Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-14 · Administracinė byla Nr. I-2407-257/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-14
Bylos Nr.
I-2407-257/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01367-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2407-257/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01367-2015-1Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.2; 74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui D. J.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) atstovui,

rašytinio posėdžio tvarka išnagrinėjo pareiškėjo patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 1 d. buvo gautas pareiškėjo D. J. patikslintas skundas (10 b.l.), kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. policijos komisariato areštinėje buvo laikomas nuo 2012 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. Nurodė, kad kamerose nebūdavo dieninio apšvietimo, langai neatsidarinėdavo, kamerose nebuvo kriauklės, sanitarinis mazgas neaptvertas, nebuvo laikomasi 3,6 m² ploto reikalavimų, kamerose Nr.6 ir Nr. 7 nebuvo nei stalo, nei kėdžių, nei sanitarinio mazgo, dėl gamtinių reikalų atlikimo turėdavo prašyti, kad nuvestų jų atlikti, nebuvo suteikti pasimatymai su artimaisiais, nesuteikta galimybė pasinaudoti dušu, paskambinti artimiesiems, nesuteikiama galimybė pasivaikščioti 1 val., kamerose įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Skunde nurodoma, kad patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė nerimu, emocine depresija, pažeminimu.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities VPK atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar institucija, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios valstybės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ar institucijos neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktą. Pareiškėjui neįrodžius bent vienos iš būtinųjų šios rūšies atsakomybės sąlygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti. Šiaulių apsk. VPK Radviliškio r. PK Organizacinio poskyrio viršininkės Rasos Stasiulaitienės 2015 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad duomenys apie asmenų paskirstymą areštinėje yra saugomi 3 metus. Peržiūrėjus turimus duomenis už 2012 m. (birželio mėn.), informacijos apie D. J. laikymą Radviliškio r. PK patalpose nerasta. Nuo 2012 m. liepos 1 d. Šiaulių aps. VPK Radviliškio r. PK areštinė buvo uždaryta ir nebeeksploatuojama. Atlikus remonto darbus, areštinės patalpos buvo perdarytos į ilgalaikio sulaikymo patalpas, kurios buvo pradėtos eksploatuoti 2013 m. pradžioje. Visi asmenys, kurie buvo sulaikomi kaip įtariamieji, įvykdžius nusikalstamas veikas, nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. pradžios, kai buvo pradėtos eksploatuoti ilgalaikio sulaikymo patalpos, buvo vežami į Šiaulių aps. VPK areštinę ir nebuvo laikomi laikino sulaikymo patalpose. Dėl šios priežasties galima teigti, kad D. J. teiginiai, kad jis, vykstant remonto darbams, buvo laikomas laikino sulaikymo patalpose, yra nepagrįsti. Šiaulių apsk. VPK Radviliškio r. PK Viešosios policijos skyriaus (toliau – VPS) operatyvaus valdymo grupės (toliau – OVG) ilgalaikio ir laikino sulaikymo patalpose įrengta ventiliacinė sistema, kuri įjungiama esant poreikiui. Šiaulių apsk. VPK Radviliškio r. PK VPS OVG yra 4 ilgalaikio ir 2 laikino sulaikymo kameros. Jų plotai: 1 kamera – 10,48 m², 2 kamera – 9,85 m², 4 kamera – 9,57 m², 5 kamera – 10,26 m², 6 kamera (laikino sulaikymo) – 4,96 m², 7 kamera (laikino sulaikymo) – 5 m². Būtina atsižvelgti dar ir į tai, kad sumažėjus sulaikytų asmenų skaičiui, ilgalaikio sulaikymo kamerose jie dažniausiai yra laikomi po vieną. Vidutiniškai per parą šiose patalpose (4 kameros) iš viso yra laikomi 1-2 žmonės. Ilgalaikio sulaikymo kameroje įrengtos dvi lovos, 2 spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, 2 taburetės, sanitarinis mazgas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad D. J. pretenzijos dėl per mažo kamerų ploto yra nepagrįstos. Nustatyta, kad 2013 metais D. J. nebuvo laikomas Šiaulių aps. VPK Radviliškio r. PK Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės (toliau – OVG) ilgalaikio ar laikino sulaikymo patalpose. Remiantis Policijos registruojamų įvykių registre esančiais duomenis, 2014-2015 metais D. J., esant teisėtiems pagrindams (kaip asmuo, įtariamas nusikalstų veikų padarymu, konvojuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus procesiniams veiksmas atlikti, konvojuotas į teismą) 14 kartų buvo uždarytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas, 1 kartą – į laikino sulaikymo patalpas, 1 kartą, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą komisariato patalpose, paleistas. O būtent: 2014-04-04 ilgalaikio sulaikymo kameroje jis buvo 26 val. 8 min.; 2014-04-11 – 2 val. 40 min.; 2014-04-14 – 1 val. 15 min.; 2014-04-17 laikino sulaikymo patalpose buvo 4 val. 23 min.; 2014-04-20 Radviliškio r. PK patalpose buvo 35 min.; 2014-06-13 ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo 24 val. 30 min.; 2014-06-18 – 47 val. 58 min.; 2014-07-29 – 3 val. 55 min.; 2014-08-18 – 4 val. 15 min.; 2014-08-27 – 4 val. 50 min.; 2014-10-03 – 3 val. 17 min.; 2014-11-05 –3 val. 30 min.; 2015-01-06 – 1 val. 10 min.; 2015-02-03 – 2 val. 14 min.; 2015-03-03 – 42 val. 56 min.; 2015-05-11 – 20 val. 55 min. D. J. nebuvo pateikęs prašymų dėl ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų, nėra užfiksuota, kad jis būtų prašęs leisti skambinti telefonu, prašymų naudotis dušu. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymo Nr. 5-V-553 „Dėl policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo” 51 punkte nurodyta, kad „asmenims, laikomiems sulaikymo patalpose, pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis neleidžiama. Giminaičiai ar kiti asmenys, turintys ikiteisminio tyrimo ar pareigūno, kurio žinioje yra byla, ar prokuroro raštišką leidimą pasimatyti su asmenimis, pristatytais į policijos areštinę ar kitas laisvės atėmimo vietas, gali pasimatyti nustatyta tvarka“. Analogiškos nuostatos galioja bet kokiam bendravimui, t.y. sulaikytiesiems nesuteikiamos galimybės skambinti artimiesiems. Kadangi Šiaulių apsk. VPK Radviliškio r. PK pareigūnai savo veiklą vykdė vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, todėl D. J. pretenzijos, kad jam nebuvo suteikti pasimatymai, nesudarytos sąlygos skambinti telefonu artimiesiems, yra nepagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad įrengiant ilgalaikio sulaikymo patalpas, kur asmenys yra laikomi iki 48 val., yra privaloma įrengti ir pasivaikščiojimo kiemelį. Pažymėtina, kad sulaikymo patalpos, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-263 ,,Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 33.15 punkte nurodyta, kad: „<...> uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (vaizdo stebėjimo kameros vieta gali būti pasirinkta), ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų“. Įrengiant sulaikymo patalpas ir montuojant vaizdo stebėjimo kameras, buvo vadovaujamasi šiais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas sulaikymo patalpose yra numatytas, nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių apsk. VPK Radviliškio r. PK pareigūnai neveikė taip, kaip iš jų reikalauja teisės aktų nuostatos, todėl nėra ir sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, o D. J. pretenzijos dėl jo stebėjimo yra laikytinos nepagrįstomis. Trumpalaikio ir ilgalaikio sulaikymo patalpos reglamentuotos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 2 punkte nustatyta, kad: „Sulaikymo patalpos – specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas.“ Instrukcijos 38 punkte reglamentuota, kad: „Asmenys, pristatyti iš policijos areštinių ar kitų laisvės atėmimo vietų procesiniams veiksmams atlikti, gali būti pristatomi į operatyvaus valdymo padalinio laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol bus išvežti į policijos areštinę ar kitas laisvės atėmimo vietas, bet ne ilgiau, kaip nustatyta šioje instrukcijoje.“ Instrukcijos 40 punkte nustatyta, kad: „Ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai numatoma juos laikyti 24 ar daugiau valandų, turi būti išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai.“ Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienoje Šiaulių apsk. VPK Radviliškio r. PK VPS OVG ilgalaikio sulaikymo patalpoje yra įrengti du 0,80 x 0,80 m dydžio langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą. Langas, esant poreikiui, atidaromas iš lauko. Pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakyme Nr. 5-V-263 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo” apskritai nėra numatytas langų įrengimas. Pagal patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus kiekvienoje Šiaulių aps. VPK Radviliškio r. PK VPS OVG ilgalaikio sulaikymo patalpoje yra įrengti du elektros šviestuvai (nišoje, kaip numatyta), kurie užtikrina pakankamą dirbtinį patalpos apšvietimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei faktines aplinkybes, paremtas rašytiniais įrodymais, Šiaulių apsk. VPK nuomone, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjo D. J. teisės dėl laikymo Šiaulių apsk. VPK Radviliškio r. PK VPS OVG ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygų pažeistos nebuvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14 - 653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012 ir kt.). Prašo teismo pareiškėjo D. J. skundo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. J. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95).

Žemesnės instancijos teismas

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 5-V-739 redakcija) patvirtintų Šiaulių apskrities VPK nuostatų 2 punkte numatyta, kad Šiaulių apskrities VPK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos veiklos ir kitais įstatymais, nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Dėl higienos sąlygų, lango, pasivaikščiojimo kiemelio, plotų

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 40 punkte numatyta pareiga ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims išduoti minkštąjį inventorių, taip pat paklodes, užvalkalus, rankšluosčius; taip pat 42 punkte reglamentuojamas į ilgalaikio sulaikymo patalpas uždarytų asmenų maitinimas. Minėtos nuostatos nereglamentuoja santykinės drėgmės lygio, apšvietos reikalavimų, lango įrengimo reikalavimų, pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato minimalus ploto, tenkančio ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomam vienam asmeniui.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo (toliau – Apibendrinimas) 39 punkte numatyta, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos ir oro – svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Apibendrinimo 40 punktas numato, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apšvietimu, pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo. Paprastai šis aspektas vertinamas kitų kalinimo sąlygų kontekste. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 konstatuota, kad nors pareiškėjas policijos komisariato areštinėje buvo laikomas sąlyginai trumpai – nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 12 d. (13 dienų), tame tarpe nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 5 d. neužtikrinant minimalios ploto normos, turinčios tekti vienam asmeniui, tačiau visą šį laiką pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti, dėl to pareiškėjas iš esmės visas 24 val. per parą praleido kamerose, kuriose nebuvo sanitarinių mazgų, taip pat nebuvo natūralaus apšvietimo ir ventiliacijos, be to, pareiškėjui teko miegoti ant gulto.

Darytina išvada, kad ir teisės aktų nuostatos, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nenumato ilgalaikio sulaikymo patalpoms reikalavimų ventiliacijai, apšvietai, santykinės drėgmės lygiui, lango, pasivaikščiojimo kiemelio įrengimui bei minimalus ploto, tenkančio ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomam vienam asmeniui.

Dėl galimybės nusiprausti, sanitarinio mazgo įrengimo, praustuvės

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad atvykus nėra galimybės nusiprausti, kamerose Nr.6 ir Nr.7 nebuvo sanitarinio mazgo, kamerose sanitariniai mazgai įrengti be pertvarų, nebuvo praustuvės.

Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK 2015 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr.40-PR2-21472 (37 b.l.) nurodoma, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakyme Nr.5-V-263 „Dėl teritorinių policijos budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ nėra numatytas dušo įrengimas ilgalaikio sulaikymo patalpose. Pažymima, kad minėto įsakymo 33.6 punkte yra nurodyta, kad „patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas.“ Minėtame 2015 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Šiaulių apskr. VPK Radviliškio r. PK OVG ilgalaikio sulaikymo patalpose sanitariniai mazgai yra įrengti vadovaujantis šiais reikalavimais. Taip pat iš pirmo aukšto plano kopijos (41 b.l.) matyti, jog keturiose ilgalaikio sulaikymo patalpose yra pažymėtas sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio ilgalaikio sulaikymo kameros ploto yra atskirtas pertvara.

Iš turimų rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, jog pareiškėjas prašė suteikti galimybę pasinaudoti dušu ir jam nebuvo leista to padaryti būnant Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose.

Taigi negalima konstatuoti, kad Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK nebuvo įgyvendinami Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos reikalavimai.

Dėl baldų ilgalaikio sulaikymo patalpose

Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad 2012 m. jis buvo laikomas kamerose Nr.6 ir Nr.7, kuriose nebuvo nei stalo, nei kėdžių. Pareiškėjo nurodyti argumentai nevertinti, nes iš Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK Organizacinio poskyrio viršininkės Rasos Stasiulaitienės 2015 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų matyti, kad visi asmenys, kurie buvo sulaikomi kaip įtariamieji įvykdžius nusikalstamas veikas, nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. pradžios, kai buvo pradėtos eksploatuoti ilgalaikio sulaikymo patalpos, buvo vežami į Šiaulių apskr. VPK areštinę ir nebuvo laikomi laikino sulaikymo kamerose.

Dėl pasimatymų su artimaisiais giminaičiais, teisės paskambinti

LR suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam paskambinti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims (1. nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 2. nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 4. nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas), norintiems paskambinti telefonu, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. To paties 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Konstatuotina, kad aukščiau nurodytos nuostatos netaikytinos asmenims, laikomiems trumpalaikio ar ilgalaikio sulaikymo patalpose, todėl darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK neturėjo pareigos sudaryti pareiškėjui galimybę paskambinti artimiesiems ir/ar pasimatyti su artimaisiais.

Dėl vaizdo kameros/filmavimo ilgalaikio sulaikymo patalpose

Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad visose kamerose yra įrengta vaizdo stebėjimo aparatūra, nurodo, kad pagal jo statusą įstaiga jo filmuoti negali.

Teismas, pasisakydamas dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, jog jis kalėjo nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl kamerose įrengtos vaizdo stebėjimo aparatūros nelaikytini pakankamai aiškiais ir detalizuotais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs, nedetalizuojama dėl kokių priežasčių (vaizdo įrašymų metodų, paties vaizdo įrašymo fakto) pareiškėjo teisės galėjo būti galimai pažeistos.

Pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-263 ,,Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 33.15 punkte nurodyta, kad „uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (vaizdo stebėjimo kameros vieta gali būti pasirinkta), ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų“. Nuostatos, draudžiančios fiksuoti sanitarinio mazgo teritoriją žemiau kaip 150 cm nuo grindų, atitinka ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punkto reikalavimus, numatančius, kad „kaliniai turi turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad dėl Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK buvusių laikymo sąlygų susirgo emocine depresija.

Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr.690 (17–34 b.l.) įrašais matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. buvo konstatuota, kad pareiškėją kankina nemiga, diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, tačiau negalima daryti išvados, kad pareiškėjas būtų sirgęs emocine depresija būtent dėl jam sudarytų sąlygų Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. patikslintą skundą dėl 25 000 Eur neturtinės žalos pritiesimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė