Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-11-16 · Civilinė byla Nr. e2-24769-1044/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-16
Bylos Nr.
e2-24769-1044/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gerda Sinkevičienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-24769-1044/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19213-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.6; 2.6.39.2.6.1; 3.4.1.11.4.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė,sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,dalyvaujant atsakovo atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniuir prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau ir atsakovas) 422,09 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2017-12-24 (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio metu (automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais), buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018-01-18 nutarimu Nr. 07-17-9463381 minėto automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo apdraustas ieškovo transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas M. S. Policijos pareigūnas nėra transporto žalų ekspertas, automobilio apžiūrą iškart po įvykio atlieka išoriškai, įvykio vietoje neturi techninių priemonių ir sąlygų visus sugadinimus užfiksuoti ir tai yra ne jo funkcija, pirminė transporto priemonės apžiūra taip pat vykdoma fiksuojant išoriškai matomus transporto priemonės sugadinimus, kurie fiksuojami apžiūros akte. Tam tikrus sugadinimus galima nustatyti tik profesionaliai apžiūrėjus transporto priemonę. Siekiant įvertinti įvykio metu patirtus nuostolius, vadovaujantis kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija atlikta transporto priemonės apžiūra, surašytas defektavimo aktas, atliktos fotografijos. Taip pat nesant akivaizdiems sugadinimams pasitelkiant technines priemones (geometrijos parametrų matavimo liniuotė, matavimo ir reguliavimo stendas, kita), atlikta sugadintos priemonės tiesiogiai su įvykiu susijusių sugadinimų nustatymas ir keičiamų dalių apimties įvertinimas atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas. Dėl automobilio apgadinimo ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 422,09 Eur dydžio draudimo išmoką. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė įvedus darbų kategoriją nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Sąmatoje paskaičiuota nuostolio suma yra 460,65 Eur, iš kurios išskaičiuojamas dalių būklės pagerinimas (nusidėvėjimas), kuris sudaro 38,56 Eur. Viso išmokėta draudimo išmokos suma įvertinus nusidėvėjimą yra 422,09 Eur (460,65 – 38,56 = 422,09).Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtintu Kelių priežiūros tvarkos aprašo 4.1 punktu, (duomenys neskelbtini), kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo atsakovas. Kelio savininkas privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui, t.y. neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta. Žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, be kaltės. Trečiasis asmuo UAB „YitInfra Lietuva“ įsipareigojo pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovasįsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Niekur nėra nurodyta, kad minėta gatvė perduodama UAB „YitInfra Lietuva“ savarankiškai valdyti, dėl to atsakovas šiuo atveju yra savininkas, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašėieškinį atmestikaip nepagrįstą, netenkinus pirmojo prašymo sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį. Nurodė, kad neginčija fakto, jog yra (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau šiuo atveju negali būti laikomu atsakingu už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelių sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Remiantis 2017 m. balandžio 7 d. sudaryta darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2) atsakovas Šiaurinės dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) sankryžą, ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą buvo perdavęs UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“) Šia sutartimi bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (sutarties 3.3.6 punktas), tačiau perduotas ir Šiaurinės miesto dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) valdymas. Tai aiškiai nustatyta 2017 m. balandžio 7 d. sutartyje, nurodant, kad bendrovė nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Minėtoje sutartyje reglamentuota, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Vadovaujantis sutarties priedo Nr. 1 nuostatomis, kurios yra neatsiejama sudarytos sutarties dalis, UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“) įsipareigojo atlikti visą eilę specifikacijos 3 punkte numatytų darbų, kurie turėjo būti tinkamai vykdomi ir šioje byloje nagrinėto eismo įvykio kilusios žalos atveju. Neabejotina, jog nagrinėjamu atveju, kai automobilis įvažiavo, anot ieškovo, į jokiais skiriamaisiais ženklais nepažymėtą duobę, tokias priežiūros funkcijas atliko ir visas galimybes joms atlikti turėjo būtent UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“), nes ši funkcija buvo pavesta šalių sudaryta sutartimi, kurios šalys įsipareigojo laikytis. Atsakovas sudarydamas sutartį turėjo tikslą perduoti sutartyje numatytų Vilniaus miesto gatvių valdymą savo srities profesionalams UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva), įgalinant juos turėti savo žinioje minėtų miesto dalių gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms. Tai, kad eismo įvykio dalies valdymas buvo perduotas būtent UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“) išreikšta 2017 m. balandžio 7 d. sutartyje. Vilniaus miesto savivaldybei sudarius sutartį su UAB „Lemminkainen Lietuva“(dabar – UAB „YIT Lietuva“) pagrindinis tikslas ir buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad būtent UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“) tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Rangovas prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovo nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t. t. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2035 Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo 12 punktu už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą. Taigi atsakovui sudarius sutartį su UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“), atsakovas visiškai įvykdė savo, kaip kelio savininko, pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą. Tai, kad bendrovei buvo perduota ne techninės priežiūros, o valdymo teisė, patvirtina ir bendrovės prisiimtų funkcijų pobūdis. Sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė pirko ne tik gatvių remonto, bet ir gatvių priežiūros darbus. UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“) įsipareigojo atlikti ne tik atskirus pavienius darbus pagal atsakovo užsakymus, bet ir pagal sutartį ir imperatyvias teisės aktų nuostatas, vykdydama nuolatinę jam perduotų objektų priežiūrą, turėjo šiuos objektus savo žinioje ir turėjo teisę savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio šioms gatvėms darymo.Teismuose nagrinėjamose analogiškose bylose teismai, vertindami kiekvieną konkrečią situaciją formuoja praktiką, kad atsakovas nėra atsakingas už žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Ieškovas neįrodė, kad būtent dėl ginčo eismo įvykio buvo padarytas automobilio sugadinimas. Nepateikti priežastiniam ryšiui būtini dokumentai: nėra išsamios pažymos dėl eismo įvykio metu buvusių meteorologinių sąlygų, važiavimo greičio ir kt. Atsakovas, vykdydamas jam, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą, 2017 m. balandžio 7 d. darbų atlikimo sutartimi pavedė UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Leituva“) atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, taigi būtent UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“) įvykio metu, atliko (duomenys neskelbtini), priežiūrą bei veikė kaip šių gatvių valdytojas. Sudaryta sutartis ir jos priedai įrodo, kad atsakovas tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir perdavė jas valdyti šios srities profesionalams, todėl nėra pagrindo teigti esant atsakovo neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą, ginčo transporto priemonei įvažiavus į duobę. Žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Nebuvo atlikta atestuotų turto vertintojų apžiūra. Policijos komisariato tarnybiniame pranešime nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, apie įvykio metu buvusias meteorologines sąlygas, apie duobės skersmens dydį bei gylį ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Ieškovo pateikta policijos pažyma yra neišsami. Kadangi šie duomenys yra neišsamūs prieštaringi ir abejotini, jie neturi reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos buvimo.UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“)ginčo įvykio metu atliko sutartyje numatytos Vilniaus miesto dalies priežiūrą, veikė kaip šios gatvės valdytojas. Sudaryta sutartis įrodo, kad buvo tinkamai rūpintasi miesto gatvėmis ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, perduota jas valdyti šios srities profesionalams. Dėl to nėra pagrindo teigti esant atsakovo neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę. Automobilio vairuotojo veiksmai galimai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Byloje nėra jokios informacijos apie vairavimo greitį, automobilio šviesų naudojimą. Tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Vairuotojas turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti kelyje buvusią kliūtį bei imtis visų atsargumo priemonių, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą.

Šalies argumentai

Ieškovas dublikeieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kadžala atsirado nukentėjusiojo automobiliui įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Žala atsirado dėl kelio trūkumo, dėl to atsakomybė už padarytą žalą atsirandaCK 6.266 straipsnio pagrindu. Dėl kelio trūkumų padarytą žalą kelio valdytojas turi atlyginti neatsižvelgiant į jo kaltę (atsakomybės be kaltės sąlyga). Remiantis suformuota teismų praktika, UAB „YIT Lietuva“ yra tik techninis gatvės prižiūrėtojas, kuriam atsakomybė CK 6.266 straipsnio 2 dalies pagrindu nekyla. Sutartyje esanti sąlyga, kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ laikytina kelio valdytoju ir kad turi atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, bei kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ turi nuolat stebėti kelio būklę, nekeičia darbų atlikimo sutarties esmės: UAB „Lemminkainen Lietuva“ yra rangovas, kuris daiktine prasme nėra gatvių valdytojas, bei vykdo tik sutartinius įsipareigojimus. Gatvių priežiūros darbų apimtį UAB „Lemminkainen Lietuva“ derina su užsakovu (atsakovu). Pagal CK 6.266 str. gatvės valdytojas už gatvės trūkumus atsako be kaltės, o UAB „Lemminkainen Lietuva“ atsakingas už gatvės trūkumus tik tuo atveju, jei UAB „Lemminkainen Lietuva“ netinkamai vykdo sutartį, t. y. būtina įrodyti UAB „Lemminkainen Lietuva“ kaltę. Šiuo atveju nukentėjusiam asmeniui būtų perkelta pareiga įrodinėti valdytojo kaltę, nors pagal CK 6.266 str. nukentėjęs asmuo turi įrodyti tik gatvės trūkumo faktą ir kad dėl to trūkumo padaryta žala, o rangos sutarties pažeidimo fakto, ar rangovo kaltės nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Sutarties nuostatos, kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ laikytina kelio valdytoja ir nukentėjusiems asmenims padarytą žalą turi atlyginti UAB „Lemminkainen Lietuva“, bei kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ turi nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nereiškia, kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ tampa kelio valdytoju CK 6.266 str. prasme, t. y. kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ tampa atsakinga CK 6.266 str. pagrindu net ir nesant UAB „Lemminkainen Lietuva“ kaltės. Kitose analogiškose teisminėse bylose kelius prižiūrintys rangovai paaiškino, kodėl susidaro duobės ir per kokį laiką kelyje esanti negili duobė gali tapti gilia. Duobės daugeliu atvejų susidaro dėl to, kad kelio danga turi nedidelių įtrūkimų, į kuriuos patenka vanduo, užšalęs vanduo dar labiau ardo kelio dangą. Šiuos nedidelius įtrūkimus rangovai gali remontuoti tik tada, kai darbus ir apmokėjimą suderina su savivaldybe. Dėl lėšų trūkumo savivaldybė leidžia atlikti ne visus darbus. Rangovai gali nedelsiant remontuoti pavojingas duobes, bet kol duobė nepavojinga, šiuos darbus rangovai turi teisę atlikti tik suderinę su savivaldybe. Nepavojingos duobės apibrėžimą atitinkanti duobė gali tapti pavojinga per kelias valandas ar per dar trumpesnį laiką. Rangovas tikrina kelių būklę kelių priežiūros sutartyje numatyta tvarka ir atsako už laiku nepastebėtas duobes tik tada, jei yra rangovo kaltė (kai pažeidžiamos sutarties sąlygos, numatančios apžiūrų periodiškumą), o kelio valdytojas atsako visais atvejais, t. y. net ir tada, kai duobė atsiranda per kelias valandas. Sutarties 5.2.5 punktas numato, kad avarinės duobės turi būti pažymimos ir užtaisomos per 3 paras. Sutartyje nenumatyta, kokiu dažnumu UAB „YIT Lietuva“ turi tikrinti kelio būklę. Vadovaujantis vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatomis, kelius prižiūrintys asmenys turi nedelsiant organizuoti kelio remonto darbus. Iki sutarties sudarymo galiojusiose Gatvių priežiūros sutartyje taip pat buvo numatytos sąlygos, kad rangovas privalo nedelsiant suremontuoti pavojų keliančias duobes. Tai reiškia, kad sutarties tam tikros sąlygos tik atkartojo jau egzistuojančias įstatymo ir kitų sutarčių nuostatas. Atsakovo argumentai, kad sutartis pakeitė gatvės valdytoją, ir kad dėl to turi keistis teismų praktika, yra nepagrįsti. Eismo įvykio vietoje atvykę policijos pareigūnai užfiksavo automobilio pirminius sugadinimus, t. y išoriškai pastebimus ar galimus. Policijos pareigūnai fiksuodami sugadinimus naudoja žodį ratas kaip bendrinį, nusakantį tiek ratlankio, tiek padangos sugadinimus ir jų nedetalizuodami. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sugadintas priekinis dešinės pusės ratas. Policijos pareigūnai nėra ekspertai ir fiksuoja tik išoriškai pastebimus ir jiems žinomus sugadinimus. Tam tikrų defektų buvimo nesant įgudusiam galima ir nepastebėti arba jie išoriškai nepastebimi. Dėl šios priežasties ir atliekama automobilio apžiūra kvalifikuotų asmenų, kurie užfiksuoja visus faktiškai atsiradusius sugadinimus. Po eismo įvykio automobilį apžiūrėjo kvalifikuotas ekspertas. Automobilio apžiūros protokole buvo surašyti su nagrinėjamu eismo įvykiu susiję matomi automobilio sugadinimai. Atsakovas nenurodo, kokie sugadinimai atsirado ne eismo įvykio metu. Policijos pareigūnai, apžiūrėję transporto priemonę įvykio metu, nurodė šiuos sugadinimus kaip eismo įvykio pasekmę. Ekspertui, kuris apžiūrėjo transporto priemonę po įvykio ir skaičiavo žalą, taip pat nekilo abejonių, jog sugadinimų pobūdis yra toks, koks būna automobiliui įvažiavus į duobę. Automobilio remonto sąmata Audatex, remdamasi gamintojo pateikta remonto technologija, numato, kokius darbus reikia atlikti keičiant šias dalis. Įvykus eismo įvykiui ir pastebėjus, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, vairuotojas kvietė policijos pareigūnus, kad užfiksuotų eismo įvykio vietą bei patirtą žalą. Atsakovo atsiliepime minimi Kelių eismo taisyklių reikalavimai taikomi tais atvejais, kai kliūtis „iš anksto numatoma“. Kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, įvykio metu buvo tamsu, duobė