Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Daliaus Traigio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, B. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, skundu prašė panaikinti 2018-02-22 patvarkymus Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044 ir Nr. SŠP 241 2018 02 22 981, kuriais antstolis Dalius Traigys mirusį skolininką pakeitė į valstybę. Vadovaujantis 2018-01-11 palikimo perėjimo valstybei liudijimu, 2016-08-26 mirusio A. S. turtą paveldėjo valstybė. Pareiškėja negavo duomenų, patvirtinančių, kad kreditoriniai reikalavimai buvo pateikti ar išviešinti laiku. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0241/17/00981 išieškotojas ir skolininkas yra tas pats asmuo, todėl byla nutrauktina.Antstolis Dalius Traigys su skundu nesutiko. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0241/15/00204 2015-03-23 buvo įregistruotas turto areštas. Pažymėjo, kad, vykdant kelias vykdomąsias bylas iš to paties skolininko, neracionalu registruoti turto areštą visose bylose, kadangi padidėtų vykdymo išlaidos. Taip pat nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/02044 valstybė žinojo apie skolininko prievolę, nes civilinėje byloje Nr. e2-28679-432/2016 buvo priteistos išlaidos valstybės naudai. Suinteresuotas asmuo B. M. su pareikštu skundu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų tenkino – panaikinti antstolio 2018-02-22 patvarkymus Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044 ir Nr. SŠP 241 2018 02 22 981.Teismas nustatė, kad antstolis Dalius Traigys vykdė vykdomąsias bylas Nr. 0241/17/00981, Nr. 0241/16/02044 Nr. 0241/15/00204. Skolininkas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikimą priėmė valstybė, palikimo priėmimo data – 2018-01-11. Pareiškėja skundė 2018-02-22 patvarkymus Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044 ir Nr. SŠP 241 2018 02 22 981, kuriais antstolis mirusį skolininką pakeitė į valstybę, kadangi pareiškėja nebuvo informuota apie kreditorinius reikalavimus.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, tai yra, kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Vienas iš aptarto teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/17/00981 duomenų nematyti, kad skolos faktas kaip nors buvo išviešintas kreditoriams. Antstolio teigimu, skolos faktas pareiškėjui turėjo būti žinomas, nes kitoje vykdomojoje byloje buvo areštuotas mirusio skolininko turtas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad turi būti išviešintos konkrečios skolos, o ne vien faktas, kad palikėjas turi skolų. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, jog materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir skolininko A. S. įpėdinio yra įvykęs, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas ir naikintinas antstolio 2018-02-22 patvarkymas Nr. SŠP 241 2018 02 22 981.Antstolis teigė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/02044 skolos faktas pareiškėjai buvo žinomas, kadangi civilinėje byloje, kurios pagrindu antstolis vykdė išieškojimą, iš mirusio skolininko priteistos sumos į valstybės biudžetą. 2017-02-20 skolininko turtas buvo areštuotas. Teismo vertinimu, 2017-02-20 areštas negali būti laikomas tinkamu skolos fakto išviešinimu, todėl, kad yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. Teismas taip pat nesutiko su antstolio nuomone, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie skolą dėl minėtos civilinės bylos. Nors iš civilinės bylos pareiškėja galėjo žinoti apie skolos priteisimo faktą, tačiau ji neturėjo duomenų apie prievolės įvykdymą, dalinį įvykdymą ar neįvykdymą. Taigi, teismas laikė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/02044 pareiškėjai nebuvo tinkamai išviešintas skolos faktas, todėl pareiškėjos skundas minėtoje dalyje taip pat tenkintinas ir naikintinas antstolio 2018-02-22 patvarkymas Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044.Teismas remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu antstolis Dalius Traigys prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-16 nutartį civilinėje byloje ir VĮ ,,Turto bankas“ skundą dėl antstolio Daliaus Traigio 2018-02-22 patvarkymų Nr. SŠP 241 2018 02 22 981 ir Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044 panaikinimo atmesti. Antstolis Dalius Traigys atskirajame skunde nurodo, kad jam buvo pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. S.: Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. e2-28679-432/2016, išduotas 2016-10-11, dėl 5 213,16 Eur skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojos B. M. naudai; Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK vykdomasis dokumentas Nr. 14N-22632784-14, išduotas 2014-12-04, dėl 28,00 Eur baudos išieškojimo trečios eilės išieškotojo Valstybės, atstovaujamos VAVPK Vilniaus m. 3 PK, naudai; Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. e2-28679-432/2016, išduotas 2016-10-06, dėl 265,57 Eur skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojo Valstybės naudai. Vykdant vykdomąjį dokumentą skolininko turto atžvilgiu nustatyta, kad skolininkas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Vykdymo proceso eigoje vykdomojoje byloje Nr. 0241/15/00204 2015 m. kovo 23 d. areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, sąskaitos