Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., kuriuo prašė: pakeisti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą, priteisiant iš atsakovo A. K. kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui mokėti po 400,00 Eur iki M. K. pilnametystės; pakeisti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punktą, pripažįstant jį netekusiu galios nuo sprendimo įsigaliojimo dienos šioje civilinėje byloje; priteisti iš atsakovo A. K. 4 100,00 Eur vaiko išlaikymo skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2019 m. gruodžio 31 d.; priteisti iš atsakovo A. K. 1 500,00 Eur skolą, susidariusią nevykdant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punkto; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl naujų įrodymų

16. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2022-05-05 prašymą dėl duomenų pateikimo, 2022-05-10 atsakymą į prašymą dėl duomenų pateikimo, susirašinėjimo el. ryšių priemonėmis išrašą, pranešimą policijai, pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

17. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, apelianto pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. S. ir atsakovas A. K. turi nepilnametį sūnų M. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka buvo nutraukta 2019 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinant D. S. ir A. K. sutartį dėl Santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3.1–3.5 punktais susitarta, kad M. K. gyvenamoji vieta nustatoma su mama, A. K. įsipareigojo nuo 2020 m. sausio 1 d. kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui mokėti po 200,00 eurų iki M. K. pilnametystės (3.2 punktas); A. K. taip pat įsipareigojo nuo 2020 m. sausio 1 d. dengti 1/2 dalį ieškovės patiriamų papildomų išlaidų (gydymo, sveikatos atstatymo, reabilitacinių, papildomo lavinimo išlaidų, būtinosios įrangos įsigijimo išlaidų, kitų būtinosiomis šalių bendru sutarimu pripažintų išlaidų), neviršijančių 1 500,00 Eur per metus, jei nepakanka teikiamo periodinio išlaikymo ir šalpos pensijos bei priežiūros pagalbos išlaidų tikslinės kompensacijos, kurią moka Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius (3.3. punktas); sūnaus papildomas išlaidas pagrindžiančius dokumentus D. S. pateikia A. K. nurodytu elektroniniu paštu už kiekvieną mėnesį ne vėliau, kaip iki sekančio mėnesio 5 dienos, o A. K. 1/2 dalį šių išlaidų atlygina ne vėliau, kaip iki dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, pateikimo mėnesio pabaigos (3.4 punktas). M. K. išlaikymui skirtus pinigus uzufrukto teise tvarkys D. K. (S.) (3.5 punktas).

19. Šalių sūnus M. K. yra neįgalus. Nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis. M. K. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. M. K. lanko (duomenys neskelbtini) ugdymo centrą. Šiaulių miesto savivaldybės administracija moka šalių sūnui: tikslinę kompensaciją – 312,00 Eur (nuo 2021 m. vasario mėnesio), išmoką vaikui – 100,23 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama 280,00 Eur šalpos neįgalumo pensija, iš viso 692,23 Eur.

Dėl nepilnamečiam vaikui mokamo išlaikymo dydžio padidinimo

20. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

21. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

22. Apeliantas teigia, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį objektyviai reikalinga suma yra apie 900,00 Eur, o tai suponuoja išvadą, kad vaiko išlaikymo poreikiai nėra padidėję. Todėl keisti atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (200,00 Eur/mėn.) dėl tariamai iš esmės padidėjusių nepilnamečio vaiko poreikių nebuvo teisinio pagrindo. Teigia, kad ieškovė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė 149,69 Eur išlaidų spec. maistui bei suvestinėje nurodomų 41,62 Eur/mėn. papildomų išlaidų būtinumo ir tikslingumo. Labiausiai kvestionuotinos ieškovės suvestinėje nurodytos kuro išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui, kurios teismo privalėjo būti įvertintos kaip aiškiai nepagrįstos. Taip pat nurodo, kad ieškovė, nesąžiningai siekdama sau palankaus teismo sprendimo, pateikė teismui neteisėtas įrodinėjimo priemones (pinigų priėmimo kvitus), neva tai patvirtinančias išlaidas nepilnamečio vaiko išlaikymui, kuriu autentiškumą paneigia oficialus 2022-05-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas pakeisti išlaikymo dydį motyvuojamas didėjančiais vaiko poreikiais. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė detaliai nenurodė, kuriose išlaidų srityse būtent įvyko išlaidų padidėjimas, lyginant su 2019 m., tačiau kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės šalių sūnaus poreikiai dėl sveikatos būklės yra didesni, nei įprastiniai (lyginant su kitais maždaug tokio amžiaus, gyvenamųjų vietovių ir bendrųjų ugdymo įstaigų vaikais), jo poreikiams tenkinti yra reikalinga didesnė suma nei vaikui, kuris neturi tokių poreikių.

25. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalių sūnus nebelanko darželio, o nuo 2021-09-01 lanko (duomenys neskelbtini) ugdymo centrą, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad šios išlaidos (300,00 Eur per mėnesį) turi būti išminusuotos iš išlaikymo suvestinės. Pirmosios instancijos teismas šios sumos neišminusavo, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu tokio pobūdžio išlaidų neliko, bet išlaidos yra nuolat kintančios, o nelikus vienos rūšies išlaidų, atsirado kitos, ne mažesnę (netgi didesnę) dalį sudarančios išlaidos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog išlaikymo suvestinėje yra numatytos papildomos išlaidos nuo 75,00 Eur iki 300,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sūnui esant neįgaliam ir turint didelių sveikatos sutrikimų, tokios išlaidos numatytos pagrįstai ir jos yra būtinos. Nesutiktina su apeliantu, kad 149,69 Eur išlaidos spec. maistui yra nepagrįstos. Iš pateiktų medicininių išrašų matyti, kad šalių sūnus turi ir viršinimo sutrikimų, jam rekomenduojamas trintas maistas, dieta, todėl jam specialus maistas reikalingas. Kad ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų apie įsigytą specialų maistą, nėra pagrindo teigti, jog šalių sūnui toks maistas nėra reikalingas. Todėl minėtų išlaidų nėra pagrindo išminusuoti iš išlaikymo suvestinės.

26. Taip pat apeliantas ginčija ieškovės suvestinėje nurodytas kuro išlaidas sūnaus poreikių tenkinimui. Apeliantas teigia, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), o atstumas nuo namų iki M. K. lankomo (duomenys neskelbtini) ugdymo centro yra apie 11 km, o tai sudarytų apie 440 km/mėn. (22 km \ 20 d. d.). Be to, ieškovė dirba Šiaulių mieste, todėl, darbo dienomis veždama sūnų į darželį, o pati vykdama į darbą, ji tenkina ne tik sūnaus, bet ir savo asmeninius poreikius. Be abejo, ieškovė galimai patiria papildomas kuro išlaidas veždama sūnų pas gydytojus, specialistus ir pan., tačiau akivaizdu, kad tikslinės išlaidos (kuro sąnaudos), tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius per mėnesį, tikrai nesudaro 245,00 Eur, o yra bent dvigubai mažesnės. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad šalių sūnus yra neįgalus, jam nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl jo priežiūrai automobilis yra būtinas. Aplinkybė, kad apeliantė važiuodama į darbą veža ir sūnų į ugdymo centrą, nereiškia, kad tuo metu nėra tenkinami sūnaus poreikiai bei interesai. Sūnus dažnai vežamas pas gydytojus, taip pat keletą kartų per metus vežamas į sanatorijas. Vaikui turi būti užtikrinamas ir laisvalaikis, pramogos, į kurias jis taip pat turi būti vežamas. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaikymo suvestinėje nurodytos kuro išlaidos yra pagrįstos ir būtinos.

27. Apeliantas nurodo, kad ieškovė pateikė teismui neteisėtas įrodinėjimo priemones (pinigų priėmimo kvitus), neva tai patvirtinančias išlaidas nepilnamečio vaiko išlaikymui, kurių autentiškumą paneigia oficialus 2022-05-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas. Apeliantas į bylą pateikė 2022-05-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. J. atsakymą į prašymą, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi duomenų, kad prašyme minimam vaikui jų įstaigoje būtų teiktos ar neteiktos reabilitacinės paslaugos, nes įstaiga teikia mokamas privačias paslaugas ir pacientų registro neveda. Taip pat nurodė, kad pridėti kvitai nėra išrašyti jų įstaigos ir nėra pasirašyti A. J.. 2021-2022 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitant už suteiktas paslaugas grynaisiais pinigais, nebuvo ir nėra išrašomi pinigų priėmimo kvitai, o yra išduodami kasos aparato kvitai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas raštas nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybių, kad šalių sūnui galėjo būti teikiamos reabilitacinės paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau minėtų kvitų, kaip įrodymų apie konkrečiai patirtas išlaidas šalių sūnaus procedūroms, negalima vertinti. Iš (duomenys neskelbtini) ugdymo centro 2022-04-08 pažymos apie M. K. matyti, kad šalių sūnui ugdymo įstaigoje per savaitę yra teikiamos kalbos, tarties ir klausos pratybų užsiėmimai (3 kartai), kinezeterapijos užsiėmimai (2 kartai), baseinas (1 kartas), gydomojo fizinio ugdymo pratybos (2 kartai). Paslaugos yra nemokamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių įrodymų apie šalių sūnaus sveikatos būklę matyti, jog jam reikalingos ir privačios reabilitacijos paslaugos. Tėvai turi užtikrinti kuo geresnę vaiko sveikatą ir savijautą. Taigi, nors minėtų ieškovės pateiktų kvitų negalima vertinti kaip įrodymų, tai nepaneigia aplinkybės, jog tam tikra suma tokioms išlaidoms yra būtina ir turi būti numatyta vaikui.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių santuoka buvo nutraukta 2019 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu, patvirtinant D. S. ir A. K. sutartį dėl Santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3.3. punkte šalys susitarė, kad A. K. taip pat įsipareigoja nuo 2020 m. sausio 1 d. dengti 1/2 dalį ieškovės patiriamų papildomų išlaidų (gydymo, sveikatos atstatymo, reabilitacinių, papildomo lavinimo išlaidų, būtinosios įrangos įsigijimo išlaidų, kitų būtinosiomis šalių bendru sutarimu pripažintų išlaidų), neviršijančių 1 500,00 Eur per metus, jei nepakanka teikiamo periodinio išlaikymo ir šalpos pensijos bei priežiūros pagalbos išlaidų tikslinės kompensacijos, kurią moka Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Tai reiškia, kad apeliantas pripažino, kad ieškovė sūnaus išlaikymui patiria ir patirs papildomų išlaidų (gydymo, sveikatos atstatymo, reabilitacinių, papildomo lavinimo išlaidų, būtinosios įrangos įsigijimo išlaidų, kitų būtinosiomis šalių bendru sutarimu pripažintų išlaidų), todėl įsipareigojo dengti šias išlaidas per puse su ieškove. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė duomenis, jog apeliantas minėto šalių susitarimo nesilaiko ir papildomų išlaidų nedengia. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, D. S. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.3 punkto vykdymo, tačiau prašymas buvo atmestas. Teismas sprendė, kad pagal šalių sutarties 3.3 punkte numatytą šalių susitarimą nėra galimybės išduoti vykdomąjį raštą, kadangi vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė dalis pažodžiui, o pagal sutarties 3.3 punktą antstolis, kuriam būtų pavestas vykdymas, neturėtų galimybės vykdyti išieškojimą, nes nenurodyta konkreti išieškoma suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia sutarties sąlyga yra ydinga, kadangi apeliantui geranoriškai jos nevykdant pažeidžiami tiek šalių vaiko, tiek ieškovės interesai. Ieškovei trūkstant lėšų, jis gali likti be būtinų paslaugų, o ieškovė už paslaugas turėtų mokėti viena.

29. Įvertinus, kad apeliantas įsipareigojo dengti papildomas išlaidas, neviršijančias 1 500,00 Eur per metus, per mėnesį gautųsi 125,00 Eur. Kadangi atsakovas geranoriškai jų nedengia, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaikymo suvestinėje reikia palikti bendrą sumą mėnesiui už reabilitacines paslaugas 125,00 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sūnaus išlaikymui iš esmės reikalinga ne mažesnė nei 1 100,00 Eur suma. Valstybės išmokomis šalių sūnui suteikiama 692,23 Eur, tai lieka 407,77 Eur.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas spręsti dėl periodinių išlaikymo išmokų M. K. padidinimo.

Dėl šalių turtinės padėties vertinimo

31. Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

33. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

34. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

35. Kaip jau nutartyje minėta, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, prie išlaikymo prisidedant proporcingai pagal savo turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė iki (duomenys neskelbtini) niekur nedirbo, nes rūpinosi neįgaliu sūnumi, o šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovė su vaiku gyvena kartu su savo tėvais jiems nuosavybės teise priklausančiame name, savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė savo vardu turi laikinai registruotą transporto priemonę. Ieškovės pajamos per mėnesį apie 138,00 Eur. Pažymėtina, kad sūnui skiriamos valstybės lėšos neįskaitomos prie ieškovės gaunamų pajamų, nes jos skirtos išimtinai vaiko išlaikymui. Apelianto darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 200,00 Eur. Be šalių sūnaus apeliantas turi dar du išlaikytinius – sūnų ir dukrą. Nepilnamečiam apelianto sūnui E. K. teikiamo išlaikymo dydis teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį padidintas nuo 100,00 Eur iki 160,00 Eur. Dukra auginama šeimoje. Apeliantas turi įsipareigojimų kreditoriams. Nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi.

37. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pagal šio straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

38. Kaip jau teisėjų kolegija minėjo nutarties 24 punkte, iš esmės šalių sūnaus poreikiai dėl sveikatos būklės yra didesni, nei įprastiniai (lyginant su kitais maždaug tokio amžiaus, gyvenamųjų vietovių ir bendrųjų ugdymo įstaigų vaikais) ir jo poreikiams tenkinti yra reikalinga didesnė suma, nei vaikui, kuris neturi tokių poreikių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nuo lygybės principo nukrypti dėl labai svarbios aplinkybės – itin sunkios M. K. sveikatos būklės ir jam nustatytų specialiųjų poreikių. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šiuo metu sveiko atsakovo vaiko ir M. K. išlaikymui atsakovo A. K. mokamos išmokos skiriasi tik keliasdešimt eurų. Dėl apelianto dukters išlaikymo pažymėtina, jog vaikus turi išlaikyti abu tėvai, todėl prie dukros išlaikymo turi prisidėti ir dukros mama, apeliantas ją išlaiko ne vienas.

39. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, nesudaro pagrindo nedidinti išlaikymą vaikui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

40. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, į ką taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, geba dirbti gerai apmokamą darbą. Būdamas sveikas ir darbingas asmuo, jis privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, į tai, kad šalių sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikianti ir kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaujantis vaiko interesais, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014), daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 320,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki M. K. pilnametystės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

42. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimu šis reikalavimas nebuvo išspręstas. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 1 950,00 Eur nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Be to, byloje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas įrodė, jog laikotarpiu nuo 2018-04-29 iki 2019-05-29 jis savo nepilnametį sūnų visapusiškai išlaikė ir paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą apie nepakankamą išlaikymo skyrimą nepilnamečiam sūnui.

43. Santuokos nutraukimas bendru sutarimu yra vienas iš santuokos pasibaigimo pagrindų. Nutraukiant santuoką šia tvarka sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutarimu išsprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymu, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitomis savo turtinėmis teisėmis ir pareigomis (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.193 straipsnis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

44. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimas nėra civilinio proceso įstatymo numatytas kaip privalomai spręstinas nutraukiant santuoką (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu iš dalies sutinka, tačiau pažymi, jog Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pobūdis savaime lemia, kad joje abiejų sutuoktinių bendru sutarimu išsprendžiami klausimai, be kita ko, susiję su jų vaikų išlaikymu bei kitomis turtinėmis teisėmis. Todėl, atsižvelgiant į minėtos sutarties prigimtį bei pobūdį, pamatinį sutarties laisvės principą, leidžiantį privatinės teisės reguliuojamų santykių subjektams laisvai nustatyti savo tarpusavio teises ir pareigas, kiek tokios nuostatos nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, CK 3.1921 straipsnio 4 dalį, nukreipiančią į CK 3.193 straipsnį, spręstina, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tėvai savo valia gali susitarti ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pažymėtina, jog, nutraukiant santuoką ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutuoktiniai turi aptarti visus rūpimus ir esamus klausimus, ypač susijusius su nepilnamečių vaikų išlaikymu. Pažymėtina, kad ieškovė teigia, jog atsakovo A. K. išlaikymo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šalių santuoka buvo nutraukta 2019 m. gruodžio 31 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apie esamą įsiskolinimą ieškovė turėjo žinoti, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir į ją tūrėjo įtraukti punktą dėl įsiskolinimo priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir panaikinama skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria priteistas iš atsakovo A. K. 1 950,00 Eur nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. ir šioje dalyje ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pakeičia tik sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo A. K. 1 950,00 Eur nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. ir šioje dalyje ieškovės ieškinį atmeta.

47. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

48. Ieškovė pateiktais į bylą rašytiniais dokumentais pagrindė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 126 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 210,09 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas pateiktais į bylą rašytiniais dokumentais pagrindė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

49. Nagrinėjamu atveju iš dalies patenkintas tik ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo. Kiti ieškinio reikalavimai atmesti. Tai reiškia, kad ieškovės ieškinys patenkintas 37 proc. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 447,75 Eur už advokato teisinę pagalbą, atsakovui iš ieškovės – 504,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

50. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas žyminis mokestis yra 54,00 Eur (12 mėn. × 200,00 Eur =2400,00 Eur × 3 proc.), šis reikalavimas patenkintas 60 procentų, todėl iš atsakovo priteistina 32,40 Eur žyminio mokesčio nuo šio reikalavimo. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis yra 92,00 Eur (4100 Eur × 3 proc.), šis reikalavimas atmestas, todėl jo dalis nepriteistina valstybei iš atsakovo.

51. Dėl žyminio mokesčio permokėjimo teisingai pirmosios instancijos teismas pastebėjo, todėl sprendimo dalis dėl 92,00 Eur žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies.

53. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 970,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė 876,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (76,00 Eur žyminis mokestis, 800,00 Eur už advokato teisinę pagalbą).

54. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokatų darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisia 485,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteisia 438,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo A. K. 1 950,00 Eur nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. ir šioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir:

priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei D. S. 447,75 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. S. atsakovui A. K. 504,00 Eur (penkis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. K. valstybės naudai 32,40 Eur (trisdešimt du eurus 40 ct) žyminio mokesčio, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. S. atsakovui A. K. 438,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei D. S. 485,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.