Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-41-493/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-11-18
Bylos Nr.: 1A-41-493/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-58432-2016-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Kaltinamasis: R. J.
Nukentėjusysis: V. M., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros

Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-41-493/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58432-2016-4

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.5; 2.4.6.5.2; 2.4.7; 2.4.9

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,išteisintojo R. J. gynėjai advokatei S. K.,nukentėjusiajai V. M. ir jos atstovui advokatui V. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. M. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Viktoro Kazlausko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios V. M. 15 267,84 eurų civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, paprašė paskolinti pinigų už tai žadėdamas tariamą teisinę pagalbą atgaunant jos paskolintus pinigus, po ko, suklaidinta nukentėjusioji V. M. 2014 m. spalio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), prekybos ir pramogų centre „A.“, AB „S.“ banko skyriuje į jam priklausančią sąskaitą įnešė 8000 litų (kas nusikalstamos veikos padarymo dieną atitiko 2316,96 eurų),

1.1. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, paprašė paskolinti pinigų, už tai žadėdamas tariamą teisinę pagalbą atgaunant jos paskolintus pinigus, po ko, suklaidinta nukentėjusioji V. M. 2014 m. spalio 8 d., apie 17.30 val., savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jam perdavė 8000 litų (kas nusikalstamos veikos padarymo dieną atitiko 2316,96 eurų),

1.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, melagingai nurodydamas, kad susisiekė su jos skolininku A. B. bei ji atgaus savo prarastus pinigus, paprašė paskolinti pinigų, po ko, suklaidinta nukentėjusioji V. M. 2014 m. spalio 14 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), prie interjero ir dizaino centro „A.“ jam perdavė 7000 litų (kas nusikalstamos veikos padarymo dieną atitiko 2027,34 eurų),

1.3. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, melagingai nurodydamas, kad jos skolininkas A. B. jau ruošiasi jai atiduoti skolą, paprašė paskolinti pinigų, po ko, suklaidinta nukentėjusioji V. M. 2014 m. spalio 24 d., apie 11.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jam perdavė 4000 litų (kas nusikalstamos veikos padarymo dieną atitiko 1158,48 eurų),

1.4. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, paprašė paskolinti pinigų už tai žadėdamas tariamą teisinę pagalbą atgaunant jos paskolintus pinigus, po ko, suklaidinta nukentėjusioji V. M. 2014 m. spalio 27 d., laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 15.30 val., savo darbo vietoje šeimos klinikoje „V. L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), jam perdavė 5000 litų (kas nusikalstamos veikos padarymo dieną atitiko 1448,10 eurų),

1.5. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, melagingai nurodydamas, kad jos skolininkas A. B. jai ruošiasi atiduoti skolą, paprašė paskolinti pinigų, po ko, suklaidinta nukentėjusioji V. M. 2015 metų vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 20 dieną, apie 12.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jam perdavė 6000 eurų, tačiau pasiskolintų pinigų nurodytu grąžinimo terminu negrąžino, tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2015 metų vasario mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip 20 dieną, panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo svetimą V. M. priklausantį turtą - pinigus, bendroje sumoje 15 267,84 eurų, padarydamas V. M. 15 267,84 eurų turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad R. J. veiksmai, nenustačius juose apgaulės prieš nukentėjusiąją V. M., negali būti vertinami kaip nusikalstami. Tai, kad išteisintasis aiškino, jog pinigai jam reikalingi asmeninėms reikmėms, skolas atiduos, tačiau jų negrąžino ir su nukentėjusiąja vėliau vengė kontakto, nesudaro pagrindo vertinti esant R. J. veiksmuose apgaulę. Teismas pažymėjo, kad R. J., skolindamasis pinigus iš V. M., įtraukė ją į žodinį finansinį sandorį, kuris lėmė nemažos dalies tiek pačios nukentėjusiosios, tiek jos pasiskolintų piniginių lėšų praradimą, tačiau jokiais savo veiksmais nesudarė situacijos, kad nukentėjusioji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Tokiu būdu, apylinkės teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima neabejotinai vertinti ir pagrįstai spręsti, jog R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras V. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime. Iš R. J. nukentėjusiosios V. M. naudai priteisti 15 267,84 eurų pagal pareikštą civilinį ieškinį.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis todėl, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad nukentėjusioji turi galimybę savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad R. J. skolindamasis pinigus jokios rašytinės sutarties nesudarė, nors būdamas teisininku žinojo, kad tokia sutartis turėjo būti sudaryta, kas įgalintų nukentėjusiąją savo interesus ginti civiline tvarka. Be to, anot prokuroro, R. J. pinigus skolindavosi lošimams. Iš byloje esančio UAB „O. C. G. B.“ rašto matyti, kad azartinių lošimų įstaigose R. J. pralošė 44 455,87 eurų. Visgi, teismas šias aplinkybes ignoravo ir jų nevertino.

3.2. Skunde taip pat pažymima, kad teismas neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, kad R. J. nuslėpė savo tikrąją finansinę situaciją. Žinodamas, kad yra įsiskolinęs didžiules sumas, turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių nėra galimybės padengti iš gaunamų pajamų, tačiau skolindamasis pinigus iš V. M., R. J. iš anksto žinojo, kad nevykdys savo įsipareigojimų V. M.. Tokiu būdu akivaizdu, kad R. J., imdamas iš nukentėjusiosios pinigų sumas ir neketindamas jų grąžinti, tai darė apgalvotai, nuosekliai, melagingai tvirtindamas, kad atlieka tam tikrus teisininko veiksmus. R. J. nurodytos aplinkybės, kad jis rūpinosi nukentėjusiosios problemomis dėl prarastų pinigų santykiuose su A. B., paneigti ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00028-11 medžiagos duomenimis, iš kurių seka, kad advokatas R. J. nebuvo sudaręs atstovavimo sutarties su V. M.. Šio aplinkybės rodo, kad R. J. turėjo išankstinį sumanymą apgaule įgyti svetimą V. M. priklausantį turtą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

3.3. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad viena iš apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad V. M. kreipėsi į advokatą R. J. prašydama teisinės pagalbos, kurią pradžioje už 1000 litų jis ir suteikė. R. J. nurodė nukentėjusiajai sumokėti žyminį mokestį, žadėjo pasidomėti probleminiais klausimais, susijusiais su A. B. paduotais pinigais. Visas kitas išteisintajam duotas sumas nukentėjusioji davė turėdama lūkesčių, kad R. J. padės jai atgauti prarastus pinigus iš A. B.. Pats R. J. nurodo, kad ketino atstovauti nukentėjusiąją minėtoje byloje, tačiau, R. J. teigimu, atstovavimo sutarties nepasirašė, nes A. B. nebuvo Lietuvoje. Visgi, R. J., būdamas teisininku, turėjo žinoti, kad A. B. buvimas kitoje šalyje neužkerta kelio atstovauti nukentėjusiosios interesams įstatymo nustatyta tvarka sudarius teisinių paslaugų sutartį. Taip pat, nukentėjusiajai paprieštaravus duoti kaltinamajam pinigus grynaisiais, nurodė, kad nukentėjusioji pervestų 8 000 litų į jo kontoros sąskaitą ir nurodytų, kad pinigai mokami už juridines paslaugas, taigi šios aplinkybės paneigia R. J. parodymus apie tai, kad jis nenaudojo apgaulės, o pinigus skolinosi kaip fizinis asmuo. Nukentėjusiajai paprašius duoti jai pavedimo kvitą, kaltinamasis tai padaryti atsisakė motyvuodamas, kad šis dokumentas reikalingas jam prijungti prie nagrinėjamos bylos, nors, kaip jau minėta, atstovavimo sutarties sudaręs nebuvo. Prokuroro teigimu, R. J. piktnaudžiavo nukentėjusiosios patiklumu ir susidariusia situacija, kaskart prieš prašydamas iš nukentėjusiosios pinigų kalbėdavo apie nukentėjusiosios problemos sprendimo subtilybes ir susitikimą inicijuodavo, pranešęs nukentėjusiajai, kad neva turi gerų žinių apie A. B., taip suklaidindamas nukentėjusiąją, kuri jam duodavo/paskolindavo pinigus.

3.4. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, kad nagrinėjamu atveju, tarp nukentėjusiosios ir R. J. yra susiklostę civiliniai santykiai. Anot prokuroro, tokia R. J. iškelta versija turėtų būti vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad R. J., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, piktnaudžiavo V. M. pasitikėjimu, prašė paskolinti pinigų, už tai žadėdamas tariamą teisinę pagalbą, o pinigus ėmė azartiškiems lošimams bei jų grąžinti neketino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. M. įtarus, kad ji buvo apgauta ir pradėjus ieškoti R. J., jis nuo nukentėjusiosios pasislėpė. Net ir teismo posėdžio metu R. J. akivaizdžiai melavo apie savo finansinę padėtį, nurodė, kad jis turi galimybę grąžinti nukentėjusiosios pinigus, tačiau iš byloje surinktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad jokio turto, pajamų ar darbo santykių R. J. neturi. Nors R. J. yra atimta teisė verstis advokato veikla, tačiau iš byloje esančių telefoninių pokalbių matyti, kad išteisintasis, jau būdamas išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, skambino galimai Vilniaus tyrimą atlikusiems pareigūnams ir prisistatė advokatu R., gyrėsi savo pažįstamam asmeniui, kad iš vienos moters už tariamas teisines paslaugas gaus pinigų. Visos šios aplinkybės apylinkės teismo taip pat nebuvo įvertintos, nors, anot prokuroro, visos aptartos aplinkybės įrodo, kad R. J. veiksmuose yra visi būtini požymiai atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kilti.

4. Nukentėjusioji V. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant R. J. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Taip pat, apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo tenkinti civilinį ieškinį dėl 15 267,84 eurų turtinės žalos atlyginimo iš R. J..

Šalies argumentai

4.1. Skunde apeliantė nurodo, kad apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė jų turinio, nevertino jų kompleksiškai, nelygino tarpusavyje, dėl ko padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Nukentėjusiosios teigimu, teismas nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi R. J. parodymais, kurie negali būti vertinami kaip patikimi ir nekeliantys abejonių. Nagrinėjamu atveju teismo išvados, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. J. kaltę padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat tai, kad tarp R. J. ir V. M. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, neatitinka bylos aplinkybių. Be to, buvo netinkamai nustatyta kaltinamojo tyčia, kaltės turinys bei naudojamos apgaulės pobūdis.

4.2. Nukentėjusiosios teigimu, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog R. J. veiksmai atitiko ne baudžiamuosius, o civilinius teisinius santykius. V. M. paaiškino, kad R. J. pažinojo nuo 2004 – 2005 metų, tuo metu R. J. dirbo juristu. Apytiksliai 2008 metais dėl namo statybų patyrė turtinę žalą, dėl ko siekė pradėti civilinį procesą. Prisiminusi pažįstamą advokatą R. J., susitiko su juo pasikonsultuoti. Priešingai nei nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, nukentėjusiąją ir R. J. siejo ne draugiški, o darbiniai santykiai. R. J. nukentėjusiajai pažadėjo, kad jis suras A. B. ir jai bus grąžinti A. B. paimti pinigai. Nors išteisintasis neigė, kad jis sukčiavo, teigdamas, kad tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, tačiau toks aiškinimas turi būti vertinamas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius jo parodymus paneigia ir rašytiniai bylos duomenys. Byloje neginčitinai nustatyta, kad nukentėjusioji R. J. paskolino 15 000 eurų, tačiau šis pinigų jis negrąžino. Minėto turto gavimo aplinkybių neginčija ir R. J.. Visgi, anot nukentėjusiosios, jos veiksmai nepagrįstai buvo vertinami kaip aplaidūs, teigiant, kad turtą R. J. nukentėjusioji perleido dėl nepamatuoto nepatiklumo, tačiau visiškai nebuvo įvertinti jos duoti paaiškinimai, kuriuos iš dalies patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Nukentėjusioji pažymėjo, kad R. J. žadėdavo, kad išrašys sąskaitas, tačiau jų neišrašydavo. Taip pat, pats R. J. pateikė savo banko sąskaitą, pats banko operatorei pasakė mokėjimo paskirtį, t. y. už teisines paslaugas. Be to, pati nukentėjusioji R. J. perduotų pinigų neturėjo, juos skolinosi iš liudytojų R. N., S. S., K. M. ir G. K..

4.3. Anot apeliantės, tai, kad kaltinamasis turėjo išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, patvirtina ir tas faktas, kad R. J. buvo skolingas kitiems žmonėms ir institucijoms, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Visgi, teismas ir šių įrodymų praktiškai nevertino, apsiribodamas tik jų išvardijimu. Be to, teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad gautus pinigus R. J. panaudojo savo priklausomybei – azartiniams lošimams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. J., gavęs pinigus iš nukentėjusiosios, lankydavosi lošimo namuose. Be to, bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog R. J. buvo paskelbta paieška, nebuvo žinoma jo buvimo vieta, išteisintasis buvo sulaikytas Vilniuje esančiame kazino, o tai patvirtina sukčiavimo faktą, kadangi R. J. slapstėsi tiek nuo nukentėjusiosios, tiek nuo teisėsaugos, neturėjo oficialios gyvenamos vietos, keitė telefono abonentus, vengė bendrauti su artimaisiais, antstoliais.

4.4. Svarbi aplinkybė, nustatant išankstinės apgaulės turinį, anot nukentėjusiosios yra ir tai, kad R. J. ne kartą žadėjo grąžinti pinigus, vėliau terminą vis nukeldavo, kol 2016 m. birželio mėnesį nukentėjusiajai nebepavyko susisiekti su R. J. telefonu, jo nerado ir nurodytoje darbo vietoje, dėl ko kreipėsi į policiją. Nukentėjusioji nurodė, kad ne kartą ragino ir prašė R. J. grąžinti jai pinigus. Nukentėjusios teigimu, šių aplinkybių visuma neabejotinai leidžia konstatuoti, kad R. J., atlikdamas nusikalstamus veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, R. J. užvaldė svetimą turtą ne tik esmingai suklaidindamas, bet ir suvaržydamas nukentėjusiosios galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, kadangi nebuvo sudarytos nei paskolos, nei teisinių paslaugų sutartys. Pats R. J. nesiruošė atiduoti išviliotų pinigų, kas rodo jo išankstinę tyčia dėl naudojamos apgaulės nukentėjusios atžvilgiu.

4.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, jog bylos duomenys patvirtina, kad skolos išieškojimas iš R. J. yra apsunkintas ir neįmanomas dėl jo turtinės padėties ir susidariusių skolų kitiems asmenimis. Tokiu būdu, R. J. užvaldė svetimą turtą ne tik esmingai suklaidindamas, bet ir suvaržydamas galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusioji pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie išskirtinai civilinį teisinį jos ir R. J. santykių pobūdį yra nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras nurodė, jog palaiko apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti ir R. J. pripažinti kaltu, padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Išteisintojo R. J. gynėja advokatė S. K. prašė prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Nukentėjusioji V. M. ir jos atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Viktoro Kazlausko ir nukentėjusiosios V. M. apeliaciniai skundai tenkinami.

7. Tiek prokuroras, tiek nukentėjusioji apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu, to pasekoje išteisinant R. J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, prokuroras ir nukentėjusioji prašo R. J. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti R. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su nukentėjusios V. M. turto įgijimo aplinkybėmis, bei netinkamai R. J. veiksmus kvalifikavo kaip civilinius teisinius santykius.

Motyvuojamoji dalis

8. Dėl įrodymų vertinimo ir R. J. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

9. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589/2006; 2010 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440/2010; 2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309/2011). Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

12. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi R. J. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos vertino selektyviai ir fragmentiškai, neatsižvelgdamas į jų visumą ir tarpusavio ryšį. Pirmosios instancijos teismas, nors ir išvardino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, tačiau pats nuosprendyje išsamios visų įrodymų analizės neatliko, o tik išimtinai rėmėsi R. J. išsakyta pozicija dėl pinigų gavimo aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vieniems įrodymams suteikė išskirtinį dėmesį, nevertinant jų prieštaringumo objektyviai užfiksuotoms faktinėms bylos aplinkybėms ir kitiems byloje esantiems duomenims. Tuo apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei apylinkės teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, patvirtina, kad R. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus visos bylos apimtyje, nustatė ir pripažįsta, kad R. J., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, paprašė paskolinti pinigų už tai žadėdamas tariamą teisinę pagalbą atgaunant jos paskolintus pinigus, po ko, suklaidinta nukentėjusioji V. M. 2014 m. spalio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), prekybos ir pramogų centre „A.“, AB „S.“ banko skyriuje į jam priklausančią sąskaitą įnešė 8000 litų (kas nusikalstamos veikos padarymo dieną atitiko 2316,96 eurų); tęsdamas savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, paprašė paskolinti pinigų, už tai žadėdamas tariamą teisinę pagalbą atgaunant jos paskolintus pinigus, po ko, suklaidinta nukentėjusioji V. M. 2014 m. spalio 8 d., apie 17.30 val., savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jam perdavė 8000 litų (kas nusikalstamos veikos padarymo dieną atitiko 2316,96 eurų); tęsdamas savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, melagingai nurodydamas, kad susisiekė su jos skolininku A. B. bei ji atgaus savo prarastus pinigus, paprašė paskolinti pinigų, po ko, suklaidinta nukentėjusioji V. M. 2014 m. spalio 14 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), prie interjero ir dizaino centro „A.“ jam perdavė 7000 litų (kas nusikalstamos veikos padarymo dieną atitiko 2027,34 eurų); tęsdamas savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, melagingai nurodydamas, kad jos skolininkas A. B. jau ruošiasi jai atiduoti skolą, paprašė paskolinti pinigų, po ko, suklaidinta nukentėjusioji V. M. 2014 m. spalio 24 d., apie 11.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jam perdavė 4000 litų (kas nusikalstamos veikos padarymo dieną atitiko 1158,48 eurų); tęsdamas savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, paprašė paskolinti pinigų už tai žadėdamas tariamą teisinę pagalbą atgaunant jos paskolintus pinigus, po ko, suklaidinta nukentėjusioji V. M. 2014 m. spalio 27 d., laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 15.30 val., savo darbo vietoje šeimos klinikoje „V. L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), jam perdavė 5000 litų (kas nusikalstamos veikos padarymo dieną atitiko 1448,10 eurų); tęsdamas savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu, melagingai nurodydamas, kad jos skolininkas A. B. jai ruošiasi atiduoti skolą, paprašė paskolinti pinigų, po ko, suklaidinta nukentėjusioji V. M. 2015 metų vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 20 dieną, apie 12.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jam perdavė 6000 eurų, tačiau pasiskolintų pinigų nurodytu grąžinimo terminu negrąžino, tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2015 metų vasario mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip 20 dieną, panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo svetimą V. M. priklausantį turtą - pinigus, bendroje sumoje 15 267,84 eurų, padarydamas V. M. 15 267,84 eurų turtinę žalą. Tokiu būdu, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

15. Kaltinamasis R. J. pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios susiklostė civiliniai santykiai. Jiedu pažįstami seniai, maždaug nuo 2004 metų. Daugiau nei prieš 10 metų oficialiai V. M. teikė teisines paslaugas civilinėje byloje dėl UAB „V.“ direktoriaus A. B. veiksmų. Dėl to su V. M. buvo pasirašęs teisinių paslaugų teikimo sutartį. Natūroje buvo matęs A. B.. Jo žiniomis, V. M. A. B. buvo perdavusi apie 160 000 litų, kadangi šis turėjo pastatyti namą, tačiau namo nepastatė. Po to prasidėjo UAB „V.“ bankroto procedūra ir UAB „V.“ bankrutavo. Paskutinį kartą A. B. matė daugiau nei prieš 10 metų. Jam buvo žinoma, kad bankrutavus UAB „V.“, V. M. su pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą, prašydama dėl A. B. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie tai informavo V. M.. Guodėsi, kad jai nesisekė su pareiškimu, dėl to jis V. M. teisiniais klausimais patarinėjo tik žodžiu ir nebuvo sudaręs susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo. Po to, jo pagalba buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Baudžiamojoje byloje jis, kaip V. M. atstovas, teisiniais klausimais oficialiai nedalyvavo. Nagrinėjamu atveju, iš V. M. jis pinigus skolinosi ir niekad neturėjo tikslo jos apgauti, negrąžinti pinigų. Pripažįsta visas sumas, kurias nurodė nukentėjusioji. Mano, kad tarp jų yra žodinė paskolos sutartis. Įstatymas leidžia žodiškai susitarti dėl skolos. Jis visiškai nesutinka su kaltinimu, kad tai padarė apgaule. R. J. nurodė, kad jis dirba advokatu. 2014 m. V. M. vėl kreipėsi į jį pagalbos, kad būtų atnaujintas procesas dėl A. B.. A. B. buvo išvykęs iš Lietuvos, jam buvo paskelbta paieška. Susitarė, kad kaip tik A. B. grįš į Lietuvą, tai R. J. atstovaus nukentėjusiąją. Taip pat susitarė, kad jis surinks duomenis, todėl susirado žmones, kurie dirbo kartu su A. B. Anglijoje, su tais žmonėmis intensyviai bendravo. Jie pateikė ikiteisminiam tyrimui A. B. adresą, nes ikiteisminio tyrimo prokuroras, su kuriuo neformaliai bendravo, visiškai nežinojo, kur jis yra. Ir būtent, kad pagal jo pateiktą adresą, kiek jam sakė prokuroras, Anglijos policija jį apklausė. Todėl tas kaltinimas, kad jis apgavo V. M., sakydamas, kad jis susisiekė su A. B., kad naudojo šioje vietoje apgaulę, yra visiškai neteisingas. Taip pat buvo svarstoma Anglijoje samdyti išieškojimo firmą, kad jie su A. B. užvestų kažkokį dialogą, nes su juo bendravo, tačiau paskui tie žmonės pasakė, kad jis dingo iš to rajono, nes išėjo iš darbo. Tai buvo tokios aplinkybės, kurios apibūdina jo darbą dėl A. B.. Kaltinimo teiginys, kad jis naudojo apgaulę sakydamas, kad susisiekė su A. B., kad jis atliko tam tikrus veiksmus slėpdamas, kad jis būtų sugrąžintas, tai yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. R. J. pažymėjo, kad pinigus skolinosi ne už kokias nors paslaugas. Pasiskolintus pinigus jis V. M. grąžins, todėl atsižvelgiant į teisminę praktiką, negalima kriminalizuoti civilinių santykių, o kad būtų BK 182 straipsnio sudėtis, tai turi būti apgaulė. Pripažįsta, kad uždelsė atlikti civilinę prievolę dėl paskolos sugrąžinimo, bet tai nėra nusikaltimas. Taip pat, kaltinamasis nurodė, kad V. M. mokėjimo pavedime nurodė, kad moka už teisines paslaugas, tai buvo nesusišnekėjimas. Pirmas įnašas buvo taip parašytas, nes prieš 8 metus buvo ruošiamasi procesui, bet A. B. išvyko. Buvo tartasi, kad jis ją atstovaus, tačiau jis, būdamas Lietuvos advokatas, negalėjo jos atstovauti Anglijoje. Todėl taip ir pasiliko, kad pirmas įnašas buvo taip parašytas, įnešimas buvo skubotas, atstovavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes ji būtų buvusi pirmalaikė, nes A. B. dar nebuvo Lietuvoje, į bylą būtų įstojęs jei A. B. būtų grįžęs į Lietuvą. Iš tiesų, tai buvo skola. Už teisines paslaugas dėl atlygio dar nebuvo tartasi, skolinosi pinigus kaip fizinis asmuo iš fizinio. Kaltinamojo teigimu, jis aiškinosi su bankais dėl jo turto vertės, todėl nebendravo su V. M.. Tuo metu neturėjo galimybės pinigų grąžinti V. M., todėl su ja nebendravo, pinigus išleido savo reikmėms, jo lošimai nesusiję su šia situacija, jis turėjo savų pinigų, be to, lošimų namuose dažnai nesilankydavo. Jis daug metų dirbo advokatu ir jo metinės deklaracijos patvirtina jo gerą finansinę būklę, o kad teko pasiskolinti, tai buvo jo asmeninėms reikmėms. Dėl 800 litų sumos jiedu tarėsi, kad sąskaitą jis išrašys tada, kuomet sudarys sutartį. Visą darbą jis atliko kaip ir pro bono. Dėl A. B. bylos jis sakė, kad jį suras, yra surašyti jo projektai dėl bylos atnaujinimo.

16. Nukentėjusioji V. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad R. J. pažinojo nuo 2004-2005 metų. Su juo susipažino medicinos darbuotojų profsąjungos reikalais, nes tuo metu R. J. dirbo juristu. Apie advokato šeimą ji nieko nežinojo. Apytiksliai 2008 metais dėl namo statybų ji patyrė turtinę žalą. Ketino bylinėtis civiline tvarka. Prisiminė pažįstamą advokatą R. J.. Susitiko su juo pasikonsultuoti dėl kreipimosi į teismą. Jis apie savo advokato veiklą nieko jai nepasakojo. Su advokatu susitikdavo Kauno mieste viešose vietose, pvz. kavinėse. Su advokatu dėl konsultacijų sutarties nebuvo pasirašę. Advokatas jai nepasiūlė pasirašyti teisinių paslaugų sutarties, o ji nežinojo, kad tam reikalinga pasirašyti teisinių paslaugų sutartį. Nežinojo, kad advokatas atstovaudamas ją turėjo surašyti advokato orderį. Ji niekada ankščiau neturėjo jokių teisinių reikalų, todėl neišmanė advokato ir kliento įforminimo, atsiskaitymo už teisines paslaugas įforminimo tvarkos. Tikslios datos neprisiminė, tačiau mano, kad galėjo būti 2009 m. arba 2010 m. vasarą, dėl civilinės bylos inicijavimo susitiko su advokatu R. J.. Susitiko netoli Kauno apylinkės teismo Vilniaus gatvėje dėl žodinių konsultacijų. Į rankas advokatui padavė 1000 litų už konsultacijas teisės klausimais. Buvo dviese. Už teisines konsultacijas ji jam sumokėjo pinigus, bet jis jokio kvito nesurašė. Gavęs pinigus, R. J. jai liepė nueiti į Kauno apylinkės teismą ir susimokėti žyminį mokestį, kad galėtų inicijuoti civilinę bylą. Tą pačią dieną Kauno apylinkės teisme ji sumokėjo žyminį mokestį už civilinės bylos inicijavimą. Gautą kvitą padavė advokatui. Vėliau advokatas jai pareiškė, kad civilinė byla jai kainuos labai brangiai, o procesas tęsis ne vienerius metus. Patarė su pareiškimu kreiptis į policiją. Jam duotų 1000 litų negrąžino, nors jokio darbo jis neatliko. 2011 m. su pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės prokuratūrą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-2-00028-11. Tyrimo eigoje buvo priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Tada ji susisiekė su advokatu R. J.. Jo paprašė padėti teisiniais klausimais, t. y. apskųsti prokuratūroje priimtą sprendimą. Jis sutiko. Paaiškino, kad jo surašytas skundas jai kainuos 800 litų. Ji sutiko jam sumokėti 800 litų, tačiau tą dieną pinigų jam nemokėjo. Po keleto dienų jai paskambino advokatas R. J.. Pasakė, kad jai turėjo žinių. Ji su juo susitiko Kauno mieste, prie Soboro, Laisvės alėjoje buvusioje kavinėje. Advokatas jai papasakojo apie A. B.. Pasakė, kad policija nieko nedirbo, jo neieškojo. Jai pažadėjo padėti iš A. B. atsiimti pinigus, kuriuos iš jos A. B. pasisavino. Jis pažadėjo susitikti su A. B.. Sakydamas, kad A. B. nenorės sėsti į kalėjimą, tai kalbės su juo, kad jai grąžintų skolą. Ar A. B. galėjo būti pažįstamas su advokatu R. J., nukentėjusioji nežinojo. Kiek tai būtų kainavusios jo paslaugos dėl skolos sugrąžinimo iš A. B., jis neįvardijo. Už tai jos paprašė jam padėti –paskolinti 8000 litų. Nenurodė kam jam buvo reikalingi pinigai. Ji sutiko jam paskolinti pinigų. AB „SEB“ banke turėjo santaupų. Jam pasiūlė pinigus paskolinti atliekant pavedimą į jo banko sąskaitą, tačiau jis kategoriškai nesutiko. Po to sutiko nuo savo sąskaitos nusiimti pinigų. 2014 m. spalio 8 d. pietų laiku abu nuėjo į banką AB „S.“ buvusį Maironio gatvėje Kaune. Banke nuo savo sąskaitos nusiėmė pinigus. Grynųjų 8000 litų R. J. į rankas nepadavė, nes norėjo gauti garantą, kadangi tai buvo didelė pinigų suma. R. J. pasiūlymas nepatiko, tačiau jis sutiko, kad 8000 litų įneštų į jo sąskaitą AB „S.“. Minėjo, kad jam bus blogai dėl mokesčių. Abu nuėjo į pramogų centre „A.“ buvusį banką AB „S.“. R. J. ant lapelio buvo užrašęs savo banko sąskaitos numerį ir nurodęs, kad paskirtyje ji nurodytų, kad 8000 litų jam sumokėjo už juridines paslaugas. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad šioje byloje pinigai R. J. yra ne paskola, o pinigų išviliojimas. Ji tiek pinigų neturėjo, pinigai buvo skolinti iš jos draugių. R. J. jai pažadėjo, kad suras A. B., susitars su juo, kad bus jai grąžinti A. B. paimti jos pinigai. Kuomet R. J. ėmė pinigus, tai jis pasakė, kad 2015 m. kovo 4-5 d., visus pinigus grąžins, o spalio 8 d., jis paprašė už paslaugą 800 litų. Ji jam 800 litų nesumokėjo, nes jų neturėjo. Jis turėjo rašyti prašymą į teismą, kad nenutrauktų baudžiamosios bylos A. B.. Prokuroras buvo perdavęs į teismą, kad baudžiamą bylą perkvalifikuoti į civilinę bylą. R. J. ji buvo pasirašiusi ant tuščio lapo. Ką jis surašė, ji nežino. Jis atvažiuodavo pas ją į darbą, atnešdavo baltą lapą, kur ji ant balto lapo pasirašydavo. Jo rašytas prašymas buvo, bet jos vardu. Jis žadėjo, kad išrašys sąskaitas, bet jai jis neišrašydavo. Paskutinis R. J. skundas rašytas 2015 metais, kai prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutarė nutraukti, ji pasisamdė kitą advokatą Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad R. J. prašė, kad jam ji padėtų, nes jis turi problemų, tačiau jų nedetalizavo. R. J. jai sakė, kad iš A. B. grąžins pinigus. A. B. adresas buvo neteisingas, jokio A. B. adreso nedavė. Paskutinį kartą, kuomet R. J. atėjo pasiimti 6000 eurų į jos namus, tai jis sakė, kad A. B. sugrąžins pinigus. Deja, bet A. B. miręs. Kai negrąžino jai R. J. pinigų, tai ji jam pradėjo skambinti. O nuo 2016 m. sausio-vasario mėn., jis nustojo su ja bendrauti. Tada jam pradėjo rašyti žinutes. Į kai kurias jis atrašė, į kai kurias jis paskambino. 2016 m. liepos mėn., jis su ja jau nebebendravo. Tokiu būdu suprato, kad jis jai tų pinigų negrąžins, todėl kreipėsi į prokuratūrą, policiją, ji to nežinojo, nesuprato, kad jis tos skolos nenuginčys t. y., kad ji gali išieškoti civiliniu būdu, prisiteisti iš jo skolą. R. J. ją apgavo. R. J. nesutiko, kad pinigus jam ji pervestų į sąskaitą. Jai buvo didelė suma atgauti 160 000 litų. Jis sekė jai pasakas apie A. B., kad grąžins pinigus, tik pataupyti A. B. reikia. Jis sekė tas pasakas 2 metus. Sakė, kad A. B. dirba, turi vilkikų įmonę, žmona buhalterė. Jis sakė, kad jį suras, parveš. Jokio A. B. adreso nežinojo. Tyrimo metu sužinojo, kad jie gavo A. B. adresą, kuris neatitiko jo gyvenamosios vietos. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad 2015 m. liepos mėn. susitiko su R. J. Rotušės a., jis sakė, kad grąžins pinigus. Jis nesakė, kad negrąžins, tačiau ji netikėjo, kad grąžins, todėl kreipėsi į prokuratūrą, kad grąžintų jai pinigus. Norint kreiptis civiline tvarka, tai reikia mokėti labai didelius pinigus, ji daug prarado, o dar reikia toliau mokėti. Kreipėsi į prokuratūrą, kad padėtų jai tuos pinigus susigrąžinti. Taip suprato, kad per teisėsaugą gali kažką padaryti, ji bijojo išlaidų, nes žmonėms reikėjo grąžinti skolas.

17. Liudytoja R. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jai žinoma apie draugės (V. M.) turimas finansines problemas, kad tapo nukentėjusiąja. Ji jai skolino 9000 litų per kelis kartus, pinigai grąžinti. Ji sakė, kad turėjo problemų su statybininkais, ją buvo apgavę. Ji samdė advokatą, o tas advokatas prašė pinigų. Ji tuo metu neturėjo, todėl skolinosi iš jos. Kaip suprato, advokatas iš jos pinigus skolinosi. Ji norėjo padėti jam kaip žmogui.

18. Liudytoja S. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad V. M. prašė jai padėti ir ji jai paskolino pinigų. Tai buvo 2014 m. Ji atvažiavo su sūnumi. V. M. paskolino 7000 litų. Paskui kartu važiavo bendra mašina, nes liudytojai reikėjo į centrą. V. M. pasakė, kad reikės pinigus perduoti. Sustojo prie prekybos centro „A.“ o V. M. per mašinos langą, o gal atsidariusi mašinos dureles, taip padavė pinigus. Ji sakė, kad reikia tvarkytis bylą, kad pinigai advokatui. Nelabai atsimena, kam nukentėjusiajai reikėjo pinigų, labai ilgai nešnekėjo, viskas ramiai buvo. Dabar kokia situacija, jai žinoma, V. M. tų pinigų jai negrąžino. Ji kartas nuo karto pasako, kad tai nėra užmirštas reikalas.

19. Liudytojas K. M. teisiamajame posėdyje, jam išaiškinus teisę dėl parodymų davimo, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad statant namą A. B. pasisavino lėšas ir neatliko darbų už tuos pinigus. Nukentėjusioji samdė advokatą, kad išspręstų tą bylą. Būdavo, kad mama pasako, kad buvo advokatas, kuris surado A. B. Anglijoje. Sakė, kad advokatas prašė pinigų, nes reikia kažkam padengti. Suprato, kad mama davė pinigus advokatui, kad toliau jis vestų bylą, padėtų bylos eigai. Paskui vėl reikėjo pinigų. Mamos klausė, ar vėl ji davė pinigų. Ji pasakė, kad paprašė advokatas, kad už savaitės grąžins. Jis suprato, kad tuos pinigus davė kaip paskolą, paskui išsiaiškino, kad mama buvo advokatui pasirašiusi ant tuščio lapo.

20. Liudytoja G. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jai žinoma, jog advokatas R. J. apgavo jos draugo mamą. Draugo mama pasakojo, kad buvo duoti pinigai, bet jų susigrąžinti negali. Davė pinigus už paslaugas. Liudytoja žinojo, kad nukentėjusioji samdė advokatą dėl namo bylos. Draugo mama sakė, kad reikia duoti pinigus, kad kažkur tie pinigai suvaikščiotų t. y. prokurorui. Ji sakė, kad jai jis taip sakė, kad duok, o jis paskui grąžins. Negali pasakyti, kad tai atlygis už kažką, matomai už kažkokias paslaugas. Tai gal buvo kažkoks paskolinimas. Žino, kad rašė žinutes, kad grąžintų, pasakojusi, kad ją apgavo.

21. Įrodymų tyrimo metu pirmosios instancijos teisme taip pat buvo ištirti ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurių visuma šiuo atveju įrodo R. J. kaltę:

22. Iš V. M. pareiškimo nustatyta, kad ji pranešė, jog laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2015 m. vasario 20 d., būdamas advokatu, R. J., turėdamas išankstinį tikslą apgaule, savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios V. M. pasitikėjimu, žadėdamas tariamą teisinę pagalbą iš A. B. atgaunant jos paskolintus pinigus, per keletą kartų, iš pareiškėjos V. M. pasiskolino 15 268 eurų, kurių lig šiol negrąžino, nuo pareiškėjos slapstosi, nebendrauja (1 t. b. l. 16-19).

23. Apžiūros protokole užfiksuotas V. M. susirašinėjimas su R. J., kuriuo nustatyta, jog V. M. advokatui R. J. paskolino 15 000 eurų, o šis jai pinigų negrąžino (1 t. b. l. 32-34).

24. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji V. M. pateikė jai priklausiusios AB „S.“ banko sąskaitos 2014 m. spalio 8 d. dienos išrašą (1 t. b. l. 128-130).

25. Apžiūros protokolu apžiūrėtas V. M. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2014 m. spalio 8 d. buvo nuimta 8000 litų (1 t. b. l. 131-132).

26. AB „S.“ pranešimas patvirtina, jog pateiktas nurodymas įnešti grynuosius pinigus, kuriame 2014 m. spalio 8 d. V. M. įnešė į advokato R. J. kontoros sąskaitą 8000 litų. Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad už juridines paslaugas (1 t. b. l. 134-135).

27. Apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas AB „S.“ 2014 m. spalio 8 d. banko nurodymas įnešti grynuosius pinigus (1 t. b. l. 136-137).

28. AB „S.“ pranešimu užfiksuota, jog AB „S.“ bankas pateikė advokato R. J. kontoros sąskaitos išrašą (1 t. b. l. 148-152).

29. Apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas AB „S.“ advokato R. J. kontoros sąskaitos išrašas (1 t. b. l. 153-154).

30. Antstolės J. Ž. pranešimu nustatyta, kad areštuotas R. J. priklausantis nekilnojamas turtas-butas, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolės kontoroje buvo vykdomas Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. išduotas teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1626-950/2015 dėl 13 470,01 Eur išieškojimo iš R. J. išieškotojui AB „B. F.“. Prie pranešimo pridėta: turto arešto aktas, Prienų apylinkės teismo vykdomasis raštas (1 t. b. l. 157-164).

31. Antstolio M. P. pranešimu nustatyta, kad Antstolio kontoroje buvo vykdomas Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. išduotas teismo vykdomasis raštas Nr. 2-549-962/2015 dėl 2 465,81 eurų išieškojimo iš R. J. išieškotojui DNSB (duomenys neskelbtini). Prie pranešimo pridėtas Prienų rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas (1 t. b. l. 167-169).

32. Antstolio R. S. pranešimu nustatyta, kad Antstolio kontoroje 2015 m. rugsėjo 4 d. Kauno m. 18-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo dėl R. J. 1 825,62 Eur skolos T. B. bei Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2015 m. liepos 3 d. vykdomojo įrašo dėl 155 129,20 Eur R. J. skolos kreditoriui „D. B. A.S“ pagrindu buvo areštuotas R. J. turtas. Prie pranešimo pridėtas Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro vykdomasis raštas su vykdomaisiais įrašais, bei paprastuoju vekseliu (1 t. b. l. 172-175, 177-178).

33. Antstolio S. V. pranešimu nustatyta, kad Antstolio kontoroje buvo vykdomas VSDFV Alytaus sk. vykdomasis dokumentas Nr. D50-22964 dėl 5 330,89 Eurų skolos išieškojimas iš R. J.. Prie pranešimo pridėta VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas dėl advokato J. R. skolos išieškojimo priverstine tvarka, VMI viršininko sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (1 t. b. l. 184-186).

34. UAB „Credit info“ pranešimu nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. dienai R. J. turi 5 aktyvias sutartis dėl ilgalaikio bei būsto kreditų su AB „B. F.“, AB „S.“, R. J. turimi finansiniai įsipareigojimai su palūkanomis - 158 910,16 eurų. R. J. nepadengti įsiskolinimai UAB „L. B.“, AB „S.“, „AB B. F.“-198 801,78 eurų (2 t. b. l. 17-20).

35. Iš UAB „O. C. G. B.“ pranešimo matyti R. J. lankymosi UAB „O. C. G. B.“ lošimo namuose ataskaita, kurioje nurodyta, kad R. J. 2013 m. pirko lošimo priemonių už 293 832,90 Lt, o azartinių lošimų laimėjimai -191,772,29 Lt. 2014 m. - pirko lošimo priemonių už 199 939,64 Lt, o azartinių lošimų laimėjimai - 191 772,29 Lt. 2015 m. pirko lošimo priemonių už 39 674,11 Eur, o azartinių lošimų laimėjimai - 21 625,63 Eur. Pateikė R. J. lankymosi UAB „O. C. G. B.“ lošimo namuose ataskaitą, iš kurios matyti, kad R. J. nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d. daugybę kartų lankėsi UAB „O. C. G. B.“. Pvz. 2014-10-08, 2014-10-14, 2014-10-24, 2014-10-27, 2015 m. iki vasario 20 d., gavęs iš nukentėjusiosios V. M. 15 268 eurų, tomis pačiomis dienomis, t. y. 2014-10-08, 12:45 val., 2014-10-14, 15:06 val. 2014-10-24, 15:31 val. 2014-10-27, 15:12 val. 2015-02-20, 13:47 val. lankėsi UAB „O. C. G. B.“ lošimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 28-29, 49-61).

36. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad, susipažinus su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 20-2-00028-11, advokato R. J. orderio ginti V. M. nėra. Byloje yra advokato V. M. advokato orderis. Duomenų, kad advokatas R. J. teikė kažkokius procesinius dokumentus, ar atstovavo V. M. nėra. Prie tarnybinio pranešimo pridėti bylos Nr.20-2-00028-11 išrašai (3 t. b. l. 3-57).

37. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. J. buvo nepagrįstai išteisintas dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nes byloje esančių įrodymų pakanka jo kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pritariant apeliacinių skundų argumentams, byloje neginčijamai nustatyta, kad R. J., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems fiziniams asmenims, skolinosi įvairias pinigų sumas iš nukentėjusiosios V. M.. Byloje nustatytas jo veiksmų pobūdis siekiant įgyvendinti savo sumanymą ir negrąžinti priimtų įsipareigojimų buvo itin įžūlus ir reikšmingas bei nagrinėjamoje situacijoje aiškiai peržengė civilinių teisinių santykių ribas, todėl ši veiką kvalifikuojama kaip sukčiavimas baudžiamojo įstatymo prasme.

38. Sutinkant su nagrinėjamų skundų argumentais, visų pirma paminėtina, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, R. J. apgaule įgijo nukentėjusiosios turtą jau turėdamas didelių įsiskolinimų, t. y.: įsiskolinimą B. F., AB (buvusi AB B. p.) pagal 2015 m. sausio 17 d., 2015 m. sausio 18 d., 2015 m. sausio 19 d. vartojimo kredito sutartis Nr. x, x, x kurių pagrindu jam buvo suteiktas jam buvo suteiktas 9000 Eur dydžio kreditas; įsiskolinimą kreditoriui „D. B. A/S“ dėl 155 129,20 eurų negrąžinto būsto kredito. Pagal baudžiamosios bylos aplinkybes, R. J., nuslėpdamas visus skolinius įsipareigojimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, skolinosi pinigus iš nukentėjusiosios V. M. (2014 m. spalio 8 d. skolinosi du kartus po 8 000 litų, viso - 16 000 litų; 2014 m. spalio 14 d. - 7000 litų, 2014 m. spalio 24 d. - 4000 litų, 2014 m. spalio 27 d. – 5000 litų, o 2015 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 20 dieną - 6000 eurų).

Žemesnės instancijos teismas

39. Išteisintasis R. J. pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė ir tvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir jis neturėjo tyčios pasisavinti paskolintų pinigų ar apgauti nukentėjusiąją. Nurodė, kad dėl asmeninių priežasčių truputį uždelsė įvykdyti prievolę, tačiau tokią susidariusią situaciją galima spręsti geruoju arba pateikiant ieškinį teismui. Visgi, teisėjų kolegija pastebi, kad duodamas parodymus, išteisintasis įvykio aplinkybes aiškino stengdamasis parodyti save kaip nukentėjusiosios atžvilgiu sąžiningą asmenį, net ir tais atvejais, kai jo paaiškinimai buvo visiškai prieštaringi. Nors ikiteisminio tyrimo metu R. J. nurodė, kad kitiems fiziniams ir juridiniams asmenimis turimi įsiskolinimai sudaro apie 30 000 eurų (3 t., b. l. 115-117), tačiau iš asmeninės kredito istorijos matyti, kad R. J. įsipareigojimų likutis su palūkanomis sudaro 158 910,16 eurų (2 t., b. l. 18-20). Be to, nors R. J. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad 18 metų dirbo advokatu ir turėjo pakankamai pinigų, o jo metinės pajamos siekdavo 80 000 litų, visgi, iš bylose esančių antstolių pranešimų (1 t., b. l. 157-164, 167-169, 172-175, 177-178, 184-186) matyti, kad iš R. J. vykdomi įvairūs išieškojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija R. J. paaiškinimus vertina itin atsargiai ir jais remtis gali tik tiek, kiek jie visiškai atitinka ir yra patvirtini byloje surinktais kitais objektyviais duomenimis.

40. Pritariant apeliacinių skundu motyvams, pažymėtina, kad apie siekį negrąžinti įsiskolinimo V. M. liudija daugelis byloje nustatytų aplinkybių. Visų pirma, apie tai liudija tuometinė R. J. finansinė padėtis. Iš byloje esančių metinių pajamų deklaracijų matyti, kad 2013 metais R. J. deklaravo, jog iš individualios veiklos gautų apmokestinamų pajamų suma sudaro 52 500 litų, atitinkamai 2014 metais – 55 300 litų, o 2015 metais – 12 530 eurų (2 t., b. l. 1-14). Be to, reikia įvertinti ir tai, kad R. J. 2013 m. pirko lošimo priemonių už 293 832,90 litų, o azartinių lošimų laimėjimai sudarė 191 722,29 litų, 2014 m. R. J. pirko lošimo priemonių už 199 939,64 litų, o azartinių lošimų laimėjimai sudarė 191 722,29 litų, taip pat, ir 2015 m. lošimo priemonių pirkta už 39 674,11 eurų, kai jų laimėjimai sudarė 21 625,63 eurus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. J., žinodamas apie savo finansinę situaciją, gaunamų pajamų dydį, turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau pasiskolindamas metinių pajamų dydį atitinkančią pinigų sumą iš V. M. (15 267,84 eurus), ir užsiimdamas ypatingai rizikinga lošimo veikla, pablogino savo turtinę padėtį ir finansinių įsipareigojimų vykdymo galimybes. Taigi, R. J. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu išsakyti teiginiai apie gerą turtinę padėtį yra aiškiai nepagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo.

41. Teisėjų kolegijos nuomone, apie R. J. išankstinę tyčią neketinant grąžinti įsipareigojimo V. M. liudija ne tik tuo metu jam puikiai žinoma bloga jo paties finansinė padėtis, bet ir jo veiksmai po susitarimo su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji V. M. nurodydamas apie aplinkybes po pinigų paskolinimo teigė, kad kai atėjo laikas grąžinti pinigus prasidėjo R. J. delsimas, pažadai, o pinigai nebuvo grąžinami. R. J. paskui slapstėsi, nekėlė ragelio, neatrašinėjo į trumpąsias žinutes, jo nerado ir kontoros nurodytu adresu. Tuomet suprato, kad R. J. ją apgavo. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiosios paaiškinimais. Jie yra objektyvūs, iš esmės atitinkantys aplinkybes apie R. J. turimų ankstesnių įsipareigojimų nevykdymą kredito įstaigoms (iš asmeninės kredito istorijos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. pradelstų dienų skaičius sumokėti įmoką sudarė 1022 dienas) bei byloje esančius tarnybinius pranešimus, iš kurių matyti, kad R. J. buvimo vieta policijos pareigūnams nebuvo žinoma. R. J. nebuvo rastas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nurodytoje advokato kontoroje, apie jo buvimo vietą jokių duomenų nenurodė ir artimieji giminaičiai. Žinomu telefono numeriu ir elektroniniu paštu su R. J. susiekti nepavyko (2 t., b. l. 117-118). 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo paskelbta R. J. paieška (2 t., b. l. 134-135), kurią vykdant R. J. buvo sulaikytas tik 2018 m. balandžio 18 d. (3 t., b. l. 95). Tuo labiau, kad R. J. neatvyko ir į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, nors buvo imtasi visų priemonių surasti R. J.. Taigi byloje surinkti įrodymai, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, leido pagrįstai konstatuoti R. J. nesąžiningumą, siekiant išvengti prievolių vykdymo.

42. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. M. nurodė, jog skolindama pinigus R. J. manė, kad pinigai jam reikalingi kokiems nors daiktams pirkti ar investuoti į verslą (1 t., b. l. 65-76). Liudytoja R. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog V. M. akcentavo, kad advokatas jai sudarė labai kompetentingo, patikimo, darbštaus teisininko įvaizdį (1 t., b. l. 89-91). Nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad R. J. nukentėjusiajai aiškiai deklaravo, kad jis turi finansinių problemų, tačiau su šiais teiginiais sutikti nėra pagrindo. Iš anksčiau aptartų nukentėjusiosios, liudytojo R. N. parodymų matyti, kad, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, V. M. nebuvo žinoma apie sunkią R. J. materialinę padėti. Pats R. J., apklaustas teisme, to nepripažino, nurodė, kad gali grąžinti skolą. Tokiu būdu, R. J., dėl daugelio nukentėjusiosios parodymuose detalizuotų veiksnių, nukentėjusiajai sudarė patikimo žmogaus, kurio turtinė padėtis yra pakankamai gera ir perspektyvi, įvaizdį. Iš jau minėtų nukentėjusiojo parodymų, taip pat kitų byloje surinktų ir aptartų įrodymų matyti, kad R. J., žinodamas apie blogą savo turtinę padėtį, bet piktnaudžiaudamas V. M. pasitikėjimu ir didindamas jį tariamai teikdamas teisinę pagalbą atgaunant jos paskolintus pinigus iš A. B., vis skolindamasis iš pastarosios, teigdamas, kad grąžins visus pasiskolintus pinigus, sukčiavo nukentėjusiosios atžvilgiu. Iš jau anksčiau aptartų įrodymų apie turimus didelius įsipareigojimus, rizikingą azartinių lošimų pomėgį, kolegijai nekyla jokių abejonių, jog R. J., skolindamasis pinigus iš nukentėjusiosios, puikiai suprato, kad negalės įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų ir iš tiesų to nedarys.

43. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su paskoliniais santykiais, teisinio vertinimo

44. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog R. J. ir nukentėjusiosios paskoliniai santykiai šioje byloje nepagrįstai vertinti kaip civiliniai teisiniai santykiai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas R. J. veiksmuose nenustatė nukentėjusiosios apgaulės, akcentuodamas nepakankamą nukentėjusiosios atidumą ir rūpestingumą, sprendžiant, jog R. J. veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnį. Su šiais pirmosios instancijos teismo teiginiais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

45. LAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra tai, kad kaltininkas svetimą turtą ar turtinę teisę įgyja (arba išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina) neteisėtai, apgaule. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai–teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, tuo tarpu sukčiavimo atveju turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-329-222/2015). Taigi sukčiavimo atveju panaudojama apgaulė įgyjant svetimą turtą (ar turtinę teisę) arba, kitaip tariant, apgaulė yra būdas, kuriuo įgyjamas svetimas turtas (ar turtinė teisė).

46. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais (ar neveikimu), taip pat ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų. Viena iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų apraiškų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu; šiuo atveju kaltininkas, siekdamas įgyti svetimą turtą (ar turtinę teisę), piktnaudžiauja tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais ryšiais, kurie grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu sukčiaujant galimas įvairiose situacijose; pavyzdžiui, kaltininkas, kuriuo nukentėjusysis pasitiki dėl susiklosčiusių asmeninių santykių, tuo pasinaudoja iš jo gaudamas atitinkamą pinigų sumą turtinio pobūdžio veiksmams nukentėjusiojo naudai atlikti, tačiau neketindamas to daryti ir taip nukentėjusiajam padaro turtinės žalos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2014), arba – kaltininko suklaidintas nukentėjusysis perduoda turtą kitam asmeniui laikinai valdyti, naudoti ar nuosavybėn, tikėdamasis, kad šis, gavęs turtą, vykdys tam tikrus įsipareigojimus ir (ar) sugrąžins turtą teisėtam jo savininkui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589-696/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2010, 2K-535/2011, 2K-589-696/2015, 2K-328-895/2015, 2K-133-222/2017).

47. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad LAT pripažįsta, jog esant paskoliniams teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, jau prašydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos grąžinti, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai, daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Savo tikrų ketinimų nutylėjimas ar kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės grąžinti skolą, ar kiti veiksmai, tik imituojantys sutarties vykdymą, teismų praktikoje pripažįstami kitos sutarties šalies apgaule (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-696/2016).

48. Pirmiausia apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nukentėjusioji šioje byloje dar iki aptariamų sandorių sudarymo buvo tam tikrais darbiniais ar kitokio pobūdžio santykiais susijusi su R. J., tačiau priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, šių santykių identifikavimas negali būti pagrindu teigti, kad R. J. veikė teisėtai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent ilgalaikių santykių egzistavimas lėmė nukentėjusiosios pasitikėjimą, kad R. J. grąžins jam paskolintas lėšas. Sutiktina, kad nukentėjusioji perduodama tokias pinigų sumas, neturėdama jokių tai patvirtinančių sutarčių, pateko į rizikingą padėtį, tačiau ji veikė R. J. piktnaudžiaujant pasitikėjimu ir tai savaime nereiškia, kad R. J. elgėsi teisėtai ir nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, kolegija neabejoja, kad nukentėjusiosios ryšys buvo pakankamai stiprus, jog ją įtikintų, kad susitarimas yra vykdomas. Kaip minėta, piktnaudžiavimo pasitikėjimu esmė ir yra ta, kad asmuo yra apgaunamas dėl to, kad jis priimdamas sprendimus kliaujasi ne elementaria logika, bet ypatingu jo, ir asmens, kuris neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, santykiu, kuris šiuo atveju susiklostė ilgos pažinties bei kuriamo įvaizdžio pagrindu.

49. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nukentėjusioji seniai buvo pažįstama su R. J., jis teikė teisines paslaugas nukentėjusiajai 2008 metais vykusioje civilinėje byloje. Taigi akivaizdu, kad suteikdama paskolą nukentėjusioji pasitikėjo ne pašaliniu asmeniu, tačiau tokiu, kurį pažįsta pakankamai ilgą laiką ir jį laiko advokatu, kuriam buvo reikalinga trumpalaikė paskola. Priešingai nei nurodo apylinkės teismas, tokie nukentėjusiosios veiksmai negali būti laikomi kaip nepamatuotas patiklumas. Teismas pabrėžia, kad R. J. pinigų paskolinimo metu prisistatė kaip advokatas, nurodė, kad galės padėti nukentėjusiajai dėl pinigų atgavimo iš skolininko A. B.. Nors R. J. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad A. B. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo metu jis atliko jo paieškos veiksmus, tačiau iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad duomenų apie R. J. teiktus procesinius dokumentus ar atstovavimą V. M. byloje nėra (3 t., b. l. 3-57). Iš nukentėjusiosios V. M. pateikto susirašinėjimo su R. J. matyti, kad jis sudaro perspektyvaus, patikimo ir rimto advokato įvaizdį, teigia, kad turi kitų reikalų, tačiau bandys pasidomėti ir nukentėjusiosios reikalais (1 t., b. l. 24-27). Apygardos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji ryždamasi skolinti pinigus R. J. neveikė aklai ir neracionaliai – ji ilgą laiką pažinojo R. J., laikė jį advokatu, o ir pats R. J. savo tikrąją finansinę padėtį nuslėpė ir sudarė klaidingą įspūdį dėl jo galimybių įvykdyti prisiimamus finansinius įsipareigojimus, žadėdamas, kad paskolintus pinigus grąžins po kelių mėnesių (2015 metų kovo mėnesį).

50. Tai, kad nukentėjusioji paskolindami pinigus R. J. šioje situacijoje veikė ne visiškai neapdairiai ar neprotingai patvirtina ir aplinkybė, kad R. J. išties pasirinko tokį veikimo modelį, jog pinigines lėšas skolinantis asmuo ilgą laiką negalėjo suprasti, kad šis asmuo neketina (ar tuo labiau objektyviai negali) vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Nukentėjusioji pirmą kartą skolindama pinigus pasiūlė juos pervesti į R. J. sąskaitą, tačiau R. J. nesutiko, teigdamas, jog jam būtų geriau, kad nukentėjusioji įneštu pinigus į jo sąskaitą, paskirtyje nurodant „už juridines paslaugas“. Pritartina apeliacinių skundų argumentams, kad toks pinigų gavimo faktas paneigia R. J. teiginį, jog pinigus jis skolindavosi kaip fizinis asmuo. Be to, kaip jau minėta, nukentėjusiosios parodymai ir kiti bylos duomenys suponuoja, jog po to, kai R. J. buvo paskolinti pinigai, pastarasis tam tikrą laiką atliko aktyvius veiksmus siekdamas nuslėpti tikruosius savo ketinimus dėl turimų įsipareigojimų vykdymo. R. J. nukentėjusiajai žadėjo, įtikinėjo ją, kad minėtos paskolos bus grąžintos, sakydavo, kad jam pavyko susiekti su A. B., todėl ji atgaus visus prarastus pinigus. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. J. naudota apgaulė turėjo esminę reikšmę nukentėjusiosios apsisprendimui dalyvauti žalingame sandoryje.

51. Nagrinėjamu atveju, kolegija konstatuoja, kad tarp R. J. ir nukentėjusiosios V. M. susiklostę teisiniai santykiai yra peržengę civilinės teisės reguliavimo ribas ir pripažintina, kad šiuo atveju galimybė švelnesnėmis teisinėmis priemonės atstatyti nukentėjusiosios pažeistas teises būtų apsunkinta. Tokia situacija yra susidariusi dėl teismų praktikoje ne kartą aptartos ir šioje byloje įrodytos priežasties, t. y. to, kad R. J. skolinosi didelę sumą pinigų, nuslėpdamas esminę informaciją apie jau turimą didelę skolų naštą. Kaip matyti iš byloje esančių antstolių J. Ž., M. P., R. S., S. V. raštų R. J. atžvilgiu buvo pradėtos kitos vykdomosios bylos dėl piniginių lėšų išieškojimo, jo turtas yra areštuotas, šiuo metu R. J. jokio turto, pajamų, darbo santykių neturi.

52. Taigi, aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistojo panaudota apgaulė buvo esminė, t. y. nukentėjusiosios suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jos apsisprendimui paskolinti R. J. 15 267,84 eurų, o tai, kad R. J. skolinosi šiuos pinigus, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą, vengė bendravimo su nukentėjusiąja ir prievolių vykdymo, apsunkino nukentėjusiosios galimybes apginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šalių santykiai peržengė civilinio delikto ribas, todėl R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

53. Dėl bausmės nuteistajam R. J. skyrimo

54. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę R. J., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

55. R. J. padarytas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. R. J. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (3 t., b. l. 81-84). Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, R. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, artimesnė sankcijoje numatytam minimumui.

56. BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, jog R. J. nusikalto pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas byloje nėra, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, parinkus nuteistajam bausmės rūšį - laisvės atėmimą, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bei paskiriant teismo įpareigojimą, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

57. Dėl civilinio ieškinio

58. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas baudžiamojoje byloje tenkinti civilinį ieškinį kyla nustačius visas civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygas: žalą, nusikalstamas veikas, priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018).

59. Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl apgaule padarytos 15 267,84 eurų turtinės žalos atlyginimo. Byloje esantys duomenys ir civilinio ieškinio argumentai patvirtina, kad turtinė žala yra lygi apgaule įgytiems pinigams. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys yra objektyvus, realus, motyvuotas ir pagrįstas, jis pilnai tenkintinas, nurodyta suma priteistina iš R. J..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Viktoro Kazlausko ir nukentėjusiosios V. M. apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios probacijos tarnyboje.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. birželio 18 d. imtinai.

V. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš R. J. 15 267,84 Eur (penkiolika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 84 centus) V. M. turtinei žalai atlyginti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Daiva JankauskienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika