Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,

atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja, ir G. K.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir (duomenys neskelbtini) AVPK) viršininko pavaduotojo, laikinai einančio viršininko pareigas 2019 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. 50-TE-368 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji vykdo (duomenys neskelbtini) AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – VTT AKS) (duomenys neskelbtini) pareigas. Paaiškino, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta, remiantis Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-29 „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada). Šioje išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, vykdydama (duomenys neskelbtini) AVPK Areštinės 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini) funkcijas, netiesiogine tyčia pažeidė Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 95.2 punktą ir Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5 straipsnyje įtvirtintą atsakomybės principą bei 6.9 punkto reikalavimus. G. K. nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, paaiškėjus, jog 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. kartu su (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiuoju (duomenys neskelbtini) S. L. (toliau – S. L.) išvedus iš (duomenys neskelbtini) AVPK areštinės kameros į pasivaikščiojimo kiemelį suimtąjį A. L. (toliau – A. L.) ir vyriausiajam (duomenys neskelbtini) S. L. neatlikus dalinės A. L. kratos, suimtasis į pasivaikščiojimo kiemelį atsineštu vamzdelį atrakino pasivaikščiojimo kiemelio duris ir pabėgo. Pareiškėja skundo 12 punkte teigė, kad atsakovas tarnybinę nuobaudą paskyrė už tai, kad ji periodiškai, bet ne rečiau nei kas 15 min., nestebėjo į pasivaikščiojimo kiemelį išvesto ir ten 20 min. buvusio A. L. bei už tai, kad nepranešė tiesioginiam vadovui arba kitiems kompetentingiems subjektams apie tai, kad (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiasis (duomenys neskelbtini) S. L. neatliko į pasivaikščiojimo kiemelį išvedamo A. L. dalinės asmens kratos. G. K. skundo 14 punkte tvirtino, kad ji Instrukcijos 95.2 punkto ir Etikos kodekso 5 bei 6.9 punktų nepažeidė. Skundo 13 punkte G. K. teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, kadangi pareiškėjos kaltė įrodinėjama vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas ne A. L. išvedimas iš kameros. Pareiškėja skundo 16 punkte pažymėjo, kad A. L. iš pasivaikščiojimo kiemelio pabėgo dėl netinkamo durų užrakto, aukštai įrengtų grotų tarp koridorių ir (duomenys neskelbtini) AVPK kiemo. G. K. pabrėžė, kad jai buvo paskirta viena griežčiausių nuobaudų, nors per 28 tarnybos metus ji tarnybinėmis nuobaudomis nebuvo bausta, skatinta 15 kartų (b. l. 1-8).

Teismo posėdyje G. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas Egidijus Snicorius (toliau – ir pareiškėjos atstovas, ir advokato padėjėjas E. Snicorius), remdamiesi skunde nurodytais argumentais ir motyvais bei jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti skundą.

G. K. paaiškino, kad 2019 m. gegužės 23 d. tarnybą pradėjo 7 val. ir vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK areštinės vidaus 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini) funkcijas. Areštinės budėtojo pareigas vykdė S. Ž. (toliau – S. Ž.), jo padėjėju buvo paskirtas S. L.. Paaiškėjus, kad A. L. pageidauja eiti pasivaikščioti, S. Ž. pareiškėjai nurodė A. L. išvesti į pasivaikščiojimo kiemelį, paaiškinęs, kad jis pats tam neturi laiko. Pareiškėja paaiškino, kad ji atrakino kameros duris, nes S. L. areštinėje dirbo pirmą dieną. Atidarius kameros duris ir A. L. nurodžius ruoštis pasivaikščioti, suimtasis pareiškė, kad jis dar nėra pasiruošęs. Pareiškėja nurodė, kad tuo metu ji stovėjo prie pat durų, S. L. buvo jai iš kairės. A. L. apsirengus, jis išėjo iš kameros ir atsistojo prie sienos. Paaiškino, kad A. L. dalinę asmens kratą turėjo atlikti S. L., tačiau kokius veiksmus jis atliko, nežino ir jų nematė, nes tuo metu apžiūrinėjo kamerą, o po to uždarė kameros duris. A. L. buvo nuvestas į pasivaikščiojimo kiemelį, pareiškėja užrakino kiemelio duris, jas patraukdama patikrino, raktą nuo pasivaikščiojimo kiemelio atidavė budėtojui S. Ž.. Teigė, kad budėtojas suprato, jog A. L. yra nuvestas į pasivaikščiojimo kiemelį, tačiau S. Ž. nurodymo stebėti A. L. egesį jai nedavė. Paaiškino, jog budėtojo patalpoje yra įrengti monitoriai, kuriuose stebimi vaizdo kamerų perduodami vaizdai. G. K. nurodė, kad ji padidino monitoriuje pasivaikščiojimo kiemelio vaizdą ir nuėjo atlikti kitų (duomenys neskelbtini) darbų. Paaiškino, kad areštinės 1-ajame ir 2-ajame postuose yra 24 kameros, 2019 m. gegužės 23 d. buvo rengiami 13 asmenų etapavimui į Šiaulių tardymo izoliatorių, todėl ji turėjo atlikti daug su etapavimo parengimu susijusių bei tiesioginių (duomenys neskelbtini) darbų. Po kurio laiko S. Ž. pasakė, kad A. L. pasivaikščiojimo kiemelyje nėra, ir klausė, ar jis nebuvo grąžintas į kamerą. Paaiškėjo, kad A. L. pabėgo iš pasivaikščiojimo kiemelio. G. K. nurodė, kad prieš šešerius metus lauke buvo įrengtas bokštelis lauke, iš kurio buvo stebimi pasivaikščiojimo kiemuose esantys asmenys, o šiuo metu šis bokštelis stebėjimui nenaudojamas, pasivaikščiojimo kiemeliai stebimi vaizdo stebėjimo kameromis. Galimybių patikrinti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto asmens elgesį nėra, nes duryse stebėjimo langelis neįrengtas. Vertino, kad A. L. pavyko pabėgti dėl to, kad pasivaikščiojimo kiemelio durų spyna buvo netvarkinga, o grotos buvo įrengtos per aukštai, todėl suimtasis pralindo pro buvusį tarpą. Nurodė, kad po pabėgimo (duomenys neskelbtini) AVPK sustiprino durų užraktą ir grotas.

Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas E. Snicorius, teikdamas paaiškinimus, pabrėžė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir šališkai, G. K. kaltės klausimas išspręstas, neatsižvelgus į netinkamai organizuotą darbą, prastą inžinerinę įrangą.

(duomenys neskelbtini) AVPK atstovė I. G. teigė, kad G. K. privalėjo nustatytu periodiškumu tikrinti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. elgesį, be to, ji privalėjo pranešti apie matytą S. L. veiką, t. y. tai, kad jis neatliko A. L. dalinės asmens kratos.

(duomenys neskelbtini) AVPK atstovė K. Z. naujų papildomų paaiškinimų neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Remiantis administracinės bylos ir Tarnybinio patikrinimo išvados dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus pareigūnų veiksmų medžiagos (toliau – Išvados medžiaga) duomenimis, nustatyta, kad G. K. vykdo (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiosios (duomenys neskelbtini) pareigas (Išvados medžiaga, l. 51-53).

Atlikti tarnybinį patikrinimą dėl G. K. veiksmų buvo pavesta (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam tyrėjui D. Ž. (toliau – D. Ž.), gavus (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiojo specialisto L. M. 2019 m. gegužės 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-5948 „Dėl suimtojo A. L. pabėgimo iš areštinės pasivaikščiojimo kiemelio“ (Išvados medžiaga, l. 1-3).

Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-30 G. K. buvo parengtas 2019 m. birželio 10 d., pareiškėja su juo susipažino 2019 m. birželio 16 d. (Išvados medžiaga, l. 16-8).

G. K. 2019 m. birželio 11 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-6766 „Dėl A. L. pabėgimo“, kuriame išdėstė paaiškinimus dėl jai pateikto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (Išvados medžiaga, l. 19).

(duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojas R. Ž. 2019 m. birželio 20 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Ž. parengtą Tarnybinio patikrinimo išvadą (Išvados medžiaga, l. 64-65, 66-71).

(duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojas, laikinai einantis viršininko pareigas, vadovaudamasis Tarnybinio patikrinimo išvada, 2019 m. liepos 21 d. priėmė įsakymą Nr. 50-TE-368 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo G. K. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 12-13).

Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl policijos įstaigos vadovo įsakymo skirti policijos pareigūnui tarnybinę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą (toliau – ir Statutas), pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, gali būti traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (38 straipsnio 1 dalis); už tarnybinius nusižengimus pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos (39 straipsnio 1 dalis). Statuto 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas - tai Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Ginčo laikotarpiu tarnybinių patikrinimų atlikimą, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimą ir kitus klausimus reguliavo nuo 2019 m. vasario 13 d. galiojantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas.

Tarnybinių patikrinimų tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtis yra neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinių patikrinimų tvarkos aprašo 24 nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai); konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra suformavęs sistemingą aiškinimą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas; tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas; tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio patikrinimo išvadoje; ginčo nagrinėjimo metu apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad nagrinėjant byloje kilusį ginčą dėl įsakymo skirti G. K. tarnybinę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo, būtina nustatyti, ar Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra patikrinimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas ir kokias konkrečiai, sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, bei tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinio patikrinimo atlikimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20109 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-520/2019).

G. K. skunde ir teismo posėdyje argumentų dėl atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrinių taisyklių pažeidimų neteikė. Bylos nagrinėjimo metu pagrindinių procedūrinių taisyklių pažeidimų nenustatyta.

Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 95.2 punkto pažeidimo

Minėta, kad G. K. vykdo (duomenys neskelbtini) AVPK VTS AKS vyriausiosios (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėjos vykdomų pareigų paskirtis, veiklos kryptys, funkcijos numatytos Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme, patvirtintame (duomenys neskelbtini) AVVPK viršininko 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 50-V-109. Konkrečios (duomenys neskelbtini) vykdomos funkcijos išvardintos Pareigybės aprašymo 6.2-6.15 punktuose.

Bylos duomenimis, G. K. 2019 m. gegužės 23 d. vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK areštinės 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini) funkcijas. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjai pateiktame Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-30 nurodyta, kad G. K., vykdydama šias pareigas, 2019 m. gegužės 23 d., 8 val. 34 min. išvedus A. L. į pasivaikščiojimo kiemą, iki 8 val. 54 min. jo elgesio pasivaikščiojimo metu periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 15 min., nepatikrino (Išvados medžiaga, l. 18). Tarnybinėje išvadoje tikrintojas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad S. L. ir G. K. 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. išvedus A. L. iš areštinės kameros Nr. 21 į pasivaikščiojimo kiemelį, G. K. periodiškai, bet ne rečiau nei kas 15 min., nepatikrino jo elgesio, dėl ko A. L. atsineštu į pasivaikščiojimo kiemelį vamzdeliu per 10 min. atrakino duris ir pabėgo (Išvados medžiaga, b. l. 69). Tokia G. K. veika buvo kvalifikuota kaip Instrukcijos 95.2 punkto pažeidimas.

G. K. skundo 14 punkte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK pasivaikščiojimo kiemeliuose stebėjimo postai neįrengti, kiemeliai stebimi vaizdo stebėjimo kameromis, vaizdai iš jų stebimi monitoriuose, įrengtuose areštinės budėtojo darbo vietoje. Pareiškėja tvirtino, kad VTT AKS vyriausiosios (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymu jai nėra priskirta vykdyti Instrukcijos 95.2 punkte numatytų veiksmų, o 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. išvedant sulaikytąjį A. L. į pasivaikščiojimo kiemelį, areštinės budėtojo pareigas vykdęs S. Ž. nurodymo stebėti pasivaikščiojimo kiemelyje esantį A. L. nedavė. Pareiškėja, remdamasi Instrukcijos 3.5, 3.7 ir 93-95 punktų aiškinimu, teigė, kad, vykdydama 2019 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK areštinės 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini) funkcijas, neturėjo pareigos Instrukcijos 95.2 punkto nustatyta tvarka stebėti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L.. Be to, pareiškėja skundo 15 punkte teigė, kad 2019 m. gegužės 23 d. ji objektyviai neturėjo galimybių vykdyti Instrukcijos 95.2 punkto reikalavimų, kadangi tą dieną jai, kaip areštinės 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini), teko vykdyti daug ir įvairių šiai pareigybei priklausančių funkcijų.

G. K. analogiškos pozicijos laikėsi ir teismo posėdyje. Pareiškėja nurodė, kad nurodymą išvesti sulaikytąjį A. L. į pasivaikščiojimo kiemelį jai davė budėtojas S. Ž., paaiškinęs, kad jis pats dėl laikos stokos negali A. L. išvesti pasivaikščioti. Nurodė, kad ji įleido A. L. į pasivaikščiojimo kiemelį, užrakino jo duris, raktą nuo durų atidavė budėtojui S. Ž., kurio žinioje buvo šis raktas. G. K. paaiškino, kad ji padidino budėtojo patalpoje esančiame monitoriuje stebimo pasivaikščiojimo kiemelio vaizdą ir išėjo atlikti kitų darbų. G. K. teigė, kad jeigu budėtojas jai būtų nurodęs kas 15 min. stebėti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. elgesį, ji tokį nurodymą būtų vykdžiusi. Pareiškėja tvirtinto, kad pasivaikščiojimo kiemelyje esantį asmenį stebėti per langelį galimybės nėra, jį galima stebėti iš bokštelio, tačiau jis užrakintas.

Minėta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepime tvirtino, jog G. K. privalėjo vykdyti Instrukcijos 95.2 punktą, tokia pareiga kyla iš (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiosios (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 4, 6.10 ir 6.12 punktų. Teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) AVPK atstovė I. G. patvirtino šią atsakovo poziciją ir teigė, kad G. K., vykdydama Instrukcijos 95.2 punktą, privalėjo periodiškai kas 15 min. tikrinti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. elgesį ir taip užtikrinti jo buvimą kiemelyje. Teigė, kad nustatyti, ar A. L. yra kiemelyje, pareiškėja galėjo, patikrinusi pasivaikščiojimo kiemelio durų būklę, be to, stebėti A. L. galėjo budėtojo patalpoje esančiame monitoriuje.

Instrukcijos 3.5 punkte nurodyta, kad policijos areštinės apsaugos postu laikoma apibrėžta teritorija, objektas arba vieta, kurioje policijos areštinės apsaugą užtikrinantys policijos pareigūnai ir kiti darbuotojai stebi ir saugo policijos areštinėje laikomus asmenis bei vykdo kitas instrukcijoje nustatytas užduotis. Pagal Instrukcijos 3.7 punkte pateiktą apibrėžimą, policijos areštinės (duomenys neskelbtini) funkcijas atliekantis pareigūnas - tai policijos pareigūnas, vykdantis policijos areštinėje laikomų asmenų stebėjimą kamerose, pasivaikščiojimo kiemelyje ir kitose patalpose bei laisvu nuo asmenų stebėjimo laiku atliekantis kitas su šių asmenų apsauga susijusias funkcijas (asmenų lydėjimas policijos areštinės teritorijoje, jų stebėjimas pasivaikščiojimų ir pasimatymų metu, šių asmenų krata, kamerų apžiūra, perduodamų daiktų tikrinimas, dokumentacijos pildymas ir kt.).

Pagal Instrukcijoje įtvirtintas nuostatas, policijos areštinėje gali būti vidaus ir lauko postai, šių postų postinių funkcijas atliekantiems pareigūnams nustatytos konkrečios pareigos: Instrukcijos 93 punktas nustato policijos areštinės vidaus posto (duomenys neskelbtini) funkcijas, 94 punktas - policijos areštinės lauko posto (duomenys neskelbtini) (jei toks yra) funkcijas.

I. P. aprašymą, atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) AVPK atstovės I. G. paaiškinimus, daroma išvada, kad G. K. tarnybines pareigas reglamentuojančiame Pareigybės aprašyme konkrečios funkcijos periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 15 min., patikrinti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu nėra įtvirtinta; Pareigybės aprašyme aiškiai reglamentuotas (duomenys neskelbtini) priskirtos funkcijos tikrinti kamerose esančius asmenis vykdymas (6.2.1 punktas). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad G. K. 2019 m. gegužės 23 d. vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK areštinės 1-ojo ir 2-ojo postų, kurie yra vidaus postai, (duomenys neskelbtini) funkcijas; (duomenys neskelbtini) AVPK areštinėje lauko postų, kuriuose policijos areštinės apsaugą užtikrinantys policijos pareigūnai stebi ir saugo pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius asmenis, nėra. Teismo posėdyje ginčas dėl šių aplinkybių tarp bylos proceso dalyvių nebuvo kilęs.

Išanalizavus Instrukcijos 93.1-93.8 punktuose išvardintas policijos areštinės vidaus posto (duomenys neskelbtini) funkcijas, daroma išvada, kad tarp jų funkcijos periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 15 min., patikrinti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu nėra numatyta. Instrukcijos 95 punktas apibrėžia specialias policijos areštinės (duomenys neskelbtini) funkcijas atliekančio pareigūno, vykdančio asmenų priežiūrą pasivaikščiojimo kieme, funkcijas, tarp jų - ir periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 15 min. patikrinti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu (95.2 punktas).

Teismas sprendžia, kad, pagal Instrukcijos 95 punkte įtvirtintų nuostatų prasmę, pareiga periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 15 min., patikrinti asmens elgesį pasivaikščiojimo metu G. K. 2019 m. gegužės 23 d. būtų kilusi tuo atveju, jeigu jai, vykdžiusiai (duomenys neskelbtini) AVPK areštinės vidaus 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini) funkcijas, būtų pavesta vykdyti ir specialią policijos areštinės (duomenys neskelbtini) funkcijas atliekančio pareigūno, vykdančio asmenų priežiūrą pasivaikščiojimo kieme asmenų priežiūrą, funkciją.

Pareiškėja tarnybinio patikrinimo metu, skunde ir teismo posėdyje teigė, kad 2019 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK areštinės budėtojo nurodymo tikrinti, stebėti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. elgesį nebuvo gavusi.

Atsakovo atstovės nurodytas Pareigybės aprašymo 6.12 punktas nustato, kad VTT AKS vyriausiasis (duomenys neskelbtini), vykdydamas areštinės apsaugos budinčios pamainos (duomenys neskelbtini) funkcijas, atlieka kitas areštinės apsaugos ir priežiūros instrukcijoje numatytas funkcijas, kad būtų pasiekti areštinėje uždarytų asmenų laikymo tvarkos ir sąlygų, šių asmenų teisių bei laisvių, pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkos tikslais.

Bylos duomenimis, 2019 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK areštinės budėtojo pareigas vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS specialistas S. Ž..

Instrukcijos 3.6 punktas policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną apibrėžia kaip apsaugos budinčiosios pamainos vyresnįjį pareigūną, tiesiogiai atsakingą už policijos areštinės apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnams ir kitiems darbuotojams pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Pagal Instrukcijos 90.4 punktą ir Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.11 punktą, šiam pareigūnui priskirta funkcija spręsti ir klausimus dėl areštinėje laikomų asmenų stebėjimo periodiškumo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS specialistas S. Ž. nesprendė į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. stebėjimo ir jo periodiškumo. S. Ž. 2019 m. birželio 12 d. Tarnybiniame pranešime Nr. 50-pr2-6614 „Dėl A. L. pabėgimo“ nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. vyriausieji (duomenys neskelbtini) G. K. ir S. L. informavo jį apie iš kameros Nr. 21 į pasivaikščiojimo kiemelį išvestą A. L. ir pripažino, kad nurodymo stebėti pasivaikščiojimo kiemelyje esantį A. L. niekam nedavė, kadangi pasivaikščiojimo kiemelius monitoriuje stebėjo jis pats (Išvados medžiaga, b. l. 14, 15, 69).

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas S. Ž. nurodė, kad 2019 m. birželio 23 d. vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK areštinės budėtojo pareigas, pagal kurias, turėjo teisę duoti pavedimus tą dieną dirbusiems (duomenys neskelbtini), tarp jų - ir G. K.. S. Ž. paaiškino, kad A. L. per patikrinimą pareiškė pageidavimą eiti pasivaikščioti, jį į pasivaikščiojimo kiemelį nuvedė vyriausieji (duomenys neskelbtini) S. L. ir G. K.. Nuvedę A. L. į pasivaikščiojimo kiemelį, jo raktą grąžino liudytojui, kadangi pasivaikščiojimo kiemelių raktai saugomi budėtojų dalyje. S. Ž. nurodė, kad anksčiau pasivaikščiojimo kiemeliams stebėti buvo įrengtas lauko postas, tačiau sumažėjus pareigūnų skaičiui, kiemeliai stebimi vaizdo stebėjimo kameromis, kurių vaizdai perduodami į budėtojų patalpoje pastatytus monitorius. S. Ž. nurodė, kad G. K. nurodymo stebėti A. L. nedavė, ir patvirtino, kad monitoriuje stebėti A. L. elgesį pasivaikščiojimo kiemelyje buvo jo funkcija. Liudytojas paaiškino, kad G. K., 2019 m. birželio 23 d. vykdydama jai pavestas 1-ojo ir 2-ojo postų (duomenys neskelbtini) pareigas, ir kartu su S. L. privalėjusi parengti etapavimui 13 asmenų, suruošti patalynę, atlikti kratas, kas 30 minučių stebėti kameras, nebūtų turėjusi galimybių ne rečiau kaip kartą kas 15 min. tikrinti pasivaikščiojimo kiemelyje esančio A. L. elgesį.

Įvertinus liudytojo parodymus, daroma išvada, kad jie patvirtina G. K. paaiškinimus, jog 2019 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK areštinės budėtojo pareigas vykdęs S. Ž. pareiškėjai nurodymo Instrukcijos 95.2 punkte nurodytu ar kitu periodiškumu tikrinti į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. elgesį nedavė. Be to, liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) AVPK areštinėje lauko postų nėra, pasivaikščiojimo kiemeliai stebimi vaizdo stebėjimo kameromis budėtojų patalpoje įrengtame monitoriuje, už 2019 m. birželio 23 d. į pasivaikščiojimo kiemelį nuvesto A. L. elgesio stebėjimą budėtojų patalpoje įrengtame monitoriuje buvo atsakinga ne G. K..

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis taikomu (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiojo (duomenys neskelbtini) funkcijų teisiniu reguliavimu, sprendžiama, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai padaryta išvada, jog G. K., 2019 m. gegužės 23 d. periodiškai, bet ne rečiau nei kas 15 min., nepatikrinusi pasivaikščiojimo kiemelyje esančio sulaikytojo A. L. elgesio, netiesiogine tyčia pažeidė Instrukcijos 95.2 punktą.

Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkto pažeidimo

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad G. K. pažeidė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintą atsakomybės principą ir 6.9 punkto reikalavimus. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-30 nurodyta, kad Etikos kodekso normas G. K. pažeidė tuo, kad 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. išvedant A. L. iš areštinės kameros į pasivaikščiojimo kiemelį mačiusi, jog (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiasis (duomenys neskelbtini) S. L. neatliko suimtojo dalinės asmens kratos, nesiėmė jokių veiksmų - apie tai nepranešė S. L. ar aukštesniam vadovui (Išvados medžiaga, l. 18, 69).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte įtvirtinta, kad vienas iš policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etikos principų yra atsakomybės principas, o 6.9 punkte – kad policijos darbuotojas privalo netoleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų ir elgesio, nesuderinamo su šio kodekso ar kitų teisės aktų reikalavimais, apie sprendimus, kurie prieštarauja teisės aktams, pranešti tiesioginiam vadovui arba kitiems kompetentingiems subjektams.

Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškinimą, jog teisminio ginčo nagrinėjimo metu apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą ir surašytą išvadą.

G. K. tvirtino, kad ji neturėjo pareigos stebėti S. L. veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti išvedant A. L. iš areštinės kameros į pasivaikščiojimo kiemelį. (duomenys neskelbtini) AVPK atstovė I. G. šio pareiškėjos argumento neginčijo.

Be to, pareiškėja tvirtino, kad ji, kaip moteriškos lyties pareigūnė, negalėjo dalyvauti A. L. dalinėje asmens kratoje, todėl ji negali būti kaltinama pažeidusi Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintą atsakomybės principą ir nevykdžiusi 6.9 punkto reikalavimų. Pastarąjį G. K. teiginį atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje vertino kaip nepagrįstą ir teigė, kad išvedant A. L. iš areštinės kameros pareiškėja turėjo galimybę matyti S. L. veiksmus ir, laikydamasi Etikos kodekso 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo, privalėjo įvykdyti šio kodekso 6.9 punkto reikalavimus.

Instrukcijos 60 punkte nurodyta, kad jei iš policijos areštinės kameros išvedamas ir į ją uždaromas asmuo nebuvo išvykęs iš saugomos policijos areštinės teritorijos, atliekama dalinė asmens krata. Instrukcijos 3.2 punktas dalinę asmens kratą apibrėžia kaip į policijos areštinę uždaromų, iš areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų apieškojimą neišrengiant, taip pat drabužių, avalynės, turimų daiktų apžiūrą, siekiant patikrinti, ar nėra draudžiamų turėti daiktų.

Teismas sprendžia, kad, pagal Instrukcijos 60 punkte įtvirtintų nuostatų prasmę, dalinę asmens kratą atlikti ir dalyvauti ją atliekant gali tik tos pačios lyties policijos pareigūnas. Teismo vertinimu, dalyvavimas dalinėje asmens kratoje reiškia pareigūno fizinį buvimą šio veiksmo atlikimo metu ir jo vietoje, įskaitant ir šio veiksmo tiesioginį stebėjimą.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad G. K. neturėjo teisės stebėti, kaip atliekama A. L., išvedamo iš areštinės kameros į pasivaikščiojimo kiemelį, dalinė asmens krata.

Pareiškėja skundo 12 punkte nurodė, kad ji ne tik kad neturėjo teisės stebėti A. L. dalinės asmens kratos, bet ir objektyviai negalėjo matyti (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiojo (duomenys neskelbtini) S. L. veiksmų, kadangi tuo metu, kai turėjo būti atliekama ši krata, ji apžiūrėjo kamerą – ar joje nesimato kokių nors neleistinų daiktų, ar nepalikti įjungti elektros prietaisai, ar nėra kitų galinčių sukelti gaisrą daiktų, ir ją nuo S. L. bei A. L. skyrė kameros durys. Teismo posėdyje G. K. pateikė iš esmės analogiškus paaiškinimus. Pareiškėja nurodė, kad atėjus išvesti A. L. į pasivaikščiojimo kiemelį ir atrakinus kameros duris, sulaikytasis dar nebuvo pasiruošęs, jam buvo nurodyta rengtis. A. L. apsirengė, išėjo kameros ir atsistojo prie sienos. Pareiškėja nurodė, kad išvedant pasivaikščioti turi būti atliekama dalinė asmens krata, konkrečiu atveju šią kratą privalėjo atlikti A. L.. Pareiškėja teigė, kad tuo metu, kai turėjo būti atliekama A. L. dalinė asmens krata, ji prie durų apžiūrėjo kamerą. G. K. paaiškino, kad dalinė krata trunka trumpai, kadangi ji atliekama rankomis liečiant drabužių kišenes, liemenį, kelnių apačią.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad G. K. turėjo galimybę stebėti S. L. veiksmus, kadangi kameros durų uždarymas truko trumpai, ne daugiau kaip vieną sekundę (Išvados medžiaga, l. 69). Tarnybinio patikrinimo išvada dėl G. K. padarytų Etikos kodekso 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo ir 6.9 punkto reikalavimų pažeidimų buvo grindžiama vaizdo įrašo duomenimis.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK, gavęs G. K. skundą, kurio 13 punkte buvo nurodyta, jog Išvados medžiagoje esančioje vaizdo medžiagoje užfiksuotas ne 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. įvykęs A. L. išvedimas iš kameros Nr. 21, šią aplinkybę pripažino ir patvirtino, kad šio įvykio vaizdo įrašo Išvados medžiagoje nėra.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo naštą reguliuojančių teisės normų taikymą, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima proceso dalyvio pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas); ši pareiga, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Negatyviojo įrodinėjimo naštos aspektas pasireiškia tuo, kad jei nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Teismas sprendžia, kad tarnybinių ginčų bylose atsakovai, t. y. viešojo administravimo institucijos, turi pareigą pateikti pakankamai objektyvių bei patikimų įrodymų, kurie pagrįstų valstybės tarnautojo kaltę padarius tarnybinį nusižengimą.

Teismo posėdyje G. K. kaltę, pažeidus Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintą atsakomybės principą ir 6.9 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini) AVPK įrodinėjo liudytojo D. Ž., atlikusio tarnybinį patikrinimą (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo, parodymais.

Liudytojas D. Ž. nurodė, kad tarnybinio patikrinimo pradžioje peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus. Nurodė, kad buvo patikrinta daug vaizdo įrašų, peržiūrėti net ir tiesiogiai su įvykiu nesusiję įrašai, nustatyta, kad ne visi įrašai buvo reikalingi kaip įrodymai. D. Ž. pripažino, kad Išvados medžiagoje nėra įrašo, kuriame būtų užfiksuotas 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. vykęs A. L. išvedimas iš kameros Nr. 21, kurį vykdė G. K. ir S. L.. Liudytojas paaiškino, kad atlikdamas tarnybinį patikrinimą, jis šio įvykio vaizdo įrašą peržiūrėjo. Liudytojas tvirtino, kad peržiūrėtame įraše matė, kaip apie 8 val. 34 min. prie kameros priėjo du pareigūnai - S. L. ir K.; kameros duris atrakino S. L., tuo metu G. K. stovėjo šone šalia S. L.; iš kameros išėjo A. L.; S. L. uždarė kameros duris; pareigūnai bei A. L. nuėjo: G. K. pirma, po jos – A. L., S. L. - paskutinis. Liudytojas nurodė, kad neprisimena, kur stovėjo G. K. tuo metu, kai S. L. rakino duris.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) AVPK areštinė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, daroma išvada, kad abejonių nekeliančiu įrodymu, užtikrinančiu galimybes objektyviai ir neginčijamai nustatyti 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. vykusio A. L. išvedimo iš areštinės kameros Nr. 21 eigą, šioje procedūroje dalyvavusio kiekvieno policijos pareigūno, įskaitant ir G. K., atliktus veiksmus bei jų eiliškumą, laikomas nustatyta tvarka užfiksuotas vaizdo įrašas. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nurodyto įvykio vaizdo įrašas prie Išvados medžiagos buvo nepridėtas dėl subjektyvių priežasčių, t. y. dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio tikrintojo veiksmų.

Teismas, darydamas išvadas, nesiremia liudytojo D. Ž. parodymais, įvertinęs juos kaip keliančius abejonių dėl jų objektyvumo. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, jog D. Ž. atliko tarnybinį patikrinimą, rinko Išvados medžiagą, rengė Tarnybinio patikrinimo išvadą, todėl subjektyviai yra suinteresuotas siekti, kad pasitvirtintų Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos aplinkybės ir nebūtų paneigti jo suformuluoti teiginiai dėl G. K. įvykdytų veikų ir kaltės.

Įvertinus bylos nagrinėjimo metu patikrintus Išvados medžiagoje surinktus duomenis ir paaiškėjus, kad joje pateiktame įraše užfiksuotas ne 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. vykęs A. L. išvedimas iš areštinės kameros Nr. 21, daroma išvada, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti Tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluotą teiginį, kad G. K., 2019 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 34 min. išvedant A. L. iš areštinės kameros į pasivaikščiojimo kiemelį, mačiusi, jog (duomenys neskelbtini) AVPK VTT AKS vyriausiasis (duomenys neskelbtini) S. L. neatliko šio asmens dalinės kratos, nesiėmė jokių veiksmų apie tai pranešti pačiam S. L. ar aukštesniam vadovui ir taip pažeidė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintą atsakomybės principą bei 6.9 punkto reikalavimus.

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojo 2019 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 50-TE-368 nepagrįstas tarnybinio patikrinimo metu nustatytais duomenimis, todėl naikinamas.

Pareiškėja pateikė prašymą atlyginti 300 Eur turėtas atstovavimo išlaidų, kurias sudaro po 150 Eur už skundo parengimą ir atstovavimą teisme. Turėtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. išrašytą pinigų priėmimo kvitą Nr. 1056113.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokie dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nurodyti Rekomendacijų 2 punkte, maksimalūs užmokesčio dydžiai – 8 punkte.

Bylos duomenimis, pareiškėjai atstovo advokato padėjėjas E. Snicorius, kuris parengė pareiškėjos teismui paduotą skundą, ir kaip pareiškėjos atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val. 18 min.

Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.19 ir 9 punktais, atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, taikomus suteiktos teisinės paslaugos metu, daroma išvada, kad pareiškėjos turėtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų nustatytų dydžių.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir priėmus sprendimą G. K. naudai, tenkinamas jos prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos G. K. skundą tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, laikinai einančio viršininko pareigas 2019 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 50-TE-368 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Priteisti G. K. iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) rūmus.