Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

P. N., žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pagal piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus.

P. N. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

P. N. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad dėl apyvartinių lėšų stokos Bendrovė vėlavo mokėti atidėtus mokesčius. Bendrovė patyrė sunkumus, vėlavo mokėti mokesčius, todėl buvo kreiptasi į VMI sudaryti naują mokesčių atidėjimo sutartį ir sudaryti naują mokėjimų grafiką. Nauja sutartis buvo sudaryta, tačiau nutraukta maždaug po 5-6 mėn., nes buvo vėluojamos įmokos. Jis stengėsi nedaryti pažeidimų, su kreditoriais atsiskaitinėjo tokia tvarka, kad Bendrovė galėtų tęsti veiklą: stengėsi laiku mokėti atlyginimus darbuotojams, pagrindiniams tiekėjams, patalpų nuomą, o visa kita būdavo vėliau. Norėjo kuo ilgiau išlaikyti Bendrovę mokia, kad ji vykdytų veiklą ir galėtų grąžinti skolas. Jis šiuo metu jau nebedirba Bendrovėje, dirba kitur ir gauna darbo užmokestį kitose darbovietėse. Gyvena su šeima, augina du nepilnamečius vaikus, turi didelį kreditą. Prašo skirti kuo mažesnė baudą už šio administracinio nusižengimo padarymą. Kai jis buvo Bendrovės direktoriumi, labai stengėsi, kad Bendrovė išliktų moki, tačiau atsitiko kaip atsitiko, o baudos paskyrimas jam jau nieko nebepakeis.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-12-17 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 136 622,71 Eur.

Prievolė Mokestis, Eur Bauda, Eur Delspinigiai, Eur Avansas, Eur Eur Baudos už kitų įstatymų pažeidimus - 868,00 - - 868,00 Gyventojų pajamų mokestis 53,18 - 3,49 - 56,68 Pelno mokestis 11345,28 - 3593,10 4023,97 18962,35 Pridėtinės vertės mokestis 82470,50 18914,80 15277,91 - 116663,21 Žemės mokestis 72,00 - 0,48 - 72,48 Iš viso: 136622,71

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

VMI prie FM 2024-01-29 mokestine paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-13295, išdėstė Bendrovės 19738,52 Eur sumokėjimą nuo 2024-01-24 iki 2024-12-25. VMI prie FM 2024-03-05 mokestine paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-16383, išdėstė Bendrovės 4526,96 Eur sumokėjimą nuo 2024-02-29 iki 2024-11-25. VMI prie FM 2024-05-06 mokestine paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-52329, išdėstė Bendrovės 6943,73 Eur sumokėjimą nuo 2024-04-26 iki 2025-04-25. VMI prie FM 2024-07-17 sprendimais Nr. (23.24-08) 327-76176, Nr. (23.24-08) 327-76178 ir Nr. (23.24-08) 327-76179 nutraukė mokestines paskolos sutartis dėl Bendrovės mokestinių paskolų sutarčių sąlygų nevykdymo.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2024-10-18 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2024-11-19, surašant 2024-11-20 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222 Mr) FR1042-3781.

Bendrovei 2024-10-17 buvo išsiųsti pranešimas, o 2024-10-28 ir 2024-11-07 išsiųsti mokesčių administratoriaus nurodymai dėl dokumentų operatyviam patikrinimui pateikimo, tačiau dokumentai nepateikti. Operatyvus patikrinimas atliktas pagal VMI prie FM turimą informaciją, t.y. banko sąskaitų išrašus, VĮ Registrų centrui pateiktą balansą, pelno (nuostolių) ataskaitas.

Bendrovė turi Šiaulių banke, AB atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kredito unijoje „Saulėgrąža“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pateikiame duomenis apie piniginių lėšų judėjimą pagal pateiktuose dokumentuose esančią informaciją per laikotarpį nuo 2023-10-01 iki 2024-10-15.

Didžiausi, didesni nei 1700,00 Eur, mokėjimai iš Šiaulių banke, AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą (mokestinė nepriemokos skola, kurios terminas suėjęs, ir mokestinėse paskolos sutartyse įtrauktos mokestinės nepriemokos sudėtos), nurodyti lentelėje:

Mokėjimo data Pervesta suma, Eur Gavėjas Mokestinė nepriemoka, Eur Nemokestinės nepriemokos Eur Viso, Eur 2024-03-07 1800,00 UAB "(duomenys neskelbtini)“ 855,81 22489,82 23345,63 2024-03-18 6883,69 UAB "(duomenys neskelbtini)“ 486,88 22517,75 23004,63 2024-04-05 1815,92 UAB "(duomenys neskelbtini)“ 1226,46 20195,27 21421,73 2024-04-10 1589,80 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1226,46 20207,17 21433,63 2024-04-17 1793,59 UAB "(duomenys neskelbtini)“ 1226,46 20223,83 21450,29 2024-04-19 4600,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1226,46 20228,59 21455,05 2024-05-14 2104,08 UAB "(duomenys neskelbtini)“ 6944,72 17908,52 24853,24 2024-05-27 1724,62 UAB "(duomenys neskelbtini)“ 83686,25 15580,71 99266,96

