- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- e2A-867-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01746-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Algimantas Kukalis, Marius Bartninkas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekologika“
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Arstatyba“
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekologika“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Arstatyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekologika“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Arstatyba“ ieškinio prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ekologika“ 16 840,14 Eur skolą, 1 531,45 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 812 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp šalių sudarytos 2021 m. rugsėjo 29 d. Rangos sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti pramoninių šlifuotų grindų įrengimo darbus (toliau – Darbai) objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) Rangos sutarties objekto darbų sutartinė kaina 13 970,14 Eur. Užsakovo prašymu buvo padidinti darbų plotai, sutarta papildomų darbų kaina buvo 2 870 Eur, iš viso sutarties kaina 16 840,14 Eur. Atsakovė yra gavusi PVM sąskaitą – faktūrą už atliktus darbus 16 840,14 Eur sumai, apmokėjimo terminas suėjo 2022 m. liepos 5 d., tačiau atsakovė nėra sumokėjusi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. liepos 13 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo.
5. Nurodė, kad šalys sudarė iš viso dvi rangos sutartis dėl darbų atlikimo Objekte: 2021 m. birželio 17 d. Rangos sutartį dėl grindų betonavimo pastato viduje, sutarties kaina 10 962 Eur (toliau – Sutartis/1) ir 2021 m. rugsėjo 29 d. Rangos sutartį dėl lauko aikštelės betonavimo, sutarties kaina 13 970,14 Eur (toliau – Sutartis/2). Bendra sutarčių kainą – 23 443,38 Eur. 10 962 Eur sumokėta 2021 m. rugsėjo 3 d., o pagal Sutartį/2 sumokėta 2021 m. rugpjūčio 4 d. bei 2021 m. rugsėjo 29 d.
6. Ieškovas darbus atliko nekokybiškai, tačiau atsakovė sumokėjo visą kainą ir tikėjosi, kad ieškovė pašalins darbų defektus, tačiau gavusi pretenzijas, nustojo bendrauti ir bendradarbiauti. Be to, ieškovė 2022 m. liepos 3 d. pateikė pasirašyti atsakovei atliktų darbų perdavimo aktą Nr. 030 ir PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 16 840,14 Eur sumai, reikalaudamas antrą kartą sumokėti pagal Sutartį/2. atsakovė atsisakė.
7. Ieškovė su atsakovės pareikštais prieštaravimais nesutiko.
8. Nurodė, kad visus darbus atliko tinkamai – išimtinai pagal šalių sudarytas Rangos sutartis. Visi darbai yra 100 proc. užbaigti, perduoti ir atsakovė jais naudojasi. Atsakovė nenurodė, kad šalys buvo sudarę dar ir žodinį susitarimą dėl kitų darbų, kuriuos ieškovė atliko, už atliktus darbus išrašė 2021 m. rugsėjo 28 d. PVM Sąskaitą faktūrą Nr. 050 12829,38 Eur sumai, kuri buvo atsakovės apmokėta 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugsėjo 29 d. pavedimais. Atsakovė pagal Sutartį/2 nėra iki šiol atsiskaičiusi, po jos sudarymo jokie mokėjimai ieškovei neatlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. vasario 20 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
10. Teismas nurodė, kad darbai pagal tarp šalių sudarytą Sutartį/1 ir buvusį žodinį susitarimą yra pilnai atlikti, atsakovei perduoti bei atliktų Darbų priėmimo aktais be jokių pastabų priimti, darbai pagal Sutartį/2 nebuvo užbaigti pasirašant aktą, nes atsakovė nutraukė bendravimą, tačiau vien darbų defektų buvimo faktas savaime nereiškia, jog nelieka prievolės atsiskaityti už atliktus darbus.
11. Pažymėjo, kad ginčo dėl atliktų darbų kiekio byloje nėra, ieškovė atliko Objekte darbus ir perdavė Darbų rezultatą atsakovei, Darbų priėmimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje numatytus reikalavimus yra įvykęs (vienašališkai pasirašytas aktas). Taip pat Sutartyje/2 nėra numatyta, jog tuo atveju, jei būtų nustatyta atliktų Darbų trūkumų, atsakovė turėtų teisę nemokėti už atliktus Darbus ar jų nepriimti. Nei pagal teisės aktus, nei pagal Sutartį/2 nėra pagrindo atsakovei nemokėti už ieškovės atliktus darbus.
