Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per informacines technologijas (vaizdo konferenciją) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A.L. ieškinį atsakovui R.D. (trečiasis suinteresuotas asmuo – K.D.) dėl patirtų materialinių išlaidų pilnamečio sūnaus išlaikymui kompensavimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškovės reikalavimo teisės

13. Paramos pilnamečiui vaikui teikimo subjektai, sąlygos ir tvarka yra apibrėžti CK 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai, t. y. straipsniai reglamentuojantys tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagal jos pareikšta ieškinį yra perėmusi jos pilnamečio vaiko teises, apibrėžtas CK 3.192¹ straipsnyje, kuriame suformuluotos taisyklės ir bus taikomos, vertinant ieškovės ieškinio pagrįstumą (žr., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-406-803/2024).

Dėl materialinės paramos trečiajam asmeniui būtinumo

17. Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodyta nuostata įtvirtina, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis). CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas šio kodekso 3.193 straipsnis. Taigi, kaip matyti, šie teismų išaiškinimai yra skirti minimalios tėvų pareigos išlaikyti savo pilnamečius besimokančius vaikus kilimo sąlygoms apibrėžti, kilus ginčui tarp tėvų ir vaikų dėl tokio išlaikymo poreikio ir (ar) jo dydžio, kai, be kita ko, konkrečiu atveju yra nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti bei sprendžiama dėl konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo. Tai kartu reiškia, jog tėvai visais atvejais savo valia gali susitarti dėl kitokių pareigos remti pilnametystės sulaukusį vaiką vykdymo sąlygų. Tokiais atvejais tėvai patys įvertina savo turtinę padėtį, galimybes, pilnamečio vaiko poreikius ir sprendžia dėl išlaikymo skyrimo ir (ar) skirtino išlaikymo dydžio (CK 3.192¹ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020).

18. Nustatyta, kad K.D. gimė 2004 m. rugpjūčio 19 d. Jo tėvai A.D. (L.) ir R.D. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5329-892/2017 nusprendė pareiškėjų A.D. ir R.D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patenkinti ir nusprendė santuoką, sudarytą tarp A.D. ir R.D., įregistruotą 2004 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 364, nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo A.D. palikti ikisantuokinę pavardę – L., R.D. palikti pavardę – D. Teismas patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria pareiškėjai, be kita ko, susitarė, kad R.D. įsipareigoja mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui – K.D. – kas mėnesį 100 Eur, kurio gyvenamoji vieta nustatoma su nepilnamečio vaiko mama – A.D. (L.). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1144-341/2020 patvirtino ieškovės A.L. ir atsakovo R.D. 2020 m. vasario 27 d. sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovas R.D. įsipareigoja išlaikymą nepilnamečiui sūnui K.D. pradedant nuo 2020 m. kovo 1 d. teikti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki sūnaus pilnametystės, pervedant nurodytą sumą į A.L. asmeninę banko sąskaitą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus K.D. piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja paskiriant A.L..

19. Trečiasis asmuo K.D. 2022 m. rugpjūčio 19 d. sulaukė pilnametystės. K.D. nuo 2020 m. iki 2023 m. mokėsi (duomenys neskelbtini). K.D. 2023 metais baigė vidurinę mokyklą ir 2023 m. liepos 20 d. jam išduotas brandos atestatas Nr. 138353 ((duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 10 d. išrašas iš archyvo apie K.D. Nr. 78).

20. K.D. išlaikymo pilnamečiui vaikui kriterijus ginčo laikotarpiu atitiko. Ieškovė iš esmės prašo priteisti iš atsakovo K.D. skirto išlaikymo kompensaciją už laikotarpį, kai trečiasis asmuo mokėsi pagal vidurinio išsilavinimo programą ir įgijo vidurinį išsilavinimą.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad reiškiant reikalavimą priteisti išlaikymą, privaloma įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos pilnamečiui vaikui būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. ??? ??(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

23. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

24. Teismas vertina, kad trečiojo asmens, sąžiningai besimokančio pagal švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą, galimybės ginčui aktualiu laikotarpiu pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi ir pragyvenimui, buvo apribotos. Pateisinama, kad trečiasis asmuo, nors ir būdamas pilnametis, dėl užimtumo mokykloje, laiko reikalingo atlikti namų darbams, pasiruošti pamokoms, egzaminams, neturėjo galimybių 2022-2023 m. mokslo metais įsidarbinti ir gauti darbo pajamų, todėl jam buvo reikalingas tėvų išlaikymas. Pilnamečio sūnaus, besimokančio vidurinėje mokykloje, išlaikymo naštos negalima palikti tik vienam iš tėvų ir prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti abu tėvai. Tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams.

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (paramą) ir priteistinos kompensacijos dydžio

25. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

26. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). ???

27. Taigi tėvų pareiga išlaikyti pilnametystės sulaukusius savo vaikus nėra absoliuti ir priklauso nuo tėvų finansinių galimybių ir kitų CK 3.192¹ straipsnyje nurodytų sąlygų buvimo.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje pateikia turėtų išlaidų, skirtų pilnamečio sūnaus išlaikymui, detalizaciją už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 26 d. bei patirtas išlaidas pagrindžiantį išrašą apie atliktus mokėjimus į K.D. sąskaitą. Ieškovė nurodo, kad iš viso atsakovui tenkanti išlaikymo dalis, atskaičius valstybės mokamus vaiko pinigus, sudaro 3 755,13 Eur, t. y. iš esmės per mėnesį po 341 Eur.

30. Akivaizdu, kad kiekvienam pilnamečiam vaikui, besimokančiam mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą, reikalinga protingo dydžio suma būtiniesiems poreikiams (maisto, higienos priemonių, mokymosi reikmenų, drabužių įsigijimo ir kt.) tenkinti.

31. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

32. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, ieškovė patyrė ginčo laikotarpiu išlaidas būtiniems K.D. poreikiams tenkinti. Taip pat nustatyta, kad ieškovė patyrė išlaidas ir sūnaus laisvalaikiui, korepetitoriams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

33. Iš atsakovo teismui pateiktų paaiškinimų ir K.D. atsiliepimo matyti, kad atsakovui buvo žinoma apie poreikį K.D. samdyti korepetitorius egzaminams pasiruošti. Atsakovo pritarimą samdyti K.D. korepetitorius patvirtina trečiojo asmens atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad R.D. kelis kartus sūnų vežė pas korepetitorius ir jam buvo davęs grynais pinigais už korepetitoriaus pamoką (40 Eur).

34. Teismas vertina, kad prašoma priteisti kompensacija, vertinant, kad per mėnesį kiekvienas iš tėvų turėjo skirti po 341 Eur, yra protingo dydžio, atitinkanti trečiojo asmens būtinus bei papildomus poreikius. Tačiau minėta, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

35. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad trečiasis asmuo ginčo laikotarpiu gyveno jo motinai (ieškovei) priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini). Butas įgytas su paskola. Ieškovė turi galiojančią kredito sutartį ir per mėnesį 2022-2023 metais jos mokamas įmokas sudarė 245,67 Eur. Taip pat ieškovei tuo pačiu adresu priklauso negyvenamoji patalpa-garažo boksas. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė. Ginčo laikotarpiu ieškovės pajamos siekė 5 000 Eur, neatskaičius mokesčių.

36. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas ir pastatas-gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė. Ginčo laikotarpiu atsakovo pajamos Sodros duomenimis ir kaip paaiškino atsakovas, atskaičius mokesčius, sudarė į rankas apie 700-750 Eur. Be šių pajamų atsakovas kas mėnesį ginčo laikotarpiu gaudavo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kurią sudarė išmokos Sodros duomenimis nuo 211, 09 Eur iki 277,94 Eur.

37. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtą ir finansinius įsipareigojimus, vertina, kad ieškovės finansinė padėtis gaunamų pajamų prasme yra geresnė už atsakovo, tačiau negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovas nebūtų pajėgus ginčo laikotarpiu teikti trečiajam asmeniui paramą po 341 Eur per mėnesį. Teismas prie šios išvados priėjo įvertinęs ir tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jo finansinė padėtis nuo 2020 metų teismo nustatyto trečiajam asmeniui teiktino 300 Eur per mėnesį (įskaitant indeksaciją) išlaikymo dydžio nepasikeitė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po teismo patvirtinto išlaikymo dydžio kreiptųsi į teismą dėl išlaikymo sumažinimo, iš esmės pasikeitus finansinei padėčiai. Taip pat atsakovas nepateikė duomenų apie sveikatos būklę, kurią įvertinęs teismas darytų išvadą, kad atsakovo galimybės teikti paramą pilnamečiui sūnui ginčo laikotarpiu buvo apribotos.

38. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų būti atleistas nuo paramos trečiajam asmeniui mokėjimo ginčo laikotarpiu. Teismas vertina, kad ieškovės nurodytas kompensacijos dydis, tenkantis atsakovui (3 755,13 Eur), yra protingo dydžio, todėl spręstinas šios kompensacijos priteisimo klausimas.

39. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas bylos duomenimis ginčo laikotarpiu iš dalies vykdė pareigą teikti paramą sūnui. Į bylą pateiktais duomenimis ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. liepos 17 d.) atsakovas į savo sūnaus sąskaitą pervedė 838 Eur paramos. Ši suma įskaitytina į ieškovės nurodomą kompensaciją. Taip pat teismas vertina, kad atsižvelgiant į trečiojo asmens atsiliepime nurodyta aplinkybę, kad atsakovas trečiajam asmeniui buvo davęs 40 Eur už korepetitoriaus pamoką, ši suma taip pat įskaitytina į prašomą priteisti kompensaciją. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad atsakovas per šventes jam duodavo 20 Eur ar 50 Eur grynaisiais pinigais, kelis kartus jam buvo davęs grynųjų pinigų maistui. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas vertina, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą mažinti kompensacijos dydį. Teismas iš atsakovo ieškovei priteistiną kompensacijos sumą taip pat nustato atsižvelgdamas į šalių derybas iki teismo proceso, kurių metu ieškovė siūlė, kad atsakovas jai sumokėtų 3 500 Eur, tačiau atsakovas su tokiu siūlymu nesutiko, nurodydamas, kad galėtų atlyginti ieškovei 2 000 Eur patirtų išlaidų (žr. į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą). Teismas taip pat vertina, kad ieškovei priteistinos kompensacijos dydžiui nustatyti taip pat yra reikšmingas atsakovo ir trečiojo asmens mediacijos metu prieitas susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui teikti per mėnesį po 200-250 Eur dydžio paramą.

40. Teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju ieškovei priteistina materialinių išlaidų pilnamečio sūnaus išlaikymui kompensacija sudaro 2 500 Eur. Ji yra protingo dydžio, yra nustatyta visų ginčui aktualių faktinių aplinkybių visumos kontekste.

41. Iš dalies patenkinus ieškovės materialųjį reikalavimą, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 2 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

43. Šioje byloje ieškinio suma sudaro 3 755,13 Eur, žyminis mokestis nuo šios sumos sudaro 85 Eur, teismas patenkino ieškinį iš dalies – 67 proc. Todėl iš atsakovo priteistina 56,95 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.

44. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog šioje byloje patyrė 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą ir pateikimą, dubliko rengimą ir pateikimą, atstovavimą teismo posėdyje. Ieškovės pateikti advokatės išrašytos sąskaitos ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė šias bylinėjimosi išlaidas patyrė realiai. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus nustatyto dydžio.

45. Atsakovas pateikė teismui duomenis, jog šioje byloje patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo pateikimą teismui, pažymų užsakymą, prašymų pateikimą, atstovavimą teismo posėdyje. Atsakovo pateikti advokato padėjėjos išrašytos sąskaitos ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovas šias bylinėjimosi išlaidas patyrė realiai. Išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose maksimalaus nustatyto dydžio.

46. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas iš dalies – 67 proc., taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 649 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti suma. Nurodyta 649 Eur suma mažinama 165 Eur, atsižvelgus į tai, jog ieškinio reikalavimų nepatenkinama dalis sudaro 33 proc., o atsakovas patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl viso ieškovei iš atsakovo, patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, priteistina 484 Eur (968 x 0,67 proc. – 500 x 0,33 proc.) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnis).

47. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (34,01 Eur) viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš šalių (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

48. Pabrėžtina, jog įstatymas numato galimą nukrypimą nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Teismui įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pastebėtina, jog ieškovės nurodytu trečiojo suinteresuoto asmens adresu procesiniai dokumentai vis grįždavo neįteikti, be to, teismas nutartimis įpareigodavo ieškovę užtikrinti procesinių dokumentų įteikimą trečiajam suinteresuotam asmeniui arba patikslinti adresą (2024 m. gegužės 15 d. nutartis, 2024 m. gegužės 21 d. nutartis, 2024 m. gegužės 30 d nutartis), todėl vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, iš ieškovės valstybei priteistinos 18,15 Eur pašto išlaidos, o iš atsakovo valstybei priteisiamos 15,86 Eur pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) kompensaciją.

Priteisti ieškovei A.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei A.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 540,95 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt Eur 95 ct) sumokėto žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 18,15 Eur (aštuoniolika Eur 15 ct) pašto išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 15,86 Eur (penkiolika Eur 86 ct) pašto išlaidų.

Priteistos sumos į valstybės biudžetą turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.