Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucijos) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimo M. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nubaustas įspėjimu už tai, kad jis 2018 m. vasario 23 d. apie 14.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Š. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailėjosi, administracinį nusižengimą padarė būdamas nepilnamečiu, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog pažeidėjas yra nepilnametis, ne visada galintis įvertinti savo neteisėto elgesio pasekmes, bei tai, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimą baustas nebuvo, ir padarė išvadą, jog M. Š. atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė nuobaudos rūšis nei numatyta ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Institucijos viršininkas apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą pakeisti ir paskirti M. Š. ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas, nepagrįstai pripažinęs, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie gali būti vertintini kaip ypatingi ir išimtiniai taikant M. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Institucijos viršininko nuomone, ypatinga aplinkybe, dėl kurios būtų galima M. Š. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nelaikytina tai, kad M. Š. yra nepilnametis. Skunde taip pat pažymima, jog iš ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos galima spręsti, jog įstatymų leidėjas M. Š. padarytą administracinį nusižengimą pripažino pakankamai šiurkščiu ir pavojingu visuomenei, tuo tarpu skundžiamu nutarimu M. Š. liko nenubaustas. Be to, byloje nėra duomenų apie ypatingai sunkią pažeidėjo šeimos materialinę būklę. Atsiliepime į apeliacinį skundą M. Š. įstatyminė atstovė J. Š. prašo Institucijos viršininko skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko skundas atmetamas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Įtvirtinus analogišką nuostatą naujajame ANK, nėra pagrindo spręsti, kad šia nuostata siekiama kitokių tikslų nei ATPK 30¹ straipsnis – sudaryti galimybę teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) išskirtiniais atvejais paskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visai neskirti.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos viršininko skunde išdėstytais argumentais, kad M. Š. padarytas nusižengimas vertinamas kaip šiurkštus ir pavojingas, galintis sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau pažymi, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju M. Š. savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui nepadarė, kitų Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Be to, ANK 34 straipsnyje nėra išskiriami administraciniai nusižengimai, už kurių padarymą negalima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta specialios dalies straipsnio sankcijoje. Institucijos viršininko apeliaciniame skunde pažymima, jog ypatinga aplinkybe dėl kurios būtų galima M. Š. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nelaikytina tai, kad jis yra nepilnametis. Atmesdamas šį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti pažeidėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, atsižvelgė ne tik į šią, tačiau ir kitas svarbias aplinkybes. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad M. Š. anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, padaręs ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą iškart prisipažino savo kaltę, neneigė vairavęs automobilį, neturėdamas tam teisės, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors visos aukščiau nurodytos aplinkybės nepaneigia pažeidėjo kaltės, nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Taigi, nors vien tai, kad M. Š. yra nepilnametis ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti jo atžvilgiu aptariamą normą, tačiau aukščiau minėtų aplinkybių visuma, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad net ir paskyrus baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kaip to reikalauja ANK 44 straipsnio nuostatos, nuobauda būtų neproporcinga ir aiškiai per griežta.Apeliaciniame skunde teigiama, jog M. Š. paskyrus švelnesnę nei ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą, jis liko nenubaustas. Šiame kontekste pažymėtina, kad M. Š. mokosi, nedirba, jokių pajamų negauna, taigi ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos, paskyrimas apsunkintų ne paties pažeidėjo, o jo įstatyminių atstovų finansinę padėtį, dėl ko ANK 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas administracinės nuobaudos tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį t. y. M. Š., nebūtų pasiektas. Teismo manymu, pirmosios instancijos teismo M. Š. skirtas įspėjimas yra pakankama administracinė nuobauda padėsianti pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Įvertinus M. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas M. Š. atžvilgiu pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skyrė švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje. Todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.