Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 25000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjo J. M. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas pageidavo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m rugsėjo 15 d. buvo pažeista jo teisė į privatumą. Nurodė, kad yra dirbantis, todėl duše maudydavosi kiekvieną dieną. Bendrame duše tarp kabinų nebuvo pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes jis turi kūno negalią, dėl to patirdavo replikų. Teigia, kad jo netenkino tai, kai nesant pertvarų tarp dušo kabinų, jis turėjo maudytis ir stebėti šalia jo buvusius kitus nuogus vyrus, jis negalėjo pasilenkti nusiplauti kojų, negalėjo pritūpti, nes jo akių lygyje matėsi kitų vyrų lytiniai organai. Dėl to kreipėsi į pareigūnus, kurie patardavo kentėti ir tylėti, tačiau tokiais atsakymais buvo žeminamas ir verčiamas kentėti. Tvirtina, kad nurodytos aplinkybės jį žemino, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Prašo priteisti 25000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą (b. l. 29-32) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą o bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teigia, jog teisės aktai nenumato Įstaigai prievolės nuteistųjų dušinėse įrengti matomumą ribojančias pertvaras. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Pareiškėjas raštu ginčo laikotarpiu skundų dėl netinkamų sąlygų neteikė. Mano, jog pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. privatumo pažeidimo nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2022 m. sausio 31 d. pažymos Nr. 63-301 „Apie nuteistojo J. M. gyvenamąją vietą“ (b. l. 34) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-05-28 iki 2021-09-15 buvo trečiajame sektoriuje 2 būryje 11 gyvenamojoje patalpoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (dušo patalpoje tarp dušinių nebuvo įrengtos pertvaros) buvo pažeistas jo privatumas.

Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 29-32) į pareiškėjo skundą neneigia, jog bendrojo naudojimo dušuose nėra pertvarų ar dušo kabinų, tačiau akcentuoja, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose, o reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Pravieniškių PN-AK pagrįstai teigia, jog teisės aktai nenumato pareigos laisvės atėmimo įstaigų administracijoms dušo patalpose įrengti dušo kabinas arba pertvaras.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).

Dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Kita vertus, neatmestina galimybė, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos faktines aplinkybes, net ir nenustačius kitų netinkamų kalinimo sąlygų, gali būti konstatuotas pažeidimas dėl visiško privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo (žiūrėti LVAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2699-415/2020).

Iš Pravieniškių PN-AK prie atsiliepimo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 37-38) matyti, kad dušo patalpos yra aprūpintos numatytais baldais ir inventoriumi, tačiau nėra paneigtas argumentas, kad dušo patalpoje bent iš šonų buvo įrengtos pertvaros.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad LVAT yra pabrėžęs, jog pripažinus pagrįstu pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, turi būti vertinama, ar pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių (žiūrėti LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421- 146/2017).

Teismas sutinka, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui. Tai patvirtina atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2022 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 87-49 „Dėl nuteistojo J. M.“ (b. l. 33), iš kurios matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-05-28 iki 2021-09-15 į trečiame sektoriuje esančius psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo patirti dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, nesikreipė. Asmuo buvo užrašytas konsultacijai, tačiau neatėjo nurodytu metu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis turi kūno negalią, dėl to patirdavo replikų. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašo (b. l. 20-28) matyti, kad jokia negalia (fizinė ar protinė) pareiškėjui nėra nustatyta, pareiškėjas skundėsi tik negalėjimu valgyti ir svorio kritimu, nes neturi daugelio dantų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad administracinėje byloje Nr. I1-446-279/2021 pareiškėjas nieko nenurodė ir neužsiminė apie savo negalią nagrinėjant analogišką bylą tik už kitą laikotarpį (nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d.). Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų, tačiau pripažino, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tik mano, jog tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas pažymi, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. M. skundą patenkinti iš dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.