- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-3037-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24572-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB Legal Balance
- Atsakovas
- V.J.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovei V.J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės V.J. 942,75 EUR nesumokėtų nuomos įmokų, 848,47 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Be kredito“ su atsakove 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-0228817, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei išnuomojo kilnojamąjį daiktą - šaldytuvą AEG-RCB63726KX-85020023 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant dalinius mokėjimus. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo nuomos įmokų.
3. 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-01/01 pirminė kreditorė perleido savo reikalavimus atsakovės atžvilgiu ieškovei. Reikalavimas ieškovei buvo perleistas po to, kai pradinė kreditorė 2020 m. gruodžio 10 d. pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.
4. Atsakovės skolą ieškovei sudaro 942,75 EUR nesumokėtų įmokų ir 848,47 EUR delspinigiai. Taip pat ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės V.J. ieškovės UAB Legal Balance naudai 942,75 EUR nesumokėtų nuomos įmokų, 84,85 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 1 027,60 EUR už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 91,77 EUR bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pradelsė mokėti mokėjimų grafike nustatytas išperkamosios nuomos įmokas, todėl susidarė 942,75 EUR dydžio įsiskolinimas. Byloje nesant duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar atsiskaičiusi su pradine kreditore ar reikalavimą perėmusia ieškove, iš atsakovės priteisė ieškovei 942,75 EUR nesumokėtų nuomos įmokų.
8. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išperkamosios nuomos sutarčiai taikomas vartotojų teisių apsaugos institutas. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio ėmėsi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Atsižvelgdamas į tai, kad netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita, pirmosios instancijos teismas, nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, padarė išvadą, kad konkrečiu atveju 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli, pažeidžiantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl jų normą sumažino iki 0,05 procento, ieškovei iš atsakovės priteisiant 84,85 EUR dydžio delspinigius. Teismas sprendė, kad 84,85 EUR dydžio delspinigiai yra pakankami kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita.
9. Teismas atitinkamai priteisė ieškovei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 027,60 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
10. Konstatavęs kad ieškinys patenkintas 57 proc., pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 91,77 EUR bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių: dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovės 848,47 EUR delspinigių; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 161 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei iš atsakovės 17 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
12. Apeliantė nurodo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normos.
13. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
14. Šiuo atveju teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažino nuo 848,47 EUR iki 84,85 EUR, tai yra sutartines netesybas sumažino dešimt kartų ir taip iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
15. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams.
16. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sulygtai valiai, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Teismas, nepagrįstai netenkindamas dalies ieškovės materialinių reikalavimų, nepagrįstai sumažino ir ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
20. Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kurioje netenkinta dalis ieškovės reikalavimų dėl delspinigių ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl kitoje - neapskųstoje dalyje teismo sprendimas už akių pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė V. J. 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už nuomos mokestį pradinei kreditorei nuosavybės teise priklausantį daiktą - šaldytuvą, kurio vertė – 639 EUR, o atsakovė įsipareigojo mokėti pradinei kreditorei nuomos mokestį. Sutartimi nustatytas mėnesinis nuomos mokestis – 40,99 EUR, sutarties terminas – 24 mėn., iš viso atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 983,76 EUR. Sutarties bendrųjų sąlygų skiltyje ,,Šalių atsakomybė“ numatyta, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsakovei šaldytuvas perduotas 2020 m. rugpjūčio 12 d. turto perdavimo – priėmimo aktu. Apie sutarties nutraukimą atsakovė informuota 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimu, sutartis laikoma nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 10 d. Pradinė kreditorė 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovės skolą naujajai kreditorei - ieškovei, atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota 2021 m. sausio 20 d. pranešimu.
22. Taigi, ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 942,75 EUR nesumokėtų nuomos įmokų ir pirmosios instancijos teismas nurodytą sumą priteisė. Kitu ieškinio reikalavimu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 848,47 EUR delspinigių, paskaičiuotų pagal šalių sutarties sąlygas, tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad prašomi priteisti 0,5 proc. dydžio delspinigiai konkrečiu atveju yra per dideli, pažeidžiantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą, jų normą sumažino iki 0,05 procento ir priteisė ieškovei iš atsakovės 84,85 EUR delspinigių. Ieškovė apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, mano, kad priteistų delspinigių suma sumažinta nuo 848,47 iki 84,85 EUR nepagrįstai. Teisėjų kolegija apeliantės skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).
24. Kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantė, teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybas, mažinti jas iki protingos ribos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; kt.).
25. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu-pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatos, atmestini kaip nepagrįsti.
26. Nors ieškovės reikalautas priteisti delspinigių dydis atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą 180 dienų maksimalią trukmę, tačiau to paties įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodomas ir maksimalus delspinigių dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą (šaldytuvą) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, akivaizdu, pripažintina vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga. Sudarant šalių sutartį nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo vartotoją ginančio orientacinio reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, todėl pirmosios instancijos teismas apeliantės prašytą priteisti delspinigių dydį pagrįstai vertino neprotingai dideliu ir nesąžiningu, pažeidžiančiu vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisėta.
27. Pažymėtina, kad apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei jai buvo pirmosios instancijos teismo priteista delspinigių suma. Apeliantė taip pat neginčija, kad sutartis buvo sudaryta pagal pradinės kreditorės iš anksto paruoštas sąlygas ir atsakovė iš esmės neturėjo galimybių derėtis dėl atskirų sutarties sąlygų, taip pat ir dėl delspinigių dydžio. Įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti delspinigių dydį savaime nepažeidžia sutarčių laivės principo, nors šalys yra laisvos susitarti dėl jų sudaromos sutarties nuostatų, tačiau jų sudaromos sutarties nuostatos turi atitikti imperatyvias įstatymų nuostatas, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Šiuo atveju iš atsakovės prašoma priteisti 848,47 EUR dydžio delspinigių suma sudaro beveik visą prašomos priteisti 942,75 EUR skolos sumą ir netgi viršija atsakovės įsigyto daikto vertę sutarties pasirašymo metu (639 EUR).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo apeliantei iš atsakovės priteistas 84,85 EUR delspinigių dydis pakankamai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje taip pat yra teisėtas bei pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, taip pat nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti apeliantei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir vadovavosi patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos principu (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, tinkamai taikė tiek materialiąsias, tiek proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Teisėjų kolegijai netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.