- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-323-493/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00256-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. Č.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria A. Č. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-491 netaikyti nuteistajam A. Č. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2023 m. birželio 22 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. 2024 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pripažintas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendis ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 3 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 1 d. Anksčiau neteistas.
3. Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-491 netaikyti nuteistajam A. Č. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad Komisija, įvertino, kad nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema rizika, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas, pažeidimų nėra fiksuota, jis dalyvauja numatytose resocializacijos priemonėse, vykdo Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Taip pat siekia įsigyti profesija, šiuo metu mokinasi suvirintojo specialybės. Tačiau oficialios darbo patirties neturi, atliekant bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nesiekia įsitvirtinti darbo rinkoje (vykdo individualią veiklą, veria karolius), finansiškai ir toliau jį remia mama bei sesuo. Asmuo kategoriškai neigia kaltę už padarytą nusikaltimą, įvykdytą organizuotoje grupėje. Pagal socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, galima daryti prielaidą, kad asmuo palaiko kriminalines nuostatas. Nors asmuo yra nuteistas pirmą kartą, tačiau savo gyvenimo istorijoje yra pažeidęs nustatytus teisės aktus, baustas administracinėmis baudomis. Susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Jam būdinga daug dinaminių rizikos veiksnių, ypač susijusių su mąstymo problemomis, tokiomis kaip pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Nepaisant to asmuo nedalyvauja į šių problemų sprendimą nukreiptose tęstinėse tikslinėse intervencinėse priemonėse. Komisija atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, nurodo, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistojo A. Č. skundas dėl Komisijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-491 Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo atmestas. Tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas priėmė padaręs išvadą, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius aukštesniam teismui pateiktu skundu prašo panaikinti 2025 m. birželio 10 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą Nr. LK-N-491 bei 2025 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės Kaišiadorių rūmų nutartį Nr. TS-74-548/2025 ir taikyti nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
5.1. Teismui pažymima, jog nutarimo ir nutarties motyvai yra formalūs ir nepagrįsti. Nutarimą priėmusi komisija ir teismas nebuvo gerai susipažinę su asmens byla, socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pasiekimais, bet ir pačiu nuteistuoju. Nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką dalyvauja elgesį keičiančiose programose, drausminių nuobaudų neturėjo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Komisijos rekomendacijas įvykdė visiškai, be to, įvykdė ir individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemonės, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš Socialinio tyrimo išvados aiškiai matyti, jog nuteistasis charakterizuojamas itin teigiamai.
5.2. Komisijos nutarime ir teismo nutartyje naudojamos blanketinės frazes, kurias kartoja visiems nuteistiesiems. Nuteistojo konkrečiu atveju komisija ir teismas visiškai neatsižvelgė į skunde išdėstytus lygtinio paleidimo tikslus ir prioritetus, teismų praktiką, taip pat visiškai nebuvo įvertintos teigiamai A. Č. apibūdinančios ir charakterizuojančios aplinkybės, nurodytos socialinio tyrimo išvadoje.
5.3. Gynėjo vertinimu, analizuojant nutarimą ir nutart, tampa akivaizdu, kad iš tikrųjų egzistuoja BVK 82 straipsnyje įtvirtintas tiek formalusis, tiek materialusis teisinis pagrindas taikyti lygtini paleidimą. Cituojamos Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-1601-238/2014, Nr. 1S-69-485/2017, Apeliacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1601-238/2014.
5.4. Atkreipiamas dėmesys, kad susipažinus su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tampa akivaizdu, jog komisijos nutarimas ir teismo nutartis visiškai neatitinka teismų praktikos, kadangi asmenys su žymiai didesniais balais bei neįvykdę socializacijos planų, teisti po keletą kartų, neskatinti yra paleidžiami iš pataisos įstaigų.
5.5. Iš esmės būtent šios faktinės aplinkybės parodo nuteistojo elgesį bei siekį pasitaisyti, o šios aplinkybės de facto išpildo skunde minėtus BVK 82 straipsnio reikalavimus. Nutarime ir nutartyje visiškai nėra akcentuojama nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas rodo asmens teigiama linkme besikeičiantį mąstymą ir gyvenimo būdą.
5.6. Iš bylos medžiagos tampa akivaizdu, jog nuteistasis iki bausmės atlikimo mokėsi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose. Šiuo metu įvykdė ankstesniame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones t. y. dalyvavo psichologo užsiėmimuose, vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai ir šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau Komisija ir teismas, tikėtina sąmoningai neįvertino šių aplinkybių viseto teigiamai, neatsižvelgė į teismų praktiką ir padarė visiškai priešingas išvadas. Komisija ir teismas visiškai netinkamai įvertino A. Č. asmenybę, norą vykdyti darbinę veiklą ir keisti elgesį bausmės atlikimo metu, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma taikyti lygtinio paleidimo instituto.
5.7. Atkreipiamas dėmesys, jog komisija dabar buvo nurodžiusi nuteistajam įsidarbinti už kalėjimo ribų ir dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Šias rekomendacijas nuteistasis taip pat nedelsiant įvykdė. Nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą, smurto ar nepagarbaus elgesio nefiksuota, laikosi režimo reikalavimų, daro išvadas ir keičia savo elgęsi tinkama linkme, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Po nutarimo ir nutarties priėmimo įsidarbino, nuteistojo rizika žema ir po pirmojo vertinimo visada mažėjo. Nuteistasis mandagiai bendrauja su įstaigos administracija ir kitais nuteistaisiais. Aktyviai įsitraukia j resocializacijos procesą, lanko paskirtas programas ir priemones. Nuteistasis tinkamu elgesiu įkalinimo įstaigoje siekia savo tikslų, kurie susiję su laisvės atėmimo bausmės švelninimu. Priešingai nei nurodė teismas ar komisija, nenustatyta sričių, keliančių riziką, o nusikaltimas padarytas jauno amžiaus.
5.8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, gynėjas daro išvadą, kad pateiktoje medžiagoje nėra užfiksuotų neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų, tačiau teigiamai A. Č. apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir galima teigti, kad jis savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai, todėl toliau nėra prasmės jį laikyti įkalinimo įstaigoje, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
5.9. Pažymi, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
5.10. Aukščiau išdėstytos argumentacijos kontekste gynėjas mano, jog A. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi pakeitė savo gyvenimo būdą iš esmės, o jo progresiniai elgesio pakitimai kalba patys už save.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.
Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas netenkinamas.
7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo A. Č. gynėjo, kad žemesnysis teismas visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų įvertintos ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Nagrinėjamu atveju A. Č. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, atsakant į skundo argumentus, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.
11. Iš 2025 m. gegužės mėn. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22 matyti, kad taikant OASys metodiką 2024 m. balandžio 18 d., 2024 m. spalio 29 d. ir 2025 m. gegužės 13 d. A. Č. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad kaip teigiamus aspektus kalbant apie asmens rizikos vertinimą, būtų galima išskirti asmens aukštą motyvaciją užsiimti individualia veikla įkalinimo metu ir tai, jog nuteistasis bausmės metu elgiasi tinkamai, laikosi nustatytos tvarkos, mandagiai bendrauja su įstaigos administracija ir kitais nuteistaisiais, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, lanko paskirtas programas ir priemones. Nuteistasis tinkamu elgesiu įkalinimo įstaigoje siekia savo tikslų, kurie susiję su laisvės atėmimo bausmės švelninimu. Asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Taip pat nurodoma, kad 2025 m. gegužės 13 d. nuteistojo atžvilgiu nustatyta žema didelės žalos rizika, o didelės žalos rizikos išsamus vertinimas nebus atliekamas, nes nuteistasis bausmę atlieka už nesmurtinį nusikaltimą. Tai pirmas jo teistumas.
12. Aukštesnis teismas neabejoja, kad nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo elgesyje stebimus tam tikrus teigiamus aspektus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Tai yra buvo įvertinta būtent tai, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat yra mamos sutikimas, kuriame nurodyta, kad priims sūnų gyventi, jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Šiuo metu mokinasi suvirintojo specialybės (duomenys neskelbtini). Įgijęs specialybę asmuo teigia, kad darbinsis ir dirbs pagal savo specialybę. Šiuo metu nuteistasis vykdo individualią veiklą, kuri yra prilyginta darbinei veiklai. Gauta pažyma, patvirtinanti įsidarbinimo galimybę laisvėje. Palaiko artimus santykius su mama, seserimi telefoninių skambučių metu, vyksta į trumpalaikes išvykas, aplanko savo artimuosius, išvykų metu pažeidimai nenustatyti. Turi širdies draugę, santykius nurodo kaip gerus. Kalėjime nėra fiksuotų smurtinio elgesio ar savitvardos praradimo epizodų. Nuteistasis suvokia, jog įvykdytas nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, kaltę šiuo metu pripažįsta, džiaugiasi, jog sulaukia šeimos palaikymo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis reguliariai dalyvauja konsultacijose pas Resocializacijos skyriaus psichologą, bendrauja motyvuotai ir atvirai. Vertinant asmens elgesį bausmės atlikimo metu, stebima, kad asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones, elgesys disciplinuotas.
13. Visgi, aukštesnio teismo vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesnis teismas šiuo atveju taip pat pabrėžia, kad teigiami aspektai nuteistojo elgesyje tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
14. Taigi nors A. Č. elgesyje stebimi teigiami požymiai, jo atžvilgiu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad daugelis sričių dar visgi reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. O būtent –nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, užsiimdamas prasminga veikla, dirbdamas, šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius sistemingai ir nuosekliai toliau gali mažinti. Akcentuotina ir tai, kad apsauginių veiksnių nuteistojo atžvilgiu nenustatyta.
15. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad kriminogeniniai veiksniai nuteistojo mąstymo ir elgesio srityje vis dar koreguojami. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad stebint nuteistojo nuostatų ypatumus, yra stebimos kriminalinės subkultūros palaikymo apraiškos. Nors asmuo nėra siejamas su asmenimis iš nusikalstamų grupuočių, tačiau kalėjime nedirba, jam svarbi kitų nuteistųjų nuomonė apie jį. Nors yra nuteistas pirmą kartą, tačiau teisės pažeidėjas savo gyvenimo istorijoje yra pažeidęs nustatytus teisės aktus, baustas administracinėmis baudomis. Susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis šiuo metu nevertina įvykdyto nusikaltimo – neigia jį. Apibendrinama, jog asmens vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau tam tikros ankstesnės jo neigiamos elgesio apraiškos suponuoja prielaidą apie negebėjimą priimti jo atžvilgiu taikytas poveikio priemones praeityje. Remiantis vertinimo metu gautų duomenų analize, Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuostatų sritis galėjo būti veiksnys, įtakojęs nuteistojo nusikalstamo elgesio raišką. Vertinant nuteistojo ryšį su kitais asmenimis, stebima, jog jis gana lengvai pasiduodantis kitų asmenų įtakai.
16. Bylos duomenimis, A. Č. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuteistas už. disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimo metu nuteistasis teigia, kad laisvėje neoficialių pajamų gaudavo už atliekamą padavėjo darbą, tačiau Sodros duomenimis, asmuo niekuomet nebuvo dirbantis. Atsižvelgiant į jauną asmens amžių ((duomenys neskelbtini)-eri) darbinė patirtis studijuojant nėra kritinė, tačiau pokalbio metu išsakyta darbinė patirtis neatitinka Sodros pateiktų duomenų. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog tikėtina, kad būdamas laisvėje lėšas pragyvenimui nuteistasis įgydavo nusikalstamu keliu. Oficialių duomenų, patvirtinančių pastovių pajamų gavimą, nėra. Vertinimo metu nuteistasis teigia, kad šiuo metu jį finansiškai remia mama ir sesuo. Kalėjime mokamo darbo neketina dirbti, pradėjo vykdyti individualią veiklą.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina žemesnio teismo išvadai, jog šiuo metu nuteistojo A. Č. nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.
18. Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.
20. Aukštesnis teismas nepritaria nuteistojo gynėjo skundo argumentams, kad nuteistasis šiai dienai yra pakeitęs savo elgesį iš esmės ir, kad jo atžvilgiu būtų galimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Svarių argumentų dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistojo gynėjas nenurodė. Tuo tarpu skunde cituojamoje teismų praktikoje nustatytos kitos faktinės aplinkybės.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.