodytas kaip Priedas Nr. 1 prie 2017 m. rugsėjo 6 d. Paskolos sutarties (Paskolos sutarties 4.1 punktas), numatytais terminais nebuvo mokamos, todėl atsirado pareiga už termino praleidimą mokėti Paskolos sutartyje nustatytus delspinigius, kurie skaičiuojami imtinai nuo tos dienos, kurią prievolė turėjo būti įvykdyta, iki tos dienos, kurią prievolė tinkamai įvykdoma (Paskolos sutarties 4.5, 4.6 punktai). Teismo paskaičiavimu, delspinigių suma sudaro 1004,00 Eur.

Taigi iš viso ieškovei turėjo būti sumokėta 7 189,00 Eur (5 000,00 Eur paskola + 1 185,00 Eur pelno palūkanos + 1 004,00 Eur delspinigiai = 7 189 Eur).

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus pagal Paskolos sutartį mokėtiną sumą (7 189 Eur), faktiškai sumokėtą sumą (6 752,50 Eur), ieškovei priteistina 436,50 Eur (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.872 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškinio reikalavimą reiškia solidariems atsakovams V. Š. ir T. Ž.. Reikalavimą dėl solidarios prievolės grindžia aplinkybe, jog paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas laidavimu. Šis ieškovės reikalavimas pagrįstas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis). Todėl 436,50 Eur suma ieškovei priteistina solidariai iš atsakovų V. Š. ir T. Ž..

Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šiuo atveju taikytina CK 6.210 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui už ieškinyje nurodomą laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. vasario 10 d. ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 6,12 Eur kompensuojamųjų palūkanų už termino atsiskaityti praleidimą ((436,50 Eur x 5 proc. / 365 dienų = 0,06 Eur) (0,06 Eur x 102 dienos = 6,12 Eur)).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovai laiku neįvykdė prievolės, ieškovei prašant, solidariai iš atsakovų priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų šalių argumentų.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (10 procentų), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteisiama 10 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad ieškovė teikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 103,00 Eur žyminį mokestį. Į bylą pateikta 2020 m. sausio 14 d. ieškovės ir advokato Donato Lengvino bei advokato padėjėjo Lino Jurevičiaus sudaryta atstovavimo sutartis. Ieškovės atstovas pateikė sąskaitas už teisines paslaugas 1410,50 Eur sumai, kurias sudaro: 1350,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti ir 60,50 Eur už dokumentų įteikimą per antstolį Joną Petriką. Į bylą yra pateikti dokumentai, patvirtinantys šių sąskaitų apmokėjimą. Ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Iš viso ieškovė patyrė 1513,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nenustatyta, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ar, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų aiškiai per didelės, todėl patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovų priteistina 10 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 151,35 Eur (1513,50 Eur x 10 proc.).

Atsakovė V. Š. pateikė duomenis apie patirtas 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis už patikslintą priešieškinį, todėl patikslintą priešieškinį tenkinus visiškai, atsakovei iš ieškovės priteistina 100 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 170,00 Eur. Atsakovas T. Ž. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Valstybė šioje byloje patyrė 71,68 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies (10 procentai), iš ieškovės valstybei priteistina 64,51 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, o iš atsakovų valstybei išlaidos (7,17 Eur / 2 = 3,58 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio iš kiekvieno (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. Š. ir T. Ž. 436,50 Eur skolą, 6,12 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos 442,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės I. G. naudai.

Priteisti iš atsakovų V. Š. ir T. Ž. po 75,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės I. G. naudai.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovės I. G. ir atsakovo T. Ž. 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimą prie 2017 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutarties negaliojančiu.

Pripažinti ieškovės I. G. ir atsakovės V. Š. 2020 m. birželio 9 d. susitarimą prie 2017 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutarties negaliojančiu.

Priteisti iš ieškovės I. G. 170,00 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės V. Š. naudai.

Priteisti iš ieškovės I. G. 64,51 Eur valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius