Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-02-05 · Administracinė byla Nr. A-1173-624/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-05
Bylos Nr.
A-1173-624/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02181-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1173-624/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02181-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. J. su skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų.

3. Laikino sulaikymo kamerose sienos buvo grublėtos, ant jų – pelėsis, grindys – nelygio, sanitarinis mazgas – atitvertas tik sienele, be to, tai (sanitarinis mazgas) – skylė grindyse, iš kurios sklido smarvė. Karantino patalpose sienos buvo grublėtos, nėra stalo, suolo, kėdžių, kriauklės, ventiliacijos, lango. Apšvietimas buvo blogas, buvo tamsu. Turėjo naudotis sanitariniu mazgu kitiems matant, nes buvo tik viena 1 m aukščio pertvara, pagaminta iš kartono. Nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Teigė, jog dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą (b. l. 48–53) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, 2018 m. rugsėjo 25 d. skunde reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas, t. y. skunde skundėsi tik dėl trumpalaikio laikymo – paskirstymo kamerų, todėl atsakovas pasisakė tik apie skundžiamą aplinkybę pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose. Pažymėjo, kad bylai aktualiu laikotarpiu D. J. laikino sulaikymo – paskirstymo kamerose buvo laikomas tik 5 kartus. Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Šiaulių TI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Pažymėta, kad įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į laikino sulaikymo trumpalaikio laikymo kameras. Kartu pažymima, kad laikinojo sulaikymo patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o laikino sulaikymo patalpos nėra gyvenamosios patalpos. Pažymėta ir tai, kad Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių trūkumų pašalinti neįmanoma.

Atsiliepimas

7. Atsakovas nurodė, kad minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumą. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo / nubėgimo sistema bei čiaupai. Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti.

8. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 matyti, kad 2016 m. liepą ir rugsėjį laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose buvo išdažytos sienos, lubos, grotos, taip pat atitverti sanitariniai mazgai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius – švarūs.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, vos keletą kartų, kas pareiškėjui tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas ir minėtose patalpose asmenis laikė nesivadovaujant teisės normų nuostatomis.

Atsiliepimas

10. Pareiškėjas D. J. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 59) nurodė, kad trumpalaikio laikymo kamerose būdavo apie 5 valandas.

II.

11. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu (b. l. 63–70) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo D. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems asmens krata įstaigoje atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

13. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų skundė nagrinėjamą aktualų kalinimo laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2018 m. spalio 18 d. pažymos Nr. 69/06-4435 „Dėl D. J.“, pareiškėjas į Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo atvykęs 5 kartus ir laikomas kameroje LSP-3 – 2017 m. vasario 24 d., kameroje LSP-4 – 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. rugpjūčio 14 d., ir 2017 m. spalio 23 d. Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. spalio 11 d. pažymos Nr. 61/04-2348 „Dėl D. J.“ matyti, kad laikotarpiais nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. D. J. į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas numato, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros).

15. Teismas nustatė, kad iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akto Nr. EP-354 (patikrinimas atliktas 2015 m. rugpjūčio 24 d.) matyti, kad patikrintos laikino laikymo, paskirstymo kameros buvo išvalytos, išvėdintos, metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję (pažeidžiamas HN 76:2010 54 p. reikalavimas). Kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Laikino laikymo ir paskirstymo kamerose tualetai neatitverti, veidrodžių nėra (pažeidžiamas HN 76:2010 21 p. reikalavimas). Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akto Nr. EP-395 (patikrinimas atliktas 2015 m. rugsėjo 23 d.) matyti, kad patikrinimo metu laikino sulaikymo, karantino kamerose akivaizdžios nešvaros nenustatyta. Laikino sulaikymo kamerose ir koridoriuje jautėsi stiprus amoniako kvapas (pažeidžiamas HN 76:2010 57 p. reikalavimas). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-101 (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d.) matyti, kad buvo patikrintos kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, kratos patalpose naudojamos vonelės daiktams sudėti yra švarios. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-145 (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 11 d.) matyti, kad buvo patikrintos kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus.

16. Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 62/08-8 nurodyta, kad daugelyje kamerų 2016 m. buvo atliktas remontas – išklijuotos plytelės, sienos ištinkuotos bei išdažytos, lubų hidroizoliacija, demontuotas sanitarinis mazgas, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara, nauji vamzdžiai, kiti darbai. Laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose atlikti tokie darbai kaip lubų sienų valymas, hidroizoliacijos užtepimas, ištepimas antiseptiku nuo pelėsio, sienų lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, sanitarinių mazgų aptvėrimų gamyba ir montavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, kriauklės sumontavimas.

17. Susipažinus su pareiškėjo D. J. asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2017/854 įrašais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

18. Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

19. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas D. J. Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas anksčiau paminėtas higienos normas buvo laikomas palyginti neilgą laikotarpį, laikomas periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124. Pažymėta, kad pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo (dėl kitų netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu) Regionų apygardos administraciniame teisme Šiaulių rūmuose yra išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-654-362/2018, I-1902-394/2017, I-1877-257/2017, I-2407-257/2015, I-1453-621/2015.

20. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo buvimas Šiaulių TI laikino sulaikymo kamerose, neužtikrinant garbės ir orumo nežeminančių sąlygų, jam sukėlė sunkumus, nepatogumus, ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo neturtinės teisės. Tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kad pareiškėjas iš viso laikino sulaikymo kamerose nagrinėjamu laikotarpiu maksimaliai buvo laikomas 5 dienas po 2 valandas per dieną, iš viso apie 10 val., buvimas šiose kamerose buvo neilgas, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, į tai, kad pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertino, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas laikymo laikino sulaikymo kamerose sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III.

