Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-18 · Administracinė byla Nr. I-1877-257/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-18
Bylos Nr.
I-1877-257/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01197-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1877-257/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01197-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui D. J.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas D. J. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 36). Rašytiniu prašymu (b. l. 39) pareiškėjas prašo jo neetapuoti į teismo posėdį ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo etapuotas iš pataisos namų į Šiaulių tardymo izoliatorių 2017-06-26. Išvykdamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-06-29 buvo nuvestas patikrinimui į laikinojo sulaikymo kamerą, kurioje be jo ir kitų asmenų, buvo Ž. D. Šis asmuo, pareiškėjo žiniomis, buvo iš Laisvės atėmimo vietos ligoninės TBC skyriaus, nes sirgo tuberkulioze (TBC), bei nedėvėjo apsauginių priemonių. Mano, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai neužtikrino jo saugumo, kad jis neužsikrėstų šia liga. Dėl šio įvykio jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, pastoviai galvoja, ar jis sveikas. Paskutiniu metu jam silpna, pasidarė irzlus, sutriko kvėpavimas. Atliko tyrimus, ar neserga paminėta liga.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 34).

Atsiliepimas

Atsiliepimu (b. l. 14–15) Šiaulių tardymo izoliatorius prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras skirstomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1/01-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įsakymo 2.1 punktu pareigūnai įpareigoti organizuoti atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų suimtųjų ir nuteistųjų patalpinimą į trumpalaikio laikymo kameras, po to į režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras Nr. 1-9, laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Aprašo 2 punkte nurodyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) skirstymas į kameras vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. IR-172.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas D. J. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad išvykdamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo laikinojo sulaikymo kameroje, kurioje, pareiškėjo žiniomis, buvo asmuo iš Laisvės atėmimo vietos ligoninės TBC skyriaus, sergantis tuberkulioze, ir mano, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai neužtikrino jo saugumo, kad neužsikrėstų šia liga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Šio straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato specialius izoliavimo reikalavimus tik asmenims, sergantiems aktyvia plaučių tuberkulioze, – jie turi būti laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Iš byloje esančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1/01-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ (b. l. 9–10) matyti, kad šis dokumentas buvo priimtas ir patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašas (b. l. 11–13), siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio vykdymą. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1/01-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punktą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai organizuoja atvykstančių ir išvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų talpinimą į trumpalaikio laikymo kameras, o po to į režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras Nr. 1-9, laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Aprašo 2 punkte nurodyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) skirstymas į kameras vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. IR-172. Taigi, šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai nepažeidė nustatytos tvarkos ir tinkamai atliko savo pareigas. Pareiškėjas savo skundo reikalavimą grindė abejonėmis ir nuogastavimais, kad, jo žiniomis, galbūt kartu su juo laikino sulaikymo kameroje buvęs asmuo serga tuberkulioze, t. y. pareiškėjo reikalavimas yra abstraktus, deklaratyvus, subjektyvus. Juo labiau, iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017-09-14 rašto Nr. S-20693 (b. l. 43) matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į vidaus ligų gydytoją dėl ištyrimo žodžiu kelis kartus, tačiau plaučių tuberkuliozė nustatyta nebuvo. Kitas planinis patikrinimas planuojamas po metų. Vien pareiškėjo teiginys, kuriam prieštarauja atsakovas, nėra pakankamas siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.). Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, t. y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą.

Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, šiuo atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, o nesant vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė