Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5614-1224/2024 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui R. D., trečiasis asmuo K. D., dėl patirtų materialinių išlaidų pilnamečio sūnaus išlaikymui kompensavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad K. D. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai yra A. D. (L.) ir R. D. (t 1, b. l. 12).

16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1144-341/2020 patvirtino ieškovės A. L. ir atsakovo R. D. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas R. D. įsipareigoja išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. D. pradedant nuo 2020 m. kovo 1 d. teikti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur iki sūnaus pilnametystės, pervedant nurodytą sumą į A. L. asmeninę banko sąskaitą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus K. D. piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja paskiriant A. L. (t 1, b. l. 9-10).

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad K. D. (duomenys neskelbtini) baigė vidurinę mokyklą ir (duomenys neskelbtini) jam išduotas brandos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 11).

18. Ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovei tuo pačiu adresu priklauso negyvenamoji patalpa-garažo boksas. Butas įgytas su paskola (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 159-162). Ieškovė turi galiojančią kredito sutartį ir per mėnesį 2022-2023 m. jos mokamas įmokas sudarė 245,67 Eur (t 1, b. l. 157). Ieškovės vardu registruota transporto priemonė (t 1, b. l. 163). Ginčo laikotarpiu ieškovės pajamos siekė 5 000,00 Eur, neatskaičius mokesčių (t. 1, b. l. 150-156).

19. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas ir pastatas-gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 195). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė (t 1, b. l. 198). Ginčo laikotarpiu atsakovo pajamos po privalomųjų mokėjimų sudarė apie 700,00-750,00 Eur. Be šių pajamų atsakovas kas mėnesį ginčo laikotarpiu gaudavo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kurią sudarė 233,94 Eur (t 1, b. l. 191-192).

20. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. liepos 17 d.) atsakovas į savo sūnaus sąskaitą pervedė 888,00 Eur (t 1, b. l. 57).

21. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys bandė iki teismo proceso, susitarti dėl ieškovės siūlomos sumokėti 3 500,00 Eur kompensacijos, tačiau atsakovas su tokiu siūlymu nesutiko, nurodydamas, kad galėtų atlyginti ieškovei 2 000,00 Eur patirtų išlaidų pilnamečio sūnaus išlaikymui (t 1, b. l. 168-172).

Dėl patirtų materialinių išlaidų pilnamečio sūnaus išlaikymui kompensavimo.

22. Apeliantas nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde argumentuoja, kad trečiasis asmuo turėjo kreiptis su ieškiniu į teismą dėl kompensacijos už ginčo laikotarpį priteisimo, kadangi jis yra pilnametis, o ne ieškovė.

23. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas šio kodekso nustatyta tvarka teismai nagrinėja civilines bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių. Tam tikras procedūrinio pobūdžio taisykles šios kategorijos bylose nustato ir CK, kurio 3.1. straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.

24. Sistemiškai aiškinant CPK 375 straipsnio ir CK 3.1. straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad prie šeimos ginčų priskirtini visi dėl CK trečiojoje knygoje apibrėžtų teisės normų taikymų kylantys šalių ginčai, jeigu jų išsprendimui nėra numatyta speciali ypatingosios teisenos tvarka. Paramos pilnamečiui vaikui teikimo subjektai, sąlygos ir tvarka yra apibrėžti CK 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai, t. y. straipsniai reglamentuojantys tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

25. Aplinkybė, kad pilnametystės sulaukęs vaikas įgyja visišką veiksnumą ir turi teisę pats kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nepaneigia jo tėvų teisės susitarti dėl vaiko išlaikymo gera valia ir per tą laikotarpį, kai vaikas jau sulaukęs pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020). Tinkamam iš šeimos santykių kylančių turtinių prievolių kvalifikavimui ir ginčų tarp šalių išsprendimui taip pat yra taikomos ir bendrosios CK šeštos knygos, reglamentuojančios prievolių teisę, nuostatos. Pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi ieškovė pagal jos pareikštą ieškinį yra perėmusi jos pilnamečio vaiko teises, apibrėžtas CK 3.192¹ straipsnyje.

26. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės ir trečiojo asmens (šalių sūnaus) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o atsakovas buvo įsipareigojęs teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Šalių vaikui (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės atsakovas nustojo teikti jam išlaikymą. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalių sūnus mokėsi vidurinėje mokykloje ir ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. teikė išlaikymą sūnui. Todėl daroma išvada, kad trečiojo asmens interesai ginčo laikotarpiu nebuvo pažeisti, nes išlaikymą, jam sulaukus pilnametystės teikdavo ieškovė. Ir dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad trečiajam asmeniui nebuvo poreikio kreiptis į teismą ir priteisti jam paramos dalį už ginčo laikotarpį iš atsakovo, nes trečiasis asmuo nepagrįstai praturtėtų, jau gavęs pilną paramą. Todėl pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį ieškovei vykdant savo ir atsakovo prievoles (teikiant išlaikymą sūnui ir už atsakovą), perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (atsakovu), dėl šios priežasties ji turėjo teisę kreiptis į teismą dėl kompensacijos už ginčo laikotarpį priteisimo. Atsižvelgiant į aptartą, apelianto apeliacinio skundo argumentai, dėl tinkamos proceso šalies atmetami, kaip nepagrįsti.

28. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. liepos 17 d. atsakovas į savo sūnaus sąskaitą pervedė 888,00 Eur. Byloje nėra ginčo, kad, tarp pilnamečio vaiko ir atsakovo mediacijos procese, atsakovas patvirtino, jog nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio teiks vaikui po 250,00 Eur išlaikymą. Šias aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo pateikęs atsiliepimą į ieškovės ieškinį, be to nurodydamas, kad susitarimo yra laikomasi ir sutartas išlaikymas trečiajam asmeniui atsakovo yra mokamas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas tinkamai vykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį iki sūnaus pilnametystės. Be to iš trečiojo asmens atsiliepimo matyti, kad atsakovui buvo žinoma apie poreikį sūnui samdyti korepetitorius egzaminams pasiruošti, kadangi atsiliepime nurodyta, kad atsakovas kelis kartus sūnų vežė pas korepetitorius ir jam buvo davęs grynais pinigais už korepetitoriaus pamoką (40,00 Eur). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes sutinka, su atsakovo argumentais, kad jis iš dalies prisidėjo prie pilnametystės sulaukusio sūnaus išlaikymo ginčo laikotarpiu, vadinasi žinojo ir tas aplinkybes, kad sūnui sulaukus pilnametystės toks išlaikymas yra reikalingas. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę dėl išlaikymo pilnamečiui sūnui. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų sprendęs klausimą, kokio dydžio suma jam reikėtų prisidėti prie pilnametystės sulaukusio sūnaus išlaikymo, kol šis baigs dvyliktą klasę. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų domėjęsis, koks išlaikymas sūnui yra reikalingas, todėl atsakovas nepagrįstai šią pareigą skirti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui, kai šis mokėsi dvyliktoje klasėje, perkėlė ieškovei. Tačiau, įvertinus tai, kad atsakovas, nors ir nedidele dalimi, tačiau ginčo laikotarpiu prisidėjo prie pilnametystės sulaukusio sūnaus išlaikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovei priteistiną materialinių išlaidų pilnamečio sūnaus išlaikymui kompensaciją sudaro 2 500,00 Eur. Konkrečiu atveju buvo įvertintos visos aplinkybės, kurios pagrindė faktą, kad atsakovas iš dalies teikė išlaikymą šalių pilnametystės sulaukusiam sūnui (CPK 185 straipsnis), todėl ir ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies. Taigi ir pagrindo sutikti su apelianto apeliaciniame skunde dėstomais motyvais, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista 2 500,00 Eur kompensacijos suma už ginčo laikotarpį yra nepagrįsta, nėra.

29. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Ieškovė ieškinyje yra pateikusi turėtų išlaidų, skirtų pilnamečio sūnaus išlaikymui, detalizaciją už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 26 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš viso atsakovui tenkanti išlaikymo dalis, atskaičius valstybės mokamus vaiko pinigus, sudaro 3 755,13 Eur, t. y. per mėnesį po 341,00 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovės patirtų išlaidų sumos neginčijo. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, šalys bandė iki teismo proceso susitarti takiai dėl ieškovės siūlomos sumokėti 3 500,00 Eur, tačiau atsakovas su tokiu siūlymu nesutiko, nurodydamas, kad galėtų atlyginti ieškovei tik 2 000,00 Eur patirtų išlaidų. Tiek šias tiek prieš tai aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, nepažeisdamas procesinių teisės normų reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantas nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

30. Dėl 5 procentų procesinių palūkanų, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo, pažymėtina, kad pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanos už prievoles gali būti nustatomos įstatymų arba šalių susitarimų. Palūkanos reglamentuojamos CK XVII skyriuje kaip viena iš pasekmių už sutarties neįvykdymą. CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos, mokamos už piniginės prievolės termino praleidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorius visuomet turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jei skolininkas ne laiku įvykdo savo finansinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Konkrečiu atveju atsakovas yra skolininkas, kuris ginčo laikotarpiu nevykdė prievolės susijusios su pilnamečio sūnaus išlaikymu. Išlaikymą pilnamečiui sūnui už atsakovą teikė ieškovė. Todėl atsakovui kilo pasekmės susijusios su netinkamu prievolių vykdymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31. Apeliantas apeliaciniame skunde argumentuoja, jog trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad jis ginčo laikotarpiu negalėjo papildomai užsidirbti, neįrodė, kokias jis dėjo pastangas, kad save išsilaikyti.

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reiškiant reikalavimą priteisti išlaikymą, privaloma įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos pilnamečiui vaikui būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą.

33. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, šalių sūnus (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Nuo (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. (duomenys neskelbtini) baigė vidurinę mokyklą ir (duomenys neskelbtini) jam išduotas brandos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išrašas iš archyvo apie K. D. Nr. (duomenys neskelbtini) ). Konkrečiu atveju šalių sūnus išlaikymo kriterijus pilnamečiui vaikui ginčo laikotarpiu atitiko.

34. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

35. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl pilnamečio šalių sūnaus galimybės ginčo laikotarpiu užsidirbti nurodė, kad trečiojo asmens, sąžiningai besimokančio pagal švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą, galimybės ginčui aktualiu laikotarpiu pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi ir pragyvenimui, buvo apribotos. Todėl pagrįstai priėjo prie išvados, kad trečiasis asmuo, nors ir būdamas pilnametis, dėl užimtumo mokykloje, laiko reikalingo atlikti namų darbams, pasiruošti pamokoms, egzaminams, neturėjo galimybių 2022-2023 m. mokslo metais įsidarbinti ir gauti darbo pajamų. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad šalių pilnametis sūnus besimokydamas dvyliktoje klasėje galėjo užsidirbti, nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir pažymi, kad nurodomos aplinkybės patvirtina faktą, jog trečiajam asmeniui buvo reikalingas tėvų išlaikymas ir šių aplinkybių apeliantas nepaneigė (CPK 175 straipsnis). Be to pažymėtina, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas abiejų tėvų.

36. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Jo pajamos atskaičius pajamas 700,00 -750,00 Eur ir pareigūnų valstybinė pensija nuo 211,09 Eur iki 277,94 Eur.

37. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas ir pastatas-gyvenamasis namas, transporto priemonė. Ginčo laikotarpiu atsakovo pajamos po privalomųjų mokėjimų sudarė apie 700,00-750,00 Eur. Be šių pajamų atsakovas kas mėnesį ginčo laikotarpiu gaudavo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kurią sudarė apie 233,94 Eur. Ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas – butas ir negyvenamoji patalpa-garažo boksas. Ieškovė turi galiojančią kredito sutartį ir per mėnesį 2022-2023 m. jos mokamas įmokas sudarė 245,67 Eur. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė. Ginčo laikotarpiu ieškovės pajamos siekė 5 000,00 Eur, neatskaičius mokesčių. Konkrečiu atveju pažymėtina, tai, kad nors ieškovės pajamos ginčo laikotarpiu ir buvo didesnės nei atsakovo, tačiau pilnamečio sūnaus, besimokančio vidurinėje mokykloje išlaikymo (paramos) našta, įvertinus jo amžių, kasdieninių, ugdymo ir kitų poreikių tenkinimą, kadangi jis gyveno pas ieškovę, tikėtina ir buvo didesnė. Prie sūnaus išlaikymo turėjo pareigą prisidėti abu tėvai, o šiuo atveju iš dalies paramą skyrė tik sūnaus motina. Be to, vertinant pateiktus duomenis ieškovė siekdama įsigyti nekilnojamąjį turtą – butą pasiėmė būsto paskolą, atsakovas, vertinant šalių mokumą turto aspektu, tokių papildomų išlaidų neturėjo. Atsakovas nurodė, kad skyrė lėšų pagal galimybes. Nesutinka, kad iš jo priteista 2500,00 Eur suma yra protingo dydžio. Tačiau nenurodė, kokia suma turėjo būti, kurią jis būtų sutikės mokėti. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad įsiskolinimas iš jo nepriteistinas, nes ieškovė ginčo laikotarpiu jo neprašė. Nors atsakovo pajamos mažesnės nei ieškovės, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas nebūtų turėjęs galimybės teikti išlaikymo dėl kokių tai svarbių priežasčių. Konkrečiu atveju nėra duomenų, kad atsakovas po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino išlaikymo dydžio būtų kreipęsis į teismą dėl išlaikymo sumažinimo pasikeitus finansinei padėčiai. Be to apeliantas apeliaciniame skunde neneigia aplinkybių, kad po 2020 m. jo materialinė yra nepakitusi. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, kurią įvertinęs teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovo galimybės teikti paramą pilnamečiui sūnui ginčo laikotarpiu buvo apribotos. Taigi, įvertinus atsakovo gautas pajamas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d., nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad minėtu laikotarpiu atsakovas nebūtų galėjęs prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo po 341,00 Eur per mėnesį suma. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodoma aplinkybė, dėl ieškovės geresnės finansinės padėties nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas galėtų būti atleistas nuo išlaikymo trečiajam asmeniui mokėjimo ginčo laikotarpiu.