apsemta vandeniu, todėl vairuotojas neturėjo galimybių įvertinti kelio būklės ir pasirinkti atitinkamų važiavimo sąlygų, kad išvengtų važiuojamojoje kelio dalyje buvusios kliūties. Kelių eismo taisyklių pažeidimus fiksuoja bei administracines nuobaudas skiria policijos įstaigos (pareigūnai). Administracinė teisena vairuotojo atžvilgiu nebuvo pradėta. Tai įrodo, jog policijos pareigūnai, kurie buvo eismo įvykio vietoje, ir objektyviausiai galėjo vertinti įvykio vietą bei sąlygas, vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio neįžvelgė. Atsakovo teiginiai, jog žalą sukėlė paties vairuotojo didelis neatsargumas nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o tik išsakoma nuomonė, jog tokia aplinkybė galėjo būti, tuo tarpu bylos medžiagoje užfiksuotos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vairuotojas ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, tačiau negalėjo išvengti kelio važiuojamojoje dalyje esančios kelio duobės. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas buvo neatidus ar nerūpestingas. Atsakovas neįrodė, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą bei įsitikinti, ar kelyje nėra kliūčių, vairavo itin neapdairiai ir neatsakingai, o vien atsakovosamprotavimais dėl to, jog vairuotojas galimai pažeidė bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remtis negali (CPK 178 str.). Duomenų, kad vairuotojas būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles, nėra, todėl kaltė dėl kilusio eismo įvykio neįrodyta. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog atsakovo teiginiai, kad žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo yra neteisingi ir nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovas triplike prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teisės aktai t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 12 p. įtvirtina, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, <…> kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (12.1. p.); prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (12.2. p.);13 p. numato, kad valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių būklės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones (13.4. p.); atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras (13.5 p.); iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (13.6. p.); 42 p. numato, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo. Nustatant valdytoją pagal CK 6.266 str. 1 d. turėtų būti vertinama, kuris subjektas faktiškai turėjo pareigą ir geresnes galimybes prižiūrėti statinio būklę. Remiantis Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 6 p., savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuojatechninę jų priežiūrą. Taigi savivaldybės atlieka organizatoriaus (užsakovo) funkcijas kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų srityje, tačiau akivaizdu, kd vertinant darbų atlikimo sutartį su UAB „YIT Lietuva“ ir Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ nuostatas, akivaizdu, kad faktiškai funkcijas kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų srityje atlieka rangovas (šiuo atveju – UAB „YIT Lietuva“). 2017 m. balandžio 7 d. sutartimi UAB „YIT Lietuva“ prisiėmė sutarties pagrindu kylančius įsipareigojimus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių įskaitant ir (duomenys neskelbtini) sankryžos remontą bei priežiūrą. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 8 punktu, kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Pagal to paties straipsnio 12 punktą kelio remontas yra suprantamas kaip statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Iš to matyti, jog kelio remontas ir priežiūra savo esme yra dvi skirtingos paslaugų kategorijos. Remonto darbai iš esmės yra siejami su konkrečiu (atitinkamu, vienkartiniu) gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiūra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą (eksploataciją) taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Minėtoje sutartyje yra reglamentuota, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės <...>. Atsakovas kaip Vilniaus miesto gatvių savininkas sudarydamas sutartį su UAB „YIT Lietuva“ turėjo tikslą perduoti Šiaurinės dalies gatvių valdymą savo srities profesionalams UAB „YIT Lietuva“, įgalinant juos turėti savo žinioje Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms. Tai, kad atsakovas perduoda UAB „YIT Lietuva“ būtent Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdymą,išreikšta sutartyje. Taigi sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas UAB „YIT Lietuva“. Akivaizdu, jog minėtos nuostatos įpareigoja UAB „YIT Lietuva“ vykdant sutartines pareigas veikti ne tik pagal užsakovo (atsakovo) nurodymus, bet ir savo iniciatyva. Egzistuoja tiek teisinis valdymo perdavimo pagrindas – atsakovo ir UAB „YIT Lietuva“ sudaryta sutartis, tiek faktinis – bendrovė yra subjektas, faktiškai vykdantis gatvių priežiūrą bei remontą, prižiūrintis gatvių dangos būklę savarankiškai, o darbus atliekantis savo profesionaliu vertinimu nustatęs grėsmę eismo dalyvių bei transporto priemonių saugumui. Šalims sudarius sutartį atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog UAB „YIT Lietuva“ įgyvendins sutartyje nustatytas pareigas ir atlygins dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros padarytą žalą, kadangi nėra nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartyje nustatytas pareigas, o būtent UAB „YIT Lietuva“ nevykdė sutartyje numatytų pareigų. Iš ieškovo dublike pateiktų nuotraukų nėra aišku, ar pateikiamos nuotraukos darytos įvykio vietoje, neaišku, kokios techninės būklės transporto priemonė buvo eismo įvykio metu. Tikėtina, kad automobilio vairuotojo veiksmai, neatsargumas ir neatidumas galėjo lemti žalos atsiradimą, todėl ieškovo argumentai dėl atidaus ir atsargaus vairuotojo yra ginčytini.

