- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- I1-446-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02328-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. (J. M.) (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2), bei teismo posėdyje nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos įvairiais laikotarpiais buvo pažeista jo teisė į privatumą. Nurodė, kad bendrame duše tarp kabinų nebuvo pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas. Teigia, kad jo netenkino tai, kai nesant pertvarų tarp dušo kabinų, jis turėjo maudytis ir stebėti šalia jo buvusius kitus nuogus vyrus, jis negalėjo pasilenkti nusiplauti kojų, negalėjo pritūpti, nes jo akių lygyje matėsi kitų vyrų lytiniai organai. Papildomai pažymėjo ir tai, kad visa dušo patalpa buvo apaugusi pelėsiais. Tvirtina, kad nurodytos aplinkybės jį žemino, jis pasidarė irzlus, dirglus, kompleksuotas, sutriko miegas.
Pareiškėjas skundą palaiko, prašo jį patenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą (b. l. 18-20) nurodė, jog su skundo reikalavimu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog teisės aktai nenumato prievolės nuteistųjų dušinėse įrengti matomumą ribojančias pertvaras. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie dėl kalinimo sąlygų pažeidimų jo tariamai patirtas negatyvias pasekmes, kurios būtų pripažintinos neturtine žala arba lemtų neturtinės žalos atsiradimą. Mano, jog pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pravieniškių PN-AK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų. Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas skunde netinkamas laikymo sąlygas Pravieniškių PN-AK prašo vertinti už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, teismas pareiškėjo reikalavimus vertina nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. (pareiškėjo skundo išsiuntimo diena) (toliau – ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušo patalpoje veisėsi pelėsis.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015) 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18-20) jokio atsikirtimo į pareiškėjo skundo teiginį, kad dušo patalpoje veisėsi pelėsis, nenurodė. Tačiau iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atsakymo į pareiškėjo skundą (b. l. 7-8) matyti, kad 2020 m. liepos 21 d. atlikus patikrinimą Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus dušo patalpoje buvo konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 2 būrio dušo patalpoje ant lubų buvo vizualiai matomas pelėsis, t. y. buvo konstatuotas Higienos normos 134:2015 39 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad dušo patalpoje veisėsi pelėsis laikomas pagrįstu ir šiuo atžvilgiu konstatuojami neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (dušo patalpoje tarp dušinių nebuvo įrengtos pertvaros) buvo pažeistas jo privatumas.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 19) į pareiškėjo skundą neneigia, jog bendrojo naudojimo dušuose nėra pertvarų ar dušo kabinų, tačiau akcentuoja, jog teisės aktų normos laisvės atėmimo vietas įpareigoja įrengti dušo kabinas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Pravieniškių PN-AK pagrįstai teigia, jog teisės aktai nenumato pareigos laisvės atėmimo įstaigų administracijoms dušo patalpose įrengti dušo kabinas arba pertvaras.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).
Dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Kita vertus, neatmestina galimybė, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos faktines aplinkybes, net ir nenustačius kitų netinkamų kalinimo sąlygų, gali būti konstatuotas pažeidimas dėl visiško privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo (žiūrėti LVAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2699-415/2020).
Nors iš Pravieniškių PN-AK atsiliepimo (b. l. 19) matyti, kad yra dušo patalpos yra aprūpintos numatytais baldais ir inventoriumi, tačiau byloje nėra paneigtas argumentas, kad dušo patalpoje bent iš šonų buvo įrengtos pertvaros.
Nagrinėjamoje byloje nustačius netinkamas kalinimo sąlygas (dušo patalpoje veisėsi pelėsis), teismo vertinimu pertvarų duše nebuvimas nagrinėjamos bylos kontekste vertinamas kaip neteisėtas atsakovės atstovo veiksmas, todėl pareiškėjo skundo argumentas dėl pažeisto privatumo laikomas pagrįstu.
Pareiškėjas pateiktu skundu prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad LVAT yra pabrėžęs, jog pripažinus pagrįstu pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, turi būti vertinama, ar pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių (žiūrėti LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421- 146/2017).
Teismas sutinka, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui. Pažymėtina, kad pareiškėjas dušu naudojosi kartą per savaitę (duomenų, kad pareiškėjui teisė naudotis dušu buvo suteikta daugiau nei kartą per savaitę byloje nėra). Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas pažymi, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. M. (J. M.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.