kredito įstaigoje, o vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/02044 – skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas papildomais areštuotas 2017 m. vasario 20 d. Tokiu būdu buvo papildomai paviešinta informacija apie A. S. turimas prievoles. Kadangi, patikrinus testamentų registrą buvo nustatyta, kad A. S. palikimas nepriimtas, vykdymo procese 2017-05-26 priimtas procesinis dokumentas – patvarkymas dėl palikimo priėmimo VĮ „Turto banko“ nuosavybėn ir nekilnojamojo turto administravimo Nr. VMI-PV 2017 05 26 2044.2018-02-14 antstolio Daliaus Traigio kontoroje buvo gautas VĮ ,,Turto banko“ 2018-02-14 raštas Nr. (16.6-44)SK4-2142 ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad po skolininko mirties 2018 m. sausio 11 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Antstolis Dalius Traigys 2018-02-22 patvarkymais Nr. SŠP 241 2018 02 22 204, Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044 ir Nr. SŠP 241 2018 02 22 981 pakeitė pradinį skolininką A. S. jo teisių perėmėju – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. 2018-03-23 gautas VĮ „Turto bankas“ skundas dėl antstolio Daliaus Traigio 2018-02-22 patvarkymų Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044 ir SŠP 241 2018 02 22 981 panaikinimo. 2018-03-28 patvarkymu Nr. 50 241 2018 03 28 2044/16-2 skundas buvo netenkintas ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2018-04-17 antstolio Daliaus Traigio kontoroje gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-15098-861/2018, kuria teismas tenkino pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų bei panaikino antstolio 2018-02-22 patvarkymus Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044 ir SŠP 241 2018 02 22 981.Antstolis Dalius Traigys nurodo, kad nesutinka su primosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad iš vykdomųjų bylų duomenų nėra matyti, jog A. S. skolos faktas nebuvo tinkamai išviešintas kreditoriui priėmusiam palikimą, tai yra teisių perėmėjai – Lietuvos Respublikai. Antstolis atskirajame skunde pažymi, kad teisės aktuose kreditoriams nustatyta pareigą išviešinti prievolę. Vienas iš būdų tai padaryti – turto arešto akto įregistravimas. Antstolis atskirajame skunde nurodo, kad, vykdant Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK vykdomąjį dokumentą Nr. 14N-22632784-14, išduotą 2014-12-04 dėl 28,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. S., trečios eilės išieškotojo AVPK Vilniaus m. 3 PK naudai, 2015 m. kovo 23 d. turto arešto aktu Nr. 9 241 2015 03 23 204 buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis 52,03 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Antstolio Daliaus Traigio nuomone, tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešajame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).Antstolis pažymi, kad vykdymo procese, atliekant priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, įprastinė praktika yra apjungti išieškojimo bylas, priskirti jas prie pirmos pradėtos, neatlikinėti pakartotinių tapačių procesinių veiksmų, laikytis įtvirtinto proceso ekonomiškumo principo ir neregistruoti vis naujų turto arešto aktų, gavus naują vykdomąjį dokumentą, nes juridinis faktas apie disponavimo teisių apribojimą jau registruotas. Pakartotinių veiksmų dubliavimas papildomai neracionaliai didintų vykdymo išlaidas ir pažeistų ne tik skolininko, palikimą priėmusių asmenų, bet ir išieškotojo interesus, skirstant lėšas ir dengiant susidariusias faktine išlaidas, taip pat būtų pažeisti bendrieji sąžiningumo, teisingumo ir protingo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis taip pat nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/02044 dėl skolos išieškojimo trečios eilė išieškotojos B. M. naudai nustatytas ir kitas esminis juridinis faktas, kad prievolė buvo išviešinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-15 sprendimu, kadangi rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodyta, kad toje pačioje civilinėje byloje Nr. e2-28679-432/2016, kurios pagrindu antstolis Dalius Traigys vykdo išieškojimą, iš A. S. buvo priteistos mokėtinos sumos į Lietuvos Respublikos biudžetą. Todėl antstolio teigimu, palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika buvo informuota apie skolininko A. S. prievolę išieškotojai B. M.. Antstolio teigimu, remiantis CPK 10 straipsnyje įtvirtintu bylos medžiagos viešumo principu, išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-28679-432/2016 medžiaga yra vieša. Kadangi minėtoje civilinėje byloje ieškovu yra pripažinta Lietuvos Respublika, todėl darytina išvada, kad jai buvo žinoma apie A. S. prievolę išieškotojai B. M.. Taip pat, antstolio teigimu, Lietuvos Respublikai išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-06 vykdomasis raštas Nr. e2-28679-432/2016, kurio pagrindu Lietuvos Respublika inicijavo išieškojimo procesą, vykdomąjį dokumentą pateikdama vykdyti antstoliui Daliui Traigiui.Antstolis atskirajame skunde dėl vykdomųjų bylų užbaigimo, kuriose po šalies pakeitimo sutapo skolininkas ir išieškotojas, paaiškina, kad vykdomosiose bylose dėl skolos išieškojimo Lietuvos Respublikos naudai vykdymo išlaidų mokėjimas išieškotojui Lietuvos Respublikai atidėtas iki užbaigimo momento. Tokia pati tvarka taikyta