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad atsakovas yra tinkamas atsakovas ir yra atsakingas už dėl kelio trūkumų padarytą žalą. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė sutartį Nr. A62-19/17(3.10.21-TD2), kuria atsakovas pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl būtent jam nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz.,gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama. Atsakovas kaip kelio savininkas yra tinkamas atsakovas ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakingas už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime ir triplike nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas netinkamam atsakovui, o nusprendus ieškinį tenkinti prašė sumažinti prašomos priteisti žalos dydį 50 proc. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, 2017 m. balandžio 7 d. sutartimi Nr. A62-19/17(3.10.21-TD2) visa dangos priežiūra, remonto darbai, gatvių priežiūra buvo perduota trečiajam asmeniui. Sutartyje nurodyta, kad trečiasis asmuo nuo sutarties pasirašymo dienos iki galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kelių dangos Vilniaus m. Šiaurinėje dalyje valdytoju, tarp jų ir ginčo gatvės, ir įsipareigojo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos kelių priežiūrės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakyme Nr. 30-2035 nurodyta, kad už eismo įvykių padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos. Žala priteistina iš trečiojo asmens. Byloje nėra duomenų apie reikšmingas aplinkybes, galinčias lemti paties vairuotojo atsakomybę už padarytą žalą, ieškovo pateikta policijos pažyma yra neišsami. Ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Neaišku, ar visa žala patirta dėl kelio dangos trūkumų.

Į teismo posėdį ieškovo ir trečiojo asmens atstovai neatvyko, pateikė prašymus civilinę bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 7 d. tarp ieškovo ir draudėjo M. S. buvo sudaryta savanoriškoji draudimo (KASKO) sutartis (draudimo liudijimo Serija LD Nr. 107249495, TIA Nr. 407810112, draudimo laikotarpis nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 15 d.), pagal kurią buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 24 d. 9duomenys neskelbtini), M. S., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį. Vadovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018-01-18 nutarimu Nr. 07-17-9463381 minėto automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Byloje pateikta 2018 m. gegužės 7 d. žalos sąmata Nr. 1940634, dėl minėto eismo įvykio metu padarytos 422,09 Eur žalos. Iš mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovas 2018 m. gegužės 10 d. išmokėjo 422,09 Eur draudimo išmoką.

Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą grindžia tuo, kad atsakovas, kaip kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme, yra atsakingas už kelio dangos defektais padarytą žalą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu, teigia, kad jis negali būti laikomas atsakingu už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, nes sutartimi yra perdavęs Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), valdyti trečiajam asmeniui UAB ,,YIT Lietuva“ (buv. UAB „Lemminkainen Lietuva“).

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šioje teisės normoje įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.

Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra savininkaskelio ruožo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis. Atsakovas, ginčydamas savo, kaip kelio savininko ir valdytojo atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytą žalą, teigė, kad sutartimi yra perdavęs Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), valdyti trečiajam asmeniui UAB ,,YIT Lietuva“ (buv. UAB „Lemminkainen Lietuva“), kuris, anot atsakovo,yrafaktinis gatvių valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme. Šiuos teiginius atsakovas grindė 2017 m. balandžio 7 d. atsakovo ir trečiojo asmens UAB ,,YIT Lietuva“ (buv. UAB „Lemminkainen Lietuva“) sudarytos darbų atlikimo sutarties Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2)3.3.6 punktu.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų turinio, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) ir trečiasis asmuo UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“) (rangovas) 2017 m. balandžio 7 d. sudarė sutartį Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus (sutarties 1.1 punktas). Pagal sutarties 2.1-2.12 punktus, užsakovas sumoka rangovui už faktiškai atliktus darbus,jei darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal darbų priėmimo – perdavimo aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras arba lygiaverčius dokumentus. Už papildomus darbus nemokama, jei tai susiję su savavališkais sprendimais. Sutarties 3.3.1 ir 3.3.2 punktuose rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą. Sutarties 3.3.6 punkte įtvirtinta, kad rangovas įsipareigoja ,,nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės patirtų nuostolių kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams“. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir jame nurodytas apimtis (sutarties 3.3.7 punktas).

Taigi sutartimi šalys susitarė, kad rangovas atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėseną, tačiau visais atvejais prieš atlikdamas kelio remonto darbus rangovas privalo gauti užsakovo (atsakovo) raštišką užsakymą, priešingu atveju už atliktus darbus neapmokama. Tik tais atvejais, kai kelio defektai kelia grėsmę eismo saugumui, atsakovo užsakymas nebūtinas, tačiau atsakovas apie tokią situaciją turi būti informuojamas. Įvertinus šių sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad rangovas priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Vertinant šių sutarties nuostatų visumą, aplinkybė, kad sutartyje įrašyta nuostata, jog rangovas yra kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik sutarties nuostatos, kadrangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, kad rangovas yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019). Nagrinėjamu atveju iš sutarties turinio matyti, kad rangovui teisė savo nuožiūra valdyti kelius nebuvo perduota, su juo pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip kelių techninės priežiūros sutartis.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos. Pagal minėto įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju apie tokį perdavimą duomenų byloje nėra. CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, kad atsakovo ir trečiojo asmens 2017 m. balandžio 7 d. sutartis vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiūros darbų vykdymo. Dėl to spręstina, kad sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota rangovui ir kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme yra atsakovas. Dėl tonagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos kelio dangos defektu, atlyginimo atsakovui.

Pagal CK 6.266 straipsnį statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

Ginčydamas savo civilinę atsakomybę atsakovas kelia abejones dėl faktinių ginčo eismo įvykio aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, kiekviena šalis yra laisva pasirinkti, kokia apimtimi gintis nuo pareikštų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimo matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), įvažiavo į nepažymėtą duobę ir transporto priemonė buvo apgadinta. Nurodyta pateikta medžiaga yra pakankama įvykiui nustatyti ir esminėms jo aplinkybėms konstatuoti – policijos panešimas patvirtina, jog buvo įvažiuota į nepažymėtą kelio duobę ir dėl to apgadinta transporto priemonė. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtinantys patirtos žalos dydį ir transporto priemonės sugadinimus – transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio sugadinimo vietos (rato) bei įvykio vietos (kelio duobės) nuotraukos. Nurodyti sugadinimai atitinka policijos pranešime fiksuotas įvykio aplinkybes. Taigi ieškovas pateikė įrodymus, kuriais grindė eismo įvykio aplinkybes, padarytą žalą ir jos dydį. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su tokiais įrodymais, išreiškė bendro pobūdžio abejones, tačiau nepateikė konkrečių duomenų, galinčių paneigti ieškovo pateiktus įrodymus ar nuginčyti įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Dėl to vadovaujantis pirmiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tikėtinumo principu, teismas pripažįsta labiau tikėtina ieškovo dėstomą ginčo įvykio eigą, aplinkybes ir priežastis (CPK 185 straipsnis).

Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu prašė sumažinti prašomos priteisti žalos dydį 50 proc., tačiau nepateikė konkrečių aplinkybių ar įrodymų, pagrindžiančių šį prašymą. Dėl to šis atsakovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu sąlygos. Dėl to ieškovo ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinas 422,09 Eur žalos atlyginimas (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 422,09 Eur sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovo reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 188710061) 422,09 Eur (keturi šimtai dvidešimt du eurai, 09 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (422,09 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gerda Sinkevičienė