Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, galutine 50 parų arešto bausme; 2016 m. sausio 12 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs arešto bausmę;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 32 parų arešto bausme, ją atliekant poilsio dienomis ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas bei uždraudimas naudotis specialia teise 2 metus; 2020 m. birželio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro dėl uždraudimo naudotis specialia teise; bausmės neatlikęs;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, 30 parų arešto bausme; Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 45 parų arešto, atliekamo poilsio dienomis, bausmė; bausmės neatlikęs;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi nustatyta bausme subendrinta bausme, galutine 70 parų arešto bausme; bausmės neatlikęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. J. vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę, o būtent: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas sumažinta galutine 40 parų arešto bausme (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 24 d.) ir ši paskirta bausmė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartimi subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartimi, ir paskirta galutinė 70 parų arešto bausmė, būdamas nesuimtas ir žinodamas apie teismo priimtus visus sprendimus, slapstėsi nuo teismo baudžiamąjį įsakymą ir nutartis (kuriomis bausmės subendrintos) vykdančių pareigūnų, tokiu būdu vengė atlikti paskirtą 70 arešto bausmę.

3. Kaltinamasis S. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog išvažiuodamas į užsienį su teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu buvo susipažinęs ir apie jam skirtą arešto bausmę žinojo. Pirmiausia išvyko į (duomenys neskelbtini), ten pabuvo 20 parų, o gavęs pasiūlymą užsidirbti daugiau išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Išvažiavo pas draugę, tikėdamasis užsidirbti pinigų ir grįžti, tačiau įvyko nesklandumų ir negrįžo. Tikslios datos, kada išvyko iš Lietuvos nepamena. Išvykęs gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo statybose. Lietuvoje gyventi liko jo sesuo, mama, su jomis bendravo ir iš jų žinojo, kad pareigūnų yra ieškomas. Į Lietuvą grįžti nebegalėjo, nes buvo pasibaigęs paso galiojimo laikas, be to buvo paieškomas. Savanoriškai grįžo 2021 gruodžio 22 d. Paaiškino, jog apie kitus du teismo sprendimus ir subendrintas bausmes taip pat žinojo. Vienas iš jų, anot jo, yra už skolas, kitas – už dokumento klastojimą, trečias – už automobilį. Žinojo, kad jam paskirta didesnė – 70 parų arešto bausmė. Su kalėjimų departamentu buvo sudaręs susitarimą, kurį pasirašyti pats vyko į (duomenys neskelbtini), jog bausmę atliks savaitgaliais, tačiau taip ir neatliko, nes iš karto išvažiavo į užsienį. Nutartys, kuriomis bausmės buvo subendrintos, buvo įteiktos jo mamai. Mama, gavusi dokumentus, jo teigimu, jam neperdavė ir apie subendrinimą sužinojo tik šiandien, tačiau apie paskirtas bausmes neneigia žinojęs. Pripažino, jog tyrėjai su juo susisiekdavo el. paštu, jis dukart į laiškus atsakė, tačiau vėliau nebeatsakė. Žinojo esąs paieškomas, tačiau grįžęs į Lietuvą nuvažiavo pas mamą, kur buvo tris dienas, kai jos namuose pareigūnų buvo sulaikytas. Pats į policiją nenuvyko ir nepranešė grįžęs, nes norėjo per Kalėdas pabūti su šeima, tačiau nespėjo, nes buvau sulaikytas. Savo veiksmus vertina blogai. Paaiškino norintis susitvarkyti gyvenimą, todėl ir grįžo į Lietuvą. Grįžęs įsidarbinti nespėjo. Išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą, nes sumokėjęs įsiskolinimus už jam skirtą socialinį būstą, galėtų jame gyventi.

4. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorei ir kaltinamojo gynėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

4.1. Ikiteisminis tyrimas 2018 m. spalio 9 d. tarnybiniu pranešimu baudžiamojoje byloje pagal BK 242 straipsnį pradėtas nustačius, jog S. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. vengia atlikti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-1426-953/2018 jam skirtą 40 parų arešto bausmę (1 t., b. l. 7).

4.2. Iš 2018 m. rugsėjo 27 d. lydraščio matyti, kad ikiteisminio tyrimo institucijai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui (toliau – Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK) pateiktas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. patvarkymas ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. priimto ir vykdytino įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašas (1 t., b. l. 54–64).