12. Kadangi atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, teismas nusprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 16 840,148 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
13. Taip pat šalys Sutarties/2 8.1. punkte susitarę dėl netesybų dėl prievolės nevykdymo, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 531,45 Eur delspinigius. Taip pat įstatymo nustatytas 8 procentų dydžio procesines palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas.
14. Ieškinį tenkinus visiškai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė ir 812 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 207 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 20 d. sprendimą, priteisti ieškovei iš atsakovės 2 870 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas neteisingai ir netiksliai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Ieškovės atstovas pripažino, kad nebaigė atlikti darbų, todėl teismas negalėjo priteisti visos sumos kaip už atliktus darbus. MB „Grindų alėja“ 2022 m. balandžio mėn. baigė atlikti dalį ieškovės darbų, betonavo, glaistė, tvirtino, už kuriuos atsakovė sumokėjo 2 280 Eur. Jei ir vertinti, kad ieškovė atliko papildomus darbus už 2 870 Eur, tai ši suma mažintina 2 280 Eur. UAB „Modesta“ 2022 m. rugsėjo mėn. taip pat perdarė dalį ieškovo darbų rezultato, nes 140 m² betoninės lauko aikštelės atskilo ir išsiardė. Atsakovė už šiuos darbus sumokėjo 8 250 Eur. Akivaizdu, kad ieškovė savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl neįvykdytų įsipareigojimų dalyje negali nei reikalauti, nei gauti atlyginimą.
15.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų teismo išvadą, jog tarp šalių buvo sudarytos trys rangos sutartys, todėl atsakovė neprivalo pilnai apmokėti visas ieškovės reikalaujamas sumas. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 4 d. pavedimu atliko avansinį mokėjimą už ieškovės paslaugas pradėjus bendradarbiavimą, kuris padengė dalį sumos pagal vėlesnę ginčo 2021 m. rugsėjo 29 d. sutartį. Ieškovė iš viso pagal dvi rangos sutartis išrašė du atliktų darbų aktus (Nr. 044 ir Nr. 050) bendrai 23 443,38 Eur sumai ir atsakovė būtent 23 443,38 Eur sumokėjo trimis mokėjimo pavedimais. Dalį papildomų darbų 2 870 Eur sumai atsakovė neginčijo, tačiau nesant tinkamo akto, neužbaigiant atlikti darbų ir netaisant defektų, atsakovė jų pagrįstai nemoka.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas tinkamai nustatė faktinę aplinkybę, kad byloje ginčas yra dėl atsiskaitymo už rangos darbus pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. rangos sutartį ir, kad pagal šią sutartį atsakovė nėra atlikusi jokių mokėjimų.
16.2. Atsakovės pozicija yra nenuosekli ir jos argumentai prieštarauja vienas kitam. Tiek teisme, tiek vienoje apeliacinio skundo dalyje atsakovė įrodinėja, kad ji yra sumokėjusi ieškovei už atliktus darbus pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. rangos sutartį, tačiau kitoje dalyje jau įrodinėja, kad jų pagrįstai nemoka. Tai, kad atlikus sutartyje numatyto ploto betonavimo darbus dar liko neišbetonuoto ploto, kurio išbetonavimo pageidavo, o vėliau su kitų rangovų pagalba ir atliko atsakovė, negali būti pagrindu nemokėti už faktiškai atliktą darbų kiekį. Ginčo byloje dėl faktiškai atlikto darbų kiekio nėra. Atsakovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atliktų darbų akte Nr. 030 nurodyti neteisingi atliktų darbų kiekiai. Kadangi atsakovė darbų rezultatą perėmė faktiškai pradėdama jį valdyti ir pretenzijų dėl darbų kokybės nei atliktų darbų priėmimo- perdavimo akte, nei faktiškai perimdama darbų rezultatą nenurodė, todėl neturi teisės reikšti kokias nors pretenzijas dėl darbų rezultato kokybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
4. Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad šalys 2021m. birželio 17d. sudarė statybos rangos sutartį dėl pramoninių šlifuotų grindų įrengimo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Kaip nurodyta sutartyje, kad rangovas įsipareigojo paruošti pagrindą ir įrengti vidutiniškai 12cm betoninių grindų, paviršių užšlifuoti bei padengti akriliniu kiuringu. Deformacinių siūlių pjaustymas, bei sandarinimas gumine tarpine, betono plokštės išmatavimas. Šalys sutarė, kad sutarties objekto darbų kaina yra 10 962 Eur. Galutinė sutarties kaina apskaičiuojama pagal faktiškai atliktus darbų kiekius ir šalims raštu apie tai susitarus iš anksto ( Sutarties 2.1 punktas). Pagal sutarties 4.1 ir 4.2 sąlygas rangovas darbus turėjo pradėti 2021m. rugpjūčio 7d. ir baigti 2021m. rugpjūčio 29d. Darbų pridavimas vykdomas šalims pasirašant atliktų darbų pridavimo aktą. Užsakovas įsipareigojo apmokėti už tinkamai atliktus darbus sutartyje numatytu laiku ir sąlygomis ( Sutarties 6.1punktas).
5. Nustatyta ir tai, kad 2021m. rugsėjo 29d. šalys sudarė kitą statybos rangos sutartį dėl pramoninių šlifuotų grindų įrengimo (duomenys neskelbtini) ( Sutarties 1. 1 punkto sąlyga). Sutartyje nurodyta, kad rangovas paruoš pagrindą lauke ir įrengs vidutiniškai 15 cm betonines grindis. Paviršius užšlifuotas. Deformacinių siūlių pjaustymas bei sandarinimas. Gerbūvio tvarkymo darbai ( be medžiagų). Vidutiniškai 15 cm betoninių grindų įrengimas. Paviršius šlifuotas. Deformacinių siūlių pjaustymas bei sandarinimas. Šalys sutarė, kad sutarties darbų sutartinė kaina yra 13 970,14 Eur. Šalys nustatė, kad rangovas darbus pradės 2021m. spalio 4d., o darbus pabaigs – 2021m. spalio 18d. Darbų pridavimas vykdomas šalims pasirašant atliktų darbų pridavimo aktą. Už atliktus darbus užsakovas atsiskaitys sutartyje numatytu laiku ir sąlygomis.
6. Atsakovė atsikirtinėjo, kad šalys iš viso buvo sudarę dvi rangos sutartis dėl darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad pagal 2021m. birželio 17d. rangos sutartį dėl grindų betonavimo pastato viduje, sutarties kaina buvo 10 962 Eur, o pagal 2021m. rugsėjo 29d. rangos sutartį dėl lauko aikštelės betonavimo, sutarties kaina – 13 970,14 Eur. Bendra sutarčių kaina yra 23 443,38 Eur ir atsakovė tokią pačią sumą yra sumokėjusi 2021 m. rugsėjo 28d. ir 2021m. rugsėjo 29d. mokėjimo nurodymais. Tai pat įrodinėjo, kad ieškovė darbus pagal sutartis atliko su trūkumais, neteisingai ir nekokybiškai. Atsakovė už darbus sumokėjo visą kainą ir tikėjosi, kad ieškovė pašalins darbų defektus, tačiau gavusi pretenzijas nustojo bendradarbiauti. Teigia, kad ieškovė beveik po metų t. y. 2022m. liepos 3d. pateikė pasirašyti atsakovei atliktų darbų perdavimo aktą Nr. 030 ir 16 840,14 Eur reikalauja antrą kartą sumokėti pagal 2021 m. rugsėjo 28d sutartį.
7. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad užsakovo prašymu pagal 2021m. rugsėjo 29d. statybos rangos sutartį buvo padidinti darbų plotai, sutarta, kad papildomų darbų kaina buvo 2870 Eur. Susitarus dėl papildomų darbų atlikimo iš viso šios rangos sutarties sutartinė kaina sudarė 16 840,14 Eur.
8. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei remdamasi 2021m. rugsėjo 29d. rangos sutartimi bei įrodinėdama buvus šalių žodiniam susitarimui dėl darbų apimčių padidinimo ir prašė iš atsakovės priteisti 16 840,14 Eur skolą už neapmokėtus atliktus darbus, 1531, Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino nustatęs, kad darbai pagal tarp šalių sudarytą Sutartį/1 ir buvusį žodinį susitarimą yra pilnai atlikti, atsakovei perduoti vienašaliais atliktų darbų priėmimo aktais be jokių pastabų priimti, o darbai pagal Sutartį/2 nebuvo užbaigti pasirašant aktą, nes atsakovė nutraukė bendravimą, tačiau vien darbų defektų buvimo faktas savaime nereiškia, jog atsakovei nelieka prievolės atsiskaityti už atliktus darbus.
10. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendime nurodytu vertinimu nurodo, kad teismas neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, nes pats ieškovės atstovas pripažino, kad nebaigė atlikti visų sutartų darbų. Apeliantė įrodinėja, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė pilnai turi apmokėti ieškovei jos prašomą sumą. Tvirtina, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 4 d. pavedimu atliko avansinį mokėjimą už ieškovės paslaugas pradėjus bendradarbiavimą, kuris padengė dalį sumos pagal vėlesnę ginčo 2021 m. rugsėjo 29 d. sutartį. Ieškovė iš viso pagal dvi rangos sutartis išrašė du atliktų darbų aktus (Nr. 044 ir Nr. 050) bendrai 23 443,38 Eur sumai ir atsakovė būtent 23 443,38 Eur sumokėjo trimis mokėjimo pavedimais. Dėl papildomų darbų atlikimo nėra tinkamo akto ir nebuvo pataisyti defektai, todėl atsakovė pagrįstai už darbus neapmoka.
11. Teisėjų kolegija iš esmės šiems apeliantės apeliacinio skundo argumentams pritaria pažymėdama, kad byloje teismo buvo nepakankamai tirtos ir sprendime argumentuotos aplinkybės susijusios darbų atlikimu pagal abi sudarytas rašytines statybos rangos sutartis ir žodinį šalių susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. Teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytą statybos darbų 2021m. birželio 17d. sutartį nutrūko šalių bendradarbiavimas, tačiau byloje liko neaišku, kiek ir kokia apimtimi buvo atlikti darbai ir kiek už juos buvo apmokėta, nes atsakovė įrodinėja, kad ieškovė iš viso pagal dvi rangos sutartis išrašė du atliktų darbų aktus (Nr. 044 ir Nr. 050) bendrai 23 443,38 Eur sumai ir atsakovė būtent 23 443,38 Eur sumokėjo trimis mokėjimo pavedimais. Apeliantė taip pat tvirtina, kad 2021m. rugpjūčio 8d. buvo atliktas ir avansinis mokėjimas ieškovei už paslaugas. Pirmosios instancijos teismas į šias reikšmingas ginčui tarp šalių spręsti aplinkybes neatsižvelgė ir jas tyrė nepakankamai, nepakankamai tyrė šalių sudarytų sutarčių sąlygas, darbų avansinius mokėjimus, nepašalino iškilusių prieštaravimų tarp byloje pateiktų įrodymų, nors tai atlikti teismą įpareigoja įstatymas, kuris nustato teismui, teismo sprendimą priimti įvertinus visas bylos aplinkybes.
12. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.). Aukščiau šioje nutarties 25 punkte nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas visų į bylą pateiktų įrodymų neįvertino ir iš esmės spręsdamas bylą rėmėsi tik ieškovės atstovo argumentais, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ( CPK 185 straipsnis).
13. Minėta, kad ieškovės pateikto atsakovei ieškinio faktinis pagrindas yra šalių sudaryta 2021 m. rugsėjo 29 d. statybos rangos sutartis, o taip pat žodinis šalių susitarimas dėl padidintų darbų plotų ( taip nurodoma ieškinio pareiškime). Atsakovė taip pat atsikirtinėja ir įrodinėja, kad ieškovė nekokybiškai atliko darbus ir netaisė defektų, tačiau nurodė, kad byloje neformuoja priešpriešinių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, o ginasi tik pareikštais prieštaravimais.