21. Pareiškėjas D. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 73).

22. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo aplaidžiai, neįvertinęs visų bylos aplinkybių. Pareiškėjas pažymi, kad savo skunde jis nesiskundė dėl to, kad jam daromos kratos neatitiko normų, nesiskundė dėl spintelių ar skiriamo ploto. Taip pat nesiskundė dėl bendravimo galimybių sumažėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl to, jog nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos iš sanitarinio mazgo ir kamerose iš viso nebuvo ventiliacijos. Taip pat nieko nepasisakyta dėl privatumo pažeidimo, dėl to, kad pareiškėjas tualete turėjo plauti indus, dėl to, kad pareiškėjas negalėjo patogiai pavalgyti.

24. Nors teismas nurodė, kad laikino sulaikymo kamerose pareiškėjas buvo 5 kartus, iš viso 10 valandų, tačiau pareiškėjas buvo nurodęs, kad trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas po 2 valandas, o po to perkeliamas į laikino sulaikymo patalpas, kur būdavo apie 5 valandas.

25. Teismas neįvertino Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8, kurioje nurodyta apie gyvenamųjų patalpų, o ne trumpalaikio laikymo, laikino sulaikymo patalpų remonto darbus.

Šalies argumentai

26. Pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad karantino patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, lentynėlė, sanitarinis mazgas turi turėti atskirą oro šalinimo sistemą. Žema sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, nes ši vieta buvo matoma tiek nuteistųjų, tiek pareigūnų.

Atsiliepimas

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 77–80).

28. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

29. Atsakovas laiko, kad jei gyvenamosiose patalpose yra galima įrengti tupimą tualetą, toks įrengimas galimas ir laikinojo sulaikymo, paskirstymo kamerose ir tai neprieštarauja teisės aktams. Atsakovas taip pat nurodo, kad jokie teisės aktai laikinojo sulaikymo, paskirstymo kamerų įrengimo nereglamentuoja, kadangi jose asmenys laikomi tik epizodiškai. Nors pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino maksimaliai galimą praleisti laiką minėtose patalpose, tačiau tai esminės reikšmės neturi, kadangi laikymas yra trumpalaikis ir negali sukelti neigiamų pasekmių asmens sveikatai.

Atsiliepimas

30. Atsakovas taip pat nurodo, kad minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara, tačiau asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami į atskirą tualeto patalpą. Šiose patalpose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo / nubėgimo sistema bei čiaupai. Atsakovas pažymi, jog asmens, atvykusiems į Šiaulių TI praėjus maitinimo metui, išduodamas sausas davinys, todėl plaunamų indų nebūna.

31. Įvertinus pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, susijusius su jo laikymu Šiaulių TI, atsižvelgiant į jų trukmę ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti pažeistą teisę, tačiau atmesti prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas D. J. sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikino sulaikymo ir karantino patalpose laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. neužtikrinimu, atlyginimo.

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas periodiškai buvo laikomas Šiaulių TI pažeidžiant higienos normas, tačiau nustatęs, jog pareiškėjas laikino sulaikymo kamerose nagrinėjamu laikotarpiu iš viso buvo laikomas 5 dienas po 2 valandas per dieną, atsižvelgęs į nustatytą pažeidimą ir jo mastą, nusprendė, jog šiuo atveju laikymo sąlygų laikino sulaikymo kamerose pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija.

34. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo aplaidžiai, neįvertinęs visų bylos aplinkybių.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

36. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

37. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus ir juose nustatytas sąlygas Šiaulių TI laikino laikymo, paskirstymo, karantino kamerose, kratos patalpose. Atsižvelgiant į šiuose patikrinimo aktuose nustatytus pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 5 dienas, kai ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo Šiaulių TI laikino sulaikymo, karantino patalpose, jis buvo laikomas pažeidžiant higienos normas.

38. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu, pažymėtina, kad byloje pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 62/08-8 apie 2016 m. atliktus remonto darbus (b. l. 17–20), be kita ko, nurodyta, kad laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose atlikti sienų dažymo, lubų, grotų dažymo, sanitarinių mazgų atitvarų gamybos ir montavimo darbai. Taigi, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šioje pažymoje nurodyti tik gyvenamųjų patalpų remonto darbai.

39. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas atitvertas tik viena sienele. Atsakovas šios aplinkybės neginčija, atsiliepime į skundą detalizuodamas, kad sienelė ne mažesnė kaip 1,5 m aukščio. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), kt.). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

40. Nagrinėjamu atveju laikino sulaikymo ir karantino patalpose sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atskirtas nuo likusios patalpos erdvės. Todėl tokiu būdu nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

41. Pareiškėjo teiginius, kad nėra ventiliacijos, paneigia 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo aktas Nr. EP-354 (b. l. 30–33), nuotraukos (b. l. 46–47), iš kurių matyti, kad ventiliacijos anga yra. Kitų sanitarinio mazgo erdvės įrengimo pažeidimų ginčo laikotarpiu, atsižvelgiant į byloje pateiktus patikrinimo aktus, nenustatyta. Be to, nors pareiškėjas skundėsi dėl nesančio veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, pažymėtina, kad laikino sulaikymo, karantino patalpose pareiškėjas buvo laikomas tik trumpą laiką (suimtieji (nuteistieji) ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, po to laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras ne ilgiau kaip dar dvi valandas). Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių neigiamų pasekmių, kilusių dėl šio inventoriaus nebuvimo ginčo atveju.

42. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui 5 dienas būnant laikino sulaikymo kamerose, karantino patalpose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, taip pat buvo pažeidžiamos higienos normos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjas dėl netinkamų jo laikymo sąlygų patyrė neturtinę žalą.

44. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, kt.).

45. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

46. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl ji turi būti atlyginta pinigais.

47. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgdama į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2368-261/2019, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1651-552/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2677-662/2019 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 60 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui D. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan