Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nubaustas už tai, kad 2014 m. lapkričio 26 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,32 prom. ± 5 proc. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo nenustatytos markės keturratį motociklą, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, be valstybinio numerio, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais D. D. pažeidė Ke­lių eis­mo tai­syk­­lių 14, 226, 225 punk­tų reikala­vi­mus.

D. D. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir prašo administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti arba perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėje byloje nebuvo tirtos apelianto sužalojimo aplinkybės, įvykio vieta, neapklausti įvykį matę liudytojai.

Apeliacinio skundo autoriaus nuomone neturėjo būti taikomi Kelių eismo taisyklių reikalavimai, kadangi jis nebuvo eismo dalyvis. Apelianto teigimu iš nutarimo turinio neaišku kokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus jis pažeidė, nutarime nurodyti Kelių eismo taisyklių 14 p., 225 p., 226 p. reikalavimų pažeidimai. Jeigu laikoma, kad apeliantas buvo eismo dalyvis, galėjo būti nurodyta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, tačiau nurodyti Kelių eismo taisyklių 225 p., 226 p. reikalavimų pažeidimai, kuriuose kalbama apie mokomąsias transporto priemones, neturi nieko bendro su įvykiu. Tokių klaidų darymas rodo, kad ruošiant administracinę bylą visiškai nebuvo gilintasi į įvykio aplinkybes ir kokių įstatymų reikalavimus D. D. pažeidė. Teismas galėjo ištaisyti policijos pareigūnų klaidas, tačiau neištaisė.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ne policijos pareigūnai išaiškino įvykį, o apeliantas papasakojo apie įvykusią nelaimę.

Motyvuojamoji dalis

D. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog D. D. kaltė, padarius ATPK 129 straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, ir veikos kvalifikuotos tinkamai.

D. D. apeliaciniame skunde jam inkriminuotus pažeidimus neigia nurodydamas, kad jis įvykio metu nebuvo kelių eismo dalyvis, nesinaudojo eismo viešąją erdve - keliais, keturratį motociklą savo namų kieme tik bandė užvesti ir jis užgriuvo ant apelianto.

ATPK 129 str. ir 123 str. 1, 5 d. numatytų pažeidimų objektyvusis požymis yra tam tikrų veiksmų – automobilio (nagrinėjamu atveju keturračio motociklo) vairavimas nesilaikant nustatytų reikalavimų – atlikimas. Iš nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, kad tiriamo įvykio metu D. D. vairavo jam priklausantį keturratį motociklą, o tai, kad pažeidėjas apeliaciniame skunde iškėlė naują versiją, jog keturratį motociklą norėjo tik užvesti, teismas vertina, kaip jo gynybinę versiją, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 73 p. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – tai transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Kelių eismo taisyklės priešingai nei nurodo apeliantas taikomos visiems vairuotojams, tiek vairuojantiems keliais, tiek ir viešose bei privačiose teritorijose. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad įvykio metu ir vietoje D. D., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo nenustatytos markės keturratį motociklą, kuris nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, be valstybinio numerio, nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl tokie D. D. veiksmai atitinka jam inkriminuotų pažeidimų sudėtį.

Apelianto teiginiai, kad nebuvo tirta įvykio vieta, jo sužalojimo aplinkybės, neapklausti įvykį matę liudytojai atmestini. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. D. nuo pat įvykio pradžios nurodė visas su įvykiu susijusias aplinkybes. D. D. policijos pareigūnams, ir 2014-11-26 paaiškinime nurodė, kad būdamas išgėręs dvi skardines sidro, savo namų kieme važiavo su keturračiu motociklu, kurio nesuvaldė, apvirto ir prasiskėlė galvą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad D. D. teismo posėdyje buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pažeidėjas patvirtino, kad savo namų kieme vairavo keturratį motociklą, apsivertė ir prasiskėlė galvą. Taigi D. D. aiškiai, nuosekliai nurodė visas su įvykiu susijusias aplinkybes, tarp jų ir susižalojimo aplinkybes. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitas, patikros sertifikatas, D. D. rašytinis paaiškinimas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, nuotraukos ir kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, naujų įrodymų išreikalavimo ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-32-2013). Nagrinėjamu atveju surinktų ir ištirtų įrodymų pakako išvadai, jog D. D. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. ir 123 str. 1, 5 d., todėl atlikti skunde prašomus veiksmus tarp jų ir apklausti įvykį mačiusius liudytojus, nebuvo ir nėra jokio pagrindo, juolab, kai pažeidėjas aiškiai nurodė įvykio aplinkybes, su pažeidimais sutiko, o byloje nėra jokių duomenų apie apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodomus liudytojus. Įvykio aplinkybės yra aiškios, jokių abejonių dėl apelianto susižalojimo aplinkybių, teismui nekyla.

Iš apeliacinio skundo argumentų susijusių su Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų pažeidimais, už kuriuos skundžiamu nutarimu nubaustas D. D., matyti, kad apeliantas nesutikdamas su tuo, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 225 ir 226 punktų reikalavimus cituoja Kelių eismo taisykles galiojusias iki 2014 m. spalio 11 d., tačiau pažeidimų padarymo metu t.y. 2014 m. lapkričio 26 d. galiojo naujoji Kelių eismo taisyklių redakcija, todėl skundžiame nutarime nurodyti Kelių eismo taisyklių punktai priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde nereglamentuoja pažeidimų susijusių su mokomosiomis transporto priemonėmis. Visgi įvertinus, tai kad D. D. pažeidimus padarė nedalyvaudamas viešame eisme, skundžiamame nutarime neteisingai nurodytas Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimų pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis Kelių eismo taisyklių punktas yra perteklinis ir pažeidėjo veiksmų pagal ATPK nurodytus straipsnius nekeičia, jis pašalinimas iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies, nekeičiant paties skundžiamo nutarimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pažeidėjas pats papasakojo apie įvykį, padarytų pažeidimų nepaneigia ir kaltės nešalina, ši aplinkybė pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią teismas atsižvelgė spręsdamas nuobaudos individualizavimo klausimą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 129 straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ar grąžinti nagrinėti iš naujo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir iš aprašomosios dalies pašalinti Kelių eismo taisyklių 226 punkto pažeidimą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.