Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Č. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-491 netaikyti nuteistajam A. Č. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2023 m. birželio 22 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. 2024 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pripažintas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendis ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2022 m. lapkričio 3 d., bausmės pabaiga 2026 m. lapkričio 1 d.

Anksčiau neteistas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam A. Č., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tačiau kaip minėta aukščiau, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime 2025 m. gegužės 16 d. atlikus pakartotinį nuteistojo A. Č. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika. Pažymėtina, kad atlikto vertinimo metu nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinimo metu nebuvo nustatytas nė vienas apsauginis veiksnys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis kalinimo metu buvo nebuvo nei baustas, nei skatintas. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat yra mamos sutikimas, kuriame nurodyta, kad priims sūnų gyventi, jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Šiuo metu mokinasi suvirintojo specialybės (duomenys neskelbtini). Įgijęs specialybę asmuo teigia, kad darbinsis ir dirbs pagal savo specialybę. Šiuo metu nuteistasis vykdo individualią veiklą, kuri yra prilyginta darbinei veiklai. Gauta pažyma patvirtinanti įsidarbinimo galimybę laisvėje. Palaiko artimus santykius su mama, seserimi telefoninių skambučių metu, vyksta į trumpalaikes išvykas, aplanko savo artimuosius, išvykų metu pažeidimai nenustatyti. Turi širdies draugę, santykius nurodo kaip gerus. Kalėjime nėra fiksuotų smurtinio elgesio ar savitvardos praradimo epizodų. Nuteistasis suvokia, jog įvykdytas nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, kaltę šiuo metu pripažįsta, džiaugiasi, jog sulaukia šeimos palaikymo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis reguliariai dalyvauja konsultacijose pas Resocializacijos skyriaus psichologą bendrauja motyvuotai ir atvirai. Vertinant asmens elgesį bausmės atlikimo metu, stebima, kad asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones, elgesys disciplinuotas. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta trumpalaikėms išvykoms į namus. Pažymėtina, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juo labiau, kad bylos duomenys atskleidžia, kad A. Č., Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuteistas už narkotines medžiagas, t. y. disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nėra oficialių duomenų, patvirtinančių nuteistojo finansinį stabilumą ir pastovių pajamų gavimą iki bausmės atlikimo. Tuo tarpu asmens nusikalstamas elgesys, skurdi darbinė patirtis, galėjo daryti įtaką pastovaus pajamų šaltinio nebuvimui ir tai, kad laisvėje nebuvo galimybių susiformuoti asmens lėšų paskirstymo kompetencijai. Tikėtina, kad lėšas pragyvenimui įgydavo nusikalstamu keliu. Kaip pats teigia pajamų pragyvenimui užtekdavo, kadangi studijavo, pragyventi padėdavo motina. Oficialių duomenų, patvirtinančių pastovių pajamų gavimą, nėra. Kalėjime išreiškia motyvaciją dirbti, tačiau darbo pobūdžiui yra išrankus. 2024 m. balandžio 15d. direktoriaus leidimu suteikta teisė vykdyti individualią veiklą. Visgi analizuojant asmens nusikalstamo elgesio raišką, stebima, kad nusikaltimas vykdytas siekiant finansinio pobūdžio motyvo, kas kelia prielaidas, kad asmuo galėjo susidurti su finansiniais sunkumais ar lėšų paskirstymo kompetencijos stoka. Vertinant nuteistojo ryšį su kitais asmenimis stebima jog jis gana lengvai pasiduodantis kitų asmenų įtakai. Save apibūdina kaip „nekonfliktišką, nuoširdų, darbštų“, neigiamų bruožų neįvardina, probleminių sričių savęs vertinimo anketoje nenurodo. Iš esmės yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra. Savivertė aukšta be tam realaus pagrindo. Nors asmuo nėra siejamas su asmenimis iš nusikalstamų grupuočių, tačiau kalėjime nedirba, jam svarbi kitų nuteistųjų nuomonė apie jį. Svarbu atsižvelgti į tai, jog nors yra nuteistas pirmą kartą, teisės pažeidėjas savo gyvenimo istorijoje yra pažeidęs nustatytus teisės aktus, baustas administracinėmis baudomis. Susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis šiuo metu nevertina įvykdyto nusikaltimo - neigia jį. Tokią išvadą byloje pagrįstai suponuoja besitęsianti nusikalstama veika - disponuojant labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, veika atlikta bendrininkaujant su kitu asmeniu. Vertinant asmens vaidmenį nusikaltimo metu, A. Č. veikė kaip savarankiškas ir aktyvus subjektas, veikė savo susiformavusia valia, prievartiniai neįtakotas. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurios pagal rūšinę priklausomybę, kelia ypatingą ir vienareikšmiškai ženkliai didesnį pavojų visuomenės sveikatai ir jos saugumui nei kitos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, ir disponavo, kaip minėta, labai dideliu šių medžiagų kiekiu. Padaryta nusikalstama veika, tiek veiksmai suponuoja ženkliai didesnį pavojingumą atsižvelgiant į tai, jog labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, disponavo turėdamas tikslą jas parduoti. Nuteistasis bendrai remia visuomenės vertybes, tačiau savo nusikalstamu elgesiu neatsižvelgė į jas, vykdė nusikalstamą veiką siekdamas pasipelnyti. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą.

Pabrėžtina, kad A. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o nuteistojo, kaip jau buvo ne kartą minėta, nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu labai dideliu kiekiu su tikslu platinti. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. Č. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-491 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. Č. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.