Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės Teresos Gerasimovič prašymą dėl vykdymo išaiškinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu E. A. (E. A.) pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, už pirmąją veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 110 MGL (14300 Lt) dydžio bauda; už antrąją veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 130 MGL (16900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 160 MGL (20800 Lt) dydžio bauda. E. A. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nuteistajam išaiškinta, kad per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai.

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 10 d. antstolės T. Gerasimovič kontorai išsiuntė vykdyti vykdomąjį raštą dėl 20800 Lt baudos išieškojimo iš nuteistojo E. A.. Antstolė 2012 m. liepos 13 d. surašė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Priverstinio vykdymo metu nustatyta, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas areštuotas Vilniaus teritorinės muitinės, siekiant užtikrinti mokestinės paskolos sutartimi nustatytos mokestinės prievolės įvykdymą. Gyventojų registro tarnybos duomenimis E. A. vedęs, jo sutuoktinė E. T. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Antstolė T. Gerasimovič remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatomis, esant nenustatytai skolininkui priklausančiai turto daliai bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, pasiūlė Vilniaus apskrities VMI Šalčininkų skyriui CPK 667 str. nustatyta tvarka kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Valstybinės mokesčių inspekcija 2013-03-27 raštu Nr. (23.4-08)-RNA-12179 atsisakė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kadangi VMI nėra tinkamas išieškotojo (valstybės) atstovas šioje byloje. Atsisakymas motyvuotas sisteminiu BPK 342 str., BVK 16 str., 22–25 str. nuostatų aiškinimu, VMI nuomone, leidžiančiu daryti išvadą, kad įstatymo leidėjas įpareigojo prokurorą kontroliuoti bausmės vykdymą.

Šiaulių apygardos prokuratūra 2013-04-15 raštu Nr. 8-20369 informavo, kad prokuratūra, vadovaudamasi CPK 638 str. 2 d. numatytu teisiniu reglamentavimu, neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Teismo posėdyje prokurorė L. Mažeikienė teismo posėdyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnis reglamentuoja priverstinį baudos išieškojimą, šioje teisės normoje numatyta, kad baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas bei Bausmių vykdymo kodekse nustatytos taisyklės. Prokurorės teigimu, Civilinio proceso kodekso 638 str. 2 d. nustatyta, kad kai turtas turi būti išieškomas į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja mokesčių inspekcija.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos antstolės Terezos Gerasimovič prašymas išaiškinti teismo vykdomojo dokumento Nr. 1-111-316/2011 vykdymo tvarką netenkintinas.

Vykdymo proceso metu CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. CPK 589 straipsnyje numatyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų teismo sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu E. A. paskirta 20800 Lt bauda. Kaip minėta, CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. CPK 589 straipsnis suformuluotas taip, kad vykdymo procese teismas aiškina teismo priimtą sprendimą ir jo vykdymo tvarką tuo atveju, jeigu jis yra neaiškus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Prašymą nagrinėjančio teismo vertinimu, Šiaulių apygardos teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo nėra pagrindo aiškinti, nes jis yra aiškus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnyje numatyta, kad, jei nuteistasis nustatytu laiku nesumokėjo baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kad priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas bei Bausmių vykdymo kodekse numatytos taisyklės. Civilinio proceso kodekso 638 str. 2 d. numatyta, kad, kai turtas išieškomas į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja mokesčių inspekcija. Lietuvos Respublikos BPK 342 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas, numatantis prokuroro pareigą kontroliuoti nuosprendžio vykdymą, negali būti tapatinamas su pareiga atstovauti išieškotojui Baudžiamajame procese.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo aiškinti teismo vykdomojo dokumento Nr. I-111-316/2011 vykdymo tvarką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti išaiškinti teismo vykdomojo dokumento Nr. 1-111-316/2011 vykdymo tvarką nurodant, kuri institucija byloje turi atstovauti valstybei kaip išieškotojai.

Nutartis per 7 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.