ir pradėtose bylose pagal Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK vykdomąjį dokumentą Nr. 14N-22632784-14, išduotą 2014-12-04, dėl 28,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. S., trečios eilės išieškotojo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VAVPK Vilniaus m. 3 PK, naudai bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-06 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-28679-432/2016 dėl 265,57 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S., trečios eilės išieškotojo Lietuvos Respublikos naudai. Antstolis pažymi, kad jo 2018-02-23 patvarkymuose Nr. S-18-241-2738 ir Nr. S-18-241-2736 dėl informacijos pateikimo nurodytos mokėtinos sumos sudaro tik būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas, antstolio atlygis neskaičiuotas. Vykdymo procese procesiniai veiksmais dėl pateiktos išieškoti baudos bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dalyje nėra vykdomi, nes šioje dalyje po šalies pakeitimo skolininkas ir išieškotojas sutapo, todėl yra likęs išspręsti tik būtinųjų bei faktinių vykdymo išlaidų klausimas, o Lietuvos Respublikos atsisakymas jas apmokėti priėmus turtą po skolininko mirties, antstolio nuomone, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, prašo

antstolio Daliaus Traigio atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

pagal Turto arešto registro duomenis, turto areštas vykdomojoje byloje Nr. 0241/17/00981 nebuvo išviešintas. Turto areštas buvo išviešintas kitoje vykdomojoje Nr. 0241/15/00204. Tuo tarpu, vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/02044 areštas išviešintas tik 2017 m. vasario 20 d., tai yra praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą.Įstatyme nenumatyta galimybės perduoti palikėjo įpėdiniams reikalavimus, apie kuriuos nebuvo pareikšta per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, nepratęsus šio termino. CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti. Dėl to įstatymo nustatyta, kad šis terminas gali būti pratęstas tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Valstybė, paveldėdama tam tikro skolininko turtą, negavusi kreditorių reikalavimų per įstatymo nustatytą terminą, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad kreditorių nėra arba jie nesiekia įgyvendinti teisės išsiieškoti skolą. Todėl valstybė, tapusi šio turto savininke, turi teisę paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra, tik laikydamasi valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų.Remiantis paveldėjimo teisės normomis, darytina išvada, kad bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus. Kadangi mirus asmeniui, kuris buvo skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui, vykdomoji byla nutrauktina remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Vykdymo išlaidos tam tikra prasme yra sankcija skolininkui už tai, kad jis laiku neįvykdė sprendimo, todėl darytina pagrįsta išvada, jog pareiga sumokėti vykdymo išlaidas yra išvestinė, kylanti iš pagrindinio reikalavimo. Įvertinus aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju skolininko pakeitimas dėl pagrindinio reikalavimo yra negalimas, konstatuotina, kad negalimas ir skolininko pakeitimas dėl išvestinio reikalavimo, tai yra, vykdymo išlaidų. Skolininko pareiga apmokėti vykdymo išlaidas yra procesinė pareiga, todėl esant negalimam materialiosios subjektinės pareigos mokėti baudą perkėlimui, negalima perkelti ir iš šios baudos priverstinio išieškojimo proceso kylančių procesinių teisių ir pareigų, tarp jų ir procesinės pareigos sumokėti vykdymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria patenkintas pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, skundas dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų ir antstolio 2018-02-22 patvarkymai Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044 ir Nr. SŠP 241 2018 02 22 981 panaikinti.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vykdomųjų bylų Nr. 0241/16/02044 ir Nr. 0241/17/00981 duomenimis, antstolis Dalius Traigys vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-11 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-28679-432/2016 dėl 5 213,16 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. trečios eilės išieškotojos B. M. naudai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-06 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-28679-432/2016 dėl 265,57 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. trečios eilės išieškotojo Valstybės naudai. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis skolininkas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0241/17/00981 l. 3). Vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/02044 esančio 2018-01-11 palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kurį išdavė Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notaro Mindaugo Sipavičiaus atstovė Erika Matusevičiūtė – Lukšienė (paveldėjimo bylos Nr. 48/2017), kopija, patvirtina, kad A. S. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei (vykdomosios bylos Nr. 0241/16/02044 l. 53). Antstolis Dalius Traigys 2018-02-22 patvarkymai Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044 ir Nr. SŠP 241 2018 02 22 981 vykdomosiose bylose Nr. 0241/16/02044 ir Nr. 0241/17/00981 pakeitė skolininką A. S. į Lietuvos Respubliką (vykdomosios bylos Nr. 0241/16/02044 l. 64 ir vykdomosios bylos Nr. 0241/17/00981 l. 9). Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“, padavė skundą dėl antstolio Daliaus Traigio 2018-02-22 patvarkymų Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044 ir Nr. SŠP 241 2018 02 22 981 panaikinimo, kuriais miręs skolininkas A. S. pakeistas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ ,,Turto banka“. Pareiškėjos teigimu, yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditorius turėjo informuoti mirusio skolininko įpėdinę Lietuvos Respubliką apie skolas, kurių išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose Nr. 0241/16/02044 ir Nr. 0241/17/00981. Kadangi, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 7 punktu, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo, pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“, 2018-03-20 skundu Nr. (22.1-32)-SK4-3601 (kuris antstolio Daliaus Traigio kontoroje buvo gautas 2018-03-23, reg. Nr. GD/0241/690) prašė antstolio Daliaus Traigio 2018-02-22 patvarkymus Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044 ir Nr. SŠP 241 2018 02 22 981, kuriais antstolis pakeitė mirusį skolininką A. S. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ ,,Turto bankas”, panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas pagal vykdomosios bylos Nr. 0241/16/02044 dokumentus nustatė, kad antstolis 2018-02-22 raštu Nr. S-18-241-2697 ,,Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu B. M. ir Lietuvos Respublikai, pateikė informaciją apie mokėtiną sumą vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/02044. Pagal vykdomosios bylos Nr. Nr. 0241/17/00981 dokumentus nustatyta, kad antstolis 2018-02-23 patvarkymu Nr. S-18-241-2738 ,,Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu VĮ ,,Turto bankas“, pateikė informaciją apie mokėtiną sumą vykdomojoje byloje Nr. 0241/17/00981.CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu yra išaiškinęs, kad, kai mirusio skolininko turtą paveldėjo valstybė, nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 20, 21 punktai). Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka. CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti. Dėl to įstatymo nustatyta, kad šis terminas gali būti pratęstas tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Valstybė, paveldėdama tam tikro skolininko turtą, negavusi kreditorių reikalavimų per įstatymo nustatytą terminą, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad kreditorių nėra arba jie nesiekia įgyvendinti teisės išsiieškoti skolą, ir todėl valstybė, tapusi šio turto savininke, turi teisę paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra, tik laikydamasi valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nenumatyta galimybės perduoti palikėjo įpėdiniams reikalavimus, apie kuriuos nebuvo pareikšta per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, nepratęsus šio termino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), bet ne dėl CK 5.63 straipsnyje nustatyto palikėjo kreditorių teisių ribojimo netaikymo. Pabrėžtina, kad teisė vertinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pažeidimo priežasčių svarbą ir spręsti, ar yra pagrindas pratęsti pažeistą terminą, įstatymų leidėjo suteikta teismui (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). To negali daryti antstolis, spręsdamas mirusio skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą CPK 596 straipsnio tvarka. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas šio kreditorių reikalavimų pareiškimo būdo aiškinimo ir taikymo praktiką, suformulavo taisyklę, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs vykdomosios bylos Nr. 0241/17/00981 duomenis, teisingai sprendė, kad minėtoje vykdomojoje byloje skolos faktas nebuvo išviešintas kreditoriams. Pagal vykdomosios bylos Nr. 0241/16/02044 duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolos faktas minėtoje vykdomojoje byloje buvo žinomas pareiškėjai, kadangi civilinėje byloje, kurios pagrindu antstolis vykdo išieškojimą, iš mirusio skolininko buvo priteistos sumos į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę, kad minėto vykdomojoje byloje skolininko turtas buvo areštuotas 2017-02-20, pagrįstai padarė išvadą, kad 2017-02-20 areštas negali būti laikomas tinkamu skolos fakto išviešinimu, nes yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios intancijos teismas pagrįstai nesutinko su antstolio vertinimu, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie skolą, kadangi ji neturėjo duomenų apie prievolės civilinėje byloje įvykdymą, dalinį įvykdymą ar neįvykdymą. Todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/02044 pareiškėjai nebuvo tinkamai išviešintas skolos faktas.Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas apskųstus antstolio Daliaus Traigio 2018-02-22 patvarkymus Nr. SŠP 241 2018 02 22 2044 ir Nr. SŠP 241 2018 02 22 981, kuriais antstolis mirusį skolininką pakeitė į Lietuvos Respubliką, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias mirusio skolininko pakeitimą vykdymo procese jo teisių perėmėju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334-336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį.