Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai E. S., jos atstovei pagal įstatymą – mamai D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nepilnametės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, pagrindinio išsilavinimo, besimokančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje ji traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2020 m. rugsėjo 5 d. 19 val. (duomenys neskelbtini)., vairavo krosinį motociklą neturėdama teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės (neįgijusi), tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Institucijai buvo žinoma bylos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Institucija neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjo nedalyvaujant Institucijos atstovui.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad administraciniame kaltinime nurodytą dieną važiavo krosiniu motociklu savo namų kiemo teritorijoje, kuri yra 2 hektarų sklype, važiuodama posūkyje ją sumėtė ir ji nukrito nuo krosinio motociklo. Jai kelių eismo taisyklės yra žinomos, nes ji anksčiau yra lankiusi dviračių treniruotes, taip pat – mokykloje lankė buvusį motorolerių-motociklų būrelį, kuriame ji mokėsi taisyklių bei turėjo praktinių užsiėmimų su būrelio vadovu. Prieš tėvams jai nuperkant krosinį motociklą, ji su mama internete domėjosi ir sužinojo, kad vairuotojo pažymėjimo važiuoti minėtu motociklu nereikia. Teigia, kad važiuodama krosiniu motociklu savo kieme, ji niekam pavojaus nekėlė. Mano, kad automobiliu važiuoti be teisių negalima net savo kieme, nes automobilis jau kita transporto priemonė. Ji jokiam sporto būreliui, užsiimančiam važiavimu krosiniais motociklais, nepriklauso. Teigia suprantanti, kad pasielgė negerai ir daugiau be teisių nevažinės. Dėl savo elgesio gailisi.

D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jos dukra E. S. anksčiau lankė dviračių sportą, taip pat – motorolerių-motociklų būrelį. Ten ji taip pat mokėsi ir kelių eismo taisykles. Prieš nuperkant dukrai krosinį motociklą, ji domėjosi, ar važiuoti tokiu motociklu reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tačiau internete rado informaciją, jog vairuotojo pažymėjimas nereikalingas, todėl nupirko dukrai krosinį motociklą. Kur tokią informaciją tiksliai rado, nurodyti negali. Tuo motociklu dukra važinėjo namų kiemo teritorijoje, kuri yra 2 hektarų sklype, konkrečiau – važinėjo prie namų esančiame dideliame sode. Gailisi dėl susidariusios situacijos.

Motyvuojamoji dalis

E. S. inkriminuojama ANK 424 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, o sutinkamai su teismų praktika –asmenys, kurie nėra įgiję teisės vairuoti, taip pat asmenys, kuriems tokia teisė buvo atimta ir, pasibaigus atėmimo laikui nustatyta tvarka negrąžinta, yra laikomi neturinčiais teisės vairuoti transporto priemones asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22-2014, 2AT-7-72-648/2016 ir kt.).

Šioje byloje E. S. kaltinama vairavusi krosinį motociklą neturėdama teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės (neįgijusi). Pastarąsias aplinkybes dėl paties motociklo vairavimo fakto neturint teisių (jų neįgijus) teisme pripažino ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama E. S., tai patvirtina ir kiti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-2), vairuotojų registro išrašas, iš kurio matyti, jog ji neturi įgijusi teisės vairuoti transporto priemones (b.l. 18), Panevėžio apskrities VPK vyresniosios tyrėjos J. G. tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės ir kuriuose nurodyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje atliktas administracinis tyrimas medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio, įvykusio 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini)., kurio metu E. S., gim. (duomenys neskelbtini)., vairuodama krosinį motociklą iki 150 cm³, savo kiemo aptvertoje teritorijoje, neturėdama teisės vairuoti, kai teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės nėra įgijusi, jo nesuvaldė, griuvo ir susižalojo. Krosinis motociklas nufotografuotas iš visų pusių, įvykio vieta pažymėta fotolentelėje Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9, kurią nurodo E. S. (b.l. 5-6), rašytiniu 2020 m. rugsėjo 5 d. E. S. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad ji 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 19 val. važiavo krosiniu motociklu (iki 150 kubatūros) savo kiemo teritorijoje, kuri yra 2 hektarų sklype. Važiuodama keliu, tiksliai kokiu greičiu - nežino, nes nėra spidometro, ir staiga posūkyje ją sumėtė ir ji nukrito nuo krosinio motociklo. Po įvykio iš karto su tėvais nuvyko į ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur jai buvo nustatytai dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžiai (b.l. 8), foto nuotraukomis (b.l. 9-17).