38. Atsakovo apeliaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra apie pilnamečiui vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, išlaikymo priteisimo kriterijus, o šiuo konkrečiu atveju yra vertinamas kompensacijos dėl teikto išlaikymo, pilnamečio vaiko besimokančio vidurinėje mokykloje, priteisimo pagrįstumas. Taigi atsižvelgiama ne į pilnamečio vaiko išlaikymo besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, o į pilnamečio vaiko besimokančio vidurinėje mokykloje kriterijus. Be to apelianto nurodomos aplinkybės, kad ne va jis nesupranta, kodėl ieškovė tik po 2 metų, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo už ginčo laikotarpį priteisimo, kad trečiojo asmens pateiktas atsiliepimas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas suėjus atsiliepimui pateikti terminui, neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad niekada nėra gavęs tokios, kokią nurodo pirmosios instancijos teismas pensijos, tačiau byloje pateikti priešingi duomenys.

39. Nors apeliantas iš esmės nesutinka su tuo, kad jo pilnametystės sulaukusiam sūnui ginčo laikotarpiu buvo reikalingas abiejų tėvų išlaikymas, teigdamas, kad ieškovė jam niekuomet nėra pateikusi sąskaitų, ar kitų duomenų apie tai, kiek iš tiesių lėšų buvo skirta pilnamečio sūnaus išlaikymui. Tačiau pažymėtina, jog apelianto tiek atsiliepime į ieškovės ieškinį, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde šios nurodomos aplinkybės neleidžia prieiti prie išvados, kad ieškovės ieškinyje nurodytų išlaidų ji nepatyrė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad kiekvienam pilnamečiui vaikui, besimokančiam vidurinėje mokykloje, reikalinga protingo dydžio suma būtiniesiems jo poreikiams (maisto, higienos priemonių, mokymosi reikmenų, drabužių įsigijimo ir kt.) tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šiuo konkrečiu atveju būtų buvę priešingai, apeliantas teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą būtų netinkamai taikęs tiek materialiosios, tiek ir proceso teisės normas.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, įstatymų normomis, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, aktualius ginčo klausimu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 10 d. sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui, atsižvelgęs į ginčo esmę, konkretų laikotarpį. Iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo jų kartoti. Dėl kitų apelianto nurodytų argumentų, kad ir šiuo metu apeliantas padeda sūnui, neskaičiuoja savo patiriamų išlaidų, bendrauja su sūnumi, palaiko gerus santykius ir kitų, apeliacinės instancijos nepasisako nes jie iš esmės neįtakoja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

43. Ieškovė 2024 m. spalio 31 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodė, kad ji patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikė įrodymus patvirtinančius duomenis (PVM sąskaitą-faktūrą Nr.SS-24-086 ir akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių bankas 2024 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymo išrašą).

44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. II ketvirtis – bruto 2 196,40 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 855,32 Eur (1,3 × 2 196,40 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš atsakovo ieškovei priteistina 605,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605,00 Eur (šeši šimtai penki eurai ) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.