14. Byloje nustatyta, kad šalis siejo santykiai susiformavę iš statybos rangos teisinių santykių. Tokiu atveju, iškilusį tarp šalių ginčą reikia spręsti pagal CK normas reglamentuojančias rangos teisinius santykius ( CK 6. 644 straipsnis).
15. CK 6. 665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
16. Nustatyta, kad šalių sudarytose rangos sutartyse yra numatyta sutarties sąlyga, kad rangovas užsakovui garantuoja, kad jo atlikti darbai atitiks galiojančių normatyvių statybos dokumentų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų atliktų darbų vertę ( Sutarčių 13 punktas).
17. Minėta, kad atsakovė atsikirtinėja, jog ieškovė nekokybiškai atliko darbus ir netaisė defektų. Tai nurodydama atsakovė pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą. Teisėjų kolegija pažymi, kad galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Įstatyme nenurodyta, kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, o kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą, visų pirma, nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 23 punktas).
18. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės nurodytus argumentus išdėstytus procesiniuose dokumentuose bei atsakovės atstovo poziciją teismo posėdžio metu, sutinka su tuo, kad rangovui pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, užsakovas, remdamasis darbų trūkumais ir nesutikdamas su mokėtina už atliktus darbus kaina, turi teisę atsikirtimuose ar priešieškinio forma remtis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu specialiu pažeistų teisių gynimosi būdu – darbų kainos sumažinimu, ir teismas tokiu būdu privalėtų vertinti atsakovo atsikirtimuose (ne tik priešieškinio forma) nurodytas aplinkybes dėl ieškovės (rangovės) galimai nekokybiškai atliktų darbų. Nustatyta, kad atsakovo pozicija dėl atliktų darbų trūkumų darbų kainos sumažinimo pagal bylos nagrinėjimo eigą buvo nuosekli, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti atsakovės iškeltą klausimą, o ne apsiriboti tik teismo sprendime nurodymu, kad net ir laikant, kad darbai buvo atlikti su trūkumais ir jų rezultatas turi defektų, už kuriuos atsakingas ieškovas, nėra pagrindo atsakovei nemokėti už ieškovės atliktus darbus. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį aptartu klausimu pritaria apeliantės apeliacinio skundo argumentams, kad teismo yra nepagrįstai konstatuota aplinkybė, kad atsakovė neturi teisės reikšti kokias nors pretenzijas dėl darbų rezultato kokybės. Tokie apylinkės teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai yra kliūtis patikrinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas laikytinas teisėtu tik jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taikė materialinės teisės normas, bet ir nepažeidė proceso įstatymų reikalavimų. Kitas reikalavimas, keliamas teismo sprendimui, yra jo pagrįstumas. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes. Kiekviena teisiškai reikšminga aplinkybė ( jos buvimas arba nebuvimas) turi būti pagrįsta byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais ir teismo surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Taip pat teismo sprendimas negali būti pagrįstas su bylos aplinkybėmis susijusiomis prielaidomis. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas išvadomis, logiškai išplaukiančiomis iš visų nagrinėjant bylą teisme nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, ir nustatęs, kad bylos medžiaga nepatvirtina aplinkybių, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tai turi argumentuoti sprendime. Teisėjų kolegija įvertinusi apylinkės teismo sprendimo turinį ir nustatytas aplinkybes dėl nurodytų trūkumų negali pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkantį CPK 263 straipsnio reikalavimus bei jį laikyti pagrįstu ir teisėtu.
19. Apibendrinus nutartyje nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų galėjo neteisingai išspręsti bylą ( CPK 329 straipsnio 1 dalis). Taip pat apylinkės teismas nevertinęs į bylą pateiktų visų įrodymų ir iš esmės remdamasis tik ieškovės vienos argumentais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nenustatė svarbių ginčui spręsti aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą. Dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, yra pagrindas daryti išvadą ir apie bylos esmės neatskleidimą, dėl kurio bylą apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2011).
20. Bylos esmės neatskleidimas taip pat yra proceso teisės normų pažeidimas, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024m. vasario 20d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.