Pareiškime nurodyta, kad 2024 m. sausio 29 d. su Bendrove buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartis (toliau – ir MPS) Nr. (23.24-08) 327-13295, Nr. (23.24-08) 327-16383, Nr. (23.24-08) 327-52329. Bendrovė nevykdė sudarytų sutarčių sąlygų, todėl mokestinės paskolos sutartis 2024 m. liepos 17 d. buvo nutrauktos. Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties sąlygų, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga (mokestinė nepriemoka 136 622,71 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškime darytina išvada, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas (b. l. 1-15).

Bendrovei 2024-10-17 buvo išsiųsti pranešimas, o 2024-10-28 ir 2024-11-07 išsiųsti mokesčių administratoriaus nurodymai dėl dokumentų operatyviam patikrinimui pateikimo, tačiau dokumentai nepateikti. Operatyvus patikrinimas atliktas pagal VMI prie FM turimą informaciją, t.y. banko sąskaitų išrašus, VĮ Registrų centrui pateiktą balansą, pelno (nuostolių) ataskaitas.

Bendrovė turi Šiaulių banke, AB atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kredito unijoje „Saulėgrąža“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju P. N. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog P. N. nuo 2018-10-02 iki 2024-01-11 bei nuo 2024-02-05 iki 2024-06-27 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje (Bendrijoje) yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės (Bendrijos) vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad P. N. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje. Pats P. N. teismo posėdžio metu neneigė, kad jis pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką ir nurodė, kad pirmiausia atsiskaitinėjo su darbuotojais, pagrindiniais tiekėjais. Atsiskaitinėjo būtent tokia tvarka todėl, nes siekė, kad Bendrovė kuo ilgiau vykdytų veiklą ir būtų moki.

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad P. N., būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 136 622,71 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. VMI prie FM 2024-01-29 mokestine paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-13295, išdėstė Bendrovės 19738,52 Eur sumokėjimą nuo 2024-01-24 iki 2024-12-25. VMI prie FM 2024-03-05 mokestine paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-16383, išdėstė Bendrovės 4526,96 Eur sumokėjimą nuo 2024-02-29 iki 2024-11-25. VMI prie FM 2024-05-06 mokestine paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-52329, išdėstė Bendrovės 6943,73 Eur sumokėjimą nuo 2024-04-26 iki 2025-04-25. VMI prie FM 2024-07-17 sprendimais Nr. (23.24-08) 327-76176, Nr. (23.24-08) 327-76178 ir Nr. (23.24-08) 327-76179 nutraukė mokestines paskolos sutartis dėl Bendrovės mokestinių paskolų sutarčių sąlygų nevykdymo.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2024-10-18 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2024-11-19, surašant 2024-11-20 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222 Mr) FR1042-3781.

Aukščiau Institucijos pareiškime nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas P. N. jo vadovavimo Bendrovei laikotarpiu atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių P. N. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi P. N. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Taigi laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 24 d. Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Šiuo atveju nėra abejonių, kad P. N. vadovaujama Bendrovė, užuot atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus, t. y. vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais pagal Bendrovės sąskaitas.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad Bendrovės vadovo P. N. prašymai VMI sudaryti MPS, atidėti ar išdėstyti mokestinę nepriemoką nelaikytini šalinančia atsakomybe pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Be to, MPS buvo nutraukta, nes Bendrovė neatlikdavo mokėjimų pagal sudarytą grafiką. P. N. pats prisiėmė riziką ir mokėjo vadovaujamos įmonės žemesnės eilės nei VMI kreditoriams ir taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Mokėjimai kitiems kreditoriams, kad toliau vyktų verslas, būtų atsiskaityta su įmonės darbuotojais reikšmingos aplinkybės tik sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio. Bendrovės direktorius privalo Bendrovės darbą organizuoti taip, kad Bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Šiame kontekste pasakytina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y., kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

P. N., būdamas įmonės vadovu, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties P. N. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad P. N. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

P. N. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgtina į tai, kokia pinigų suma buvo sumokėta kitiems kreditoriams. Taip pat vertintina, kad Bendrovė mokėjo žemesnės eilės kreditoriams, nes buvo norima užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti P. N. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą, todėl laikytina, kad P. N. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, P. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1 400 Eur. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias P. N. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, teismas daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir P. N. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 1 000 Eur baudą.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, P. N. duotus paaiškinimus dėl jo turtinės padėties, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. N. pripažinti kaltu padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) dydžio baudą.

P. N. paskirtos 1 000 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 (dešimt) mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-15-818/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.