4.3. Pažyma baudžiamojoje byloje Nr. 1-1426-953/2018 patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo Nr. 1-1426-953/2018 nuorašas 2018 m. rugpjūčio 11 d. asmeniškai įteiktas S. J. (1 t., b. l. 66, 67).

4.4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. sausio 24 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui leista susipažinti su dokumentais (informacija) – liudytojų E. V., I. R. ir P. M. mobiliojo ryšio telefonų informacija. 2019 m. sausio 31 d. tarnybiniu pranešimu, atlikus duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius analizę, nustatyta, kad nuteistojo sesuo E. V. su policijos pareigūnų paieškomu broliu S. J. aktualiu laikotarpiu bendravo telefonu sms žinutėmis. Į bylą pateiktas 1 kompaktinis diskas su elektroninių ryšių duomenimis (1 t., b. l. 69–80).

4.5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. sausio 24 d, nutarimais, patvirtintais ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui leista susipažinti su dokumentais (informacija) – S. J. banko sąskaitose AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų finansinių operacijų išklotinėmis, kurių duomenų pagalba nustatyta, jog aktualiu laikotarpiu piniginių lėšų judėjimo minėtose bankų sąskaitose nebuvo (1 t., b. l. 84–100).

4.6. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), o 2016 m. balandžio 15 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu jį valdo S. J., ką patvirtina būsto savininko 2019 m. kovo 8 d. pateikta pažyma su priedais (1 t., b. l. 101–113). 2019 m. kovo 20 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, jog patikrinus minėtą butą ir pabendravus su kaimynais nustatyta, jog minėtame bute seniai niekas negyvena, nes ten, pasak kaimynų, gyvenęs „J.“ yra išvykęs į užsienį (1 t., b. l. 114–117).

4.7. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 8 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. priimtu sprendimu už akių nuspręsta ieškovei iš atsakovo S. J. priteisti nesumokėto nuomos mokesčio skolą, nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti S. J. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 126–127).

4.8. Iš Šiaulių AVPK KP SNTV I-ojo skyriaus viršininko 2019 m. vasario 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl S. J. paieškos matyti, kad paieškos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog S. J. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), tikslus adresas nežinomas (1 t., b. l. 137–140).

4.9. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro 2019 m. sausio 24 d. nutarimu S. J. pripažintas įtariamuoju pagal BK 242 straipsnį (2 t., b. l. 43–45).

4.10. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro 2019 m. sausio 24 d. nutarimu paskelbta įtariamojo S. J. paieška (2 t., b. l. 46–47).

4.11. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi S. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 136–138).

4.12. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu panaikinta ankstesne teismo nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kadangi įtariamasis sulaikytas (2 t., b. l. 139–142).

4.13. 2020 m. balandžio 20 d. byloje priimtas Europos tyrimo orderis dėl kreipimosi į (duomenys neskelbtini) nustačius S. J. gyvenamąją vietą minėtoje šalyje, kad jam būtų įteiktas pranešimas apie įtarimą ir tinkamai apklaustas įtariamuoju. 2020 m. gegužės 4 d. ETO išverstas į anglų kalbą ir išsiųstas (duomenys neskelbtini) kompetentingai institucijai (1 t., b. l. 141–181).

4.14. Iš Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtoje ikiteisminio tyrimo institucijoje 2018 m. spalio 10 d. pradėta S. J. paieška, paieškos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 13 d. paieškos byla persiųsta į Šiaulių AVPK dėl S. J. paieškos paskelbimo I lygiu (paieškos byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 51–66).

4.15. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK ikiteisminio tyrimo tyrėjos 2019 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniais pranešimais užfiksuota, kad su S. J. eilę kartų bendrauta jo asmeninės „(duomenys neskelbtini)“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ pagalba ir šis nurodydavo, jog nesiruošia negrįžti į Lietuvą, grįš už poros mėnesių. 2021 m. spalio 4 d. buvo sutarta atlikti jo nuotolinę apklausą ir įtariamasis sutiko, tačiau sutartu laiku neatsiliepė, o paskyra buvo ištrinta (2 t., b. l. 69–70).

4.16. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu S. J. tarptautinė paieška nutraukta negavus Europos tyrimo orderio, palikta vykdyti įtariamojo III lygio paieška ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (paieškos byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 74–76, 78–79, 85–87).

4.17. Šiaulių AVPK Joniškio r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2021 m. gruodžio 24 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, jog 2021 m. gruodžio 24 d., 10.40 val. (duomenys neskelbtini), pas savo patėvį buvo sulaikytas policijos ieškomas S. J., kuriam nustatytas 0,35 promilės girtumas (2 t., b. l. 103–104).

4.18. 2021 m. gruodžio 24 d. priimtas nutarimas sulaikyti įtariamąjį ir įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, S. J. laikinai sulaikytas 10.40 val. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 110–112, 113–114).

4.19. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. V. nurodė, kad S. J. buvo jos kaimynas ir gyveno bute Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 20 d. jis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) su pusbroliu S., kurio pavardės nežino. Paskutinį kartą S. J. jai skambino 2018 m. rugsėjo 24 d., apie 20.00 val. iš Lietuvoje registruoto telefono numerio, tačiau skambinusiojo numerio šiuo metu neatsimena, nes jos mobiliojo telefono ekranas yra sudužęs. Pokalbio metu kaimynas gyrėsi, kad dirba ir gyvena gerai, į Lietuvą grįžti neketina, bei užsiminė, kad 2018 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį planuoja vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Po šio pokalbio daugiau su juo telefonu nebendravo. Vieną kartą S. J. jai buvo parašęs mobiliojo ryšio telefone įdiegtos „(duomenys neskelbtini)“ programėlės pagalba. Jos žiniomis, S. J. paskyra „(duomenys neskelbtini)“ yra „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Šiuo metu jokio ryšio su kaimynu ji nepalaiko ir apie jį nieko nežino (1 t., b. l. 40– 41).

4.20. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai liudytoja E. V. nurodė, kad S. J. paskutinį kartą matė rugsėjo mėnesį. Jis „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje turi savo nuotraukų iš gyvenimo užsienyje – (duomenys neskelbtini), tačiau pati su juo nebendrauja. Kur jis šiuo metu gyvena nurodyti negali. Jos numerį jis turi, bet jai neskambina. Nurodė žinanti, kad S. J. yra ieškomas, tą žino ir jis pats (1 t., b. l. 43– 44).

4.21. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. R. nurodė, kad su sūnumi S. J. jokių ryšių nepalaiko. Kur sūnus yra ji nežino, jo telefono taip pat neturi. Paskutinį kartą sūnų matė prieš pusmetį, kai su draugu S. jie buvo atėję prašyti pinigų. Jos vyras V. R. bendravo su jos sūnumi ir liepė jam eiti lauk. Sūnus išėjo ir nuo to laiko ji jo nematė ir apie jį nieko nežino. Prieš 2 mėnesius bendravo su dukra S., kuri jai nurodė taip pat nieko nežinanti apie brolį. 2018 m. lapkričio 30 d. buvo nuvykusi pas savo mamą P. M., kuri užsiminė, jog S. J. yra išvykęs į užsienį ir „(duomenys neskelbtini)“ pagalba buvo atsiuntęs jai nuotraukų (1 t., b. l. 46–47).

4.22. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja P. M. nurodė savo gyvenamosios vietos adresu gyvenanti apie dvejus metus. Per tą laiką anūkas S. J. buvo atvykęs pas ją vieną kartą – prieš pusę metų, su draugu S. ir dviem merginomis, kurių vardų ir pavardžių ji nežino. Atvykęs anūkas norėjo atsigerti kavos, prašėsi pas ją apsistoti. Jai neleidus ir liepus vykti pas sugyventinę į Šiaulius, jis supyko ir su draugėmis išėjo. Nuo to laiko ji anūko nebematė. Jis jai neskambina ir apie jį nieko nežino. Iš žmonių kalbų miestelyje girdėjo, kad S. J. yra išvykęs į užsienį, tačiau pati to tiksliai nežino (1 t., b. l. 49–50).

4.23. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. J. nurodė, kad su savo broliu S. J. nebendrauja, jokių kontaktų neturi. Paskutinį kartą bendravo gal šių metų (2018 m.) pavasarį, daugiau jis pas ją nėra buvęs. Jo telefono numerio neturi, draugauja tik socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nebendrauja. Jo draugų nepažįsta, kas su juo gali palaikyti ryšį nurodyti negali (1 t., b. l. 52–53).

5. BK 242 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą arešto (laisvės atėmimo) bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo.

6. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama S. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis teisme duodamas parodymus savo kaltę tyčia slapstydamasis ir taip vengęs atlikti jam paskirtą arešto bausmę pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: liudytojų parodymai, tyrėjų G. Ž., A. V. tarnybiniai pranešimai (2 t., b. l. 69–70, 85–86), 2018 m. rugpjūčio 11 d. pažyma apie baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-1426-953/2018 nuorašo įteikimą S. J. asmeniškai (1 t., b. l. 66, 67) ir kiti. S. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: žinojo ir suprato savo pareigą atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą arešto bausmę, tačiau slapstydamasis vengė ją atlikti. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė į Lietuvą grįžęs savanoriškai, nes nori susitvarkyti gyvenimą, tačiau iš byloje nustatytų duomenų akivaizdu, jog kaltinamasis į Lietuvą grįžo policijos pareigūnams nepranešęs, į policijos įstaigą geranoriškai neprisistatė, nors ir žinojo, kad yra paieškomas, o nuvyko pas gimines švęsti Kalėdų, kur neblaivus ir sulaikytas gavus pranešimą apie paieškomą asmenį. Minėtų aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis, nurodė, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, į policijos komisariatą nenuvyko, nes norėjo su šeima atšvęsti Kalėdas. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 242 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

7. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

7.1. Kaltinamasis S. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus už įvairias nusikalstamas veikas ir tik vienu – Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę atlikęs pataisos įstaigoje. Per trumpą 2018 metų laikotarpį – vos per 4 mėnesius tris kartus nuteistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, pastarąjį kartą – už apysunkį nusikaltimą, už kuriuos paskirtos subendrintos 70 parų arešto bausmės neatlikęs pasislėpė, taipogi kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (2 t., b. l. 1–7, 37). Duomenų apie kaltinamajam taikytą administracinę atsakomybę byloje nėra. Byloje pateiktais Sodros duomenimis, kaltinamasis nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d., Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 31, 32, 33), teisiamojo posėdžio metu nurodė iki sulaikymo (duomenys neskelbtini) oficialiai dirbęs statybų sektoriuje, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Duomenų apie kaltinamajam diagnozuotus psichikos sutrikimus ar gydymą byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, jog S. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7.2. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo S. J. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs nusikalsti ir vengti bausmės atlikimo, ankstesniais trimis teismų sprendimais paskirtų su trumpalaikiu laivės atėmimu susijusių arešto bausmių neatlikęs, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vienintelę galimą BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (BK 50 straipsnis).

7.3. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. liepos 20 d. nutartimi paskirtos arešto bausmės, nustačius galutinę 70 parų arešto bausmę, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridėjus visą neatliktos bausmės dalį. Toks bausmių subendrinimo būdas parinktas įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Į šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę neįskaitytinas S. J. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 24 d. 10.40 val., kadangi, Šiaulių tardymo izoliatoriaus duomenimis, nuo sulaikymo momento kaltinamasis jau atlieka Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi jam nustatytą 70 parų arešto bausmę, kurios 2022 m. vasario 21 d. yra likę 11 parų. Teismo įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, leidžia pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti S. J. skiriant tik realiai atliktiną terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

9. Kardomosios priemonės panaikinimo klausimas šioje baudžiamojoje byloje laikytinas išspręstu, kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi S. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu buvo panaikinta įtariamąjį sulaikius (2 t., b. l. 136–138,139–142).

10. Civilinio ieškinio byloje nėra.

11. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

12. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos S. J. yra 217,85 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai (2 t., b. l. 188–190).

12.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba S. J. buvo teikiama ne paties kaltinamojo, o teismo iniciatyva, kaip atliekančia realią arešto bausmę, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, turto neturi), jo gynėjo prašymą minėtų išlaidų iš ginamojo nepriteisti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme, netenkintinas.

13. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje – 1 kompaktinė plokštelė su elektroninių ryšių duomenimis, pridėta prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. J. skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. liepos 20 d. nutartimi paskirtos arešto bausmės, nustatyta galutine 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus visą neatliktos bausmės dalį – 11 (vienuolika) arešto parų, ir S. J. skirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. vasario 21 d.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) kompaktinę plokštelę, pridėtą prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos medžiagos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. J. neišieškoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.