Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir S. J. skirta sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. liepos 20 d. nutartimi paskirtos arešto bausmės, nustatyta galutinė 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmė, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus visą neatliktos bausmės dalį – 11 (vienuolika) arešto parų, ir S. J. skirta galutinė – 4 (keturių) mėnesių 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. vasario 21 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. J. nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu bei su jam paskirtos bausmės trukme.

5. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

6. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

8. BK 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo.

9. Skundžiamu nuosprendžiu S. J. nuteistas pagal BK 242 straipsnį už tai, kad jis žinodamas apie teismo priimtus sprendimus, slapstėsi nuo teismo baudžiamąjį įsakymą ir nutartis (kuriomis bausmės subendrintos) vykdančių pareigūnų, vengė atlikti paskirtą 70 arešto bausmę.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1426-953/2018 S. J. buvo paskirta 40 parų arešto bausmė. Iš byloje esančios įteikimo pažymos matyti, kad minėto baudžiamojo įsakymo nuorašas nuteistajam S. J. asmeniškai buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 11 d. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam S. J. buvo žinoma, jog įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui jis turi atlikti jam skirtą arešto bausmę.

11. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. J. pripažino, kad jam buvo įteiktas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamojo įsakymo nuorašas, jog jam skirta arešto bausmė. Tačiau norėdamas užsidirbti jis išvyko į (duomenys neskelbtini). Taip pat S. J. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog jam nutartimi buvo subendrintos bausmės ir jis turėjo atlikti 70 parų arešto bausmę. Taip pat nuteistasis patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog yra paskelbta jo paieška. Prieš išvykdamas į užsienį, jis buvo sudaręs sutartį su kalėjimų departamentu, kad areštą jis atliks savaitgaliais. Susitarimo nevykdė, nes išvyko į užsienį.

12. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. V. parodė, kad S. J. paskutinį kartą ji matė 2018 m. rugsėjo mėnesį. Liudytoja taip pat patvirtino, jog S. J. žinojo, kad jis yra paieškomas.

13. Iš Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK ikiteisminio tyrimo tyrėjos 2019 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. rugsėjo 29 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad su S. J. ne kartą buvo bendraujama per „Facebook“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, kuris tvirtino, kad nesiruošia negrįžti į Lietuvą, grįš už poros mėnesių, tačiau su pareigūnais sutartu laiku – 2021 m. spalio 4 d., jis neatsiliepė, o paskyra buvo ištrinta (2 t., b. l. 69–70).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis S. J. žinojo apie priimtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam buvo paskirta 40 parų arešto bausmė, taip pat žinojo, kad minėta bausmė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartimi subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartimi paskirta bausme, jog jam paskirta subendrinta bausmė – 70 parų areštas bei suprato, jog privalo šią paskirtą arešto bausmę atlikti. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad S. J. žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, kuriuo jam skirta arešto bausmė, ir kurią jis privalo atlikti, tyčia išvyko į užsienį ir ten slapstėsi, t. y. sąmoningai vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

15. Esant šių duomenų visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl S. J. tyčinio vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl anksčiau aptarti nuteistojo S. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 242 straipsnį.

Dėl paskirtos bausmės

16. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

17. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

18. Pagal BK 242 straipsnį, asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Bylos duomenimis, S. J. įvykdė vieną, tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šis teistumas nuteistajam nebuvo pirmasis, ankstesnis teistumas neišnykęs. Siekiant koreguoti jo elgesį teigiama linkme, ankstesniais teismų sprendimais jo atžvilgiu buvo taikytos švelnesnės bausmių rūšys nei laisvės atėmimas, tačiau jis ir vėl nusikalto, o tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad teismo parodyto pasitikėjimo S. J. nepateisino, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pagrįstai nuteistajam S. J. skyrė žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta. Be to, nuteistajam S. J., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

19. Įvertinus anksčiau išdėstytų duomenų visumą, nuteistajam skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – ji nėra per griežta, jos skyrimas neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant S. J. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, visapusiškai atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti S. J. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.

Dėl proceso išlaidų

20. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-04-15 pažyma Nr. (12.35Mr) PT-3082 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį S. J. sudaro 128,40 Eur ir jos priteistinos iš nuteistojo valstybės naudai.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

22. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, nuteistasis S. J. nors šiuo metu ir nedirba, tačiau yra pakankamai jauno bei darbingo amžiaus, todėl apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jos priteisia iš S. J.. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 128,40 Eur, žymiai S. J. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

23. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo Sauliaus apeliacinį skundą ir keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo S. J. valstybės naudai 128,40 Eur (šimtą dvidešimt aštuonis eurus 40 centų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.