Taigi, byloje surinktų ir ištirtų tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad E. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo krosinį motociklą neturėdama teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės (neįgijusi).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. ir jos atstovė pagal įstatymą teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl administraciniame kaltinime nurodytų E. S. veiksmų teisėtumo, nedraudžiamumo, atsižvelgiant į jų atlikimo vietą – krosinis motociklas be teisių buvo vairuojamas privačioje žemės valdoje, teismas pažymi, kad pastarosios aplinkybės E. S. atsakomybės nešalina, nes Kelių eismo taisyklės taikomos visiems vairuotojams, tiek vairuojantiems keliais, tiek ir viešose bei privačiose teritorijose (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-124-290/2015). Sutinkamai su KET 5 punktu, eismo dalyviai, tame tarpe ir motociklo vairuotojas, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Gi pagal paminėto LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio nuostatas bei VĮ „Regitra“ specialisto paaiškinimą, vairuojant motociklą (iki 150 cm³), jei variklio galia ne didesnė kaip 35 kW – reikalinga ne mažesnė kaip A2 kategorija, o jei galia didesnė kaip 35 kW – reikalinga A kategorija. Šiuo atveju, kaip jau minėta ir nustatyta, E. S. nėra įgijusi teisės vairuoti jokios kategorijos transporto priemonės.

Teismas be kita ko pažymi, kad sutinkamai su VĮ „Regitra“ pateikta informacija, kiti, Lietuvos motociklų sporto federacijos nustatyti reikalavimai keliami yra motociklų sporto varžybose ar treniruotėse dalyvaujantiems asmenims. Tačiau teismo posėdžio metu E. S. paneigė savo priklausymą kokiam tai motociklų sporto būreliui, kas atitinkamai paneigia ir jos dalyvavimą motociklų sporto varžybose ar treniruotėse.

Taigi, teismas sprendžia, kad E. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairuodama krosinį motociklą neturėdama teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės (neįgijusi), pažeidė KET 14 punktą, ir tokie jos veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Todėl administracinio nusižengimo protokolas pagal šią įstatymo normą jai surašytas pagrįstai, nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Jos kaltė įrodyta visiškai, todėl ji baustina.

ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Nepilnamečiui asmeniui skirtina bauda lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis šio kodekso taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą (ANK 44 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje pažeidėjos atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administraciniame kaltinime nurodytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos E. S. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas nors ir laikomas pavojingu, neigiamų pasekmių kitiems asmenims, jų turtui nesukėlė, nusižengimas padarytas transporto priemonei nedalyvaujant viešajame eisme, o pažeidėjai vairuojant privačiame žemės sklype), kas, teismo vertinimu, liudija apie mažesnį nusižengimo pavojingumą šioje konkrečioje situacijoje, į pažeidėjos asmenybę – E. S. yra nepilnametė (17 metų), mokosi gimnazijoje ir yra išlaikoma tėvų, neteista (b.l. 4), administracine tvarka nebausta (b.l. 19), į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes. Administracinio nusižengimo byloje duomenų, kurie charakterizuotų E. S. neigiamai, nėra. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad nusižengimo padarymo aplinkybės, išimtinai teigiamai E. S. charakterizuojančių duomenų visuma leidžia teismui pagrįstai manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai E. S. atžvilgiu gali būti pasiekti jai taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – įspėjimą. Ši administracinė nuobauda – įspėjimas, įvertinus nusižengimą padariusio asmens amžių, turtinę padėtį, neigiamai charakterizuojančių duomenų nebuvimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybės prisiėmimą, teismo vertinimu laikytinas pakankamai veiksminga priemone pasiekti ANK 22 straipsnyje apibrėžtus administracinės nuobaudos tikslus. Tokia teismo išvada neprieštarauja ir teismų praktikai (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-316-175/2018, Nr. AN2-229-593/2018 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. S. pripažinti kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Kartu su nutarimu E. S. išsiųsti iš VĮ „Regitra“ gautų duomenų kopiją.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.