Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams D. P. ir A. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Iš ieškovės ir atsakovų nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovai ir pradinė kreditorė sudarė Susitarimą dėl Ž. kvartalo administravimo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Susitarimo pagrindu pradinė kreditorė įsipareigojo organizuoti nuolatinę kvartalo bendro naudojimo teritorijos, inžinerinės infrastruktūros bei inžinerinės įrangos priežiūrą darbo laiku, gedimų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus; atstovauti gyventojus skelbiant rangos darbų konkursus, gyventojų vardu sudaryti sutartis su rangovais, prižiūrėti rangovų vykdomus darbus, pasirašyti visas reikalingas sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, pasirašyti kitas sutartis; mėnesiui pasibaigus paskaičiuoti ir paskirstyti mokesčius gyventojams už per praėjusį mėnesį suteiktas komunalines ir kitas paslaugas, atliktus darbus bei iki sekančio mėnesio 15 dienos išrašyti ir pateikti gyventojams sąskaitas-faktūras apmokėjimu ir kt. (el. b. l. 13-26). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams (el. b. l. 27-31). 2020 m. rugsėjo 15 d. balsavimu dauguma gyventojų pritarė bendrojo naudojimo sklypo Ž. kvartale įrengimui, infrastruktūros joje įrengimui už bendrą sumą – 43 844,33 Eur (el. b. l. 85). Atsakovai pateikė darbų ir įrenginių sąmatas, kurių bendra vertė sudaro 43 312,33 Eur (atitinkamai 9 629,33 Eur ir 33 683,00 Eur) (el. b. l. 86, 87-88). Pradinė kreditorė 2024 m. vasario 21 d. siuntė atsakovui D. P. raginimą sumokėti skolą iki 2024 m. vasario 29 d. (el. b. l. 12). Ieškovė nurodė, kad atsakovai už įvykdytus darbus pagal Susitarimą su pradine kreditore neatsiskaitė, todėl susidarė 728,49 Eur įsiskolinimas pagal 2021 m. lapkričio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) už žaidimų aikštelės įrengimo darbus (toliau – ir Sąskaita) (el. b. l. 11). Pagal 2024 m. rugsėjo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sutarties priedą Nr. 1, pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovų skolą (el. b. l. 4-6, 7). Ieškovė 2024 m. rugsėjo 12 d. siuntė atsakovams pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą (el. b. l. 8, 10).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta rangos ir paslaugų sutarčių takoskyra: nors ir rangos, ir paslaugų sutartys sudaromos dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis įsipareigojama sukurti ar pasiekti tam tikrą darbo rezultatą ir perduoti jį, kaip atskirą objektą ar tam tikrą jo dalį, kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir taikytina atsakomybė: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė atlikti darbus, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų paslaugų teikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).

15. Teismas sprendžia, kad tarp šalių Susitarimo ir balsavimo pagrindu dėl bendrojo naudojimo sklypo įrengimo susiklostė rangos teisiniai santykiai, nes buvo susitarta įrengti kvartalo nariams bendrą visiems aikštelę su įrenginiais joje, kuri turi savarankišką vertę. Pažymėtina, kad iš pateiktų dokumentų, t. y. Susitarimo, sąmatų, Sąskaitos, galima spręsti, kad pradinė kreditorė buvo rangovas, o Ž. kvartalo nariai, pasirašę Susitarimą, buvo užsakovai. Tokio pobūdžio darbų atlikimas (aikštelės įrengimas) teismų praktikoje pripažįstamas rangos sutarties objektu (pavyzdžiui Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-184-933/2024). Nors šiuo atveju nebuvo susitarimais numatytas pradinės kreditorės atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto sudarymas ir pasirašymas, taip pat konkretus Darbų atlikimo terminas, tačiau tai nekeičia fakto, kad susitarimo objektas atitinka rangos sutarties sampratą.

16. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas pagal rangos sutartį įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė. Vis dėl to, pagal teismų praktiką, įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Šiuo atveju nėra ginčo, kad aikštelė buvo perduota užsakovams, t. y. Ž. kvartalo nariams. Darbai buvo suplanuoti dar 2020 m., Sąskaita išrašyta 2021 m., iš atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktų fotonuotraukų matyti, kad aikštelė yra įrengta, aplink ją nėra jokių užtvarų, žyminčių apie nebaigtus įrengimo darbus, ieškovė nurodė, kad kiti gyventojai jau yra apmokėję už atliktus Darbus, atsakovai to neginčijo. Teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad faktiškai atlikti Darbai buvo perduoti užsakovams.

17. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagal rangos susitarimą atsakovai privalo atsiskaityti už aikštelės įrengimo darbus ir jei taip, kokia apimtimi. Atsakovai atsiliepimuose sutiko, kad remiantis Susitarimu, visų gyventojų dauguma nubalsavo už Darbų atlikimą, todėl atsakovės A. P. papildomi pastebėjimai (kuriais, be kita ko, ji prieštarauja savo pačios pozicijai) dėl, jos manymu, galimai netinkamai organizuoto balsavimo elektroninėje sistemoje www.apklausa.lt jai nereiškiant priešieškinio ir neteikiant dėl to įrodymų, ar dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų esminio tvarkymo, neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

18. CK 6. 665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

19. Atsakovai atsiliepimuose teismui akcentavo, jog buvo paskaičiuota didesnė suma, negu buvo nubalsuota ir ne visi darbai yra atlikti (nubalsuota Darbų atlikimui už 43 844,33 Eur sumą, neįrengti vartai, varteliai, nepažymėtos krepšinio aikštelės linijos), neprieštaravo apmokėti jam pagrįstai išrašytą sąskaitą atlikus visus darbus. Taigi, atsakovai akcentavo per didelę kainą ir tai, kad ne visis darbai atlikti. Ieškovė neginčijo atsakovų nurodytos aplinkybės dėl ne visų atliktų darbų, per nustatytą terminą nepateikė teismui tai paneigiančių įrodymų.

20. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad rangovui pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, užsakovas, remdamasis darbų trūkumais ir nesutikdamas su mokėtina už atliktus darbus kaina, turi teisę atsikirtimuose ar priešieškinio forma remtis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu specialiu pažeistų teisių gynimosi būdu – darbų kainos sumažinimu, ir teismas tokiu būdu privalėtų vertinti atsakovo atsikirtimuose (ne tik priešieškinio forma) nurodytas aplinkybes dėl ieškovės (rangovės) galimai nekokybiškai atliktų darbų (Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-867-390/2024). Atsakovams išreiškus poziciją dėl per didelės kainos ir ne visų atliktų darbų, tačiau nereikalavo darbų trūkumų pašalinimo per tam tikrą terminą, teismas vertina atsakovų poziciją dėl per didelės kainos ir kaip pozicijos išreiškimą remtis CK 6. 665 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise į Darbų kainos mažinimą (atsakovai teikė atsiliepimus be advokato pagalbos, atsiliepimui buvo nustatyti trūkumai, taigi aiškiai suformuluoti poziciją, tikėtina, jiems buvo sudėtinga).

21. Atsakovų į bylą pateiktoje darbų sąmatoje numatytų vartelių įrengimo kaina – 160,00 Eur be PVM, visa galutinė darbų suma sudaro 33 683 Eur su PVM, taigi vartelių kaina su PVM 193,60 Eur (160 Eur + 21 proc.) (el. b. l. 86). Įrenginių sąmatoje dviejų mini futbolo vartų suma su PVM –660,00 Eur, o tinklo vartams suma – 49,00 Eur su PVM (el. b. l. 87). Atsakovų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad įrengtoje aikštelėje šių įrenginių nėra (el. b. l. 64-66, 103-105). Pažymėtina, kad dėl krepšinio zonoje pažymėtų linijų susitarimo atsakovai neįrodė, sąmatose nėra įtraukta šių darbų kaina.

22. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė reikalavimo priteisti 728,49 Eur skolą visa apimtimi. Byloje nustatyta, kad dalis darbų, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, faktiškai nebuvo atlikta (neįrengti dveji mini futbolo vartai ir du tinklai, varteliai). Šią aplinkybę patvirtina atsakovų pateikti įrodymai, ieškovė ir trečiasis asmuo neginčijo šios aplinkybės. Taip pat ieškovė nepagrindė, kad pradinė kreditorė faktiškai patyrė daugiau išlaidų nei buvo numatyta pradžioje ir kad dėl to susitarė su gyventojais pagal Susitarime nustatytą tvarką. Taigi, atsakovai turi teisę į Darbų kainos mažinimą, įvertinus susitartą Darbų kainos dydį bei faktiškai neatliktų darbų kainą. Tai, kad Darbai ne visi iki galo yra atlikti, nors Sąskaita išrašyta dar 2021 m., atsakovai nereikalauja atlikti darbus per protingą terminą, o rangovas iki šiol jų nepašalino, negali reikšti, kad atsakovai turi pagrindą nesumokėti už faktiškai atliktus darbus arba kad ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti už visus Darbus, nepaisant, kad jų dalies neatliko iki Sąskaitos išrašymo ir po to, nes tai neatitiktų protingumo, sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

23. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovai apie reikalavimo perleidimą informuoti 2024 m. rugsėjo 12 d. pranešimu (el. b. l. 8), įstatymas leidžia perleisti net ir būsimą reikalavimą (CK 6.101 straipsnio 3 dalis), atsakovai nereiškė priešieškinio dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl atsakovų argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo yra nepagrįsti ir atmestini.

25. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 65,56 Eur delspinigius už pradelstą atsiskaityti terminą. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

26. Šiuo atveju atsakovai ir pradinė kreditorė Susitarimo 5.1. punkte susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių mokėjimo už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė sumažino delspinigių dydį iki 0,05 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Vadovaujantis tuo, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant 650,63 Eur skolą, iš atsakovų solidariai priteisiami 58,56 Eur delspinigiai (650,63 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų).

27. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl piktnaudžiavimo procesu ir kitų atsakovų prašymų, nesusijusių su ieškinio reikalavimais,

28. Atsakovai prašė skirti baudą ieškovei už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį, kas, jų vertinimu, atitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius.

29. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

31. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismo vertinimu, ieškovės elgesys pareiškus ieškinį, kuris iš dalies tenkinamas, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien galimai nepagrįsto ieškinio pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, ieškovė turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama kitose bylose priimtais sprendimais. Byloje nenustatyta ir proceso vilkinimo požymių. Teismas nenustatė ir atsakovų nurodytų abiejų juridinių asmenų koordinuotą veikimą prieš atsakovus dėl to, kad atsakovams siunčiamos sąskaitos iš pirminės kreditorės. Pažymėtina, kad teismas sprendė tik byloje kilusį ginčą, kitos išrašytos sąskaitos faktūros dėl ne ginčo Darbų ar paslaugų nėra šios bylos dalykas ir teismas dėl to nepasisako.

32. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atmestinas prašymas skirti baudą ieškovei dėl piktnaudžiavimo procesu.

33. Pažyminėtina ir tai, kad 2025 m. balandžio 24 d. nutartyje išaiškino atsakovams, kad atsiliepime į ieškinį suformuluotas reikalavimas „įpareigoti ieškovą ištrinti visus atsakovų asmens duomenis iš visų ieškovo ir trečiųjų asmenų duomenų bazių, į kurias ieškovo iniciatyva atsakovų asmens duomenys buvo patalpinti“ negali būti nagrinėjamas teisme, kad toks reikalavimas galėtų būti reiškiamas ir nagrinėjamas teisme tik atsakovams pateikus ieškinį (priešieškinį), atitinkantį 111 straipsnio, 113 straipsnio, 114 straipsnio, 135 straipsnio reikalavimus, sumokėjus reikiamo dydžio žyminį mokestį. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos pažeidimų atsakovai turi teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Papildomai dėl to nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokatų darbo laiko sąnaudas ir kita. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patyrė 363,00 Eur atstovavimo išlaidų, sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį.

36. Ieškinį patenkinus iš dalies (89,31 proc.), ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 343,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno po 171,92 Eur.

37. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną išlaidų sumą, todėl iš atsakovų nėra priteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650,63 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų 63 ct) skolą, 58,56 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 56 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (709,19 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei ieškovei iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 171,92 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 92 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atmesti atsakovų prašymą skirti baudą ieškovei dėl piktnaudžiavimo procesu.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.